bedarbiai

Nuo liepos pradedama įgyvendinti šalies užimtumo sistemos pertvarka, kuri, tikimasi, kad padės į darbo rinką įtraukti daugiau darbingo amžiaus žmonių. Naujovės Užimtumo tarnyboje padės užtikrinti kokybiškesnes paslaugas darbdaviams ir žmonėms, ieškantiems darbo, o dirbantys žmonės turės daugiau galimybių sustiprinti kompetencijas, mokytis, įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų.

Dešimtys tūkstančių nepasiturinčių gyventojų Lietuvoje gauna pašalpas, tačiau atidirbančiųjų už jas yra kone 5 kartus mažiau. Kai kurie socialinės paramos gavėjai neslepia pasipiktinimo dėl įpareigojimo atidirbti už gautus pinigus. Ministerijos bei savivaldybių atstovai paaiškina, ar asmenys tikrai privalo atlikti papildomą darbą, jeigu gauna pašalpas.

Seimas ketvirtadienį priėmė Užimtumo įstatymo pataisas. Jomis keičiamas bedarbio statuso suteikimas, jų draudimas privalomuoju sveikatos draudimu. Kokie esminiai pokyčiai laukia Lietuvos bedarbių, kiek tai padės sumažinti nedarbą šalyje ir spręsti ilgalaikių bedarbių problemą? Apie tai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus ir Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Ilgalaikiams ir piktybiniams bedarbiams katino dienos eina į pabaigą. Seimas priėmė naują tvarką, pagal kurią ilgalaikiai bedarbiai pirmiausia turės kelti kvalifikaciją, o tik tada Užimtumo tarnyba jiems ieškos darbo. Jei tinkamo darbo jie atsisakys du kartus per metus arba bus pričiupti uždarbiaujantys nelegaliai – neteks ir bedarbio statuso, ir sveikatos draudimo – 51 eurą per mėnesį turės susimokėti patys. Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, privilegijos turi pradėti kainuoti.

Parlamentarai ketvirtadienį spręs dėl didžiulės pertvarkos, kuri palies tūkstančius šalies bedarbių. Ministrė Monika Navickienė ramina, kad valdžia nori ne nuskriausti darbo neturinčių žmonių, bet suprasti, kodėl jie nėra darbo rinkoje ir bausti tuos, kurie dirba šešėlyje. Seimas ketvirtadienį balsuos, ar pakeisti sąlygas, kada gali būti suteiktas bedarbio statusas – bus apsispręsta dėl Užimtumo bei Sveikatos draudimo įstatymų pakeitimų.

Lietuvoje nedarbas siekia beveik 10 proc. Tačiau ne visi darbo neturintys gyventojai skuba jo ieškoti. Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad gyventojai darbo ieško vidutiniškai pusę metų, o kiti ir dar ilgiau. Įsidarbinimo trukmė dažnai priklauso ne tik nuo norimo darbo, bet ir nedarbo išmokos, kurią gauna bedarbiai. Anot „Sodros“, didžiausia nedarbo išmoka šiandien siekia daugiau nei 900 eurų per mėnesį.

Ilgalaikiai bedarbiai, norėdami gauti nemokamą medicininę pagalbą, turės kas mėnesį susimokėti 50 eurų Privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Bedarbiai jau piktinasi, kad nebeliks pinigų pragyvenimui. Tačiau ministrė Monika Navickienė žada padėti jiems susirasti darbus ir drastiškai sumažinti bedarbių būrį, kurių šiuo metu yra apie 170 tūkst. Panežėžio rajono Paįstrio seniūnijoje gyvenantis Zenonas pripažįsta esantis ilametis bedarbis.

Nedirbančius, bet turinčius darbo rinkai besirengiančio asmens statusą, žmones siūloma apdrausti sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Kitiems, ypač ilgalaikiams bedarbiams, nuo gegužės draustis teks patiems.  Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tokią Sveikatos draudimo įstatymo pataisą. Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko teigimu, nauja tvarka atskirs žmones, kurie ieško darbo ir kurie bedarbiais registruojasi tik dėl socialinių garantijų.

Lietuvos verslo konfederacija aktyviai teikia pastabas dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo tobulinimo, nes spendžiami užimtumo, darbuotojų kvalifikacijos, migracijos klausimai. Šiandien Vyriausybei svarstant numatomus Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pakeitimus, LVK siūlo įvertinti teikiamų pasiūlymų pagrindimą. Verslo atstovų nuomone, reikalinga nustatyti efektyvesnes priemones, sprendžiant ilgalaikių bedarbių problemą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė apie užimtumo srities reformą kalba jau nuo kadencijos pradžios, bet reforma kaip neprasideda, taip neprasideda.

Situacija darbo rinkoje šiuo metu yra geresnė nei prognozuota prieš metus, tačiau lieka įtempta dėl galimo neigiamo Kinijos sankcijų poveikio šalies ekonomikai, sako Užimtumo tarnybos vadovė. Ingos Balnanosienės teigimu, žiemą numatomas nežymus sezoninis nedarbo augimas.

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo susidariusi paradoksali situacija, kai bedarbių buvo daugiau nei laisvų darbo vietų, tačiau verslams vis stigo darbuotojų. Ekonomistai teigia, kad šiuo metu Lietuvoje nedarbo lygio situacija yra normali, tačiau šiais metais nėra daug sąlygų, kurios leistų bedarbių skaičių dar labiau sumažinti. Visgi jie pastebi, kad pokyčius šalies darbo rinkoje gali lemti ne tik galimas karantinas, tačiau ir besitęsiantys pykčiai su Kinija.

66 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų nedirba jau daugiau nei metus. Nuo vasaros palaipsniui jų mažėja, tačiau ilgalaikių bedarbių skaičius vis dar yra 1,3 proc. didesnis nei prieš metus. Tai –  37,5 proc. visų Užimtumo tarnybos klientų.  Šios grupės socialinę struktūrą ir dinamiką nagrinėjantys Užimtumo tarnybos specialistai pastebi tam tikrų istorinių dėsningumų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo panaikinti bedarbio statusą, jei žmogus be svarbių priežasčių du kartus per vienerius metus atsisakytų siūlomo jam tinkamo darbo. Anksčiau svarstyta tam numatyti šešis mėnesius. Bedarbio kvalifikaciją ir kompetenciją atitinkantis darbas jam būrų siūlomas devynis mėnesius,  pranešė ministerija. Užimtumo įstatymo pataisos numato, kad žmogui siūlomas darbo užmokestis pirmus tris mėnesius turėtų siekti bent 80 proc.

Profsąjungos su darbdaviais peikia Socialinės apsaugos ir darbo ministrės projektą nebemokėti bedarbio pašalpų ilgalaikiams bedarbiams, o iš dirbančių nelegaliai atimti ir nemokamą gydymą. Profsąjungos ir darbdaviai nuogąstauja, kad dėl tokios reformos pagražės Lietuvos nedarbo statistika, tačiau reali situacija darbo trinkoje ir bedarbių gyvenimas vargu, ar pagerės. Šalia Panevėžio gyvenantis Algis Užimtumo tarnyboje registruotas kaip bedarbis.

Valdantieji ketino parengti reformą, kuri suteiktų postūmį į darbą nelabai linkusiems bedarbiams, tačiau pasiūlė Užimtumo įstatymo pakeitimus, kurie tikrovėje labiausiai palies dirbti norinčius žmones arba asmenis, kurie nusprendė šiek tiek pailsėti nuo darbo prieš pasirinkdami kitą.

Dirbę ir įmokas mokėję darbuotojai, nusprendę išeiti iš darbo, šiek tiek pailsėti ir ramiai paieškoti geresnės vietos gali labai nustebti. Valdžia mano, kad naujo darbo reikia ieškoti dirbant, o ne būnant bedarbiu. Todėl pasiūlė pataisas, pagal kurias per pirmuosius 6 mėnesius primygtinai siūlys kvalifikaciją ir patirtį atitinkantį darbą, net jeigu siūlomas atlyginimas sudarys tik 60 proc. buvusios algos, bet ne mažiau nei minimalus atlyginimas. Ir asmuo nelabai galės atsisakyti.

Norėdama atsikratyti šešėlyje dirbančių arba visai dirbti netrokštančių žmonių ir negaišti jiems brangaus užimtumo specialistų laiko, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja pertvarkyti visą sistemą taip, kad bedarbiai pajustų kuo didesnį spaudimą ieškotis darbo.

Norėdama atsikratyti šešėlyje dirbančių arba visai dirbti netrokštančių žmonių ir negaišti jiems brangaus užimtumo specialistų laiko, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja pertvarkyti visą sistemą taip, kad bedarbiai pajustų kuo didesnį spaudimą ieškotis darbo. Pavyzdžiui, darbo ieškantis žmogus turės priimti jam pagal kvalifikaciją tinkantį darbo pasiūlymą, net jeigu siūloma alga sieks vos 60 proc. buvusios jo algos, jei ji ne mažesnė nei minimali.

Lietuvoje darbuotojų ieškantys darbdaviai ir darbo rinkos specialistai suka galvas ir nelabai supranta, kas vyksta su darbo ieškančiais bedarbiais. Siūlai darbą – neina. Jei sutinka dirbti – prašo didžiulių algų.  Kodėl taip yra ir kas vyksta Lietuvos darbo rinkoje, plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Geras darbuotojas – deficitinė prekė Kavinių tinklo savininkas Vytautas Kratulis, sako, kad darbuotojų reikia ieškoti kaip su žiburiu.

Užimtumo tarnyboje registruota daugybė bedarbių, nors darbdaviai per mėnesį registravo apie 66 tūkst. laisvų darbo vietų. Negalėdami rasti darbuotojų darbdaviai piktinasi neva tingiais lietuviais ir ragina valdžią mažinti išmokas, bet tai – supaprastintas požiūris, mano Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė. „Aš manau, kad tai primityvus atsakymas. Visa laiką norisi apkaltinti tai, kas lengviausiai matoma, bet žmogus, prieš patekdamas į tokią situaciją, nežinojo, ką gaus.

Lietuvos darbo rinkoje susiklostė paradoksali situacija – nors šalyje yra daugiau nei 200 tūkst. registruotų bedarbių, verslininkai skundžiasi darbuotojų trūkumu ir siūlo daugiau nei 60 tūkst. laisvų darbo vietų. Ekonomistas perspėja, kad darbdaviams didesniais atlyginimais viliojant darbuotojus, tai reikš neišvengiamą prekių ir paslaugų kainų augimą. Tačiau, specialisto nuomone, ne didesnė alga, o pašalpos panaikinimas priverstų ilgalaikius bedarbius dirbti.

Oficialus nedarbas spalio pradžioje Lietuvoje siekė 11,3 proc. – 0,9 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Spalio 1 dieną šalyje buvo 195,2 tūkst. registruotų bedarbių, skelbia Užimtumo tarnyba. Pasak tarnybos, nuo šių metų vasario pradžios, kai registruotas nedarbas buvo pasiekęs piką (16,4 proc.) jis mažėja ir spalio 1 dieną buvo 5,1 proc. mažesnis. Per šį laiką labiausiai mažėjo jaunimo, ypač 16-24 metų amžiaus, ir moterų nedarbas. Rugsėjį į tarnybą kreipėsi 25,2 tūkst. naujų bedarbių – 3,7 proc.

Darbo – nors vežimu vežk, o darbuotojų – nė su žiburiu. Tiesa, ne visur, mat specialistams darbo kaip tik tektų gerai pasidairyti. Tačiau aptarnavimo ir pramonės sektoriai nuogąstauja negalintys dirbti dėl rekordinio darbuotojų trūkumo. Verslo atstovai šiuo klausimu kaltę verčia klestinčiam šešėliniam darbui. Užimtumo tarnyba ir Socialinės apsaugos ministerija pripažįsta, kad problema bent iš dalies slypi šešėlyje.

Absurdiški Vyriausybės sprendimai dėl bedarbių armijai mokamų išmokų augina bedarbių gretas, o atlikti net paprasčiausių gatvių šlavėjų darbų nebėra kam. Bedarbiams nebereikia atidirbinėti už gaunamas pašalpas, tad tiek Kėdainiuose, tiek ir šio rajono seniūnijose trūksta elementariausius viešųjų erdvių tvarkymo darbus atliekančių žmonių.

Pandemijai traukiantis vyresnio amžiaus žmonių nedarbo lygis mažėja lėčiausiai iš visų amžiaus grupių, tačiau tai nebūtinai susiję su laisvų darbo vietų ar kvalifikacijos trūkumu. Kaip pastebi Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė, vyresni žmonės dažnai bijo užsikrėsti, bet taip pat bijo ir skiepytis – apie 70 proc. darbo ieškančių vyresnio amžiaus asmenų neturi net pirmojo skiepo. Šių metų birželio pradžioje bendras registruoto nedarbo lygis Lietuvoje siekė 13,8 proc.

Užimtumo tarnyboje turėtų likti registruoti tik tie žmonės, kurie išties ieško darbo, dalyvauja perkvalifikavime ar profesiniame mokyme, o šešėliniuose darbuose dirbantys asmenys, išmokų ieškotojai ar besiregistruojantys tik dėl nemokamo sveikatos draudimo turėtų būti atsijoti užtikrinant universalų draudimą. Tokios nuomonės laikosi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, šiuo metu dėliojanti Užimtumo tarnybos reformos gaires.

Praradę darbą gyventojai registruojasi į Užimtumo tarnybą. Anot jos, dažniausiai per pusmetį darbą jie randa. Tačiau kol pajamų neturi, žmonės gali pretenduoti į nedarbo išmoką. Didžiausia tokia išmoka gali siekti beveik 900 eurų. „Sodra“ papasakojo, kam ir kada ji priklauso. Užimtumo tarnyba informavo, kad gegužės 1 d. darbo ieškojo 246,3 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų. „Šiuo metu 41 proc. darbo neturinčių asmenų darbo ieško ilgiau nei 6 mėn.

Visuomenę įaudrino kalbos apie siūlymą Lietuvoje kelti darbingo amžiaus kartelę. Tačiau buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis visiškai atmeta tokias kalbas, manydamas, kad tai tėra visuomenės erzinimas. Jo manymu, užuot ilginus darbingo amžiaus trukmę, reiktų pasirūpinti, dar darbo rinka noriai priimtų senjorus, o jie būtų pakankamai sveiki dirbti.

Per pandemiją darbo netekusi ir pašalpos iš savivaldybės paprašiusi kaunietė sakosi esanti šokiruota, mat gavo pasiūlymą už išmoką atidirbti šluojant gatves. Moteris sako turinti aukštąjį išsilavinimą, todėl neslepia pasipiktinimo. Valdininkų siūlymai pribloškė ir ministeriją – esą karantino metu jų būti negali, o ir veikla turi atitikti žmogaus kvalifikaciją ir lūkesčius. Savivaldybė šią situaciją vadina nesusikalbėjimu, esą Kaune šiuo metu nė vienas gaunantis išmoką jokių veiklų neatlieka.

Daugybė gyventojų šiuo metu Lietuvoje neturi darbo. Prognozuojama, kad pasibaigus karantinui ir nutraukus su juo susijusią paramą įmonėms, nemažai įmonių bankrutuos ir bedarbių dar padaugės. Profesinių sąjungų atstovai baiminasi, kad pasibaigus karantinui labiausiai gali nukentėti darbuotojai. Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su profesinių sąjungų atstovais.

Ar socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės pasakymas apie tai, kad valstybė neturėtų mokėti sveikatos draudimo bedarbiams yra nesusipratimas? Manau, kad tikrai ne. Ir tik audringa reakcija privertė ministrę nedelsiant pakeisti nuomonę ir bandyti aiškinti, kad buvo ne taip suprasta. Bet, manau, kad tai laikinas atsitraukimas.

Koronaviruso pandemija ir toliau didina darbo nebeturinčių žmonių gretas. Registruotų bedarbių šalyje jau beveik tiek pat, kiek ir per didžiąją ekonomikos krizę. Užimtumo tarnyba sako, kad labiausiai nukentėjo jaunimas. Jų gretose bedarbių skaičius išaugo dvigubai. Taip pat moterys. Pirmą kartą per penkerius metus darbo neturi daugiau moterų nei vyrų. Tuo metu ekonomistų prognozės nieko gero nežada. Toks nedarbo augimas – dar ne pabaiga.

Daugiau nei pusė šalyje šiemet registruotų bedarbių negavo „Sodros“ nedarbo išmokos, nes nėra dirbę nė 12 mėnesių per pastaruosius dvejus su puse metų. Be to, trečdalis – apie 95 tūkst. – apskritai šį laikotarpį nėra dirbę samdomo darbo Lietuvoje ir neturi jokio nedarbo socialinio draudimo stažo, rodo „Sodros“ analizė. „Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbo lygis yra rekordiškai išaugęs, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Dar pirmajam karantinui prasidėjus, didelė dalis žmonių ėmė jaudintis, kad liks be pajamų šaltinio. Buvo uždaromos ne maisto prekių parduotuvės, suvaržomos maitinimo paslaugas teikiančios įmonės ir kiti verslai. Tyrėjai sako, kad gyventojų baimės išsipildė – pandemija ir jos suvaldymo priemonės šalies nedarbo lygį pakėlė į ilgai nematytas aukštumas. Koronaviruso pandemijai prasidėjus, imta spėlioti, ar virusas neturės neigiamos įtakos gyventojų nedarbo lygiui šalyje.

Gerais darbais ir ūkiškumu pagarsėjęs Panevėžio klebonas paskelbė karą prie bažnyčios elgetaujantiems varguoliams. Vietoj to, pasiūlė jiems karštos sriubos ir maisto davinį. Bet ne visoms elgetoms tai patinka. Pasirodo didžioji dalis su ištiesta ranka ant laiptų klūpi toli gražu ne dėl tuščio pilvo, jiems reikia pinigų velnio lašams pirkti.

Nors dėl COVID-19 pandemijos ir karantino augo išlaidos kai kurioms išmokoms, „Sodra“ toliau laiku vykdo visus savo įsipareigojimus. Lapkričio išmokos pasiekė gyventojus nevėluodamos. Lėšų pensijoms, nedarbo, ligos ir kitoms išmokoms nepritrūks taip pat ir ateityje. „Sodros“ biudžetas yra tvarus, sukauptų lėšų pakanka pensijoms, ligos, nedarbo ir kitoms išmokoms mokėti.

Šalyje auga nedarbas. Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbo lygis dabar yra didesnis 7 procentais, lyginant tą patį laikotarpį pernai. Ir skaičiai augs. Birštone ir Druskininkuose veikiančios „Eglės“ sanatorijos paskelbė atleidžiančios pusketvirto šimto darbuotojų. Sugriežtinus karantino sąlygas sanatorijos, SPA neteko gausybės klientų ir skaičiuoja milžiniškus nuostolius. Birštono pašonėje stovintis SPA su viešbučiu jau daugiau kaip savaitę stovi tuščias.

Nors ukrainiečių ir baltarusų įdarbinimas Lietuvoje šiek tiek mažėjo, situacija darbo rinkoje vis tiek išlieka paradoksali – oficialus nedarbas siekia beveik 15 proc., bet darbdaviai darbuotojų neranda. Štai ūkininkai sako, kad kaime pilna nekvalifikuotos darbo jėgos, bet dalis vietinių dėl gaunamų pašalpų dirbti nesiveržia, todėl mielai daržų ravėti ar bulvių kasti įdarbintų užsieniečius.

Šalyje įsigaliojus griežtesniam karantinui vėl priversti užsidaryti SPA, masažo salonai, sanatorijų veikla irgi bus apribota iki lapkričio pabaigos. Verslininkai baiminasi, kad kai kurios įstaigos antros karantino bangos gali ir neatlaikyti. Ir net neabejojama, kad į užimtumo tarnybas pasipils bedarbiai. Živilė į Druskininkus, pasimėgauti SPA paslaugomis, suskubo iki karantino. „Iki Naujų metų, ko gero. Dabar gi nieko nebus galima, masažų. Nors ir labai gaila“, – sako poilsiautoja Živilė.

Darbo rinkai susvyravus, pirmiausia iš jos iškrenta silpniausieji. Šią taisyklę patvirtina Lietuvoje fiksuojamas ilgalaikio nedarbo augimas. Per metus jis padidėjo 89,1 proc. Užimtumo tarnyboje spalio 1 d. jų registruota daugiau nei 53,7 tūkst. Net 18,8 tūkst. neturi jokios profesijos. Per metus ilgalaikių gretoms didėjant beveik dvigubai padaugėjo ir neturinčių profesinės kvalifikacijos asmenų skaičius.

Statybų sektoriaus darbo rinkoje – paradoksai: tendencingai auga darbo neturinčių asmenų skaičius, tačiau naujų darbuotojų ieško vis daugiau darbdavių. Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) teigimu, statybose jaučiamas nekvalifikuotos darbo jėgos perteklius ir kvalifikuotos – trūkumas.

Nedarbas rugpjūtį Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 3 punkto, o per mėnesį – 0,6 punkto ir rugpjūtį buvo 9,6 procento. Didesnis nedarbas fiksuotas Italijoje (9,7 proc.) ir Ispanijoje (16,2 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 8,8 proc. – 2,6 punkto daugiau nei prieš metus, bet 0,2 punkto mažiau nei prieš mėnesį.

Vasaros pabaiga buvo dosni darbo pasiūlymų. Paskutinį vasaros mėnesį darbdaviai įregistravo 40,2 tūkst. laisvų darbo vietų – tai didžiausias darbo pasiūlymų skaičius šiais metais ir apskritai šį dešimtmetį, praneša Užimtumo tarnyba. Pastarąjį kartą daugiausiai per mėnesį buvo užfiksuota 2013 m. gegužę, kai darbdaviai pateikė 35,9 tūkst. laisvų darbo vietų. Šį rugpjūtį darbo jėgos paklausa augo 14,7 proc., palyginti su liepa, ir net 20,9 proc., palyginti su 2019 m. rugpjūčiu.

Daliai gyventojų netekus pajamų dėl koronaviruso, buvo įvestos darbo paieškos išmokos. Kai kurie darbdaviai teigia, kad dėl to kai kurie darbuotojai net nenori dirbti. Tačiau su tuo sutinka ne visi. Trečiadienį apie tai buvo diskutuojama Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete. Pristatydama su darbo paieškos išmokomis susijusias problemas, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė pripažino, kad nedarbo lygis padidėjo nuo 9,5 proc. iki 14 proc.

Dėl pandemijos sparčiausiai krenta viešbučių, restoranų darbuotojų atlyginimai. Tokią išvadą šiandien skelbia statistikos departamentas, kuris nuolat stebi kaip COVID-19 sukeltas karantinas paveikė skirtingų verslo šakų algas. Tačiau yra ir didelė žmonių grupė, kam algos didėja. Kaip keičiasi Lietuvos gyventojų atlyginimai, ar artimiausiu metu galima tikėtis algos padidėjimo? „Karantinas pajamas pakeitė, ypatingai tas karantino periodas, nes žmonės išsigando.

Lietuvos darbo rinkoje – neregėti paradoksai. Nors nedarbo lygis rekordinis, bet kartu darbdaviai neranda norinčių dirbti. Aiškėja, kad dešimtys tūkstančių tariamų bedarbių tokiais tik skelbiasi, kad ištisą pusmetį kas mėnesį gautų po 200 € išmokas esą darbo paieškai. Aiškėjant galimam dešimčių milijonų eurų švaistymui, ministras Kukuraitis jau grasina tikrinti apsimetėlius bedarbius ir išmokų nebemokėti. Vilniaus viešajame transporte trūksta vairuotojų.

Pasiūlymo dirbti be pateisinamos priežasties atsisakę bedarbiai gali prarasti bedarbio statusą. Tokiu atveju asmeniui nėra mokama laikinoji darbo paieškos išmoka ar nedarbo socialinio draudimo išmoka. Birželio mėnesį bedarbio statusą dėl darbo pasiūlymo nepriėmimo be pateisinamos priežasties prarado 362 žmonės, liepos mėnesį – 815, rugpjūtį iki 24 mėnesio dienos – 674 asmenys, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nedarbo lygis Lietuvoje šių metų antrąjį ketvirtį buvo 8,5 proc., arba 2,4 procentinio punkto didesnis nei pernai balandį–birželį, rodo Statistikos departamento atlikto gyventojų užimtumo tyrimo duomenys. Per ketvirtį (balandį–birželį, palyginti su šių metų pirmuoju ketvirčiu), nedarbo lygis šalyje padidėjo 1,4 procentinio punkto. Vyrų nedarbo lygis šių metų antrąjį ketvirtį buvo 9,7 proc., moterų – 7,3 procento. Bedarbių skaičius antrąjį ketvirtį buvo 125,9 tūkst.