Puikus reklaminis straipsnis. Tipo, pirkite tik mūsų medų, tik jis pats tikriausias, tik jis stebuklingas ir pan. Dar ir ženklinimas parodytas, kad koks žioplys netyčia kitokio nenusipirktų.
Labai gaila, kad tokie „specialistai“ vis dar skleidžia šimto metų senumo pasakas. Ir dėl savo asmeninės naudos griauna paprastų vartotojų norą vartoti medų. Juk vieną kartą nugirdęs, kad medus gali būti kenksmingas net nusipirkus parduotuvėje, eilinis vartotojas gali visam laikui išbraukti šį produktą iš vartojimo sąrašo.
Šiuo metu lietuviai vartoja itin mažai medaus. Ir tokie straipsniai labai prisideda prie vartojimo mažėjimo. Kuriamos strategijos vartojimui skatinti, atliekami moksliniai tyrimai, bet po tokios rašliavos viskas eina perniek.
Žurnalistai turėtų atsakingiau dirbti savo darbą, apie kokybę kalbėti su specialistais, o ne su gamintojais ar aiškiai nusenusiais ir naujienomis nebesidominčiais veterinoriais. Vis tik vertinant medaus kokybę reikia specialių žinių ir išsilavinimo, nepakanka niekuo neparemtų tvirtinimų ir neaišku kada ir neaišku kieno sukurtų nuostatų.
Taip, vitaminai kaitinant dalinai prapuola, bet jau senai ir ne kartą moksliniai tyrimai patvirtino, kad vitaminų meduje praktiškai nėra, tad ir prapulti ten nėra kam. Hidroksimetilfurfurolo (HMF) yra visame meduje, ne tik tame, kur be „debesėlių“, bet kiekiai tokie maži, kad net pasiekus leidžiamą meduje normą, vis tiek tai bus daugelį kartų mažiau, nei jo gaunam su kitais produktais. Ir visai ne alergines reakcijas jis skatina. Medaus gerosios savybės slypi visai kitur – tai nepamainomas „kuras“ organizmui. Vartojant medų bet kokiame pavidale organizmas stiprėja, tampa atsparesnis. Tad visos išsivysčiusios šalys skatina medaus vartojimą. Ir kieto, ir skysto, ir kreminio, ir koks tik vartotojui labiausiai patinka. Ir skatina vartoti medų sveikus žmones, kad nesirgtų o ne tik sergančius gydymuisi.
Na, o jau jeigu tikrai norite įsigyti „pačio tikriausio“ medaus, ieškokite ne šimtus ar tūkstančius šeimų turinčiuose pramoniniuose bitynuose, o pas smulkius bitininkus, kuriems bitininkystė nėra pragyvenimo šaltinis, kurie bitynus stato kuo toliau ariamų laukų, dažniausiai miškuose. Tada gausite tą tikrąjį stebuklą.
Nors aš patarčiau vartoti bet kokį medų bet kokia forma. Tik dažniau, kad ir po mažiau. Ir neklausyti tokių skiedalų – Lietuvoje labai gera veterinarinė priežiūra ir stebėsena, kenksmingas medus į oficialią rinką nepatenka.