prekybininkai

Besiruošiant didžiausioms metų šventėms, lietuviai skundžiasi, kad kasmet paruošti šventines vaišes vis sunkiau, mat maisto produktų kainos darosi neįkandamos. „Norfos“ prekybos tinklo vadovas Dainius Dundulis teigia, kad didžiausia aukštų kainų priežastis yra ne kas kitas, o gamintojams ir prekybininkams kliūnantys mokesčiai. Apie tai verslininkas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Artėjant gražiausioms metų šventėms, tautiečiai jau dairosi eglučių – renkasi, kokią pirkti: gyvą ar plastikinę? Vieni net nedvejodami atkerta, kad jų namus puoš tik kvepianti žaliaskarė. Vilniaus rajone įsikūrusiame eglučių parke netgi galima atvykus išsirinkti norimą žaliaskarę ir ją patiems nusikirsti. O prekybininkai parduotuvėse siūlo plastikines ilgai tarnaujančias eglutes, kurios gali kainuoti ir 100 eurų.

Prekybininkai nebegalės taikyti baudų tiekėjams, jei jie nespės laiku pagaminti ar atgabenti prekių ir apie tai per vieną darbo dieną praneš užsakovams. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisas: už balsavo 105 Seimo nariai.  Tiekėjai sako, kad produkciją kartais vėluojama pristatyti dėl vienu metu staiga išaugančių užsakymų, pavyzdžiui, prieš ilguosius savaitgalius, didžiąsias šventes.

Lietuvos bankas beda pirštu į rekordiškai aukštas maisto kainas ir žeria kritiką prekybininkams. Pasak banko vadovo Gedimino Šimkaus, jeigu tik norėtų, prekybininkai galėtų sumažinti prekių kainas, mat galimybių tam tikrai yra. Lietuvos bankas taip pat atnaujino ir ekonomines prognozes bei prakalbo apie „amerikietiškus kalnelius“. Esą šie metai bus geresni nei tikėjosi specialistai, tačiau kitąmet ekonomika augs lėčiau, nes Europa vis labiau jaus aukštų palūkanų naštą.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad PVM lengvatos būtiniausiems maisto produktams taikymas būtų subsidija verslui, o ne pagalba nesugebantiems įpirkti maisto. Anot jo, Europos Komisijos (EK) atlikti tyrimai parodė, kad tokia priemonė pasiteisino tik Norvegijoje, kitose Europos valstybėse kainos beveik nepasikeitė.  „Galima pasižiūrėti Europos Komisijos tyrimus ir tie rezultatai nėra labai džiuginantys.

Lietuvių algos toliau didėja ir jau pasiekė apvalią sumą – 2000 eurų. Tačiau atskaičius mokesčius, ši alga yra trečdaliu mažesnė, tad gyventojų neguodžia. Didesnėmis algomis lietuviams neleidžia pasidžiaugti ir infliacija, o perkamoji galia, anot ekonomistų, į prieškrizinį lygį sugrįš tik kitais metais. Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis šiemet auga kas mėnesį vidutiniškai po procentą ir vasaros viduryje pasiekė 2000 eurų. Tai skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Maistas Lietuvoje per dvejus metus pabrango 45 proc. Labiau už kitus produktus brango vištų kiaušiniai, kurių kaina šoktelėjo daugiau nei dvigubai. Kainų stebėtojai tikina, kad gamintojai ir prekybininkai galėtų kainas sumažinti ne procentu, o net keliasdešimčia procentų, tačiau to nedaro, nes siekia pripratinti pirkėjus prie aukštų kainų. Ekonomistai aiškina, jog ne viskas taip paprasta, o gamintojai vardija aibę priežasčių, kodėl piginti prekių negali.

Pajūryje įpusėjusi Jūros šventės mugė šiemet klaipėdiečius ir miesto svečius vilioja pačiais įvairiausiais pirkiniais. Nors žmonių netrūksta ir nuotaika gera, vis tik prekybininkai neslepia apmaudo dėl gerokai išaugusios prekybinės vietos mugėje kainos. Pasak jų, šiemet ji kone padvigubėjusi, o dėl to kai kuriems jų teko net ir pakelti dirbinių kainas. Vakar Klaipėdoje prasidėjo 64-oji Jūros šventė.

Nuo liepos apmokestinus itin lengvus plastiko maišelius, parlamentarai sako, kad prekybininkai patys spręs, kur panaudoti surinktas lėšas – investuoti į pirkėjų švietimą ar laikyti jas papildomomis pajamomis. Visgi maišelių naudojimui nemažėjant, politikai neatmestų, kad gali pasiūlyti griežtinimų.