Šiuo metu vyksta pirmojo VšĮ „Keliautojų nameliai“ pastato remonto darbai. Tikimasi, kad pirmieji keliautojai ten galės apsistoti jau vasarą, o blogesniu scenarijumi – rudenį. Pirmasis namelis tvarkomas Ukmergės rajone, netoli Makio ežero.
Prie šio namelio tvarkymo darbų gali prisidėti visi norintys. Galima prisidėti pinigine pagalba arba padėti jį remontuoti savo rankomis.
Apleistų pastatų daug, o nakvynės vietų trūksta
„Keliautojų nameliai“ vadovė Karolina Želvė pasakojo, kad idėja apleistus pastatus pritaikyti keliautojams kilo prieš 1,5 metų.
„Tuo metu Švedijoje magistrantūroje studijavau tvarų turizmą. Gilinausi į šią temą ir pastebėjau, kad Lietuvoje daug apleistų pastatų, kuriais niekas nesinaudoja.
Tuo metu žygiai tiek pėsčiomis, tiek baidarėmis, žirgais ar kitais būdais populiarėja. Tačiau keliautojams sunku rasti vietą nakvynei. Kaimo turizmo sodybos visai kitokios paskirties, ten dažniausiai organizuojami renginiai dideliam skaičiui žmonių. Todėl paprastiems keliautojams, kurie keliauja vieni ar dviese, nėra taip lengva regionuose rasti nakvynės vietą“, – pastebėjo K. Želvė.
Pasak jos, taip ir kilo mintis sujungti apleistų pastatų problemą su augančiu žygeivių skaičiumi ir nakvynių paklausa.
„Be to, apie tai rašiau ir magistrinį darbą. Jo metu kalbinau apleistų pastatų savininkus, sudariau klausimyną keliautojams ir žygeiviams, ką jie galvoja apie tokią idėją.
Ir sulaukiau labai didelio palaikymo. Žinoma, buvo nuogąstavimų ir baimių, kas irgi yra normalu. Tačiau susidomėjimas šia idėja buvo didžiulis. Ją palaikė ne tik keliautojai, bet ir pastatų savininkai, kurie turi pastatus ir nežino, ką su jais daryti“, – palaikymu džiaugėsi K. Želvė.
Ji pasakojo, kad pernai rudenį susibūrė savanorių komandą, atsirado ir pirmasis namelis, kurio tvarkymo darbai šiuo metu ir vyksta.
„Šį apleistą pastatą radau vykdydama magistrinio darbo tyrimą. Pastato savininką kalbinau interviu, jo metu savininkas labai pozityviai sureagavo į siūlomą idėją. Nors jis niekada nesvarstė apie tokią pastato panaudojimo galimybę.
Pats pastatas yra gyvenamosios paskirties, tačiau jame niekas jau negyvena apie 20 metų. Jis stovi tuščias, o dabartinis savininkas jį įsigijo varžytinių metu“, – pastato istorija dalijosi „Keliautojų namelių“ vadovė.
Remiasi užsienio pavyzdžiais
Pasak K. Želvės, panašių keliautojų namelių galima rasti Škotijoje.
„Jos pavyzdžiu remiamės namelius kurdami ir Lietuvoje. Škotijoje yra įkurta asociacija, ji sutvarko ir prižiūri apleistus namelius, kuriais naudojasi keliautojai.
Tačiau pastatų savininkai nesikeičia, kam jie priklauso, tam nuosavybės teisė ir lieka. Nameliai nepriklauso organizacijai. Tačiau savininkai leidžia panaudos teise organizacijai tvarkyti ir prižiūrėti namelius. Mes irgi norime remtis šiuo principu. Žinoma, esame atviri ir namelių įsigijimo galimybei“, – pasakojo K. Želvė.
Anot jos, kol kas pirmasis namelis yra perleistas viešajai įstaigai panaudos sutartimi ne trumpesniam nei 10 metų laikotarpiui, o vėliau sutartis bus pratęsta.
„Atsirado ir daugiau pastatų savininkų, kurie kreipėsi į mus. Daugumai labiausiai priimtina yra panaudos sutartis, kol kas savininkai nenori pastatų parduoti ar padovanoti“, – pastebėjo K. Želvė.
Už nakvynę mokės, kiek norės?
K. Želvės teigimu, konkretaus mokesčio keliautojams už nakvynę nameliuose nebus.
„Norime suteikti galimybę apsistoti nameliuose ir tiems žmonėms, kurie galbūt turi mažiau pinigų. Kiekvienas galės pats nuspręsti, kiek nori mokėti už nakvynę. Tikimės, kad žmonėms patiks ši namelių idėja ir jie palaikys mus.
Žinoma, dalyvausime įvairiuose projektuose, kur irgi bandysime gauti finansinės pagalbos. Keliautojų parama nebus vienintelis mūsų finansinis šaltinis“, – teigė namelių vadovė.
Ji pasakojo, kad namelių tvarkymui pinigus aukoja žmonės.
„Namelius tvarko savanoriai, todėl žmogiškiesiems resursams pinigų neišleisime.
Kalbant apie statybines medžiagas, įrankius ir kitus dalykus, esame paskaičiavę, kad namelio remontui reikės apie 10 tūkst. eurų. Turime jau nemažą dalį reikiamos sumos Žmonės jau suaukojo daugiau nei 6 tūkst. eurų. Kai paskelbėme praėjusią savaitę apie namelių idėją tikėjomės per savaitę surinkti bent 3 tūkst. eurų. Tačiau žmonių aktyvumas nustebino ir pradžiugino“, – pasakojo K. Želvė.
Anot jos, nameliai turės kodinę spyną, jie neveiks atvirų durų principu.
„Tačiau nebus išankstinės rezervacijos, keliautojai turės dalintis erdve, nes vienu metu namelyje galės apsistoti keletas žmonių. Skatiname bendruomeniškumą, kad žmonės dalintųsi ne tik erdve, bet galbūt ir sriuba, kurią atėję išsivirs.
Įėjimo spyna bus moderni, skaitmenizuota. Priėjęs prie durų žmogus turės mobiliajame telefone sutikti su naudojimosi taisyklėmis, pavyzdžiui, tai nebus vieta skirta švęsti ar apsistoti ilgiau nei dviem naktims. Tai yra laikino apsistojimo vieta“, – taisykles vardijo organizacijos atstovė.
Pasak jos už nakvynę sumokėti taip pat reikės mobiliąja programėle.
„Nameliuose taip pat nebus didelės prabangos. Juose keliautojai ras šilumos šaltinį, pavyzdžiui, krosnį. Jos pagalba keliautojai galės ir sušilti ir pasigaminti maisto.
Taip pat nameliuose nebus lovų su čiužiniais, bet keliautojai ras gultus, ant kurių galės miegoti su savo atsineštais miegmaišiais. Kompostuojamas lauko tualetas bus lauke, dušų irgi nebus. Tačiau bus kėdės ir stalai, indai, puodai, kad žmonės galėtų pasigaminti maisto ir valgyti“, – pasakojo K. Želvė.
Ji pastebėjo, kad žmonės patys nameliais turės ir rūpintis, palikti juos tokius, kokius rado.
„Jeigu atėjęs žmogus rado priskaldytų malkų, jis prieš išeidamas vėl jų turės priskaldyti. Nameliuose nebus žmogus, kuris po kiekvieno apsilankymo namelį patikrins ir sutvarkys. Tai turės padaryti patys keliautojai savarankiškai.
Tačiau kiekvienas namelis turės globėją-savanorį, kuris prižiūrės namelį, kartas nuo karto jį patikrins. Bet kol kas sunku pasakyti, kaip dažnai tas žmogus turės apžiūrėti ir tikrinti namelį, tikimės, kad to nereikės daryti kiekvieną savaitę“, – sakė K. Želvė.
Turistų skaičius auga
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. šalies apgyvendinimo įstaigos sulaukė 3,4 mln. turistų, arba 1,6 karto daugiau nei 2021 m.
2022 m. daugiausia turistų apsilankė Vilniaus (1 195 tūkst.), Klaipėdos (910,5 tūkst.), Kauno (586,6 tūkst.) ir Alytaus (418,5 tūkst.) apskričių apgyvendinimo įstaigose – jose nakvojo 90,2 proc. šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojusių turistų.
Daugiausia užsieniečių (700,1 tūkst., arba 61,9 proc. visų apgyvendintų užsieniečių) nakvojo Vilniaus apskrities apgyvendinimo įstaigose, mažiausiai – Tauragės apskrities (1,9 tūkst., arba 0,2 proc.).
Per 2022 m. visų apskričių apgyvendinimo įstaigos sulaukė daugiau turistų. Labiausiai turistų skaičius išaugo Marijampolės (2,4 k.), Vilniaus (1,8 k.) ir Kauno (1,7 k.) apskrityse.
Vilniaus apskrities apgyvendinimo įstaigose apgyvendinti užsieniečiai sudarė 58,6 proc. visų apgyvendintų šioje apskrityje turistų. Mažiausia užsienio turistų dalis buvo Utenos apskrities apgyvendinimo įstaigose (8 proc.).
Per 2022 m. daugiausia nakvynių suteikė Vilniaus (2,3 mln.) ir Klaipėdos (2,1 mln.) apskričių apgyvendinimo įstaigos. Didžiausias nakvynių skaičius, tenkantis vienam turistui, buvo Šiaulių apskrityje – 2,7 nakvynės, o mažiausias – Marijampolės – 1,6 nakvynės.
2022 m. didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio) apgyvendinimo įstaigose nakvojo 1 mln. 646,8 tūkst., arba 47,8 proc. visų šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojusių turistų, iš jų užsieniečių – 925,6 tūkst., arba 81,9 proc. visų apsistojusių užsieniečių. Palyginti su 2021 m., turistų skaičius augo visuose didžiuosiuose miestuose. Labiausiai svečių skaičius padidėjo Kaune (1,9 k.), Vilniuje (1,8 k.) ir Klaipėdoje (1,5 k.).
2022 m. šalies viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose nakvojo 2,4 mln. turistų, iš jų 2,1 mln. (84,4 proc.) apsistojo didžiųjų ir kurortinių miestų viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose.
Mažiau turistų nei 2021 m. sulaukė 11 savivaldybių viešbučiai, svečių namai ir moteliai. Daugiausia turistų priėmė Vilniaus miesto (938,1 tūkst. turistų), mažiausiai – Rietavo savivaldybės (99 turistus) viešbučiai, svečių namai ir moteliai.
