Tačiau visus darbininkus netrukus pažadėjo įdarbinti kita statybų kompanija. Tiesa, tikrai ne visiems darbuotojams taip sekasi, mat Užimtumo tarnyba skelbia naujus duomenis – lėtėja naujų darbuotojų priėmimas į darbus ir to netgi neatsveria jau įsibėgėję sezoniniai darbai.
Vilniui besiruošiant liepą priimti NATO šalių lyderius, darbininkai pluša kaip įmanydami – skubiai remontuoja kai kurias gatves – ypač prie Seimo. Tačiau jeigu ten darbai vyksta intensyviai, tai kitoje Lietuvos dalyje veiksmo mažiau.
„Žemaitijos keliai“ išjungė technikos variklius ir sudėjo įrankius – pranešė, kad atleidžia visus darbuotojus – 128 žmones. Tiesa, į pagalbą suskubo kita įmonių grupė, kuri pasisiūlė įdarbinti visus atleistus žmones ir net padėti jiems atvykti į darbo vietą.
„Sektoriuje labai trūksta darbuotojų, tai matydami žmones su išsilavinimu, su gebėjimu ir matydami sunkioje situacijoje, galėtume juos įdarbinti vykdant didžiausius Lietuvos infrastruktūros projektus. Čia ir pagalba mums ir pagalba žmonėms“, – teigia „Fegdos grupės“ vadovas Gediminas Gribulis.
„Aš manau, kad ta įmonė, kuri atleido visus darbuotojus, ji tiesiog negavo valstybinių užsakymų, kodėl ji negavo valstybinių užsakymų, sunku pasakyti, nežinau, kompetencijų trūkumas“, – sako ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Tiesa, atleidžiamų žemaičių bent kol kas atsiliepė tik kelios dešimtys, bet darbu susidomėjo ir žmonės iš kitų Lietuvos vietų. Vis tik prisivilioti darbuotojus nėra lengvas iššūkis. Ypač statybų sektoriuje – dėl Rusijos pradėto karo gerokai sumažėjo vyrų iš Ukrainos.
„Dauguma grįžo ir gina savo tėvynę, o kitų šalių, kaip Baltarusija, jau šiek tiek yra sudėtingiau, tai dažniausiai remiamės vietine darbo jėga“, – aiškina G. Gribulis.
Pačios įmonių grupės vadovas sako, kad darbo yra pakankamai, trūksta tik pačių darbininkų. „Fegdos grupė“ yra laimėjusi stambius valstybinius užsakymus – tiesia „Rail Baltica“ geležinkelį ir „Via Baltica“ kelią. Būtent valstybiniai projektai esą ir suteikia optimizmo žvelgiant į ateitį.
„Žiūrint į ateitį, turbūt infrastruktūra yra ne tik ekonominė, bet ir karine prasme, labai reikšminga, investicijos Europos į Baltijos šalis, jos neišvengiamos“, – kalba G. Gribulis.
Vis tik toks „Žemaitijos kelių“ darbininkų atleidimas išryškino vieną nemalonią tendenciją – lyginant su praėjusiais metais, šiemet daugėja masinių darbuotojų atleidimų. Jei pernai per 5 mėnesius buvo atleista virš 700 darbuotojų, tai šiemet šis skaičius viršija tūkstantį.
„Apie nerimo signalus vien tik dėl to aiškinti taip pat nevertėtų, vien dėl to, kad atleidimų yra mažose įmonėse daugiau, jeigu pernai turėjome skaitine reikšme įspėtų apie atleidimą darbuotojų skaičiaus augimą, šiemet mažos įmonės gal persitvarko, didžioji dalis sako, kad tai restruktūrizacija“, – tvirtina Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Tiesa, pagal Užimtumo tarnybos statistiką, kol kas didelių įtampų rinkoje dar nematyti. Nedarbas siekia 9 procentus bendrais skaičiais, apie 160 tūkstančių bedarbių. Bet kai kur jau stebimi pokyčiai – pavyzdžiui, apdirbamoji pramonė anksčiau pavasarį samdydavo daugiau žmonių.
„Atleidimų kol kas nestebima tiek daug, bet iš tiesų šis sektorius sulėtėjo ir taip pat mažiau darbuotojų ieškoma transporto sektoriuje, statybų sektoriuje, kelių darbų sektoriuose, kas taip pat pavasarį rodydavo didesnį atsparumą ir didesnį intensyvumą“, – teigia I. Balnanosienė.
Nors jau orai atšilo ir turėtų prasidėti sezoninių darbų bumas, laisvų darbo vietų skaičius išlieka panašus, kaip ir anksčiau – apie 24 tūkstančiai.
„Registruotų pasiūlymų skaičius apdirbamojoje pramonėje yra gerokai sumažėjęs, tačiau kodėl turime beveik tokį patį skaičių, tai dėl to, kad sezoniniai darbai ir sezoninių darbuotojų paklausa, atsveria tą sumažėjimą“, – sako I. Balnanosienė.
„Aš nematau didelių atleidimų bangos Lietuvoje, dėl labai paprastos priežasties – įmonės prisirišusios prie darbuotojų ir puikiai supranta, kad kai prasidės ekonomikos atsigavimas, o jis prasidės kitų metų pirmą pusmetį, atgal surinkti tuos atleistus darbuotojus bus pakankamai komplikuota“ – kalba A. Izgorodinas.
Nors pastaruoju metu dėl šalies ekonomikos ateities iškilo daug klaustukų, kai pirmąjį ketvirtį ji susitraukė net 3 procentais, Europos Komisija atnaujino savo prognozę – anot Briuselio, mūsų ekonomika šiemet turėtų augti puse procento, nors dar prieš savaitę Lietuvos ekonomistai pradėjo svarstyti, kad tikėtinas ir metinis ekonomikos susitraukimas.
„EK prognozė yra visiškai nerealistinė ir jinai tikriausiai buvo daryta remiantis senais duomenimis. Kol kas aš matau, kad ir antras ketvirtis prasidės pakankamai komplikuotai, kadangi Lietuvos pramonė balandžio mėnesį turi didžiausią pagamintos ir neparduotos produkcijos kiekį nuo 2009 metų sausio mėnesio“, – tvirtina A. Izgorodinas.
Europos Komisija prognozuoja, kad metinė infliacija šiemet Lietuvoje bus apie 9 procentai. Šiuo metu ji yra 14,5 procento.
