bedarbiai

Teritorinės darbo biržos birželio 10-18 dienomis įregistravo 5,9 tūkst. bedarbių. Išlieka ta pati tendencija, kad dauguma įregistruotų bedarbių anksčiau nėra dirbę pagal darbo sutartis, turi ilgesnę kaip 2 metų pertrauką arba nedirbo laikotarpį nuo pusės iki dviejų metų, apie ketvirtadalis įsiregistravusiųjų – atleisti iš darbo per paskutiniuosius šešis mėnesius, praneša Lietuvos darbo birža. Per savaitę padėta įsidarbinti 4,6 tūkst.

Darbo ir socialinių tyrimų institutas Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) iniciatyva atliko Lietuvos gyventojų potencialo tyrimą. Išlaikytojų mažai, išlaikytinių – armija Instituto teigimu, statistinis tyrimas atskleidė svarbų socialinio ir užimtumo potencialo dėsningumą, kuris liudija tai, jog nedidelėse teritorijose, kur apdraustųjų dirbančiųjų yra santykinai mažau, senatvės pensininkų lyginamasis svoris yra didžiausias. Antai net kas ketvirtas Ignalinos raj.

Persitvarkanti Lietuvos darbo birža planuoja sutaupyti per metus apie 15 milijonų litų. Tai bus pasiekta radikaliai pertvarkant struktūrą masiškai atleidžiant darbuotojus, praneša "LNK žinios". Vykdant reformą, nuo spalio mėnesio vietoje dabar esančių 46 teritorinių darbo biržų liks tik 10 su struktūriniais padaliniais (skyriais), veikiančiais savivaldybėse.

Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 6,2 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams. Per ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius padidėjo 2 tūkst., arba 49 procentais (2009 m. ketvirtojo ketvirčio pabaigoje jų buvo 4,2 tūkst.). Laisvų darbo vietų skaičius labiausiai padidėjo prekyboje – 0,8 tūkst., transporte, saugojime ir statyboje – po 0,3 tūkst.

Šimtai tūkstančių lietuvių, kurie dabar sėdi be darbo, galėtų sukurti ilgalaikę pridėtinę vertę padėdami tiesti kelius, o ne tvarkydami parkus ar rinkdami šiukšles. Vyriausybei tereikia apsispręsti imtis užimtumo darbo rinkoje koordinavimo – tai turėtų tapti pagrindiniu savivaldybių rūpesčiu. Kaip Lietuvoje sumažinti nedarbą? Ką daryti su 325 tūkst. darbo biržose užsiregistravusių bedarbių? Kokių priemonių turėtų imtis A. Kubiliaus Vyriausybė? Apie tai – „Balsas.

Darbo netekę žmonės su aukštuoju išsilavinimu priverstinę bedarbystės pauzę galės panaudoti profesinių žinių atnaujinimui universitetuose ir kolegijose. Švietimo ir mokslo ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos darbo birža, inicijuoja specialius kvalifikacijos tobulinimo kursus aukštosiose mokyklose. Sugrįžę į auditorijas diplomuoti specialistai įgis naujų darbo rinkoje paklausių kompetencijų.

Kokiais būdais darbo neturintieji ieško darbo? Kaip rasti darbą yra daugiausia galimybių? Ar ilgai vartotojai darbo neturi? Ar randa darbo pasiūlymų, o juos radę siūlo savo kandidatūrą darbdaviams? Darbo ieško dirbantieji ir darbo neturintieji Šiuo metu darbo paieškos aktualios tiek dirbantiesiems, tiek darbo neturintiesiems: CVbankas.lt atlikto tyrimo statistika rodo, kad 91 proc.

Dar neseniai būdavo, kad įvykus kraupiai avarijai dėl per didelio greičio ar girtumo, žmonės linguodavo galvomis: „Ko norėti iš jauno BMW vairuotojo...“ Atrodo, mada pasikeitė – didmiesčių gatvių ereliai persėda į „Audi A8“. Šiandien šiomis elegantiškomis ir greitomis mašinomis važinėja arba verslininkai, arba trumpai kirpti jauni bedarbiai odinėmis striukėmis. Tilžės gatvė – pagrindinė Šiaulių magistralė – plati, iš 4 eismo juostų.

Nurėžusi pensijas ir varguolių pašalpas valdžia skelbėsi, kad biudžetą taupys atleisdama nemažą dalį valstybės išlaikomų biurokratų. Tačiau darbo biržoje jų niekas nematė, nes tai buvo tik “mirusios sielos" - laisvi etatai. Kai tauta apgavystę išsiaiškino, prasidėjo valdininkų rokiruotės, po jų ši armija sumažėjo vos keletu tūkstančių. Gretos netirpsta Valstybės tarnautojų registro duomenimis, praėjusių metų pradžioje valstybės įstaigose buvo patvirtintos 86 032 pareigybės.

Lietuvoje nedarbo lygis auga. Registruotas nedarbas per praėjusią savaitę padidėjo 0,29 proc. punkto. Balandžio 15 dieną Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje buvo užregistruota 318,6 tūkst. bedarbių – tai sudarė 14,79 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų. Lietuvos darbo birža tikina, jog yra ir teigiamų tendencijų. Balandžio 9 – 15 dienomis darbo biržoms tarpininkaujant padėta įsidarbinti 4324 asmenims – tai didžiausias savaitinis rodiklis šiais metais.

15 proc. Lietuvos gyventojų ketina vykti dirbti į kitas šalis.Tai paaiškėjo tyrimų bendrovei RAIT atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausa atlikta š.m. Kovo 04 – 17 dienomis, apklausta 1041 15 – 74 m. nuolatinių Lietuvos gyventojų. Apklausos metu buvo klausiama, ar jie asmeniškai arba jų šeimos nariai ketina vykti dirbti/ieškoti darbo į užsienį per artimiausius 12 mėnesių.

Opozicija siūlo nereikalauti iš emigrantų ir neįsiregistravusių bedarbių už praėjusius metus susikaupusių įsiskolinimų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) sistemai. "Akivaizdu, kad ir to įstatymo priėmimas, ir pasekmės netenkina didžiosios daugumos Lietuvos gyventojų, ir aš pasiūliau, kad reikėtų sustabdyti tos įstatymo dalies veikimą, kad nebūtų erzinami žmonės ir Lietuvoje, ir užsienyje. Šiandien įstatymas veikia ir jie yra reketuojami.

Tikrasis nedarbo lygis JAV yra gerokai aukštesnis nei pranešama, teigia „Morgan Stanley“ atstovas Stephenas Roachas. Oficialus JAV nedarbo lygis yra 9,7 proc., tačiau mažiausiai 3 mln. paprasčiausiai dėl ekonominių priežasčių pasidavė ir nebeieško darbo, kalbėjo S. Roachas. Pasak S. Roacho, dėl kažkokių keistų priežasčių JAV statistikai neskaičiuoja šių žmonių kaip bedarbių, o juos įskaičiavus nedarbo lygis siektų 11,5 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu Vyriausybė keičia Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų naudojimo sąlygų ir tvarkos aprašą. Patvirtinus pakeitimus daugiau buvusių darbuotojų galės pretenduoti į Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) paramą, jiems atsivers patogesnės galimybės kelti kvalifikaciją.

Kiekvieną savaitę 5–7 tūkst. gyventojų netenka darbo. Prognozuojama, kad šįmet bedarbių armija išaugs iki 370 tūkst. žmonių, tačiau sustabdyti jos didėjimą sekasi sunkiai. Vyriausybė bando kovoti su augančiu nedarbu, tačiau kovos rezultatai apgailėtini. Darbo grupė siūlo trumpinti darbo savaitę, jaunimą nuo emigracijos vilioti minimaliais atlyginimais, o „Sodros“ biudžetą gelbėti didinant pensinį amžių.

Kauno miesto taryba ketvirtadienį apsisprendė dėl viešųjų darbų organizavimo ir administravimo bei numatė skirti iš miesto 2010 metų biudžeto 614 tūkst. litų viešiesiems darbams organizuoti. Kauno darbo birža šiems darbams organizuoti skirs dar 579,2 tūkst. litų. Savivaldybės teritorijoje turėtų atsirasti 97 laikinos darbo vietos, papildomai numatoma įdarbinti dar 511 netekusių darbo asmenų.

Gaunantieji valstybės paramą už ją turi ne tik padėkoti, bet ir atidirbti. Baimintasi, kad į viešuosius darbus siunčiami bedarbiai ims protestuoti, įsižeis, bet nieko panašaus neatsitiko. Savivaldybių tarybos viena paskui kitą priima sprendimus, kad socialinę paramą gaunantys piliečiai už ją atidirbtų. Tam jau ruošiasi ir Panevėžys. Šiauliečiai svarstė šią galimybę, bet jai nesiryžo. „Kažkada tokia tvarka jau buvo, bet nepateisino lūkesčių.

Praėjusiais metais užgriuvus krizei, Šiauliai jau nebevadinami bedarbių miestu. Šių metų sausį Saulės mieste nedarbo lygis mažesnis nei šalies vidurkis. Tačiau darbo ieškantys žmonės turėtų būti atsargesni kreipdamiesi į įdarbinimo agentūras ir čia, ir visoje Lietuvoje. Mat šioms nuo sausio pirmosios pagal Seimo priimtas įstatymų pataisas nebereikia licencijų ir jos nebegali imti iš bedarbių pinigų už tarpininkavimą įdarbinant užsienyje.

Visagine užgesinus pagrindinę miesto maitintoją - atominę elektrinę, be nerimo dėl nedarbo bei mokesčių, tvyro ir optimistinis požiūris į ateitį. Viltis kursto ir naujos jėgainės vizija. "Aišku, kad miestas nemirs. Aš tuo tikiu, žmonės tikisi, kad nauja atominė bus pastatyta. Visoje Lietuvoje nelengva, turiu draugų ir kitose savivaldybėse, ir nepasakyčiau, kad ten labai gerai", - Eltai sakė Visagino miesto savivaldybės Švietimo kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotoja Nina Bunina.

Darbuotojų Rusijoje atleidžiama daugiau negu Lietuvoje ir Latvijoje. Gruodį Rusijoje sumuštas atleidimų iš darbo rekordas. Šį mėnesį iš pramonės įmonių atleistų žmonių skaičius padidėjo du kartus, teigia „Nezavisimaja gazeta“, remdamasi Pereinamosios ekonomikos institutu (PEI). Instituto darbuotojų apklausos duomenimis, daugiau kaip 60 procentų šalies įmonių sumažino darbuotojų skaičių. Daugiausia žmonių iš darbo buvo atleista metalurgijos bei statybų srityse.

Europos Parlamentas pritarė siūlymui sukurti ES instrumentą, kuris leis teikti paskolas esamiems bei potencialiems bedarbiams, norintiems įkurti mažąją įmonę ir pradėti savo verslą. Už tokį siūlymą balsavo 516 EP narių, prieš 82, o susilaikė 4. Iki 25 tūkst. eurų paskolą savo verslui galės gauti darbo netekę asmenys arba tie, kurių įmonė planuoja užsidaryti per artimiausius tris mėnesius. Jie taip pat galės lankyti mokymus bei gaus pagalbą rengdami verslo planą.

Užuot karpiusi ir taip mažas bedarbių pašalpas, valdžia galėtų pakelti mokesčius turtingiesiems. Taip mano ekonomistas Romas Lazutka, rašo "Balsas.lt savaitė". Valdžia, maksimalią bedarbio išmoką sumažinusi iki 650 litų, elgiasi labai neapgalvotai, nes dėl tokių sprendimų labiausiai nukentės kvalifikuoti, didesnes įmokas „Sodrai“ mokėję žmonės, todėl daug sutaupyti irgi nepavyks. „Niekur pasaulyje taip nedaroma. Bedarbio pašalpos turi būti siejamos su buvusia alga.

Siūlymas nuo trijų iki šešių mėnesių ilginti bandomąjį laikotarpį ir taip palengvinti krizės įveikimą vertinamas nevienareikšmiškai. Viena vertus: tai būdas neleisti piktnaudžiauti Darbo biržos parama, kita vertus: yra darbų, kur trijų mėnesių laikas yra per trumpas pažinti darbuotoją. Bet kuriuo atveju, pirmiausia bandomojo laikotarpio ilginimą siūloma įteisinti tik kolektyvinėse, o ne individualiose darbo sutartyse.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, gruodžio 3 – 10 dienomis darbo biržose įregistruota 7411 bedarbių ir 992 laisvos darbo vietos. Per savaitę darbo birža padėjo įsidarbinti 1,9 tūkst. asmenų. Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones šią savaitę  nusiųsta 810 bedarbių. Daugiausia  nusiųsta į viešuosius darbus, profesinį mokymą. Gruodžio 10 dieną darbo ieškojo 257,5 tūkst.

Didžiojoje Britanijoje atliktos apklausos metu nustatyta, jog didžioji darbo recesijos metu netekusių britų dalis nusprendė padaryti pertrauką ir pakeliauti, praneša REUTERS. „Nors metų pertrauka (angl. „gap year“) dažniausiai siejama su jaunais studentais, vis daugiau suaugusių specialistų nusprendžia pakeliauti. Vidutinė tokios pertraukos trukmė – trys mėnesiai“, teigiama ataskaitoje. Keliautojai vis dar išleidžia nemažai – 38 proc. kelionei skiria daugiau nei 3000svarų, 16 proc.