SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad balandį metinis maisto kainų augimas Lietuvoje buvo didžiausias ES ir siekė 22,1 proc.
„Pabandykime paieškoti kaltininkų (ką mėgstame daryti visi). Palyginimui naudosiu Vokietiją, kur maisto kainų infliacija buvo 8,5 proc. Pirmiausiai pradėkime nuo importuojamų maisto produktų kainų. Jos per metus Lietuvoje ūgtelėjo apie 21 proc. Vokietijoje jos didėjo 20 procentų. Tai rodo, kad tiek mums, tiek vokiečiams importuojami maisto produktai pabrango labai panašiai ir labai daug.
Palyginkime maisto produktų gamintojų kainas. Jos per metus Lietuvoje padidėjo 17 proc., Vokietijoje 14 procentų. Skirtumas 3 proc., ir sakyčiau nėra didelis, todėl tai irgi rodo, kad maisto gamintojų pardavimo kainos mažmenai augo panašiai abiejose šalyse“, – komentavo ekonomistas.
Pasak jo, kyla klausimas, jeigu mūsų importuojamos kainos augo panašiai kaip ir vokiečių, o mūsų gamintojų realizuota produkcija vidaus rinkai augo tiek pat, kiek ir vokiečių, kodėl galutinė kaina lentynose Lietuvoje didėjo 2,5 karto greičiau?
„Lietuvoje mažmeninėje rinkoje daug labiau negu Vokietijoje brango kai kurie maisto produktai. Pavyzdžiui, daržovės Lietuvoje brango 37 proc., o Vokietijoje 9 proc. Pieno produktai Lietuvoje pabrango 31 proc., o Vokietijoje 9,3 proc. Druskos ir padažai Lietuvoje brangesni 22 proc. Lietuvoje, o Vokietijoje 3,6 proc.
Daržovės pabrango dar praėjusių metų vasarą dėl nepalankaus derliaus ir iš tiesų nemažai prisidėjo prie didesnės negu Vokietijoje infliacijos Lietuvoje. Daržovių kainas labiau lemia ne Europinės, o lokalios tendencijos. Tačiau tai nereiškia, kad daržovių kainos Lietuvoje vėl turės brangti labiau negu Vokietijoje per artimiausius metus.
Pieno produktų brangimas Lietuvoje ypač išsiskiria iš kitų šalių. Tačiau ir žaliavinio pieno iš ūkininkų supirkimo kaina Lietuvoje augo daugiausiai per metus (49 proc.) ir jau yra didesnė negu Vokietijoje (kas būtų galėjęs pagalvoti prieš du metus). Bet tuo pačiu ir geriamasis pienas ar sviestas Lietuvoje ir Vokietijoje jau kainuoja panašiai. Dėl druskos brangimo turbūt visiems viskas aišku“, – kainas komentavo T. Povilauskas.
Anot jo, sudėtinga vienu sakiniu paaiškinti, kodėl mažmeninė maisto kainos taip padidėjo.
„Lietuvoje maisto kainos iki 2021 metų buvo gerokai mažesnės negu Vakarų Europoje (86 proc. ES vidurkio) ir tai yra vienas iš veiksnių, kodėl nuo mažesnio lygio kylame daugiau.
Gal mažmenininkai ir turgaus prekybininkai užsimetė pernelyg daug matydami, kad žmonės vis vien perka? Galbūt, bet tą įrodyti sudėtinga. Tačiau akivaizdu, kad viešojoje erdvėje ir šiandien aiškiai formuojama nuomonė, kad maistas toliau brangs bandoma įtikinti vartotoją susimokėti daugiau ir pernelyg daug klausimų nekelti“, – sakė ekonomistas.
Prekybininkų asociacija atsisakė komentuoti kainas
Tuo metu Lietuvos prekybos įmonių asociacija tikino, kad griežtai laikosi Konkurencijos teisės apribojimų, kuriais remiantis negali komentuoti ir aptarinėti kainų.
Kainos auga sparčiau nei algos
Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 201 euru (13,7 proc.) ir siekė 1 666 eurus (1051 euras į rankas), rodo „Sodros“ duomenys.
„Darbo pajamos augo sparčiau nei pernai, kai tokiu pat metu fiksuotas metinis augimas siekė 10,7 proc. Vis dėlto didėjanti infliacija stabdė galimybę pajusti pajamų augimą. Kovo mėnesį vidutinių darbo pajamų augimas siekė 12,7 proc., o metinė infliacija – 15,7 proc.“ – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Vidutinės darbo pajamos labiau augo nebiudžetiniame sektoriuje – vidutiniškai 14,5 proc. ir siekė 1 677 eurus (per 1057 į rankas). Biudžetiniame sektoriuje pajamos padidėjo 9,7 proc. ir pasiekė 1 611 eurų ( beveik 1021 į rankas).
„Sparčiau nebiudžetiniame sektoriuje augantys atlyginimai – natūrali tendencija. Čia darbo pajamos priklauso nuo ekonomikos rodiklių, rinkos tendencijų. Biudžetinio sektoriaus darbuotojų darbo pajamų augimas reguliuojamas įstatymų, susijęs su bazinės algos dydžio pokyčiais“ – primena Kristina Zitikytė.
