Verslas

Didmeninė kaina už elektrą biržoje pradėjo leistis žemyn, o energijos vartotojams patariama peržiūrėti sudarytas sutartis su tiekėjais. Tačiau, stebint kainų skirtumus, kai kuriems gyventojams kyla ir papildomų klausimų. Jie įtaria, kad kai kada visuomeninio tiekimo kainos už elektrą netgi gali būti specialiai padidintos. Visgi elektros tiekėjai tokius įtarimus atmeta.  Naujienų portalui tv3.lt laišką parašiusi Vilma (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red. past.

Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupei „Invalda INVL“ bei Šiaulių bankui jungiant mažmeninius verslus, Šiaulių bankas gali neperimti „Invaldos INVL“ gyvybės draudimo verslo Latvijoje ir Estijoje, kaip planuota anksčiau.  Šiaulių bankas ir „Invalda INVL“ pranešė, kad antradienį pasirašytas papildomas susitarimas, jog „Invaldai INVL“ nusprendus ir Šiaulių banko valdybai ir stebėtojų tarybai pritarus, „INVL Life“ verslo dalis Latvijoje ir Estijoje gali būti pašalinta iš sandorio.

Centrinės valdžios deficitas 2022 metais buvo neigiamas ir siekė 1,19 mlrd. eurų bei sudarė 1,8 proc. projektuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios pajamos pernai buvo 19,8 mlrd. eurų, išlaidos – 19,9 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 1,17 mlrd. eurų, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija. Mokesčiai sudarė 59,6 proc. praėjusių metų pajamų, 33,1 proc. – socialinės įmokos.

Trečiadienį biržoje bus sustabdyta vienos didžiausių Lietuvos statybų bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) prekyba akcijomis. Prekyba bus stabdoma emitento prašymu dėl vyksiančio bendrovės pakartotinio akcininkų susirinkimo, pranešė „Nasdaq“ Vilniaus birža. Prekyba bus atnaujinta atskiru „Nasdaq“ sprendimu paskelbus informaciją.

JAV farmacijos milžinė „Pfizer Inc.“ grynąjį pelną paskutinį praėjusių metų ketvirtį padidino 1,5 karto, įplaukoms nepateisinus lūkesčių, paskelbė silpnas prognozes šiems metais. Pasak pranešimo, grynasis pelnas spalio-gruodžio mėnesiais išaugo iki 4,995 mlrd. dolerių nuo 3,393 mlrd. dolerių per tą patį laikotarpį metais anksčiau, o suderintas pelnas akcijai – nuo 0,79 iki 1,14 dolerio. Pardavimų pajamos augo 1,9 proc. iki 24,29 mlrd. dolerių.

2023-2024 metais į žaliuosius projektus verslas investuos apie 0,5 mlrd. eurų – dukart daugiau negu 2021-2022 metais, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.   Verslo atstovai sako, kad tokioms investicijoms labiau pasiruošusios didesnės įmonės, vidutinėms ir smulkioms reikės didesnės paramos. Chemijos pramonei transformuotis sudėtinga dėl objektyvių priežasčių.  „Privačių žaliųjų finansų skatinime ambiciją, kuri buvo 2021-2022 metais, kada buvo pritraukta apie 220 mln.

Europos Centrinis Bankas (ECB), prognozuojama, ketvirtadienį tęs kovą su infliacija didindamas bazines palūkanų normas, nepaisydamas daugėjančių ženklų, kad euro zona galbūt jau atlaikė didžiausią ekonominį smūgį. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, euro zonoje smarkiai išaugo energijos ir maisto kainos, taigi ECB pradėjo agresyviausią pinigų politikos griežtinimo ciklą savo istorijoje.

Vygaudą Ušacką aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ direktorių taryboje nuo vasario pakeis Pascalis Picano. Nuo 2019 metų rugsėjo grupėje dirbantis V. Ušackas bus atsakingas už plėtros projektus naujose rinkose, pranešė grupė.

Švedijos bendrovės „Spotify Technology“, tarptautiniu mastu teikiančios muzikos transliavimo srautiniu būdu paslaugą, įplaukos paskutinį 2022-ųjų ketvirtį nepateisino lūkesčių, patirtas nuostolis, tačiau naudotojų skaičiaus augimas per metus pranoko prognozes. Anot bendrovės pranešimo, pernai spalį-gruodį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, įplaukos išaugo 17,7 proc. iki 3,166 mlrd. eurų, o grynieji nuostoliai – nuo 39 mln. iki 270 mln. eurų, arba 1,4 euro akcijai.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir pagrindiniam „Vilniaus prekybos“ akcininkui Nerijui Numai taikiai susitarus ir verslininkui jau sumokėjus dalį jam paskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skolos, teismas priėmė jo prašymą atsisakyti skundo ir bylą nutraukė. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) tokią nutartį priėmė antradienį, BNS pranešė teismo atstovas Audris Kutrevičius. Gruodžio pabaigoje abi pusės pasirašė taikos sutartį, tačiau jos turinys neatskleidžiamas.

Euro zonos ekonomika išvengs nuosmukio šią žiemą, 2022 metų ketvirtąjį ketvirtį fiksavusi silpną, bet vis tiek 0,1 proc. siekusį augimą, parodė antradienį paskelbti oficialūs duomenys. Skaičius yra mažesnis nei 0,3 proc. augimas, užfiksuotas 2022 metų trečiąjį ketvirtį, bet geresnis nei skelbta ekonomistų prognozėse, kuriose kalbėta apie nuosmukį.

Valstybės institucijos turi ieškoti ir rasti būdų, kaip stiprinti smulkųjį ir vidutinį verslą, sako  prezidentas Gitanas Nausėda. Tai jis teigė Kėdainiuose vykusioje diskusijoje su žemės ūkio, maisto pramonės bei smulkiojo ir vidutinio verslo atstovais. „Žemės ūkio sektorius Lietuvai ypač svarbus. Ne tik dėl apsirūpinimo maistu, bet ir dėl kaimo gyvybingumo, regionų stiprėjimo.

Anksčiau siūlęs nugriauti sovietų laikais statytą pagrindinį Vilniaus oro uosto pastatą ir statyti naują atvykimo terminalą susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad jį bus bandoma atnaujinti ir integruoti į visą oro uosto kompleksą. Pasak jo, šiemet planuojama skelbti architektūrinį pastato konkursą.

Dėl karo Ukrainoje Rusijai buvo įvestos sankcijos, bet ar jos tikrai veikia? Dalis Lietuvos verslų vis tik jas sugeba apeiti ir toliau vystyti verslo ryšius su agresore. Kodėl taip yra? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Aleksandras Izgorodinas ir Ramūnas Vilpišauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad Lietuvos oro uostai derasi su užsienio avialinijomis dėl reguliarių skrydžių ne tik į didžiuosius verslo centrus Europoje, bet ir į Dubajų bei už Atlanto. „Šiuo metu oro uostai veda intensyvias derybas su avialinijomis. Tikiuosi ne tik skrydžių į vadinamuosius hab`us, bet ir tolimųjų skrydžių, ko kalbant apie reguliarius skrydžius Lietuvos oro uostai nėra turėję“, – žurnalistams antradienį sakė ministras.

Žalioji transformacija yra galimybė tiek Lietuvos, tiek Europos pramonei nepriklausyti nuo trečiųjų šalių, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. Vidmanto Janulevičiaus teigimu, dabar žinoma kaip fintech šalis Lietuva gali užsitarnauti ir energytech vardą.  „Dabar pasaulyje mes žinomi kaip fintech šalis, kitas žingsnis bus tapti ir energytech šalimi.

Vyriausybei svarstant keisti valstybės kompensacijų gyventojams už dujas ir elektrą modelį antrąjį šių metų pusmetį finansų ministrė sako, kad taiklesnis subsidijų paskirstymas įmanomas, bet sutaupymai nebus dideli. Gintarės Skaistės teigimu, argumentų, koks modelis būtų efektyviausias, yra „į visas puses“.   „Taiklesnis turbūt kompensacijų paskirstymas yra įmanomas, tačiau reikia turėti omenyje, kad sutaupymai yra santykinai nedideli.

Vilniaus oro uoste antradienį oficialiai pradėtos naujojo išvykimo terminalo statybos. Anot susisiekimo ministro Marius Skuodžio, jis ne tik padidins oro uosto pajėgumus, bet ir pakels kokybės kartelę. Lietuvos oro uostų vadovu teigimu, išvykimo terminalo projektu iš esmės keičiama oro uosto plėtros strategija.  „Vilniaus oro uostas yra išaugęs savo rūbą, tą rūbą, kuriame yra ir naujasis terminalas, kurio visi laukiame, leis pajėgumus padidinti du kartus.

Dėl išaugusios Europos tarpbankinių palūkanų normos („Euribor“) Lietuvos gyventojų išlaidos palūkanoms šiemet, palyginti su pernai, didės daugiau negu du kartus ir sieks apie 0,5 mlrd. eurų, prognozuoja SEB bankas. Banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad padidėjusios išlaidos palūkanoms sudarys iki 3 proc. darbo užmokesčio fondo ir gyventojų finansinei padėčiai didelės įtakos neturės.

Nuo pirmadienio patyręs nesklandumų, bankas „Luminor“ antradienį popiet pranešė, kad paslaugų sutrikimai pašalinti. „Patvirtiname, kad nesklandumai pašalinti ir visos banko paslaugos veikia įprastai. Visi klientų atlikti mokėjimai apdorojami ir gavėjų sąskaitas pasieks šiandien, sausio 31 dieną“, – BNS sakė „Luminor“ banko Lietuvoje komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė.

Airijos pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas sumažinti maršrutų ir reisų dažnį motyvuojant Vilniaus oro uosto didinamais įkainiais yra įprasta šios įmonės spaudimo praktika, pareiškė susisiekimo ministras Marius Skuodis. Jis sakė besitikintis, kad tai bus galimybė kitoms avialinijoms padidinti krypčių skaičių. „Tai yra labai įprasta šitos kompanijos praktika vykdyti viešą spaudimą. Tai daroma Berlyne, Londono, Briuselio oro uostuose, visoje Europoje ir tai nėra kažkas neįprasta.

Infliacija vis dar aukštame lygyje. Kainos už prekes ir paslaugas auga kur kas sparčiau nei gyventojų pajamos. Taip pat didėja paskolų palūkanos, tiek paskolas pasiėmusiems, tiek šiuo metu imantiems gyventojams. Ekonomistai įspėja, kad geresnių laikų teks laukti bent iki antrojo šių metų pusmečio, kol kas kainos nemažės. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad šių metų pirmąjį ketvirtį matysime techninę recesiją.

Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacija (LNTAA) ir 20 iš 39-ių nekilnojamojo turto bendrovių, pernai gruodį nubaustų už draudžiamą susitarimą, teismui apskundė Konkurencijos tarybos pernai gruodį joms skirtas baudas.

Dalis gyventojų sausį negavo išmokų ir pensijų, nes dvigubos jos buvo išmokėtos praėjusį gruodį. Dėl to kai kuriems jau baigiasi pinigai ir yra aktualu žinoti, kada jų galima tikėtis artimiausiu metu. Antradienį „Sodra“ skelbia grafiką, kuriomis dienomis vasario mėnesį mokės įvairias pensijas ir išmokas.

Optimizmą rinkose slopina aukšta infliacija ir žemas vartotojų pasitikėjimas, sako SEB banko valdybos narys ir verslo bankininkystės tarnybos vadovas. Pasak Viliaus Juzikio, infliacija vis dar gerokai viršija pagrindinių finansų institucijų tikslus, o vartojimo pasitikėjimo indeksas – mažesnis nei prieš 2008-ųjų krizę.

Europos Sąjungos sankcijų Rusijos naftos produktams įsigaliojimas vasario 5-ąją nesukels pasiūlos stygiaus Latvijos degalų rinkoje, tikina pagrindiniai degalų mažmenininkai Latvijoje. Kita vertus, jei pripažįsta, jog tai sukels papildomą spaudimą degalų kainoms, kuris jau stebimas pastarosiomis savaitėmis.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pradeda kampaniją „Mes mažiname kainas“, skirtą sušvelninti infliacijos įtaką maisto produktų kainoms. Nuo šiol klientams kas savaitę pasiūlys vis daugiau kasdienio vartojimo maisto prekių  už mažesnę įprastą kainą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pasaulio ekonomikos augimas šiais metais turėtų būti didesnis nei tikėtasi anksčiau, pirmadienį pranešė Tarptautinis valiutos fondas (TVF), padidindamas savo prognozę duomenų apie stebėtinai didelį vartojimą ir investicijas pagrindu bei atsižvelgdama į tai, kad Kinijos sprendimas atšaukti griežtus pandeminius apribojimus greičiausiai taps dar vienu postūmiu pasaulio ekonomikai vystytis.

Lietuvos prekių eksportas, išankstiniais duomenimis, per visus 2022 metus siekė 44 mlrd. eurų – 27,5 proc. daugiau nei 2021 metais, o importas – 52 mlrd. eurų ir augo 38 procentais. Užsienio prekybos deficitas pernai siekė 8 mlrd. eurų, išankstinius duomenis skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pernai sausį–lapkritį Lietuva daugiausia eksportavo į Latviją, Lenkiją, Vokietiją. Palyginti su 2021 metų tuo pačiu laikotarpiu, eksportuotų prekių į ES valstybes vertė išaugo 40,5 proc. iki 62,5 proc.

Lietuvos ekonomiką šiemet neigiamai labiausiai veiks infliacija, energijos kainų krizė, didėjančios palūkanų normos ir blėstanti pasaulinė paklausa, dėl kurios mažės eksportas, sako ekonomistai. Pasak jų, tam tikra atokvėpio fazė yra labai normalus reiškinys, kad ekonomika persiorientuotų ir atgautų konkurencingumą. Vis dėlto didelio sukrėtimo šiemet analitikai nesitiki, nepaisanti tikimybės, kad ekonomikos raida bus blogesnė nei tikimasi dabar.

Ukrainos ir Rusijos karas gali paspartinti pasaulinį iškastinio kuro atsisakymą, pirmadienį paskelbė prognozę britų energetikos milžinė BP. Grupės metinėje energetikos sektoriaus perspektyvų apžvalgoje tokia prognozė paskelbta atsižvelgiant į tai, kad didžiosios naftos ir dujų įmonės, investuodamos į atsinaujinančius energijos šaltinius, dabar siekia iš naujo kurti savo, kaip ekologiškesnių bendrovių, įvaizdį.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 metais siekė 67,1 mlrd. eurų (to meto kainomis) – palyginti su 2021 metais, realusis BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, augo 2,2 proc., o nepašalinus – 1,9 procento. Vien ketvirtąjį ketvirtį šalies BVP siekė 17,8 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu 2021-aisiais, smuko 0,4 proc., tačiau palyginti su trečiuoju ketvirčiu, šalies ekonomika spalį-gruodį smuko 1,7 proc.

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusi Danijos kapitalo žuvų perdirbimo įmonė „Espersen Lietuva“ apie atleidimą įspėjo 70 darbuotojų. Įmonė apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą Užimtumo tarnybai pranešė praėjusią savaitę. Tarnybos teigimu, daugiausiai darbo neteks gamybos darbuotojų – 67. „Espersen Lietuva“ darbuotojus atleis mažindama gamybos apimtis, iš dabar esamų keturių darbo pamainų grafikų bus paliekami du – vienas gamybai, kitas – gamybos įrenginių plovimui.

Minskas išplėtė sąrašą užsienio kapitalo įmonių, kurių savininkams draudžiama perleisti akcijas, tarp beveik 2 tūkst. bendrovių – daug lietuviškų verslų, antradienį rašo portalas vz.lt.

Vienas didžiausių Lietuvoje bankų „Swedbank“ Lietuvoje 2022 metais uždirbo 143 mln. eurų grynojo pelno – 64 proc. daugiau nei 2021 metais. 2022 metais bendrosios „Swedbank“ Lietuvoje pajamos siekė 345 mln. eurų ir, palyginti su 2021 metais, išaugo 40 proc. Viena svarbiausių didesnio pelno priežasčių – dėl didėjančio klientų aktyvumo išaugusios pajamos, teigiama banko pranešime.

Vilniuje, Lazdynuose, atidaromas didžiausias Lietuvoje gyvūnų gydymo ir sveikatinimo kompleksas. Šiame komplekse veiks didžiausia šalyje gyvūnų ligoninė su visą parą budinčiais veterinarijos gydytojais ir stacionaro skyriumi, vienintelis Lietuvoje gyvūnų reabilitacijos centras su specialiai keturkojams skirtu baseinu ir daug kitų priežiūros paslaugų augintiniams.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį lankysis Panevėžyje, kur vietos verslo atstovams pristatys verslo skatinimo priemones, susitiks su miesto prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovais. „Panevėžyje yra bene didžiausia pramonės darbo vietų koncentracija, veikia daug inovatyvių įmonių.

Valstybės duomenų agentūra antradienį skelbs paskutinio praėjusių metų ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį. BNS apklaustų ekonomistų vertinimu, paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu 2021-aisias, Lietuvos ekonomika galėjo šiek tiek susitraukti. Dalis analitikų neatmeta, kad šio laikotarpio pokytis išliko teigiamas ir siekė iki 0,9 procento.

Vilniaus oro uoste antradienį oficialiai pradedamos naujojo išvykimo terminalo statybos. Terminalą už 50,2 mln. eurų (su PVM) statys konkursą laimėjusi bendrovė „Eikos statyba“. Laikinasis Lietuvos oro uostų vadovas Aurimas Stikliūnas sako, kad šis projektas yra svarbiausias visų Lietuvos oro uostų projektas artimiausiems keliems metams.

Daugelis lietuvių turi vieną ar daugiau paskyrų socialiniuose tinkluose. Žmonės nuo jaunuolių iki pensininkų juose skelbia savo įrašus, nuotraukas, vaizdo siužetus, taip pat komentuoja ar reaguoja į kitų vartotojų pastebėjimus. Dabar visą šią informaciją norima surinkti į vieną vietą. Valdininkai tikina, kad tai daroma norint kuo geriau pažinti Lietuvos gyventojus. Tačiau asmens duomenų saugotojai įspėja apie tokio projekto pavojus.

Lietuva Baltijos jūroje ateityje gali turėti energetinę salą, kurioje iš jūrinio vėjo pagamintos elektros energijos būtų gaminamas vandenilis, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  Pasak jo, tokios salos, kurios projektą galėtų įgyvendinti privatūs investuotojai, poreikį parodys šiuo metu atliekama šalies energetinės transformacijos studija ir modeliavimas.   „Tai vysto danai, Šiaurės jūroje vysto belgai, mes taip pat turime tokių planų.

Latvija per praėjusius metu sukūrė 1,8 proc. palyginamosiomis kainomis solidesnį nei 2021-aisiais bendrąjį vidaus produktą (BVP), pirmadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnybos, paskelbdama pirmąjį oficialų ekonomikos raidos 2022 metais įvertį. Paskutinio praėjusių metų ketvirčio BVP – palyginamosiomis kainomis, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – apytikriai tokios pat vertės kaip ir prieš metus.

Lenkija 2022 metais sukūrė palyginamosiomis kainomis 4,9 proc. didesnį nei 2021-aisiais bendrąjį vidaus produktą (BVP), pirmadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba (GUS), paskelbdama pirmąjį oficialų ekonomikos raidos 2022 metais įvertį. Pramonė gamybą padidino 7,0 proc., statybų sektorius augo 4,5 procento. Bendras vartojimas padidėjo 2,1 proc., individualus vartojimas – 3 procentais. Vietos investicijos apimtys augo 4,6 procento. 2021-aisiais Lenkijos BVP didėjo 6,8 procento.

Kinijos internetinė mažmenininkė „JD.com“ pranešė uždaranti vartotojų elektroninio aptarnavimo padalinius Indonezijoje ir Tailande stiprėjančios konkurencijos Pietryčių Azijoje fone. Užsakymai internetinėse platformose abiejose šalyse nebebus priimami nuo vasario 15 dienos, o kovo mėnesį platformos visai užsidarys, teigiama dviejuose tinklalapiuose pirmadienį paskelbtuose pranešimuose. „JD.

Vokietijos kapitalo Estijos įmonė „Leonhard Weiss RTE“ vienai didžiausių šalies statybos kompanijų „Autokausta“ privalo atlyginti beveik 3 mln. eurų nuostolių už atliktus, bet neapmokėtus europinio geležinkelio „Rail Baltica“ atšakos Kaunas-Palemonas darbus, galutinai nutarė teismas.

Valstybės valdomos energetikos įmonių grupės „Ignitis“ sėkmė vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje aukcionuose turėtų būti valstybės lūkestis, teigia energetikos ministras Dainius Kreivys. „Aš manau, kad valstybė, kaip „Igničio“ savininkas, turėtų „Igničiui“ nustatyti tam tikrus reikalavimus ar palinkėjimus per lūkesčių laišką, kad bent vienas iš aukcionų būtų laimėtas“, – pirmadienį televizijos TV3 laidai „Dėmesio centre“ sakė jis.

Europos Komisijos skelbiamas bendras euro zonos verslo ir vartotojų pasitikėjimo indeksas sausį pakilo iki 99,9 punkto nuo 97,1 punkto gruodį, pasiekdamas aukščiausią lygį nuo praėjusių metų birželio. Nuotaikos gerėjo trečią mėnesį iš eilės, lėtėjant infliacijai bei gerėjant perspektyvoms, nepaisant nuogąstavimų, kad dėl didėjančių palūkanų normų regione gali prasidėti negili recesija.

Elektros kainų krizė jau yra praeityje ir jos į neseniai pasiektas aukštumas sugrįžti bent jau kol kas neturėtų, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. Elektros kainos biržoje krito į prieš metus buvusį lygį – vidutiniškai 10 ct. už kilovatvalandę. Daugelio vartotojų sutartys – nuostolingos ir žmonėms, ir valstybei.

Svarbus JAV infliacijos rodiklis, kuriam pirmenybę teikia JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) – asmeninių vartojimo išlaidų indeksas (PCE) – gruodį sumenko sumažėjus išlaidoms, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys, atveriantys duris galimybei lėtinti palūkanų normų didinimą. JAV centrinis bankas praėjusiais metais septynis kartus padidino bazinę palūkanų normą, siekdamas sumažinti paklausą augant infliacijai, o kartu stengdamasis išvengti didžiausios pasaulio ekonomikos nuosmukio.