Rūpestis savu kraštu

Įvairūs užsienio kalbų, blakstienų priauginimo ar kibinų gaminimo kursai – už tokius kursus nuo šiemet bus galima susimokėti mokymosi krepšelio lėšomis. O tokiame krepšelyje kursams skirta iki 500 eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pristato suaugusiųjų švietimo platformą „Kursuok“. Jos tikslas – pritraukti specialistus, kurie jau yra įgiję išsilavinimą, bet susiduria su kompetencijų trūkumu, įgūdžių darbo rinkoje stoka.

Atliekų tvarkymo grupė „Ekonovus“ pernai uždirbo 2,4 mln. eurų grynojo pelno – 2,2 karto daugiau nei 2021 metais (apie 1,1 mln. eurų), jos pajamos padidėjo 37 proc. iki 35,2 mln. eurų (25,7 mln. eurų), nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.  Visoje Lietuvoje veikianti „Ekonovus“ planuoja, kad šiemet jos pajamos sumažės 3,6 proc. iki 33,9 mln. eurų, ji ketina toliau plėsti veiklos geografiją ir paslaugas bei išlaikyti lyderės pozicijas šalies atliekų tvarkymo rinkoje.

Ekologinės sistemos Lietuvos žemdirbiams aktualios ir rūpi – tai rodo pasibaigusio pasėlių deklaravimo rezultatai. Daugiausia plotų deklaruota gamybinėse veiklose: „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“ ir „Neariminė žemdirbystė“. Tačiau yra sričių, kurios reikalauja Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano tobulinimo. Ūkininkų indėlis mažinant klimato kaitos poveikį dar labiau matomas, pasibaigus pasėlių deklaravimui.

Pieno gamintojai, kurie nespėjo pasinaudoti šiemet jau vykusiu paraiškų priėmimu pagal veiklą „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ vėl turi galimybę gauti paramą savo ūkių modernizavimui. Nuo 2023 m. rugpjūčio 1 iki rugsėjo 29 d. galima teikti paraiškas ir pretenduoti į paramą investicijoms į žemės ūkio valdas.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane numatyta parama ekologinėms sistemoms, naudingoms klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei. Ūkininkų, veiklą vykdančių ariamojoje žemėje, poreikius geriausiai atitinka kompleksinė ekologinė sistema „Veiklos ariamojoje žemėje" susidedanti iš 4 gamybinių ir 3 negamybinių veiklų.

Smulkiesiems ūkininkams skirta parama pasinaudojęs ir naujausią bitininkavimo įrangą įsigijęs bitininkas iš Radviliškio rajono Algirdas Šimanauskas džiaugiasi, kad nepraleido progos modernizuoti savo bičių ūkį. Padidino darbo našumą ir bičių ūkį Bitininkas turima nauja įranga naudojasi jau ne vienus metus – paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ kreipėsi dar 2015 metais.

Siekiant apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo plėšrūnų yra remiamas prevencinių priemonių įsigijimas. Nuo liepos 10 d. iki rugsėjo 22 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) laukia ūkininkų paraiškų paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš plėšrūnų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ gauti.

Valstybinės miškų urėdijos (VMU) pertvarka į akcinę bendrovę atidedama iki 2024 metų pabaigos – tam pasitarime pirmadienį pritarė Vyriausybė. Anksčiau buvo numatyta, jog urėdija į akcinę bendrovę bus pertvarkyta iki 2023 metų pabaigos.  Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė teigė, kad terminą atidėti reikia dėl įvairių aplinkybių.

„Perspektyvą matau neblogą, tik reikia naujos paramos darbo našumui didinti,“,– sako Audrius Meseckas, ūkininkaujantis Vilkaviškio savivaldybėje, Stirniškių kaime, ūkio pradžiai – pusei hektaro šilauogių – uždirbęs Didžiojoje Britanijoje ir Danijoje. Jis jau studijuoja Lietuvos kaimo plėtros programos 2023 – 2027 metų strateginį planą (Strateginis planas) ir ieško galimybių užaugintos produkcijos perdirbimo verslui plėsti.

Šiemet buvo tikras paramos jauniesiems ūkininkams įsikurti paraiškų bumas. Per pirmąjį Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) jaunųjų ūkininkų paraiškų kvietimą buvo gauta 1 160 paraiškų. Bendra visose pateiktose paraiškose prašoma dotacijų ir lengvatinių paskolų suma sudaro 66,2 mln. Eur – tai dukart daugiau nei šiam kvietimui buvo skirta (35 mln.

Deklaruojant pasėlius dar ne visų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų reikėjo laikytis, tačiau kitąmet visų jų laikytis jau bus privaloma. Pasėlių deklaravimas parodė, kad kraštovaizdžio elementų šiemet rinktasi, palyginti, nedaug. Žinoma, viena iš priežasčių – jie šiemet dar nebuvo privalomi, tačiau kitais metais kraštovaizdžio elementams reikės skirti iki 4 proc. viso deklaruojamo ploto.

Kraštovaizdžio elementai šiemet buvo naujas pasirinkimas deklaruojant pasėlius ir ji bus tobulinama, kad ūkininkams taptų kuo patrauklesnė, nes yra ypatingai svarbi laikantis aplinkosaugos reikalavimų, numatytų Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m strateginiame plane. Ateityje tam reikės skirti bent 4 proc. deklaruojamų pasėlių, tačiau už tai ūkininkas gaus paramą, ją taip pat gaus ir už kraštovaizdžio elementų įkūrimą. Šiemet deklaruojant pasėlius šie elementai nebuvo populiarūs.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos „LEADER“ priemonės „Vietos projektų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu“ finansuojamą projektą Marius ir Monika Pociai baigė įgyvendinti tik prieš metus, tačiau putinų ir medaus sirupo bei „putinukų“ – kramtomų saldainiukų paklausa tokia didelė, kad ūkininkai jau galvoja apie gamybos išplėtimą ir dairosi į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane smulkiems ūkiams siūlomas paramos priemones.

Pasibaigęs pasėlių deklaravimas parodė, kad ūkininkai sugebėjo perprasti ir įvertinti naujus reikalavimus ir sąlygas, tačiau išryškėjo ir tai, ką reikės patobulinti kitiems metams. Taip pat jau aiškios populiariausios priemonės ir tos, kuriomis buvo nusivilta. VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, šiemet buvo pateikta 116,2 tūkst. paraiškų (pernai – 118,7 tūkst.), deklaruotas 2,904 mln. ha (pernai – 2,897 mln. ha) plotas.

Nuo šių metų kompensacija už išlaidas tvarkant griovių šlaitus bus tris kartus didesnė. Ją gaus ir vykdantys tęstinius įsipareigojimus, ir prisiėmę naujus.

Pasėlius dar galima deklaruoti iki birželio 30 d., tačiau jau dabar aišku, kad kai kurias priemones reikės peržiūrėti, kad jos būtų patrauklesnės žemdirbiams. Šie metai - pirmieji Strateginio plano įgyvendinimo metai, kai deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus reikia pagal naujojo finansinio laikotarpio taisykles.

Šią savaitę bus baigtas pasėlių deklaravimas – paraiškas dar galima teikti iki birželio 30 d. Pagal reglamentą už kiekvieną pavėluotą darbo dieną po pagrindinio deklaravimo termino – birželio 20 d. išmokų suma turėjo būti mažinama 1 proc., tačiau šiemet ši nuostata nebus taikoma, t. y., išmokos nebus mažinamos. „Susitikimuose su ūkininkais, jų organizacijomis išgirdau raginimus nemažinti išmokų, kai pasėliai deklaruojami po birželio 20-osios.

Automatinė laukų nuolatinio stebėjimo sistema (ALNSIS) – tai patikimas ir skaidrus įrankis, skirtas reguliariai ir sistemingai nuotoliniu būdu stebėti ir vertinti žemės dangą bei žemės ūkio veiklas deklaruotuose paramai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (Strateginis planas) intervencines priemones tinkamuose plotuose ir kituose žemės ūkio paskirties žemės plotuose visoje Lietuvos teritorijoje, remiantis palydoviniais duomenimis.

Ūkiams ir kooperatyvams, kurie nori didinti pridėtinę vertę, atsiveria naujos galimybės. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) yra numatytos dvi priemonės, susijusios su žemės ūkio produktų perdirbimu: „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės)“ ir „Investicijos į bioekonomikos verslus (subsidijos)“. Iki birželio 30 d. dar galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į ma...

Kretingos r. kalakutų ūkį jau ne vieną dešimtmetį puoselėjantys ūkininkai Vilija ir Vladas Baltuoniai teigia labai vertinantys KPP priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos srities „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“ finansinį indėlį į ūkį.

Dar galima suskubti teikti paraiškas dėl augalų draudimo nuo stichinės sausros įmokų dalinio kompensavimo – jos priimamos iki birželio 30 d. Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas“. Šiam paraiškų kvietimui skirta 235 461 Eur. Kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokos. Šis sezonas vienas iš tokių, kurie aiškiai parodo, kad drausti pasėlius verta.

Kaimo gyvybingumo pagrindas smulkūs ūkiai, kurie sukuria darbo vietas ūkininkui ir jo šeimos nariams. Iš kitos pusės, jiems konkuruoti su naujausias technologijas taikančiais didžiaisiais ūkiais sudėtinga. Tam, kad rinkoje mažieji išliktų stipresni ir yra sukurta parama, kurią gali gauti tik maži ūkiai. Šios paramos specifika ta, kad tai išmoka, kurios nereikia grąžinti.

Ekologiškai ūkininkaujantys iki birželio 20 d. gali teikti paraiškas pagal ekologiniams ūkiams remti skirtas intervencines priemones. Pavėluotai pateiktos paraiškos priimamos iki birželio 30 d., tačiau reikia žinoti, kad už kiekvieną pavėluotą darbo dieną galutinė paramos suma mažinama 1 proc.

Ūkininkai, kurie planuoja teikti paraiškas pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ turi atkreipti dėmesį, kad yra tam tikrų pokyčių. Paramos paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ laukiama iki birželio 20 d. Šiam kvietimui skirta 28 066 663 Eur paramos suma.

Vynuogių augintojai ir perdirbėjai pirmą kartą galės teikti paraiškas gauti paramą vynuogių auginimui ir vyno gamybai. Nuo birželio 1 iki 30 d. laukiama jų paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) sektorinę intervencinę priemonę „Investicijos į vyno sektorių“. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 43 000 Eur lėšų.

Vienas iš Žaliojo kurso tikslų – saugoti nykstančias ekosistemas. Dėl to ūkiams skiriama parama, kuria siekiama atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu susijusias ekosistemas, sudarant palankias sąlygas nustatytoms ir patvirtintoms Europos Bendrijos svarbos rūšių buveinėms: meldinės nendrinukės, balinio vėžlio, kraujalakinio melsvio, niūriaspalvio auksavabalio, šiaurinio auksinuko, auksuotosios šaškytės, plikažiedžio linlapio, stulgio, paprastojo griciuko, raudonkojo tuliko, didžiosio...

Ūkininkai, pildydami paraišką tiesioginėms išmokoms gauti, kartu gali prašyti ir susietosios paramos. Jie gali pretenduoti į paramą už baltyminius augalus, vaisius, uogas ir riešutus, daržovių, sėklinių bulvių ir cukrinių runkelių plotus, pienines karves, mėsinius galvijus, avis ir ožkas. Įdomu tai, kad, pavyzdžiui, susietoji parama už melžiamas karves bus diferencijuojama pagal ūkio dydį.

Šių metų pasėlių deklaravimas jau prasidėjo. Kadangi naujovių, palyginti su ankstesniais metais, gana daug, gali pasitaikyti trikdžių. Kaip elgtis, jei taip nutinka, komentuoja VĮ Žemės ūkio duomenų centras.

Ūkininkai su pasėlių deklaravimo naujovėmis galės susipažinti ne tik skaitydami specialistų parengtus tekstus, bet ir nuotolinių konsultacijų metu, kur bus paaiškinamos naujovės. Pirmoji vyks šį ketvirtadienį, balandžio 20 d., 8 val.

Balandžio 17 d. prasidėjo žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir kitų plotų bei gyvulių deklaravimas. Jaunieji ūkininkai, kurie deklaruos žemės ūkio duomenis, turėtų atkreipti dėmesį į keletą naujovių.

Balandžio 17 – ąją prasidėjo visuotinis pasėlių deklaravimas. Nemažai klausimų kyla, kaip deklaruoti valstybinę žemę – bus galima deklaruoti tik teisėtai valdomus plotus ir tą reikės įrodyti dokumentais. Tiesioginių išmokų paraiškoje paramos gavėjai gali deklaruoti tik tuos valstybinės žemės plotus, kuriuos teisėtai naudoja ir valdo.

Lietuvoje 32 proc. ūkių savininkų yra pensinio amžiaus ir tik 16 proc. – jaunesni nei 40 metų, todėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa (KPP) buvo orientuota į kartų kaitos palaikymą ir rėmimą.

Nulinę ar neigiamą mėnesio infliaciją kovą pasiekti sutrukdė brangę drabužiai ir avalynė, tačiau defliacijos galima tikėtis vasarą, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tačiau, pasak jo, pieno produktai pinga jau ne pirmą mėnesį iš eilės, tuo metu  daugelio kitų prekių kainos nekrenta.  N. Mačiulis mano, kad šiemet maisto kainos jau nebedidės arba didės ne taip sparčiai, tuo metu paslaugos toliau brangs – jis teigia, kad antroje metų pusėje metinė infliacija bus vienaženklė.

Lietuvos kaimo tinklo (LKT) nariai, kurie prisideda prie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) įgyvendinimo, iki gegužės 2 d. gali teikti paraiškas pagal KPP priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas (renginių komunikacijos priemonės)“. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 812 598 Eur Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Lietuvos biudžeto lėšų.

Daugelis ūkininkų žino, kaip būna sudėtinga, kai, staiga kritus supirkimo kainoms, tenka ieškoti būdų, kaip išgyventi – kartais tai tampa kova už pačio ūkio išlikimą. Tam, kad to būtų išvengta, siūloma pasinaudoti naujove – rizikos valdymo fondais. Kada tokiu fondu galima būti pasinaudoti, pavyzdžių toli ieškoti nereikia - tai šiandieninė pieno krizė. „Pieno sektoriaus krizė cikliškai vis pasikartoja, todėl ir skatiname ūkininkus kurti rizikos valdymo fondus.

Geros naujienos tiems, kurie planuoja prašyti paramos miško veisimui. Nuo praėjusių metų įsigaliojo naujos redakcijos Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos ir Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašai, pagal kuriuos mažėja reikalavimų tiems, kurie nori apauginti nenaudingą žemę mišku. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 16 909 093 Eur paramos lėšų. Iš viso KPP miško veisimui buvo numatyta per 50,4 mln. Eur.

Istorija, pramogos edukacija – visa tai galima sujungti, jei turi gerą idėją ir, gavus paramą, net primirštą ir apleistą sodybą prikelti gyvenimui, į kurią plūsta tūkstančiai žmonių. Čia taip pat rengiamos edukacijos skautams, ugdomas jaunimas.

Siekiantys modernizuoti ūkius jau gali teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Paraiškos priimamos nuo kovo 1 iki gegužės 2 d. Šiais metais gauti paramą ūkių plėtrai bus galima kreiptis ir pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) priemones „Labai smulkių ūkių plėtra“, „Smulkių – vidutinių ūkių plėtra“, „Investicij...

Klimato kaitos atnešti praradimai mūsų ūkiams kainuoja vis daugiau. 2023 m. augalus ir pasėlius draudžiančios draudimo bendrovės Lietuvos ūkininkų patirtų žalų kompensavimui išmokėjo apie 15 mln. Eur. Tai yra 56 proc. didesnės išmokos, lyginant su 2021 m. Nėra technologinio būdo apsisaugoti nuo šių nuostolių. Lieka vienintelis kelias – draudimas.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame  plane (toliau – Strateginis planas) už dalyvavimą  savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose) ūkininkams numatyta  atlyginti papildomai.

Lapkričio 21 d. Europos Komisijos patvirtintas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (toliau – Strateginis planas) – tvaraus ir aplinkai draugiško žemės ir maisto ūkio plėtros  skatinimas – už dalyvavimą Strateginiame plane numatytose ir savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose (toliau – ekoschemos) ūkininkams bus atlyginta papildomai.

Kraštovaizdis ir biologinė įvairovė yra kiekvienos šalies turtas ir tautinio tapatumo pamatas. Saugoti šiuos išteklius skatins ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatyti Geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės  būklės (toliau – GAAB) standartai – GAAB8 ir GAAB9. Saugoti biologinė įvairovę ir kraštovaizdį skatins GAAB8 Nuo 2024 metų įsigaliojantis GAAB8 standartas reglamentuoja mažiausią ariamos žemės, skirtos negamybiniam...

Augalams reikalingos skirtingos maistinės medžiagos, todėl kelerius metus tame pačiam plote auginant tuos pačius augalus, dirvožemis praranda dalį medžiagų ir išsenka. Siekiant apsaugoti dirvožemį nuo nualinimo, jau ankstesniame paramos laikotarpyje buvo nustatytas žalinimo reikalavimas. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) žalinimo reikalavimą dėl pasėlių įvairinimo keičia augalų kaitos reikalavimus nustatantis GAAB7 standartas.

Pienininkystė yra labai reikšmingas sektorius mūsų žemės ūkyje, todėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (Strateginis planas) jam skirta ženkli parama. Pieno gamintojams ir toliau bus mokamos susietosios išmokos – jiems teks daugiau kaip 50 proc. visos susietosios paramos. Jie taip pat galės kreiptis investicinės paramos, dalyvauti kitose kaimo plėtros priemonėse ir rinktis klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas sistemas – ekoschemas.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) dėmesio nestinga galvijininkystės sektoriui, kurio dalyviai bus remiami ir tiesioginėmis susietomis išmokomis, ir per aplinkai draugišką ūkininkavimą skatinančias kaimo plėtros priemones. Didesnės paramos sulauks tie, kurie sieks aukštesnio produktyvumo ir produkcijos kokybės gerinimo.

Siekiant užtikrinti, kad lietuviškais kokybiškais bičių produktais mėgautųsi vartotojai, o bitininkystės sektorius būtų tvarus ir pažagus, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (Strateginis planas) tam numatyta parama tiek per sektorines, tiek ir per investicines kaimo plėtros bei rizikos valdymo priemones. Bitininkai galės dalyvauti ir ekoschemose.

Dirvožemis yra ribotas ir neatsinaujinantis gamtos išteklius, kuris kaupia, filtruoja ir transformuoja daugybę medžiagų, tarp jų vandenį, maistines medžiagas ir anglį. Jis yra labai svarbūs siekiant švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos, žemės ūkio gamybos ir aprūpinimo maistu, išsaugoti gamtą ir biologinę įvairovę. Tačiau augantys vartotojų poreikiai ištisus dešimtmečius alino šį žemės sluoksnį  ir dabar konstatuojama, kad apie 70 proc.

Kaip pažymima Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) šalyje didinant gamybos intensyvumą ir dažnėjant ekstremaliems reiškiniams blogėjo paviršinio vandens kokybė. Įvertinus vandens telkinių būklę nustatyta, kad Lietuvoje 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų kategorijų vandens telkinių priskirti rizikos vandens telkiniams ir neatitinka geros būklės kriterijų.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) ypač daug dėmesio skiriama Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimams (GAAB), kurių laikytis bus privaloma visiems, kas kreipsis paramos.