bedarbiai

Per metus jaunimo nedarbas šalyje pastebimai išaugo. Vieni specialistai įspėja, kad tai signalizuoja ne tik ekonominius svyravimus, bet ir gilesnes rinkos problemas ar net artėjančią krizę. Tačiau, kitų nuomone, jaunimo nedarbas susijęs su kvalifikacijos stoka, dideliais lūkesčiais ir sparčiai besikeičiančia darbo rinka. Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenys rodo, kad 2026 m. pirmąjį ketvirtį nedarbo lygis sudarė 7,4 proc.

Lietuvai kovojant su demografine krize, vis dažniau svarstoma, kokių priemonių reikėtų imtis jai spręsti. Viena iš jų – skatinti emigrantus grįžti į Lietuvą. Tačiau dalis žmonių abejoja tuo ir mano, kad sugrįžti į Lietuvą ir iš naujo kurti gyvenimą nėra taip lengva. Nuo šių metų pradžios pasikeitė nedarbo išmokų gavimo tvarka lietuviams, dirbusiems Europos Sąjungos ir kai kuriose kitose Europos valstybėse, o tai, pasak ekspertų, gali sukelti dar daugiau iššūkių norintiems grįžti į Lietuvą.

Darbdaviams vis sunkiau rasti tinkamus darbuotojus – dalį bedarbių stabdo nepatrauklus atlygio ir pašalpų santykis. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad situaciją apsunkina ne darbo vietų trūkumas, bet ir dalies gyventojų pasirinkimas gyventi iš išmokų ar dirbti epizodiškai. Apie tai, kas laukia nuo liepos, naujienų portalo tv3.lt laidoje diskutavo Užimtumo tarnybos viešųjų ryšių patarėjas Liudas Dapkus ir įdarbinimo bendrovės „Retiva“ personalo vadovė Sandra Norvilienė.

Augant darbuotojų trūkumui, vis dažniau viešojoje erdvėje girdimi darbdavių skundai – dalis bedarbių esą vengia darbo ir renkasi gyventi iš pašalpų. Įdarbinimo agentūra pastebi, kad nedidelis skirtumas tarp atlyginimo ir gaunamų išmokų mažina motyvaciją dirbti, o Užimtumo tarnyba pabrėžia – situacija kur kas painesnė.

Augant darbuotojų trūkumui, vis dažniau viešojoje erdvėje girdimi darbdavių skundai – dalis bedarbių esą vengia darbo ir renkasi gyventi iš pašalpų. Artėjant pokyčiams, kyla klausimas – kas keisis ir kaip tai paveiks darbo ieškančius žmones bei darbdavius? Ką būtina keisti, kad sistema būtų teisinga tiek dirbantiesiems, tiek paramą gaunantiems asmenims? Apie tai, kas laukia nuo liepos, diskutuoja Užimtumo tarnybos viešųjų ryšių patarėjas Liudas Dapkus ir įdarbinimo bendrovės „Retiva“ personalo ...

Visuomenėje netyla diskusijos dėl valstybės teikiamų socialinių išmokų – vieni įsitikinę, kad dalis gavėjų sistema piktnaudžiauja, kiti mano, kad be valstybės paramos išgyventi būtų neįmanoma. Žmonių nuomonės ir ekspertų vertinimai atskleidžia kur kas sudėtingesnę situaciją.

Viešojoje erdvėje vis dažniau girdėti svarstymų, kad valstybės teikiama socialinė parama kai kuriais atvejais kone prilygsta minimaliam darbo užmokesčiui. Dėl to keliami klausimai, ar apskritai verta dirbti, jei dalį pajamų galima gauti iš pašalpų. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad problema slypi ne pačiuose išmokų dydžiuose, o jų taikymo praktikoje.

Žmonių gimstamumas Lietuvoje stipriai mažėja, o valstybė artėja prie demografinės krizės. Apie demografiją, migraciją ir išmokas bedarbiams „Žinių radijui“ komentavo „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Demografija yra labai skausminga tema. Kaip mūsų šalis atrodys po 50 metų? Kas liečia demografinę sistemą, tai norėčiau nuraminti. Gal tai ir skamba labai tragiškai, bet pažiūrėjus į visą pasaulį, mes niekuo neišsiskiriame. Gal mažoje valstybėje dinamika yra greitesnė.

Metų pabaiga darbo rinkoje kai kuriems darbuotojams tampa nerami – dalis įmonių gruodį planuoja masiškus atleidimus, o naujausi duomenys rodo, kaip keičiasi nedarbo situacija šalyje. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kurios bendrovės paskutinį metų mėnesį atleis daugiausiai darbuotojų.

Praradus darbą gyventojams priklauso nedarbo socialinio draudimo išmoka. Nepaisant to, kad tokia parama užtikrina finansinį saugumą praradus darbą, ekspertai įspėja – pernelyg dosni sistema gali slopinti motyvaciją grįžti į darbo rinką. Tuo metu valdžia tvirtina – išmokų mažinti neketinama, bet sistema bus tobulinama. Norint gauti nedarbo išmoką, reikia registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT) ir gauti bedarbio statusą.

Nepaisant milijonų bedarbių, Europoje vis dar trūksta darbuotojų. „Eurostat“ duomenys atskleidė paradoksą: milijonai žmonių ieško darbo, tačiau šimtai tūkstančių laisvų darbo vietų lieka neužimtos. Tai atskleidžia ir dar vieną žemyne ryškėjančią problemą – darbuotojų įgūdžių trūkumą. Nedarbas ir darbo jėgos trūkumas yra rimtos problemos visoje Europoje. „Eurostat“ skaičiavimais, šių metų gegužę Europos Sąjungoje (ES) buvo apie 13,1 mln. bedarbių.

Neseniai į dienos šviesą iškilo daug kam nerimą kelianti statistika, rodanti, kad Lietuvos jaunimas vis mažiau dirba. Tai reiškia, kad jauni žmonės gyvena iš išmokų arba padedami tėvų. O į tai sureagavo ir patys gyventojai. Skaitytojai pasiskirstė į dvi grupes: vieni pliekė jaunuolius ir vadino juos tinginiais, o kiti už juos džiaugėsi ir palaikė.  Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, per pastaruosius metus 15–24 m. amžiaus žmonių užimtumas sumažėjo nuo 31,2 proc. iki 27,9 proc.

„Nemuno aušros“ narys Karolis Neimantas siūlo visus bedarbius, kurie nori gauti nedarbo išmoką, mobilizuoti į Šaulių sąjungą. Pasak „aušriečio“, darbą praradęs žmogus turi apsčiai laiko, kad atsidėkotų valstybei už nedarbo pašalpą ir prisijungtų į šaulių gretas. „Nemuno aušros“ užmojus išgirdęs Seimo pirmininkas tvirtina, kad „aušriečio“ pasiūlymai diskredituoja Šaulių sąjungą, į kurią žmonės patenka savanoriškai, o ne prievarta.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Į nedarbo draudimo išmoką pretenduojantiems bedarbiams Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Karolis Neimantas siūlo numatyti naują reikalavimą – priklausyti Šaulių sąjungai. Tokį pasiūlymą įregistravęs parlamentaras mano, kad bedarbiai, siekiantys gauti paramą, turėtų jausti atsakomybę ir pareigą prieš valstybę – ne tik gauti paramą, bet ir teikti savo pagalbą šalies institucijoms ir Lietuvos kariuomenei.

Siekiant paskatinti bedarbius greičiau grįžti į darbo rinką, Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Karolis Neimantas siūlo įstatyme numatyti pareigą Užimtumo tarnybai asmens kompetenciją atitinkantį darbą siūlyti tik pirmuosius 6 mėnesius, o vėliau – teikti dar 2 pasiūlymus, kurie gali neatitikti kvalifikacijos. „Įstatyme numatytus tinkamo darbo apibrėžimo kriterijus siūlau pilnai taikyti pirmuosius 6 mėnesius, taip skatinant sparčiau ieškoti darbo, kuris atitiktų kompetenciją.

Kas mėnesį – 1,4 tūkst. eurų ir nedirbant: išmokų tvarką griežtins? Nedarbo išmokas gauna ir 5 metus iš eilės: tvarką žada griežtinti / štai ką žada keisti Nedarbo išmokas gauna ir 5 metus iš eilės: ar reikėtų jas riboti bedarbiams? Gauti išmokas bus sunkiau: nukentės tik bedarbiai rekordininkai? Bedarbiai kas mėnesį gauna ir 1,4 tūkst. eurų: ar pritartumėte tokiems pokyčiams?

Daliai gyventojų yra ypač sunku rasti darbą. Vieniems darbdaviams netinka amžius, kitiems – patirties ar kvalifikacijos trūkumas. Vis tik yra būdas paskatinti darbdavius jus į darbą priimti, net jei neatitinkate jų lūkesčių. Tačiau tokiu atveju teks laikytis tam tikrų sąlygų. Su nemažais sunkumais ieškant darbo susiduria neseniai mokslus kolegijoje baigęs vilnietis Nerijus.

Vyriausybė palaiko kai kurių Seimo narių iniciatyvą iki 15 mėnesių mokėti nedarbo išmoką bedarbiams, kuriems iki pensijos liko bent penkeri metai, tačiau siūlo Seimui jos nebesvarstyti. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė tokiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) išvadai Seimui. Pasak SADM, ministerija pati dar Seimo pavasario sesijoje pateiks platesnius nedarbo draudimo sistemos pokyčius.

Dalis gyventojų yra linkę piktnaudžiauti savo bedarbyste, t. y. nesutikti su darbo pasiūlymais ir iki galo išnaudoti jiems mokamą nedarbo išmoką, o po to, trumpai padirbus, vėl grįžti į Užimtumo tarnybą ir toliau nedirbant gauti pinigų. Kol tūkstančiai žmonių už tokius gudravimus būna išmetami iš tarnybos, netenka bedarbio statuso ir išmokų, kitiems tokia strategija puikiai veikia – nedarbo išmokas gauna ir 4, ir 5 metus.

Būti vienišu tėvu ar mama nėra lengva: tenka ne tik dirbti, kad būtų iš ko pragyventi, bet taip pat ir užtikrinti, kad mažametis visada būtų prižiūrimas ir neliktų vienas. Paprastai šią problemą išsprendžia darželis – kol vaikas yra ten, tėvai gali dirbti. Vis tik situacija pasikeičia, kai tėvai yra priversti dirbti pamainomis.

Nedarbas Jungtinėse Valstijose praėjusį mėnesį padidėjo 0,1 procentinio punkto iki 3,9 proc., penktadienį skelbia Darbo departamentas. Toks rezultatas tapo netikėtumu Volstrito analitikams, kurie pokyčio nesitikėjo, pažymi „Bloomberg“ ir „Trading Economics“. Bedarbių per mėnesį padaugėjo 63 tūkst. iki 6,492 mln., o dirbančiųjų – 25 tūkst. iki 161,491 milijono. Balandį ekonomika pridėjo 175 tūkst.

Nors nedarbo lygis 2024 m. pradžioje buvo išaugęs, visuomenė optimistiškai žiūri į ateitį, praneša CVbankas.lt portalo vadovas Tomas Toleikis. Anot jo, vis daugiau gyventojų mano, kad nedarbo lygis per artimiausius metus mažės.   „Nedarbo lygis Lietuvoje jau nuo 2023 m. gruodžio mėn. buvo šiek tiek ūgtelėjęs“, – penktadienį darbo rinkos apžvalgos pristatymo metu teigė T. Toleikis. „Gyventojų apklausos duomenimis, nedarbo lygio atžvilgiu prognozės darosi vis optimistiškesnės.

Šiuolaikinės darbo rinkos dinamika neabejotinai keičiasi, o su ja gimsta ir naujos darbo formos, tokios, kaip laikinasis įsidarbinimas per interneto platformas. Šios įsidarbinimo galimybės pritraukia tiek jaunimą, tiek ir patyrusius darbuotojus. Tačiau kartu kyla ir klausimų dėl darbuotojų teisių užtikrinimo bei saugumo.

Vyriausybė nepritaria grupės Seimo narių siūlymui dar labiau liberalizuoti bedarbio pašalpų mokėjimą. Tokia jos išvada bus teikiama Seimui.  Dalis parlamentarų siūlo kai kuriems bedarbiams leisti kelis mėnesius gauti išmokas ir dirbti, o priešpensinio amžiaus bedarbiams pašalpų mokėjimą pratęsti dar keturiems mėnesiams ir jas mokėti 15 mėnesių vietoj devynių. Dabar jiems galima pratęsti mokėjimą dviem mėnesiams.

Vidutinis nedarbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse spalį padidėjo iki 4,9 proc. nuo 4,8 proc. rugsėjį, tai yra nuo žemiausio lygio nuo šio rodiklio skaičiavimo pradžios 2001-aisiais, pranešė organizacija, remdamasi negalutiniais duomenimis. Pranešime pažymima, 5 proc. ribos vidutinis nedarbas EBPO narėse nesiekia 16-ą mėnesį iš eilės. Bedarbių šioje valstybių grupėje spalį padaugėjo nuo 33,32 mln. iki 33,42 mln. mln.

Registruotas nedarbas Lietuvoje lapkritį siekė 8,4 proc. – 0,2 procentinio punkto daugiau nei prieš mėnesį, skelbia Užimtumo tarnyba. Tarnybos duomenimis, gruodžio 1 dieną darbo ieškojo 150,3 tūkst. asmenų – 2,8 proc. daugiau nei prieš mėnesį.  Užimtumo tarnybos Stebėsenos skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė teigė, kad sezonas ir ekonominė situacija daro įtakos darbo rinkai, tačiau padėtis geresnė nei prognozuota. „Teigiama tendencija – mažiau kreipėsi naujų klientų.

Svarstant siūlymą papildomai remti 16-24 metų (vietoj 29 metų dabar) ir vyresnius negu 50 metų (vietoj 45 metų) įsidarbinusius bedarbius, nesiekiama siaurinti šių grupių – jas norima suderinti su bendromis taisyklėmis Europos Sąjungoje, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė.  „Neturėjome tikslo siaurinti grupes. Turėjome ilgą, daugiau nei metus diskusiją su Konkurencijos taryba, su Europos Komisijos ekspertais.

Faktinis nedarbas Latvijoje per praėjusį nepakito – 6,3 proc., penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo apytikriai 60,2 tūkst. bedarbių – 0,3 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį ir 4,3 tūkst. mažiau nei prieš metus. Registruoto nedarbo lygis, Valstybinės užimtumo tarnybos duomenimis, per mėnesį taip pat nepakito – 5,3 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai spaliu) registruotas ir faktinis nedarbas sumažėjo 0,4 punkto.

Nedarbo lygis Švedijoje praėjusį mėnesį nukrito iki 7,4 proc. nuo 7,7 proc. ankstesnį mėnesį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį Švedija turėjo 416 tūkst. bedarbių, 5,237 mln. dirbančiųjų. Užimtumo lygis sudarė 68,9 proc., darbo jėgos aktyvumo lygis – 74,4 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai spaliu) nedarbas šalyje padidėjo 0,3 procentinio punkto.

Nedarbas Jungtinėse Valstijose praėjusį mėnesį padidėjo 0,3 procentinio punkto iki 3,8 proc., penktadienį skelbia Darbo departamentas. Bedarbių padaugėjo 514 tūkst. iki 6,355 mln., dirbančiųjų – 222 tūkst., iki 161,484 milijono. Naujasis nedarbo rodiklis – didžiausias nuo praėjusių metų vasario ir gerokai viršijo lūkesčius Volstrito analitikų, pokyčio neprognozavusių, pažymi „Trading Economics“. Darbo jėgos aktyvumas per mėnesį pakilo nuo 62,6 proc. iki 62,8 proc.

Prancūzijos žemyninėje dalyje registruotų bedarbių praėjusių mėnesį padaugėjo 22,8 tūkst. iki 2,817 mln., penktadienį skelbia valstybinė užimtumo tarnyba. Registruotų bedarbių – daugiausiai nuo 2021-ųjų balandžio. Tai rodo, Europos darbo rinka po stabiliai įtempto laikotarpio pasiduoda į aukštumas kilstelėtų bazinių palūkanų spaudimui, pažymi „Trading Economics“. Bedarbių pagrindinio amžiaus dirbo jėgos grupėje per mėnesį padaugėjo 16,5 tūkst., jaunimo iki 25 metų – 8,9 tūkst.

Pramonės įmonės skaičiuoja per vasarą patirtus nuostolius ir sako, kad rudenį situacija gali tik blogėti. Todėl ims daugėti bankrotų ir darbuotojų atleidimų. Tuo metu „Sodra“ skaičiuoja atleistų darbuotojų išeitines, kurios siekia daugiau nei 2 tūkst. eurų. Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė sakė, kad pramonės įmonių situacija negerėja, vis dar stagnuoja. „Europos Sąjungos ir euro zonos ekonomikos ir užimtumo lūkesčiai liepos mėnesį vis dar mažėjo.

Bedarbių Šveicarijoje per praėjusį mėnesį sumažėjo 3,4 proc. iki 85,1 tūkst., tai yra iki kukliausio skaičiaus per daugiau nei 21 metus, rodo oficialūs duomenys. Nedarbo lygis šalyje per mėnesį nepakito, išlikdamas mažiausias nuo pernai spalio – 1,9 procento. Vien tik jaunimo iki 24 metų nedarbas praėjusį mėnesį sudarė 1,7 procento.

Stipendija bedarbiams, besimokantiems profesijos, nuo liepos 1-osios bus mokama atsižvelgiant į minimalų valandinį atlygį (MVA), o ne minimalią mėnesio algą (MMA), kaip yra dabar.   Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Užimtumo įstatymo pataisas: balsavo 112 Seimo narių, prieš nebuvo, o susilaikė vienas.  Tokia stipendija sieks 0,5 MVA (2,57 euro) už mokymosi valandą vietoj 0,5 MMA per mėnesį.

Vidutinis nedarbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse balandį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, nepakito, išlikdamas žemiausiame lygyje nuo šio rodiklio skaičiavimo pradžios 2001-aisiais – 4,8 proc., ketvirtadienį skelbia organizacija. Pranešime pažymima, jog nedarbas rekordiškai mažas arba artimas antirekordui – aštuoniose EBPO narėse, įskaitant Vokietiją, Prancūziją, JAV ir Kanadą. Bedarbių EBPO narėse per mėnesį sumažėjo nuo 33,166 mln.

Jungtinėse Valstijose praėjusią savaitę naujų prašymų skirti bedarbio pašalpas pateikta daugiausiai nuo 2021-ųjų spalio – 261 tūkst., rodo Darbo departamento ketvirtadienį paskelbti duomenys. Palyginti su ankstesne savaite, jų skaičius išaugo 28 tūkstančiais. Tai nustebino ekspertus, kurie pranašavo pirminių nedarbo išmokos paraiškų pagausėjimą tik iki 235 tūkstančių. Tai buvo jau trečia iš eilės šio rodiklio augimo savaitė, o tai rodo, kad darbo rinkos stiprumas blėsta.

Ekonomikai nyrant į recesiją Lietuvoje daugėja masinių darbuotojų atleidimų. Štai bankrutuojantys „Žemaitijos keliai“ paskelbė atleisiantys daugiau nei 100 darbuotojų. Tačiau visus darbininkus netrukus pažadėjo įdarbinti kita statybų kompanija. Tiesa, tikrai ne visiems darbuotojams taip sekasi, mat Užimtumo tarnyba skelbia naujus duomenis – lėtėja naujų darbuotojų priėmimas į darbus ir to netgi neatsveria jau įsibėgėję sezoniniai darbai.

Vidutinis nedarbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse vasarį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, nepakito, išlikdamas žemiausiame lygyje nuo šio rodiklio skaičiavimo pradžios 2001-aisiais – 4,8 proc., ketvirtadienį pranešė organizacija, remdamasi negalutiniais duomenimis. Bedarbių EBPO narėse per mėnesį sumažėjo nuo 33,204 mln. iki 33,197 mln. žmonių. Moterų ir vyrų nedarbo lygis nepakito – atitinkamai 5,1 proc. ir 4,6 procento.

Nuo praėjusių metų privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) draudžiami tik tie bedarbiai, kurie darbo neranda laikinai ir dėl objektyvių priežasčių. Pusmetį ar metus darbo nerandantys ir to nepagrindžiantys asmenys PSD turi mokėti patys. Bedarbio arba darbo rinkai besirengiančio asmens statusą turintys žmonės PSD nepraranda, tačiau specialistams svarbu žinoti užimtumą ribojančias kliūtis ir jas pašalinti. Taip pat suteikti motyvacijos dirbti ir padėti įsidarbinti.

Vidutinis nedarbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse pirmąjį šių metų mėnesį nepakito, septintą mėnesį iš eilės išlikdamas žemiausiame lygyje nuo šio rodiklio skaičiavimo pradžios 2001-aisiais – 4,9 proc., antradienį pranešė organizacija, remdamasi negalutiniais duomenimis. Bedarbių EBPO narėse per mėnesį sumažėjo nuo 33,565 mln. iki 33,249 mln. žmonių. Moterų nedarbo lygis sumenko nuo 5,2 proc. iki 5,1 proc., vyrų – nuo 4,7 proc. iki 4,6 procento.

Jungtinėje Karalystėje (JK) nedarbo lygis tebėra netoli istorinių žemumų, tačiau realieji atlyginimai vis dar mažėja, parodė antradienį – biudžeto pristatymo išvakarėse – paskelbti oficialūs duomenys. Per tris mėnesius iki sausio pabaigos, palyginti su trimis mėnesiais iki gruodžio pabaigos, nedarbo lygis išliko stabilus ir siekė 3,7 proc., teigiama Nacionalinės statistikos tarnybos (ONS) pranešime. Darbo užmokestis be priedų padidėjo 6,5 proc.

Baltijos valstybėse mažiausias užimtumas ir didžiausias nedarbas paskutinį praėjusių metų ketvirtį išliko Latvijoje, skelbia šios šalies nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi regiono darbo rinkos tyrimų duomenimis. Lietuva pagal abu šiuos rodiklius nusileidžia Estijai. Latvijos centrinės statistikos valdybos duomenimis, 2022-ųjų ketvirtąjį ketvirtį Lietuvoje dirbo 65,3 proc., Latvijoje – 64,0 proc., Estijoje – 69,6 proc. darbingo amžiaus gyventojų.

Vidutinis nedarbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse pernai gruodį nepakito, šeštą mėnesį iš eilės išlikdamas žemiausiame lygyje nuo šio rodiklio skaičiavimo pradžios 2001-aisiais – 4,9 proc., antradienį pranešė organizacija, remdamasi negalutiniais duomenimis. Bedarbių skaičius EBPO narėse per mėnesį kito nedaug ir metų pabaigoje siekė apytikriai 33,5 milijono. Moterų ir vyrų nedarbas per mėnesį nepakito – atitinkamai 5,2 proc. ir 4,7 procento.

Oficialus nedarbas Lietuvoje per gruodį išaugo 0,6 procentinio punkto ir sausio 1-ąją siekė 8,9 proc., o per metus – palyginti su 2022 metų sausio 1 diena, – sumažėjo 1,3 punkto. Sausio 1 dieną šalyje buvo registruota 156,1 tūkst. bedarbių – 7,1 proc. (10,3 tūkst.) daugiau negu prieš mėnesį, bet 11,4 proc. (arba 20 tūkst. mažiau nei prieš metus, pirmadienį pranešė Užimtumo tarnyba.

Teisėsauga ir nevyriausybinės organizacijos po padidinamuoju stiklu stebi Klaipėdą. Nusikaltėliai uostamiestyje verbavo žmones ir vieną po kito vežė priverstiniam darbui į užsienį. Keliems laimingiesiems pavyko ištrūkti iš išnaudotojų gniaužtų. Grįžę į Lietuvą jie papasakojo sukrečiančių istorijų. Aiškėja, ką Jungtinėje Karalystėje su jais išdarinėjo prekeiviai žmonėmis.

Vidutinis nedarbo lygis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse rugpjūtį, palyginti su ankstesniu mėnesius, pakilo 0,1 procentinio punkto iki 4,9 procento. Ne didesnis nei prieš COVID-19 pandemiją nedarbo lygis paskutinį vasaros mėnesį užfiksuotas apytikriai keturiuose penktadaliuose EBPO narių, pažymima organizacijos pranešime. Bedarbių EBPO narėse padaugėjo pirmąkart nuo praėjusių metų balandžio – iki 33,2 mln. nuo 32,8 mln. liepą.

Per metus ilgalaikių bedarbių sumažėjo 2,7 karto arba 58,5 tūkst., praneša Užimtumo tarnyba. Pandemijos laikotarpiu nuosekliai augęs ilgalaikių bedarbių skaičius 2021 metais sudarė apie 44 proc. Užimtumo tarnybos klientų. Šiemet rugsėjo pradžioje jų liko 34,5 tūkst. „Pasibaigus ekstremaliai situacijai, greitai didėjanti darbo paklausa padidino klientų konkurencingumą.

Nedarbo išmoka išduodama vertinant gyventojo užimtumo būklę ir statusą, o ne gaunamas pajamas. Jei žmogus vykdo savarankišką veiklą ar įsteigia juridinį asmenį, bet negauna jokių pajamų – jis nelaikomas bedarbiu ir nebegali pretenduoti į išmoką. Pašnekovai įspėja, kad savarankišką veiklą pradedantis asmuo turi įvertinti visas rizikas ir suprasti, kad verslas taip greitai pajamų neatneš. Todėl tenka rinktis – išmoka ar bandymas užsidirbti savarankiškai.

Lietuvoje sparčiai kylant prekių ir paslaugų kainoms, pamažu didinamos ir įvairios išmokos. Nuo liepos pradžios didžiausia nedarbo išmoka siekia jau 1 tūkst. eurų. Tačiau ekonomistai skaičiuoja, kad jos ne visiems užteks pragyventi. O darbdaviai tikisi, kad išmokas gaunantys žmonės bus drausminami, atsisakę darbo ar pradėję dirbti nelegaliai, jis bus braukiami lauk iš bedarbių sąrašų.