Tema apie vagystes iš parduotuvių netyla jau ne vienerius metus. Dar pernai Lietuvos prekybos įmonių asociacijos surengė diskusija kartu su teisėsaugos atstovais Teisingumo ministerijoje. Tąkart dalyvavo ir Rimantas Mockus, policijos atstovai bei kt.
Diskusijos temos apie vagystes krypo prie pagrindinio klausimo – kaip vagystės prekybos vietose galėtų būti užkardomos?
Tarp skirtingų siūlymų nuskambėjo ir idėja apskritai neįleisti į prekybos vietą vagystę įvykdžiusių asmenų.
Pavogus prekę – draudimas įeiti į parduotuvę
Panašu, kad dalis siūlymų dabar gali išvysti dienos šviesą. Teisingumo ministerija pavasario sesijoje ruošiasi pristatyti teisės akto projektą Seime.
Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) projektu siūloma įtvirtinti naują administracinio poveikio priemonę – draudimą lankytis prekybos vietose.
Teisingumo ministerijos atstovai naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad ši priemonė galėtų būti taikoma asmeniui, jei būtų padaromas pakartotinis administracinis nusižengimas dėl smulkios vagystės (kai nėra pagrindo konstatuoti sistemingumo ar tęstinės nusikalstamos veikos požymių).
„Draudimas lankytis prekybos vietose būtų taikomas tik to paties juridinio ar fizinio asmens valdomoms prekybos vietoms. Draudimo trukmė – nuo vieno mėnesio iki dvejų metų.
Administracinio poveikio priemonė būtų skiriama kartu su administracine nuobauda – bauda“, - rašė ministerijos atstovai.
Pasak jų, už tokios priemonės nesilaikymą asmuo galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 225 straipsnį.
Šis straipsnis sako, kad asmenų vengimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose), kai šių asmenų sutikimu jiems buvo paskirta ši administracinio poveikio priemonė, užtraukia baudą nuo 120 iki 170 eurų.
O draudimo lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose nesilaikymas užtraukia baudą nuo 140 iki 300 eurų.
Kiek anksčiau naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Seimo narys Vitalijus Gailius kalbėjo, kad dabartinė vagystės iš prekybos vietų dažnu atveju yra gerai organizuotos.
Kitaip tariant, vagysčių atlikimui samdomi žmonės, o tikrieji kaltininkai taip ir lieka nesugauti.
Tąkart dalis saugos bendrovių netgi fiksavo ir tokius atvejus, kai asmenys vagysčių įvykdymui atveždavo „parankinius“ su prabangiu „Mercedes-Benz“ automobiliu.
Vis tik politikas V. Gailius yra svarstęs, kad, jei būtų imtasi itin griežtų priemonių, siekiant užkardyti vagystes prekybos vietose, tokiu atveju nusikaltimai, tikėtina, persikeltų kitur.
Pavyzdžiui, kiltų rizika, kad kriminalinė veika būtų vykdoma automobilių stovėjimo aikštelėse, daužant transporto priemonių stiklus ir bandant pasisavinti gyventojų turtą ar pan.
Pakeitimams dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas
Ministerijos pranešime spaudai buvo rašyta, kad šiuo metu už smulkias vagystes, kai pagrobto turto vertė neviršija 150 eurų, taikoma administracinė atsakomybė – bauda nuo 90 iki 400 eurų. Tačiau 2020–2025 metais buvo fiksuotas smulkių vagysčių augimas, o absoliuti jų dauguma įvykdoma prekybos vietose.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenimis, apimančiais tik asociacijos narius, 2020 m. buvo užfiksuota 15 213 vagysčių, kurių padaryta žala siekė 777 tūkst. eurų. 2024 m. šis skaičius išaugo iki 37 647 vagysčių, o bendra žala pasiekė 3,2 mln. eurų. Platesnė viso prekybos sektoriaus apklausa parodė, kad bendra patiriama žala nuo 10 mln. eurų 2022 m. išaugo iki 21 mln. eurų 2023 m.
„Statistiniai duomenys aiškiai rodo, kad vagysčių mastai ir jų daroma turtinė žala yra itin išaugusi. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis sisteminių vagysčių yra atliekamos gana gerai organizuotų grupių, poreikis imtis priemonių ir griežtinti atsakomybę tapo akivaizdus.
Tikimasi, kad tai padės atgrasyti asmenis nuo nusikalstamų veikų, ypač kalbant apie sistemines vagystes, kai nusikaltimai tampa kasdiene veikla ir pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu“, – anksčiau sakė teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.
Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį, kad šiuo metu taikoma administracinė atsakomybė dažnai yra neefektyvi sisteminių vagysčių atvejais.
Tokiais atvejais baudos išieškojimas tampa problemiškas, nes šie asmenys dažnai neturi teisėtų pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti priverstinį išieškojimą.
Atsižvelgiant į tai, siūloma įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie sistemingai grobia svetimą nedidelės ar mažesnės vertės turtą. Šis nusikaltimas būtų priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Numatyta, kad asmuo, sistemingai vagiantis nedidelės ar mažesnės vertės turtą, galėtų būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Taip pat Teisingumo ministerija siūlo įtvirtinti minėtą administracinio poveikio priemonę – draudimą lankytis tose prekybos vietose, kur buvo įvykdyta vagystė.
Baudžiamojo kodekso pakeitimams dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas. Jei jie bus priimti, naujos nuostatos įsigaliotų nuo šių metų birželio 1 dienos.
