Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai ketvirtadienį nuotoliniu būdu susitiko su prekybos tinklų, ūkininkų ir vežėjų atstovais dėl neeilinės situacijos rekordiškai augant prekių ir paslaugų kainoms.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai ketvirtadienį nuotoliniu būdu susitiko su prekybos tinklų, ūkininkų ir vežėjų atstovais dėl neeilinės situacijos rekordiškai augant prekių ir paslaugų kainoms.

REKLAMA

Susitikime dalyvauja prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovas Zenonas Buivydas, taip pat Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas ir „Marijampolės prekyba“ direktorius Alvydas Pridotkas.

Savo ruožtu opozicijos atstovai perspėja, kad daugelio sektorių atstovai prognozuoja tolesnį kainų didėjimą, sumaištį rinkose, kai kas prabyla ir apie galimus darbuotojų atleidimus, veiklos apimčių mažinimą.

Neatrodo, kad gyventojai taupytų

Diskusijos metu „Norfos“ savininkas D. Dundulis, kalbėdamas apie situaciją prekybos sektoriuje, teigė, kad kol kas neatrodo, jog gyventojai taupytų pinigus, mat parduotuvių apyvarta nemažėja. 

REKLAMA

„Kulinarijos, visokių iškeptų duonos, bandelių gaminių, visų šitų dalykų apyvarta labai staigiai kyla. Apie tai, kad vartotojai pradeda mažiau vartoti ir taupyti, tikrai šiandien to nepasakysiu“, – kalbėjo jis.

D. Dundulis teigė, kad prekybos tinklai išlaiko stiprią konkurenciją, o kai kuriais atvejais netgi patiria tam tikrą nuostolį. 

„Aš irgi lygiai taip pat esu suinteresuotas, kad tos kainos būtų kuo mažesnės, tada daugiau pirkėjų mes turėsime. Konkuruodami (su kitais prekybos tinklais – red. past.), mes siekiame geresnės kainos. <...> Pigiausi produktai praktiškai visose grupėse parduodami į nuostolį“, – tikino jis. 

Visgi įmonės atstovas į ateitį žvelgia optimistiškai ir teigia, kad didėjančios maisto produktų kainos taip greitai brangti ateityje neturėtų.

„Po truputį situacija pradeda stabilizuotis, taip baisiai neteisčiau to rytojaus. <...> Bet jeigu situacija bus tokia, kokia dabar yra, ateityje kainos neturėtų labai stipriai kilti“, – įvertino D. Dundulis.

REKLAMA
REKLAMA

Sumažinus PVM 1–2 proc., niekas nepasikeistų?

Vertindamas siūlymus Lietuvoje eiti panašiu keliu kaip Lenkijoje ir sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams, D. Dundulis pastebėjo, kad jeigu mokesčio lengvata siektų 2–3 proc., situacija rinkoje nepasikeis.

„Aš noriu, kad pas mus pirktų kuo daugiau, o ne Lenkijoje. Jeigu PVM būtų sumažintas 2–3 proc., nieko neįvyks, net nėra jokio tikslo, nereikia bandyti. <...> Paprasčiausia neapsimoka perskaičiuoti tų kainų, gaišti laiko dėl tų 1–2 proc.“ – svarstė verslininkas. 

Tačiau D. Dundulis įsitikinęs, kad jeigu PVM sumažėtų bent 10 proc. prekybos tinklai elgtųsi visiškai kitaip, o tai atsispindėtų ir parduotuvių lentynose.

„Jeigu vietoje 21 proc. (PVM tarifo) atsirastų 11 proc., galbūt jau net neįsigaliojus PVM lengvatai, prasidėtų akcijos, tie produktai būtų pardavinėjami pigiau.

Pavyzdžiui, jeigu X tinklas (pradės taikyti akcijas – red. past.), Y tinklas realiai irgi darys tą patį, nes visi verslai tarpusavyje konkuruos“, – kalbėjo D. Dundulis.

REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad jeigu PVM lengvata būtų taikoma tam tikroms maisto kategorijoms kaip Lenkijoje, tada, pasak D. Dundulio, „Lietuvoje pinigų atsiras daugiau, padidės jų masė ir valstybė nepraloš“. 

„Marijampolės prekybos“ direktorius Alvydas Pridotkas antrino D. Dunduliui ir sakė, kad mažesnės parduotuvės, kylant kainoms, susiduria su apyvartos sumažėjimu, o PVM lengvata galėtų sugrąžinti pirkėjus iš Lenkijos. 

Parduotuvių lentynos ištuštės? 

Tuo metu vežėjų atstovas Zenonas Buivydas tvirtina, kad situacija šiuo metu yra itin įtempta – trūksta ne tik vairuotojų, bet taip pat neramina ir planai dėl kelių mokesčio padidinimo.

„Europa mus „dūzgina“ dėl Mobilumo paketo, kad tai yra socialinis dempingas. Ir kai sakoma, kad mes mokame pigiau trečiųjų šalių vairuotojams negu lietuviams, tai tikrai nėra tiesa, nes rinka sureguliuoja, kiek reikia mokėti. Kitaip vairuotojų neišlaikysi, nes jie eis dirbti kitoje šalyje, kur bus mokama daugiau.

REKLAMA
REKLAMA

Tai Mobilumo paketas mums dėl vilkikų ir vairuotojų grąžinimo į registracijos šalį yra peilis, nes prarandama daug kilometrų nėra jokios naudos, tai iškart išsistumia iš konkurencinės grandinės“, – skundėsi Z. Buivydas. 

Vežėjų atstovas taip pat aiškino, kad sprendimas įvesti kvotas ir riboti galimybę rusų ar baltarusių vairuotojams įsidarbinti Lietuvos įmonės yra netikslingas. 

„Ne paslaptis, kad visoje Europoje jų trūksta apie 500 tūkst. vairuotojų. Didžioji dalis (vairuotojų, dirbančių Lietuvoje – red. past.) buvo ukrainiečiai ir baltarusiai. Kai prasidėjo karas, apie 10 tūkst. vyrų grįžo iš reiso ir išvyko kovoti už savo šalį. Paskelbus nepaprastąją padėtį, įstatyme buvo nurodyta, kad rusai ir baltarusiai negali gauti vizų. Be to, nepritariama ir siekiui dar labiau apmokestinti kelius“, – komentavo Z. Buivydas.

Pasak jo, tai daryti būtų galima palaipsniui, o ne iš karto. 

Vežėjų atstovas sako, kad gali būti ir tokia situacija, kai dėl vairuotojų trūkumo parduotuvių lentynos ims tuštėti.

REKLAMA
REKLAMA

„Gali būti, kai nebebus transporto, sutriks visa krovinių atvežimo grandinė ir parduotuvių lentynos pradės tuštėti. Tai tikrai nėra gąsdinimas, tą parodė ir „Brexit“ Didžiojoje Britanijoje“, – teigė jis. 

Tuo metu Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas pasakoja, kad surasti aiškių sprendimų, kaip reikėtų atgabenti grūdus iš Ukrainos dėl dabartinės situacijos, yra sudėtinga. 

Pasak jo, „Kinija yr avienintelė valstybė, kuri gali žaisti šioje vietoje“, tačiau dėl pašlijusių politinių santykių plėtoti verslo santykius dėl grūdų eksporto gali būti ir neįmanoma. 

Kainos auga greičiau nei algos

Skaičiuojama, kad pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 201 euru (13,7 proc.) ir siekė 1666 eurus (1051 euras į rankas).

REKLAMA
REKLAMA

„Darbo pajamos augo sparčiau nei pernai, kai tokiu pat metu fiksuotas metinis augimas siekė 10,7 proc. Vis dėlto didėjanti infliacija stabdė galimybę pajusti pajamų augimą. Kovo mėnesį vidutinių darbo pajamų augimas siekė 12,7 proc., o metinė infliacija – 15,7 proc.“ – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Vidutinės darbo pajamos labiau augo nebiudžetiniame sektoriuje – vidutiniškai 14,5 proc. ir siekė 1 677 eurus (per 1057 į rankas). Biudžetiniame sektoriuje pajamos padidėjo 9,7 proc. ir pasiekė 1611 eurų ( beveik 1021 į rankas).

„Sparčiau nebiudžetiniame sektoriuje augantys atlyginimai – natūrali tendencija. Čia darbo pajamos priklauso nuo ekonomikos rodiklių, rinkos tendencijų. Biudžetinio sektoriaus darbuotojų darbo pajamų augimas reguliuojamas įstatymų, susijęs su bazinės algos dydžio pokyčiais“ – primena Kristina Zitikytė.

lietuva jiems neidomu,svarbu kad ukraina gyvens geriau uz mus
Landsbergis nemato priezasciu panikuoti
Ir ne tik augančios kainos, bet ir vagių augančios armijos, vaje vaje. Kaip jie susitvarkys vargšeliai?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų