Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tikėtina Lietuvių gyvenimo trukmė – viena trumpiausių Europos Sąjungoje (ES), tačiau pensinis amžius toli gražu nėra pats mažiausias. Tai reiškia, kad įmokas pensijai mokame net ilgiau nei kiti europiečiai, tačiau pensiją gauname daug trumpesnį laiką nei jie.

Tikėtina Lietuvių gyvenimo trukmė – viena trumpiausių Europos Sąjungoje (ES), tačiau pensinis amžius toli gražu nėra pats mažiausias. Tai reiškia, kad įmokas pensijai mokame net ilgiau nei kiti europiečiai, tačiau pensiją gauname daug trumpesnį laiką nei jie.

REKLAMA

Specialistų vertinimu, norėdami oriai gyventi, lietuviai yra priversti dirbti daug sunkiau. Dėl to jie greičiau „nusivaro“ ir turi mažiau laiko pasimėgauti pensija.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) paaiškino, kad iš dalies dėl to esame kalti patys, nes dėl demografinės padėties ilgainiui pensininkų bus daug daugiau nei įmokas jų pensijoms mokančių darbuotojų.

Pensinis amžius ir gyvenimo trukmė

„Eurostat“ duomenimis rodo, kad lietuvių tikėtina gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių ES: statistiškai vidutinis lietuvis gyvena trumpiau nei 75 metus, kai kitose šalyse vidutinė gyvenimo trukmė 75–80 metų, o kai kur – 83 metai ir daugiau.    

REKLAMA

Šiuo metu Lietuvoje vyrų pensinis amžius yra 64 metai ir 4 mėnesiai, o moterų – siekia 63 metai ir 8 mėnesiai. 2026 m. Lietuvoje tiek moterys, tiek vyrai į pensiją išeis tik sulaukę 65-erių. 

Mažesnis pensinis amžius pernai buvo Slovėnijoje (62 m.), Norvegijoje (taip pat 62 m., jeigu sumokama pakankamai įmokų), Slovakijoje (62,5 m.), Suomijoje (63,8 m.). Vien moterų pensinis amžius yra mažesnis Austrijoje (60 m.) ir Lenkijoje (60 m.)

SADM tiesiai neatsakė, kodėl vidutinis lietuvis gyvena ir pensiją gauna trumpiau nei kiti europiečiai. Pasak jos atstovų, svarbu įvertinti du dalykus: kiek vidutiniškai gyvena žmonės, sulaukę tos ribos, ir kiek yra darbingo amžiaus žmonių, kurių įmokomis yra finansuojamos pensijos.

Anot jų, „Eurostat“ statistika apie gyvenimo trukmę nuo gimimo nėra itin tinkama. Jie tikina, kad, pagal kitusduomenis, 65-erių metų amžiaus vyrų ir moterų vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje mažesnė tik 2 metais. 2020 m. Lietuvoje ji buvo 19,1 metų, kai Europoje vidutiniškai siekia 21 metus.

REKLAMA
REKLAMA

Be to, 2020 m. Lietuvoje 65-erių metų amžiaus ir vyresni žmonės sudarė 30,7 proc. visų gyventojų, o darbingo amžiaus žmonės – 69,3 proc. ES šis santykis atitinkamai buvo 32 proc. ir 68 proc.

Prognozuojama, kad, pavyzdžiui, 2065 m. vyresni nei 65-erių metų amžiaus gyventojai sudarys net 62,4 proc., o darbingo amžiaus – tik 37,6 proc. Tuo metu ES atitinkamai bus 54 ir 46.

„Tai reiškia, kad bus vis mažiau dirbančiųjų, kuriems teks išlaikyti vis daugiau pensinio amžiaus asmenų“, – komentuoja SADM atstovai.

Anot jų, lietuvių pensinis amžius, kuris daugumoje ES valstybių arba jau siekia 65, arba yra didinamas iki šios ribos, atitinka Lietuvos visuomenės senėjimo tendencijas.

Ministerija atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje pensinis amžius yra didinamas iki 65 metų. Po 2026 m., kai abiem lytim pensinis amžius šią ribą pasieks, tolesnis didinimas įstatyme nėra numatytas.

Lietuviai dirba bene sunkiausiomis sąlygomis

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė pabrėžia, kad lietuviai darbingą amžių pragyvena pakankamai nelengvai, nes dirba nežmoniškais krūviais.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jos, tą rodo ir statistika – lietuviai dirba bene daugiausia viršvalandžių per metus, dirba sunkiomis sąlygomis ir neretai turi ieškotis antro ar net trečio papildomo darbo, kad užsidirbtų oresniam pragyvenimui. Anot pašnekovės, taip yra todėl, kad retas lietuvis išgyvena iš vieno atlyginimo.

LPSK pirmininkė sako, kad Lietuvos darbuotojus sekina alinančios darbo valandos, pastovus darbo krūvio didinimas: „Pažiūrėkit, pertvarka po pertvarkos: kiekvienoje įmonėje matome situaciją, kai darbuotojai atleidžiami, o likusiems užkraunama vis daugiau pareigų ir atsakomybių, bet dėl to jie negauna nei daugiau poilsio dienų, nei didesnio atlyginimo“.

I. Ruginienės teigimu, per savo darbingą amžių lietuviai iššvaisto savo sveikatą ir tai atsitinka ganėtinai greitai – dažnas darbuotojas net neišlaukia priešpensinio laikotarpio, kai į pensiją gali išeiti anksčiau. Tokie žmonės tampa bedarbiais, kurie visiškai iškrenta iš darbo rinkos ir yra nebereikalingi darbdaviams, turi gyventi iš pašalpų.

REKLAMA
REKLAMA

„Darbo sąlygų mes negeriname, poilsio nedidiname, sakome, kad žmogus turi dirbti daug ir vis daugiau. Jeigu mes ir toliau rinksimės tokią strategiją vis ilginti ir ilginti pensinį amžių, tai susidursime su tuo, kad turėsime didžiulį kiekį neapsaugotų Lietuvos gyventojų. Atsiras vis daugiau žmonių, kurie išdirbti galės vos iki 50-ies metų ir po to liks užribyje: nei išankstinės pensijos, nei sveikatos“, – prognozuoja LPSK pirmininkė.

I. Ruginienė sako, kad šie veiksniai lemia ir trumpėjančią gyvenimo trukmę.

Anot jos, tuo Lietuva ir skiriasi nuo Europos, kur žmonės ramiai, be jokio streso dirba iki pensijos, nėra diskriminuojami, o po to su džiaugsmu išeina į pensiją, nes žino, kad ji – ori, ir jie pagaliau galės skirti laiko sau, pamatyti pasaulį ir nuveikti tai, kas jiems įdomu.

Dėl poilsio trūkumo neišlaukia pensijos

Pašnekovės teigimu, nuo pat pirmos jaunuolio darbo dienos darbdaviams reiktų skirti esminį dėmesį darbo ir poilsio rėžimui. Pasak jos, jei įsivyraus požiūris, kad darbuotoją reikia saugoti nuo pirmos jo darbo dienos iki pat pensinio amžiaus, tuomet Lietuvoje turėsime analogišką situaciją, kaip ir Vakarų Europos šalyse, kai žmogus tolygiai atlieka savo darbą visą savo gyvenimą ir tada ramiai išeina į pensiją. 

REKLAMA
REKLAMA

Deja, LPSK pirmininkės teigimu, pas mus egzistuoja pastovi krūvių kaita, kai krūvis pakeliamas iki maksimumo, dirbantis žmogus išspaudžiamas kiek tik įmanoma, o po 5 ar 10 metų matome, kad jis visiškai nebeturi jėgų ir sveikatos nieko daryti.

„Visa tai vyksta dėl to, kad mes per mažai ilsimės, per mažai dėmesio skiriame poilsiui. Vietoje to, kad darbdavys stengtųsi skatinti darbuotoją ilsėtis ir suteiktų jam tokią galimybę, jis ką daro: verčia vis daugiau ir daugiau dirbti. Lojalumas įmonėse matuojamas pagal tai, kiek tu dirbi – jei dirbi nenormuojamas darbo valandas ir nesiskundi, tai esi lojalus darbuotojas. O tai yra visiškai neteisingas požiūris ir elgesys“, – situaciją aptaria pašnekovė.

Ji pažymi, kad taip pat labai svarbus darbo ir šeimyninių santykių derinimas. Anot I. Ruginienės, skaudu klausyti, kai kas nors sako, kam reikalingi tie „mamadieniai“ ar pilnos poilsio dienos, jei darbuotojai tiesiog kapstosi daržuose, daro visai ne tai, ką turėtų.

Pašnekovė tikina, kad niekas negali nuspręsti, ką žmogus turi daryti per savo poilsio dieną – jei žmogus atsipalaiduoja kapstydamasis darže ir tai jam leidžia susikoncentruoti kitai darbo savaitei, tai tegul jis tą ir daro.

REKLAMA
REKLAMA

Ji pabrėžia, kad svarbiausia, jog žmogus kokybiškai pailsėtų ir su naujomis jėgomis galėtų grįžti į darbą. Taip darbuotojas tausoja savo sveikatą ir prailgina darbinį amžių.

„O pas mus šiai dienai darbinis amžius yra maksimaliai trumpas, lyginant su kitomis ES šalimis: dažnas 50-ies metų darbuotojas nebeturi jėgų dirbti, o tai yra nenormalu“, – pripažįsta I. Ruginienė.

Atostogų – minimumas, bet Vyriausybė nieko nesiima

I. Ruginienė atskleidžia, kad Vyriausybė darbuotojų sąlygų gerinti neskuba: „Apart mūsų, kurie pastoviai kalbamės su Vyriausybe ir teikiame įvairias iniciatyvas, nei iš Vyriausybės, nei iš Seimo narių man kol kas netenka girdėti, kad būtų imtasi rimtų priemonių“.

LPSK atstovė pasakoja, kad Seimo nariai, kalbėdami apie iniciatyvą dėl gegužės 3 dienos, pareiškė, kad Lietuvoje per daug šventinių ir poilsio dienų.

Anot pašnekovės, toks požiūris, kad poilsio yra per daug, žmonės per daug ilsisi, yra tinginiai, turėtų dirbti daugiau ir didesniais krūviais rodo, kad darbuotojai yra išnaudojami, išsunkiami kaip citrinos ir paliekami be sveikatos būdami dar pakankamai jauni.

REKLAMA
REKLAMA

„Kodėl mes nekalbame apie tai, kad atostogų Lietuvoje yra minimumas, palyginus su ES? Europos Komisija pasakė, kad turi būti 20 dienų ir nemažiau, tai Lietuva tiek ir laiko. Kodėl mes, kaip valstybė, neugdome požiūrio į kokybišką poilsį?“, – retoriškai klausia LPSK pirmininkė.

Jos teigimu, užtikrinus tinkamą poilsį, reikėtų galvoti ir apie pensijų dydį ir pensinį amžių: „Jeigu mes saugome darbuotojų sveikatą ir žmogus iki 65 metų be streso atidirba, kodėl gi ne? Kaip, pavyzdžiui, mano kolegos Švedijoje ar Belgijoje – jos nemato problemų į pensiją išeiti 65-erių metų, nes ramiai atidirba savo darbą ir po to su šypsena, žinodamos, koks pensijų dydis, išeina į pensiją“.

LPSK pirmininkė pabrėžia: jeigu yra saugoma darbuotojų sveikata, jiems leidžiama dirbti tausojančiu, ramiu ir nekintančiu rėžimu, tie 65 metai nėra problema, bet ir pensija turi būti ori.

Pasak jos, šiuo metu Lietuvoje pensijos laukiama su siaubu, nes visą gyvenimą sąžiningai atidirbęs ir sulaukęs pensijos žmogus staiga tampa skurdžiumi: negali susimokėti už butą, nusipirkti vaistų ar maisto, o ką jau kalbėti apie teatrą, kiną ir kitus pomėgius.

REKLAMA
REKLAMA

Pensija Lietuvoje lygi skurdui

I. Ruginienė pasakoja, kad šiandien vidutinis Lietuvos pensininkas nieko sau negali leisti ir dėl to juos turi išlaikyti vaikai ir anūkai, kurie ir patys sunkiai išsilaiko.

Ji atkreipia dėmesį, kad ir pats artėjimas prie pensinio amžiaus Lietuvoje yra itin sunkus, kiekvienam darbuotojui sukeliantis daug streso ir baimės, nes tarp pensijos ir skurdo šioje šalyje galima dėti lygybės ženklą.

„Pavyzdžiui, mano viena pažįstama visą gyvenimą atidirbo gydytoja, padėjo žmonėms, sąžiningai mokėjo mokesčius ir išėjusi į pensiją sau gali leisti susimokėti už butą ir nusipirkti reikalingiausių vaistų, o maistui lieka vos daugiau nei 100 eurų per mėnesį. O tai yra neregėti dalykai! Ji negyvena prabangiai – kukliame rajone, kukliame butelyje. Tai rodo, kad, atėjus pensijai, sumokėti mokesčiai tau grąžos, deja, neatneša“, – dalinasi pašnekovė.

LPSK pirmininkė pabrėžia, kad Vyriausybės inicijuojamas pensijų didinimas po keletą eurų visai neatitinka sparčiai brangstančio pragyvenimo.

REKLAMA
REKLAMA

Ji pamini, kad pensinis amžius vis auga ir nors kitose šalyse taip irgi yra, su Lietuvos sąlygomis jų lyginti negalima: „Net 65 metai mūsų Lietuvai yra per daug – statistika rodo, kad sveikata prarandama žymiai anksčiau. Bet jeigu mes eisime pažangos link, tai galbūt tas pensinis amžius nebeturės reikšmės. Tam reikia, kad žmonės kitaip gyventų“.

Skurdas daro įtaką sveikatai

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pritaria, kad subalansuotas darbo ir poilsio režimas yra labai svarbus gerai savijautai ir sveikatai.

Vis dėlto SAM neigia, kad pensinio amžiaus riba yra per didelė. Anot jų, profesinis aktyvumas pats savaime nėra laikomas sveikatos rizikos faktoriumi: „Priešingai – jeigu darbas susijęs su fiziniu aktyvumu ir socialiniais ryšiais, jis gali turėti teigiamą poveikį sveikatai“.

Remdamiesi 2009 m. pensijinio amžiaus žmonių gyvenimo kokybės tyrimais Vilniaus mieste, SAM atstovai teigia, kad dirbančių pensininkų gyvenimo kokybės rodikliai yra geresni, nei nedirbančiųjų.

REKLAMA
REKLAMA

Paklausus, ar finansinė padėtis lemia žmonių sveikatą, SAM atsako, kad asmenys, stokojantys pinigų ir gyvenantys skurde, turi didesnę tikimybę tapti fiziškai pasyvūs. Ir priduria, kad priklausymas žemesniam ekonominiam-socialiniam sluoksniui taip pat sąlygoja socialinių ryšių stoką, negatyvizmą ir psichologinę įtampą.

Pažvelgus į „Eurostat“ duomenis, vos 20 proc. namų ūkių Lietuvoje uždirba daugiau, nei 900 eurų į rankas. Tai rodo, kad 80 proc. lietuvių uždirba vidutinį arba mažą atlyginimą. Taigi sveikatai pagerinti tektų imtis ir vidutinio atlyginimo didinimo.

SAM atstovai, kalbėdami apie darbuotojų sąlygų gerinimą, tikina, kad šiuo metu įgyvendinamo Sveiko senėjimo užtikrinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano viena iš krypčių yra sveikatai palankių sąlygų darbe kūrimo skatinimas.

SAM priduria, kad taip pat yra patvirtinta 2021–2027 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginė programa, kuri Lietuvoje įgyvendinama per nacionalinę darbuotojų saugos ir sveikatos strategiją.

Vyriausybė vygdo genocidą Lietuvoje. Nori išmarinti pencinikus. Nereikės mokėt. O dabar dar Ukraina plūsta. Pigi darbo jėga. Ir Ukrainai reikia padėt. Jau skola siekia milijardą eurų.
Panašu, kad vyriausybę siekia,kad tik nereiktų išmokėti tos pensijos. Dabar ligos puola žmonės, visokie vėžiai, širdies ligos... Jau taip pirmaujam pasaulį, mirštamumas pajaunėjas žmonių, o pensijas tik tolina ir mažina. Pažystu žmonių kurie sąžiningai išdirbo Lietuvai visa savo gyvenimą, o dabar iš pensijos vos išgyvena, skaudu... - The Lithuania, čia gero nieko nelauk.
Valdininku kiek daug.O jiems reikia daugiau negu pensininkams.Kodel apie tai neraso?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų