Verslas

Metų (12-os mėnesių) infliacija Baltarusijoje vasarį sumažėjo iki 10,0 proc. nuo 10,4 proc. sausį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba „Belstat“. Maisto produktai per metus pabrango 11,4 proc., ne maisto prekės – 8,6 proc., paslaugos – 9,4 procento. Vartojimo prekės ir paslaugos vien tik praėjusį mėnesį brango 1,6 proc., o per du šių metų mėnesius – 3,1 procento. Bazinė infliacija, į kurią neįtraukiama kainų dinamika dėl sezoniškumo ir administracinio reguliavimo, vasarį sudarė 0,9 proc.

Dėl karo Ukrainoje ir Vakarų sankcijų Rusijai pasaulyje itin sparčiai brangstant žaliavoms ir naftai, o kartu ir kuro kainoms degalinėse, Lietuvos verslas prašo valdžios paramos, pavyzdžiui, sumažinant degalų akcizą. Vyriausybė sako to daryti neketinanti.  BNS kalbinti kai kurių įmonių atstovai bei analitikai sako, kad dalis šio brangimo bus perkelta į produkcijos kainas, todėl sumažės vartojimas, kris įmonių pelnas.

Degalai Baltijos valstybėse nuo šio mėnesio pradžios, Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą fone, pabrango 15-25 proc., rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Mažmeninės dyzelino kainos augo gerokai sparčiau nei benzino, o Lietuvoje dyzelinas tapo brangesnis už populiariausią 95 markės benziną. 95 markės benzino litras „Circle K“ degalinėse Vilniuje kovo 12-ąją kainavo 1,799 euro – per 15 proc. daugiau nei praėjusio mėnesio pabaigoje. Jo kaina Rygoje pakilo daugiau nei 18 proc.

Dėl augančios infliacijos brangsta europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statyba, sako susisiekimo viceministrė. Pasak Loretos Maskaliovienės, Lietuva jo statybai Europos Komisijos (EK) papildomai prašo beveik 700 mln. eurų, tačiau neatmetama, kad ateityje lėšų reikės dar daugiau.  „Infliacija neaplenkė ir „Rail Baltica“. Turime du svarbiausius šiai dienai finansavimo iššūkius.

Ne visiems vyresniems žmonėms užtenka pensijos pragyvenimui. Tad valdžios atstovai siūlo pensininkams mokėti 13-ąją pensiją. Tačiau šį siūlymą kritikuoja tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tiek ekonomistai. Anot jų, vienkartinė išmoka – laikinas sprendimas, vietoje jos būtina gerinti socialinės paramos sistemą.

Iki šių metų pabaigos gyventojai turi pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją.  Ekspertai įspėja ilgai nedelsti, nes kitu atvejų gyventojams elektra pabrangs. „Ignitis grupės“ Ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas kalbėjo, kad šiais metais reikia pasirinkti labiausiai patinkantį nepriklausomą energijos tiekėją.

Logistikos ir transporto įmonės skaičiuoja nuostolius, kuriuos patiria dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai. Anot jų, krovinių pervežimai į šias šalis beveik nebevyksta. Įmonių atstovai pasakoja, kad nežino ką daryti, tad tiesiog laukia ir tikina, kad blogiausiu atveju teks atleisti dalį darbuotojų.  Logistikos įmonės „Breitto“ vadovė Indrė Beržanskienė sakė, kad transporto sektorius šiuo metu patiria vieną sukrėtimą po kito.

Rusijos karas Ukrainoje – brangesnė duona mūsų lentynose. Duonos gamintojai neslepia – produkcija tikrai brangs ir jau greitai, nes vien kviečių kaina tarptautinėje rinkoje jau išsipūtė daugiau nei trečdaliu, o kur dar dujų, elektros kainų šuoliai. Ir viskas – nepaisant to, kad Lietuva užsiaugina gerokai daugiau grūdų nei suvartoja. Vietinius javus augintojai eksportuoja ir iš to, panašu, šįkart neblogai uždirbs.

Britanijos gyventojai, kurie suteikia prieglobstį karo pagėgėliams iš Ukrainos, papildomai uždirbs 350 svarų sterlingų (daugiau kaip 400 eurų) per mėnesį. Kritikuojama dėl nepakankamos pagalbos pabėgėliams iš Ukrainos, bėgančius nuo Rusijos invazijos, Jungtinė Karalystė sekmadienį pristatė naują schemą, pagal kurią jie galėtų iki trejų metų gyventi pas britus.

Rekonstruojant Vilniaus televizijos bokštą, šiemet daugiau dėmesio norima skirti jo saugumui. Be to, Susisiekimo ministerija Vyriausybei siūlys pripažinti TV bokšto rekonstrukcijos projektą valstybei svarbiu projektu.  Pernai pradėjus bokšto rekonstrukciją, didžioji dalis darbų vyko viršutinėje bokšto „taurėje“, į rekonstrukciją investuota 2,1 mln. eurų. Šiemet jai numatoma skirti 2,5 mln. eurų.

Pradėjus kristi rublio vertei, žmonės sunerimo ar tai paveiks ir jų į bankus padėtus pinigus. Specialistai tikina, kad susidariusi situacija bankų veiklos nepaveiks. Tačiau tuo pačiu pastebi, kad pasikeitė  gyventojų lūkesčiai, sumažėjo išduodamų būsto paskolų skaičius. Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis komentavo, kad keitėsi klientų lūkesčiai.

Kinija nepalaikė Rusijos, kai JT balsavo už rezoliuciją, smerkiančią įsiveržimą į Ukrainą. Neatsižvelgiant į tai, kad Kinijos lyderis Xi Jinping Vladimirą Putiną vadindavo „geriausiu draugu“, o Rusijos prezidentas atsakė tuo pačiu, Kinija nepasisakė prieš įsiveržimą į Ukrainą. Kokių interesų Kinija yra lydima dabar ir ar Rusija galės griežtų sankcijų akivaizdoje susiartinti su Pekinu? Apie tai BBC kalbėjo su politologais ir ekonomistais.

Europos Sąjungai krečiant Kremliaus režimo pakalikų ir oligarchų turtus, Lietuviai dideliais atradimais dar negali pasigirti. Lietuvoje kol kas įšaldytos ir milijono eurų nesiekiančios sumos, priklausančios Rusijos bankų ir vieno oligarcho įmonėms. Tiesa, pareigūnai ir toliau ketina ieškoti ne tik pinigų, bet ir nekilnojamojo, kitokio turto. O kovotojai su korupcija sako, kad Kremliaus režimo pinigų Lietuvoje būtų lengviau ieškoti, jei jau anksčiau būtų griežčiau kovojama su pinigų plovimu.

Rusijai ir šios šalies oligarchams Vakarų paskelbtos sankcijos jau įgauna ne tik teorinį, bet ir praktinį pritaikymą. Italija skelbia konfiskavusi vieno iš Rusijos oligarchų jachtą. Italijos valdžios institucijos šeštadienį pranešė, kad Rusijos oligarcho Andrėjaus Melničenkos jachta, stovėjusi Italijos vandenyse – konfiskuota, rašo CNN, cituodama Italijos naujienų agentūrą. Teigiama, kad jachtos vertė – daugiau kaip pusė milijardo eurų. Jachta stovėjo Triesto uoste.

Vis didėjant laisvų darbų vietų skaičiui, o lietuviams išvykstant dirbti į kitas šalis darbdaviai ima kviestis darbuotojus iš užsienio. Kai kurios įmonės darbuotojams siūlo lanksčius grafikus, kompensacijas, priedus ir galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Ekspertai kalba, kad įdarbinti užsieniečius skatina ne tik išaugęs laisvų darbo vietų skaičius, bet ir reikalinga kvalifikacija.

Briuselis uždraus prabangos prekių eksportą iš Europos Sąjungos į Rusiją ir imsis kitų papildomų priemonių, suduosiančių „tiesioginį smūgį Rusijos elitui“, penktadienį pareiškė Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen.

„Ryanair“ penktadienį paskelbė apie du naujus skrydžius iš Lietuvos į Lenkiją – Varšuvą ir Gdanską. Skrydžiai į Varšuvą bus vykdomi iš Kauno, o į Gdanską – iš Vilniaus oro uostų. Pasak bendrovės, su šiais reisais, kuriuos planuojama pradėti vykdyti vasarą, bendras skrydžių iš trijų Lietuvos oro uostų skaičius pasieks 49 kryptis. „Ryanair“ šią vasarą iš viso planuoja skraidinti per 2,4 tūkst. krypčių.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį paskelbė, kad jo šalis ir jos sąjungininkės atims iš Rusijos lygiavertės prekybos partnerės statusą. Šis žingsnis – naujausia baudžiamoji priemonė Maskvai už Rusijos prezidento Vladimiro Putino surengtą invaziją į Ukrainą. „Jungtinės Valstijos ir mūsų sąjungininkės bei partnerės toliau darniai stiprina ekonominio spaudimo priemones Putinui ir toliau izoliuos Rusiją pasaulinėje arenoje“, – sakydamas kalbą Baltuosiuose rūmuose pareiškė J. Bidenas.

Karas Ukrainoje ne tik lemia didesnę infliaciją, bet daro įtaką ir pensijų fondams. Anot fondų valdytojų, gyventojų sukaupto turto vertė jau sumažėjo 5 proc. Jų teigimu, daugiausiai pinigų prarado jaunesni gyventojai, kurių pinigai investuojami į rizikingiausius fondus. Tačiau tiek pensijų fondų valdytojai, tiek Lietuvos bankas ramina, kad svyravimai yra laikini ir ilguoju laikotarpiu gyventojai pinigų nepraras.

Didžiosios Britanijos valdžia penktadienį pranešė galinti konfiskuoti prabangų butą Londone, kurį už grynuosius pinigus nusipirko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu siejama moteris. Tai būtų padaryta įgyvendinant praėjusią savaitę įsigaliojusias naujas sankcijas.

Į maisto prekių parduotutuves užsukame kiekvieną savaitę. Dalis gyventojų sako, kad kone kiekvieną savaitę auga ir maisto produktų krepšelio suma. Tačiau, ar įmanoma išlaidas sumažinti ir būtiniausiems maisto produktams išleisti vos 10 eurų?  Nusprendžiau atlikti eksperimentą – susidaryti būtinų maisto produktų sąrašą ir patikrinti, už kiek pigiausiai juos galima įsigyti prekybos tinkluose.

Staigtasparnių techninės apžiūros ir remonto paslaugas teikianti bendrovė „Helisota“ penktadienį pranešė stabdanti rusiškų sraigtasparnių remonto veiklą. „Stabdome rusiškų sraigtasparnių remontą Lietuvoje. Šiuo metu baigiami remonto darbai jau turimiems klientams. Klientų iš Rusijos niekada neturėjome,“ – teigia „Helisota“ vadovas Gintaras Juknevičius. „Negalime nepaisyti turimų įsipareigojimų savo ilgamečiams klientams, todėl pradėtus darbus baigsime, orlaivius pristatysime užsakovams.

Lietuvos verslai traukiasi iš Rusijos ir Baltarusijos – medieną ir geležį importuojančios įmonės ieško naujų rinkų Vakaruose. Pasak ekonomistų, Europos rinkose žaliavos gerokai brangesnės, tad brangs ir įvairios prekės. O į infliaciją papildomai žibalo įlies į viršų kopianti naftos, gamtinių dujų kaina – įkandin brangs maisto produktai. Prognozuojama, kad jau netrukus infliacija Lietuvoje pasieks ir 15 procentų.

Socialinis tinklas „Facebook“ ketvirtadienį pranešė, kad dėl Rusijos vykdomos invazijos į Ukrainą laikinai sušvelnins savo taisykles dėl vadinamosios smurtinės kalbos ir leis tokius pasisakymus, kaip „mirtis rusų okupantams“, tačiau neleis realių grasinimų, nukreiptų prieš civilius. Tarptautiniu mastu pasmerkta Maskvos vykdoma kaimynės invazija Vakarų valstybes ir įmones privertė įvesti precedento neturinčių sankcijų, tačiau taip pat sukėlė ir pykčio bangą internete.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį paskelbs, kad Jungtinės Valstijos, kaip ir Europos Sąjunga (ES) bei Didžiojo septyneto (G-7) šalys, dėl Kremliaus pradėtos karinės invazijos į Ukrainą imsis veiksmų panaikinti Rusijai suteiktą didžiausio palankumo prekyboje statusą. Apie tai naujienų agentūrai „Associated Press“ pranešė informuotas šaltinis, prašęs nenurodyti jo vardo.

Prasidėjus jau trečiai Rusijos karinės invazijos į Ukrainą savaitei, JAV Kongresas ketvirtadienį patvirtino 2022 metų išlaidų įstatymą, kuriame numatyta beveik 14 mlrd. JAV dolerių humanitarinė ir karinė pagalba karo draskomai Ukrainai. Atsižvelgęs į tai, kad, nepatvirtinus įstatymo projekto, vyriausybė jau penktadienį dvyliktą valandą nakties liks be finansavimo, Senatas nevilkino patvirtinti 1,5 trln. JAV dolerių vertės biudžeto, kuriam Atstovų Rūmai pritarė trečiadienį.

Ir benzino, ir dyzelino kainoms artėjant prie dviejų eurų už litrą, degalinių atstovai kamuolį meta valdžiai – esą ši turi imti pavyzdį iš Lenkijos, mažinti akcizą ir leisti naudoti mažiau švarių ir užtat brangių biodegalų. Tai kainą esą leistų sumažinti bent keliasdešimt centų. Premjerė Šimonytė aiškina, kad naudą pajustų visai ne vairuotojai, tad pokyčių nesiims. Kiek dar tęsis šį Rusijos užkurta mėsmalė ir naftos kainų šuoliai – ekonomistai gerų žinių neturi.

Sostinės savivaldybė Pavilionyse, Pašilaičių rajone, pirks sklypą statyti naują progimnaziją. Savivaldybės taryba šią savaitę pritarė tokiam sprendimui. Už vieno hektaro sklypą bendrovei „VBG Invest“ bus sumokėta 1,728 mln. eurų.  Planuojama, kad naują ugdymo įstaigą lankys per 600 moksleivių iš Tarandės, Perkūnkiemio, Pašilaičių. Sostinės vicemero Tomo Gulbino teigimu, įsigijus sklypą bus skelbiamas architektūros konkursas.

Pigiausias prekių krepšelis jau pabrango 14 proc., makaronai, saulėgrąžų aliejus ir duona vidutiniškai pabrango 50 proc., teigė Petras Čepkauskas. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas įvardino ir daugiau prekių, kurių kaina pakilo penktadaliu, o ekonomistas Marius Dubnikovas teigė, kad kainų augimas nesustos.

Kremlius pagrasino nacionalizuoti Rusijoje esantį ir iš jos nusprendusių pasitraukti Vakarų kompanijų turtą, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, cituodama Rusijos Federacijos saugumo tarybos pirmininką Dmitrijų Medvedevą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad pasaulyje maisto kainos kils toliau, jei šalys ir toliau tęs ekonominį spaudimą. Rusijos žemės ūkio ministras Dmitrijus Patruševas per vyriausybės posėdi tvirtino, kad Rusijos maisto resursai yra pakankami, o Maskva ir toliau tęs savo eksporto įsipareigojimus pasaulio žemės ūkio rinkoms, rašoma CNN.  Rusija yra pagrindinė pasaulinė trąšų gamintoja pasaulyje.  Dėl sankcijų Rusijai Latvijos bankuose jau įšaldyta apie 8 mln.

Rusijai užpuolus Ukrainą, naujienų agentūra BNS toliau pateikia pavyzdžius, kaip per pastarąją savaitę Lietuvos įmonės reagavo į jau trečią savaitę tebesitęsiančią karinę invaziją. * Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovė „LGT Cargo“ pranešė stabdanti Rusijos metalurgijos įmonių grupės „Metalloinvest“ produkcijos gabenimą į Klaipėdos jūrų uostą.

Pensilvanijos valstijos Betliejaus mieste, JAV, į degalinę „Shell“ atvykę klientai negalėjo patikėti savo akimis, kai pamatė, kaip kyla kuro kaina. Vaizdelyje matyti, kaip degalinės švieslentėje per 15 sekundžių vieno galono (3,785 litro) kaina pakilo nuo 3,99 iki 4,41 JAV dolerio. „Vidury to, kai pyliausi kurą“, – teigė vaizdelį nufilmavęs klientas.  Vaizdo įrašas užfiksuotas kovo 7-ąją ir netrukus sparčiai paplito socialiniuose tinkluose.

Dėl Europos Sąjungos ir JAV sankcijų Rusijai Latvijos bankuose šiuo metu jau yra įšaldyta apie 8 mln. eurų, pranešė Latvijos bankų priežiūros tarnyba – Finansų ir kapitalo rinkos komisija. Ji pabrėžė, kad ši suma atspindi tik preliminarius bankų pateiktus duomenis, ji gali didėti, nes duomenys analizuojami bei tikslinami, kai kurių sąskaitų savininkų galimybės jomis naudotis laikinai apribotos.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį sumažino euro zonos augimo prognozę 2022 metams iki 3,7 proc., palyginti su anksčiau prognozuotais 4,2 proc., atsižvelgdamas į Rusijos invazijos į Ukrainą poveikį euro zonos ekonomikai. Bankas skaičiuoja, kad 2023 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) sieks 2,8 proc., palyginti su anksčiau skaičiuotais 2,9 procento.  2024 metų prognozė išliko nepakitusi – 1,6 procento.

146 milijonai eurų. Tokia apyvarta vos per porą metų prasisuko lietuviškoje įmonėje su penkiais darbuotojais, kurios galutiniai naudos gavėjai – garsus Rusijos oligarchas Andrejus Gurjevas ir artimas Vladimiro Putino bičiulis Vladimiras Litvinenka.

Gyventojai jau gavo vasario mėnesio sąskaitas už šildymą. Žmonės ir šilumos tiekėjai sako, kad jos jau šiek tiek mažesnės nei sausį. Gyventojai tikisi, kad kitą mėnesį sąskaitos dar daugiau sumažės. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad daugėja gyventojų, gaunančių kompensacijas už šildymą. Portalo tv3.lt skaitytoja pasidalijo savo sąskaita už šildymą. Ji siekia lygiai 100 eurų.

Seimui ketvirtadienį pateiktas biudžeto pataisos projektas, kuriuo išlaidas gynybai siūloma didinti iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Absoliučia suma Krašto apsaugos ministerijos asignavimai prie to, kas jau buvo šiais metais suplanuota, 1,2 mlrd. eurų, papildomai gynybos reikmėms didėtų 300 mln. eurų. Iš jų jau skyrėme 40 mln. eurų priimančiosios šalies paramai ir šis pakeitimas leistų skirti dar papildomus daugiau nei 250 mln.

Dėl ES sankcijų Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai areštavus jo netiesiogiai valdomos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ sąskaitas bankuose, ekonomikos analitikai sako, kad įmonės sustabdymas labiau paveiks regioną ir su įmone susijusius verslus. Jų vertinimu, dėl karo Ukrainoje griežtinant sankcijas Rusijai, panašių atvejų Europoje gali daugėti, tačiau šalys turėtų prie jų adaptuotis.

Vienos didžiausių šalies verslo grupės „Vilniaus prekyba“ (VP) direktore ir valdybos pirmininke paskirta Jolanta Bivainytė,   pastaruosius dvejus metus vadovavusi vienam didžiausių Lietuvoje mažmeninės prekybos tinklų „Maxima“.  Pastarosios įmonės generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko pareigas nuo kovo 4 dienos eina daugiau nei metus „Maxima Latvija“ vadovavęs Tomas Rupšys, pranešė įmonės Registrų centrui.

Kovą apie 200 tūkstančių gavėjų sulauks vienišo asmens išmokos. Ją gaus visi Lietuvoje gyvenantys vieniši žmonės sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir neįgalieji, negaunantys našlių pensijos. Pirmosios išmokos kartu su susidariusia nepriemoka pasieks gavėjus paskutinę kovo savaitę. „Prasidėjus šio mėnesio pensijų mokėjimui, sulaukiame ir gyventojų klausimų dėl vienišo asmens išmokos.

Lietuvos gyventojai jau griebiasi už galvų – kaip ant mielių didėja ne tik kuro kainos, bet po truputį brangsta ir maisto produktai. Pavyzdžiui, kai kurie duonos gamintojai kainas jau pakėlė 20 procentų, o kiti jas žada kelti greitu metu. Tad ko tikėtis toliau? Kas laukia Lietuvos gyventojų? Ar Lietuvai gresia ekonominė krizė? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistu Mariumi Dubnikovu ir „Pricer.lt“ maisto krypties vadovu Petru Čepkausku.

Lietuvos verslas neturėtų tikėtis finansinės valstybės paramos dėl nutrūkusių ryšių su Rusija ir Baltarusija, nes žinojo apie tokių ekonominių santykių riziką ir jų pasekmes, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Verslo darymas Rusijoje ir Baltarusijoje buvo verslo rizikos klausimas, o dabar, kai retkarčiais prabylame apie pagalbos jam priemones, tai tikriausiai nėra sąžininga, kad Lietuvos mokesčių mokėtojai apmokėtų tą riziką už veikimą šiose rinkose.

 Dėl karo Ukrainoje Europos Sąjungai (ES) į sankcijų sąrašą trečiadienį įtraukus netiesioginį Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosos“ savininką Rusijos oligarchą Andrejų Melničenką, įmonės sąskaitos areštuotos. Tai BNS patvirtino Kėdainių meras Valentinas Tamulis ir pati įmonė.  „Šiuo metu gamykla funkcionuoja, šiandien dar niekas darbuotojų neatleidžia, bet jiems („Lifosai – BNS) sąskaitų areštas uždėtas, jų veikla kaip ir sustabdyta“, – BNS sakė V. Tamulis.

Lietuvoje šių metų sausį prekių eksportuota už 3,11 mlrd. eurų – 36,5 proc. daugiau nei pernai sausį. Prekių importas siekė 3,41 mlrd. eurų – 53,9 proc. daugiau.  Lietuviškos kilmės prekių eksportas augo 34,1 proc. iki 2 mlrd. eurų (be mineralinių produktų – 17,5 proc.), užsienio prekybos deficitas siekė 301,6 mln. eurų, pranešė Statistikos departamentas. Statistikų teigimu, eksporto augimui įtakos turėjo išaugęs naftos produktų (3,1 karto), plastikų ir jų gaminių (57,5 proc.

Tikimybė, kad Europos Sąjungoje (ES) šiemet kils recesija, viršija 50 proc., sako „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Tikimybė recesijos ES ir Lietuvoje yra smarkai išaugusi, ypač, jeigu ta situacija užsitęs. Manyčiau, kad ta tikimybė viršijo 50 procentų“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė Ž. Mauricas. Anot ekonomisto, vartotojų nuo augančių kainų apsaugoti nepavyks, todėl teks taupyti, kitaip kyla grėsmė įklimpti į dideles skolas.

Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims reikia spartinti atsijungimą nuo bendros su Baltarusija, Rusija elektros energetikos sistemos (BRELL), nes Rusija gali ją naudoti kaip poveikio priemonę, atjungdama Baltijos šalis, sako šalies prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. „Kad elektros atjungimas gali būti kaip vienas iš poveikių, mes matėme vakar, atjungus Černobylio atominę elektrinę, tai kelia grėsmę visos Europos saugumui.

Danijos „Carlsberg“, ketvirta pagal dydį alaus gamintoja pasaulyje, pranešė, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą stabdo gamybą ir pardavimus Rusijoje. „Esame drauge su Ukrainos žmonėmis ir kartu su žmonėmis visame pasaulyje kuo griežčiausiai smerkiame Rusijos invaziją“, – teigiama „Carlsberg“ grupės pareiškime. Ji pabrėžė, kad dėl to negali Rusijoje tęsti „įprastinės veiklos“. Praėjusią savaitę  „Carlsberg“ paskelbė, kad stabdys naujas investicijas Rusijoje ir eksportą į šią valstybę.

Karas Ukrainoje, sutrūkinėjusios tiekimo grandinės, Vakarų sankcijos Rusijai ir Baltarusijai bei kiti veiksniai lėmė, kad dalis Lietuvos žemdirbių liko be trąšų. Trąšų poreikiui pavasarį smarkiai išaugus rinkoje jų trūksta, nes šalies gamintojai vietinės rinkos neaprūpina, vis sunkiau jų gauti ir iš pardavėjų Vakaruose – situacija panaši visoje Europoje, sako ūkininkai. Be to, pasak žemdirbių atstovų, trąšų kainos, ypač azoto, per metus padidėjo daugiau nei tris kartus.