bitininkystė

Smulkiesiems ūkininkams skirta parama pasinaudojęs ir naujausią bitininkavimo įrangą įsigijęs bitininkas iš Radviliškio rajono Algirdas Šimanauskas džiaugiasi, kad nepraleido progos modernizuoti savo bičių ūkį. Padidino darbo našumą ir bičių ūkį Bitininkas turima nauja įranga naudojasi jau ne vienus metus – paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ kreipėsi dar 2015 metais.

Bitininkai, siekiantys įsigyti veiklai reikalingo inventoriaus, nuo birželio 27 d. kviečiami teikti paraiškas paramai gauti pagal supaprastintą apskaitą.

Siekiant užtikrinti, kad lietuviškais kokybiškais bičių produktais mėgautųsi vartotojai, o bitininkystės sektorius būtų tvarus ir pažagus, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (Strateginis planas) tam numatyta parama tiek per sektorines, tiek ir per investicines kaimo plėtros bei rizikos valdymo priemones. Bitininkai galės dalyvauti ir ekoschemose.

TV3 laida „Svajonių ūkis“ lankėsi profesionalaus bitininko, mokslų daktaro Algirdo Amšiejaus bitininkystės muziejuje. Visada idėjų kupinas vyras laidos žiūrovams patarė, nuo ko reikėtų pradėti norintiems užsiiminėti bitininkyste. Su bitėmis savo gyvenimą susiejęs vyras sako, kad bitininkystė – kuo tikriausia liga, kuria jis susirgo dar vaikystėje. Būdamas vos 17-os metų jis jau turėjo 17 aviliukų kamanių. „Aš tik pradėjau sirgt šia liga prieš 40 metų ir dar nepersirgau.

O dabar apie neeilinį protestą, kurio pagrindiniais dalyviais tapo bitės. Sausrą kenčiančias darbštuoles bitininkai į protestą prie prezidentūros atsivežė Čilėje. Pareigūnams nepasisekė – vaikydami protestuotojus jie buvo smarkiai sugelti. Vos keli bitininkai Čilės sostinėje Santiage prie prezidentūros surengė dešimtūkstantinę demonstraciją. Tam prireikė maždaug 60-mties bičių avilių, kuriuos bičių augintojai sustatė tiesiog ant važiuojamosios kelio dalies priešais šalies prezidentūrą.

Bičių pienelis – vienas vertingiausių bičių produktų, pasaulyje dar vadinamas „karališkąja želė“. Tai vienas natūraliausių ir vertingiausių produktų, geriausiai pasisavinamų žmogaus organizme. Žinomas Lietuvos bitininkas, Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius Algirdas Amšiejus taip pat savo bitininkystės ūkyje išgauna bičių pienelį, o jį itin vertina klientai iš tolimosios Japonijos.

Kupiškio rajone įsikūręs brolių dvynių Viliaus ir Igno bitynas „Brolių medus“ stebina visus ne vien medaus kokybe ir dideliu skirtingų rūšių pasirinkimu, bet ir bitininkų šiluma, humoru bei profesionalumu. Žmonės jauniesiems bitininkams rašo tik gražiausius atsiliepimus. Brolis Vilius pasakoja, kad pradžioje, kaip ir kiekvienas jaunas ūkis, susidūrė su keletu iššūkių, o bitininkauti pradėjo visai atsitiktinai. „Kai buvome 17-likos metų vis galvodavome kaip užsidirbti pinigų.

Ekologinio „Kilkų ūkio“ savininkai Erika ir Svajūnas prieš pirmo karantino pradžią gyvenimą mieste įškeitė į atokų vienkiemį Varėnos rajone. Aukštapelkėje namą pasiryžęs pastatyti statybų inžinierius Svajūnas pasakoja sulaukęs įvairių specialistų atsiliepimų, kad pelkėtame žemės sklype ne tik kad nepavyks nieko pasistatyti, bet ir bus praktiškai neįmanoma vystyti žemės ūkio.

Pirkdami maisto produktus tiesiai iš ūkininkų gerokai sutrumpiname maisto tiekimo grandinę. Ūkininkai pastebi, kad tiesioginis bendravimas su pirkėju naudingas abiem pusėms. Gyventojai žino, kad perka tikrai šviežius ir kokybiškus produktus, o ūkininkai greičiau ir paprasčiau realizuoja savo produkciją. Sutrumpinti maisto tiekimo grandinę padeda Europos Sąjungos (ES) parama.