Sukurtos penkios intervencinės priemonės
Naujuoju finansiniu laikotarpiu bitininkystės sektoriui suplanuota 5,5 mln. Eur Europos Sąjungos ir nacionalinių lėšų paramos – kasmet po 1,1 mln. Eur. Pagrindinė parama pasieks per sektorines intervencines priemones, kurios orientuotos gerinti bitininkystės produktų gamybos ir prekybos jais sąlygas, užtikrinti šio sektoriaus tvarumą ir plėtrą.
Numatytos 5 intervencinės priemonės ir joms kasmet skiriamos lėšos: „Švietimas, mokymas ir techninė parama“ – 200 tūkst. Eur; „Bičių šeimų atnaujinimas, bitininkavimo inventoriaus įsigijimas, bičių ligų prevencija“ – 640 tūkst. Eur; „Moksliniai tyrimai bitininkystės sektoriuje“ – 100 tūkst. Eur; „Bitininkystės sektoriaus ir rinkos stebėsena“ (į šią sektorinę priemonę taip pat įeina bitininkų leidinio parengimas ir išleidimas) – 140 tūkst. Eur; „Medaus ir kitų bičių produktų tyrimai“ – 19 656 Eur.
Šia parama galės pasinaudoti ne tik bičių laikytojai, veisliniai bitynai, bet ir bitininkų asociacijos, bendradarbiavimo sutartis pasirašiusios bitininkų asociacijos, kooperatyvai ir kt.
Trūksta žinių apie naujus bitininkavimo metodus
Sprendžiant pagal Statistikos departamento duomenis, Lietuvoje didelė dalis bitininkių yra mėgėjai. 2021 m. pradžioje mūsų bitininkai laikė 209,2 tūkst. bičių šeimų. Absoliuti dauguma bitininkų – ūkininkų bei šeimos ūkiai. Vidutiniškai viename Lietuvos bityne buvo laikomos 23 bičių šeimos.
VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys rodo, kad šalyje mažai profesionalių ūkių, laikančių daugiau kaip 150 bičių šeimų. 2020 m. jų buvo 24 (apie 0,3 proc.), vidutiniškai toks ūkis turėjo apie 372 bičių šeimų.
Tad nenuostabu, kad bitininkystės sektorius susiduria su įvairiomis problemomis: žinių ir informacijos apie naujus bitininkavimo metodus trūkumu, bičių ligų plitimu, bičių populiacijoms nenaudingu augalų apsaugos produktų naudojimu. Pastebima, kad nepakankamai panaudojamos natūralios bičių ganyklos, vežiojant bites prie žydinčių augalų. Dar viena problema – per mažai išnaudojamos galimybės stiprinti bičių šeimas aukštos veislinės vertės bičių motinomis.
Atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis bitininkyste užsiimančių asmenų yra mėgėjai, kuriems trūksta informacijos ir žinių apie naujus bitininkavimo metodus, bitininkams sudaromos galimybės investicijas į materialųjį turtą derinti su parama aktualiems mokymams ar žinioms gilinti.
O investiciniams projektams paramos jie galės prašyti pagal priemones: „Labai smulkių ūkių plėtra“, „Smulkių – vidutinių ūkių plėtra”, „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas”, „Investicijos į žemės ūkio valdas”, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas”.
Investicijos orientuojamos bičių ūkių produktyvumui ir sveikatingumui didinti, finansuojant bitininkavimo inventoriaus įsigijimą, didelio produktyvumo, aukštos veislinės vertės, atsparumu bičių ligoms ir kitomis teigiamomis savybėmis pasižyminčių bičių motinų įsigijimą.
Bitininkai galės dalyvauti trumpose maisto tiekimo grandinėse, kurių plėtrai Strateginiame plane numatoma skirti daug dėmesio.
Kompensacijos už aukštesnę pridėtinę vertę
Tam, kad bitininkai rinkai tiektų aukštesnės pridėtinės vertės produkciją, bus kompensuojamos išlaidos, kurias bitininkai patiria, atlikdami medaus ir bičių produktų laboratorinius tyrimus. Taip pat norima užtikrinti kokybiškų bitininkystės produktų tiekimą rinkai, didinti jų vertę, gerinti bičių produktų tvarkymą ir apdorojimą.
Parama numatyta ir gaminantiems ekologišką produkciją, ES lygmeniu pripažintus produktus su saugoma kilmės vietos nuoroda, saugoma geografine nuoroda arba garantuotu tradiciniu gaminiu, žemės ūkio ir maisto produktus, pripažintus pagal nacionalinės maisto kokybės sistemos reikalavimus. Bus kompensuojamos su dalyvavimu kokybės sistemoje susijusios išlaidos.
Tokia parama aktuali, nes Lietuvoje yra nedaug ekologiško arba pagal kokybės sistemas pagaminto medus. Štai 2018 m. sertifikuotas ekologiškas medus sudarė tik 1,1 proc., o pagamintas pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą (NKP) – 5,5 proc. viso medaus kiekio.
Bitininkams yra svarbios naujos rinkos, bičių produktų populiarinimas, todėl planuojama organizuoti bitininkų tarptautines parodas, dalyvauti tarptautiniuose renginiuose, į šias veiklas kviečiant įsitraukti ne tik bitininkus bei jų asociacijas, bet ir mokslo ir studijų institucijas bei viešąsias įstaigas.
Sektorinių priemonių („Švietimas, mokymas ir techninė parama“ ir „Moksliniai tyrimai bitininkystės sektoriuje“) parama bus siekiama pritraukti naujų dalyvių, pagerinti informacijos perdavimą tobulinant ir administruojant interneto svetainę bitininkams, pagilinti bitininkų žinias apie naujus bitininkavimo metodus ir kt.
Problemos dėl bičių ligų plitimo
Numatyta parama ir rizikų valdymui bičių ūkiuose. Paraiškas bus galima teikti pagal priemones „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas” ir „Savitarpio pagalbos fondai”.
Bitininkams kyla problemų dėl bičių ligų plitimo, augalų apsaugos produktų naudojimo, kuris neigiamai veikia bičių šeimų produktyvumą. Todėl bus kompensuojamos išlaidos, susijusios su preparatų bičių ligų gydymui, grynarasių bičių motinų įsigijimu.
Paramos bus galima gauti ir pagal intervencinių priemonių rūšį „Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos“, pagal kurią parama skiriama skatinti kraštovaizdžio elementų priežiūrą, trumpaamžių medingųjų augalų ir daugiamečių žolių juostų įrengimą ir priežiūrą, pievų priežiūrą, ariamųjų durpžemių ir eroduotos žemės keitimą pievomis, sodų ir uogynų tvarkymą gamtai palankiu būdu.
Remiamas bus ir nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių, tarp jų ir Lietuvos tamsiųjų bičių, išsaugojimas.
Bitininkai turėtų įsidėmėti, kad siekiant išvengti dvigubo finansavimo arba kompensacijų permokų, investicijoms, remiamoms pagal bitininkystės sektorines priemones, nebus teikiama parama pagal kaimo plėtros priemones. Teikdamas paraišką pareiškėjas įsipareigos, kad išlaidos, kurioms finansuoti prašoma paramos, nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų nacionalinių programų ir Europos Sąjungos fondų.
