Verslas

Naujienų agentūra BNS pateikia jos požiūriu svarbiausius besibaigiančių 2022 metų Lietuvos ekonomikos ir verslo įvykius. Štai ką turime prisiminti: Sausis 3 d. Po 2021 metų gruodžio 9-oios tebesitęsiant „Belaruskalij“ trąšų tranzitui per Lietuvą „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) vadovas Mantas Bartuška paliko postą.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) turėjo teisę nutraukti septynias taip ir nepradėtas įgyvendinti sutartis su Raseinių įmone „Brostos keliai“, nusprendė teismas.

Metinis viešojo transporto bilietas Klaipėdoje kitais metais kainuos pigiau, penktadienį praneša „Vakarų ekspresas“.  365 dienų visos kainos bilietas, jeigu bus naudojamasi Klaipėdiečio kortele, perkant internetu kainuos 205 eurus vietoje 255 eurų šiemet. „Užsisakyti reikia ne tik virtualiąją, bet ir fizinę kortelę.

Karas Ukrainoje, rekordiškai išaugusios elektros ir dujų kainos, milžiniškas maisto ir kitų prekių bei paslaugų pabrangimas, 20 proc. viršijanti infliacija šiais metais neretai privertė pagalvoti, kokie gi bus ateinantys 2023-ieji. Specialistų teigimu, pokyčių bus daug – vieniems kiti metai bus geresni, kitiems – panašūs, o kai kuriems galbūt ir prastesni. Tikėtina, kad infliacija ateinančiais metais nesieks 10 proc., o kainos nemažės – jos ir toliau kils, tik lėčiau.

Kai kurie Lietuvos gyventojai šiuo metu gali gauti dvi ar daugiau pensijų. Kartu su įprastinėmis senatvės papildomos valstybinės pensijos mokamos pareigūnams ir kariams, teisėjams, mokslininkams, kitoms gyventojų grupėms. Tokios išmokos buvo sumanytos prieš daugelį metų, tačiau panašu, kad neatliepia savo buvusios paskirties. Be to, skiriasi ne tik valstybinių pensijų dydis, bet ir reikalavimai jų gavėjams.

Panevėžio miesto savivaldybė metams pratęsė galimybę ukrainiečiams gauti kompensaciją viešajam transportui. Tarybos sprendimu, iš Ukrainos dėl Rusijos pradėto karo pasitraukusiems užsieniečiams mokiniams įsigijus mėnesinį vardinį bilietą bei suaugusiems, per pirmą gyvenimo Lietuvoje mėnesį, įsigijus mėnesinį vardinį bilietą bus kompensuojama 100 proc. sumos. Tuo metu suaugusiems, gyvenantiems Lietuvoje ilgiau nei vieną mėnesį, įsigijus mėnesinį vardinį bilietą bus kompensuojama 80 proc.

Viena didžiausių šalies statybos kompanijų „Autokausta“ europinio geležinkelio „Rail Baltica“ atšakos Kaunas-Palemonas statybos generalinei rangovei – Vokietijos kapitalo Estijos įmonei „Leonhard Weiss RTE“ neturi sugrąžinti per 214 tūkst. eurų su palūkanomis kaip nepagrįstai gautų lėšų, dar kartą nusprendė teismas.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ valdybos pirmininku išrinktas jos akcininkės energetikos grupės „Epso-G“ Infrastruktūros padalinio vadovas Tomas Varneckas.  Naują valdybos pirmininką ketvirtadienį išrinko bendrovės valdyba, pranešė „Litgrid“. T. Varneckas pakeitė nuo sausio „Epso-G“ paliekantį jos finansų direktorių Algirdą Juozaponį.

Nuo kitų metų bedarbiai gaus didesnes nedarbo išmokas, padidės privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. Pokyčiai susiję su minimalios mėnesio algos (MMA) augimu – nuo jos priklauso kai kurių „Sodros“ išmokų ir įmokų dydžiai, rašoma pranešime spaudai. „Sodra“ primena, kokių pasikeitimų 2023 metais sulauks apdraustieji. Didės nedarbo išmoka Dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) augimo kitais metais augs nedarbo išmokos.

Antrą kartą neatsirado pirkėjų, norinčių už 3,6 mln. eurų įsigyti verslininko Vidmanto Kučinsko valdytą bankrutavusią bendrovę „Arvi ir ko“, ketvirtadienį skelbia portalas e. varžytynės. Pasak jo, gruodžio 28–29 dienomis vykęs pakartotinis aukcionas laikomas neįvykusiu, nes neatsirado nė vienas pirkėjas. Gruodžio pradžioje „Arvi ir ko“ buvo bandyta parduoti už 4,5 mln. eurų pradinę kainą, tačiau ir tada pirkėjų nebuvo.

Šri Lanka ketvirtadienį pasitiko pirmuosius Rusijos keliautojus, pasinaudojusius nauja skrydžių paslaugą, kuri buvo pradėta bankrutavusiai šaliai paraginus Maskvą padėti atgaivinti jos krizės apimtą ekonomiką siunčiant turistų būrius. Šių metų pradžioje Rusija buvo didžiausias lankytojų Šri Lankoje šaltinis, tačiau po invazijos į Ukrainą ir Indijos vandenyno saloje įsikūrusiai šaliai susidūrus su didžiausia visų laikų ekonomikos krize, atvykėlių srautas beveik nutrūko.

Nuo sausio pradžios gyventojai Registrų centre (RC) galės savarankiškai, neišeidami iš namų gauti su savo nekilnojamuoju turtu (NT) susijusių paslaugų, ketvirtadienį pranešė RC. Jie galės elektroniniu būdu sudaryti nuomos ar panaudos sutartis, pateikti prašymus jas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, taip pat pateikti prašymus įregistruoti juridinius faktus apie šeimos turtą bei bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

Lietuvoje kuriasi Vokietijos energetikos milžinės RWE atsinaujinančios energetikos kompanijos „RWE Renewables“ padalinys. Registro centro duomenimis, bendrovės „RWE Renewables Lithuania“ ir „RWE Wind Services Lithuania“ įregistruotos gruodžio 21-ąją. Įmonių vadovė Anu Eslas-Paat (Anu Eslas Pat) BNS patvirtino, kad abi bendrovės yra „RWE Renewables“ antrinės įmonės.

Statybos sąnaudų elementų kainos lapkritį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 17,5 proc., skelbia Statistikos departamentas, Statistikų teigimu, tai lėmė statybinių medžiagų ir gaminių kainų (20,7 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (16,2 proc.), vidutinio valandinio darbo užmokesčio (12,6 proc.) padidėjimas ir pridėtinių išlaidų (4,2 proc.) sumažėjimas. Inžinerinių statinių statyba per metus pabrango 18,2 proc.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ antrinė bendrovė „LTG Cargo Ukraine“ gabens krovinius tarp Lietuvos ir Ukrainos per Lenkiją. „LTG Cargo Ukraine“ ir Lenkijos krovinių gabenimo bendrovė „PKP Cargo“ pasirašė susitarimą, pagal kurį „LTG Cargo Ukraine“ tapo krovinių gabenimo tarp Lietuvos ir Ukrainos per Lenkijos teritoriją operatore, o „PKP Cargo“ veš krovinius per Lenkijos teritoriją, pranešė LTG.

Estijos energetikos grupės „Eesti Energia“ atsinaujinančios energijos įmonė „Enefit Green“ pranešė, kad į vėjo jėgainių parkus Lietuvoje ir Estijoje iki 2024 metų investuos apie 0,5 mlrd. eurų. Investicijos į parką Kelmės rajone sieks 145 mln. eurų, į Estijos Sopi-Tootsi ‒ 305 mln. eurų.  Pirmojo Kelmės parko galia sieks 80 megavatų (MW), o pastačius dar du –  320 MW. Parko Sopi-Tootsi galia sieks 255 MW.

Prekybos tinklo „Iki“ valdytoja pagrįstai pripažinta pažeidusi įstatymą, todėl privalo sumokėti 51 tūkst. eurų baudą, galutinai nusprendė teismas.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo pernai gegužę priimtą sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad bendrovė spaudė septynis tiekėjus, tiekiančius maisto prekes ir gėrimus „Iki“ tinklui, išnaudoti preliminarų pardavimų skatinimui numatytą biudžetą.

„Twitter“ vartotojai visame pasaulyje kelias valandas negalėjo tinkamai naudotis socialiniu tinklu, trečiadienį pranešė žiniatinklio stebėtojai, ir tai buvo vienas didžiausių gedimų nuo tada, kai platformą įsigijo verslininkas Elonas Muskas. „Twitter“ apėmė chaosas, nes prieštaringai vertinamas milijardierius spalį užbaigė 44 mlrd. JAV dolerių vertės perėmimą ir iš karto ėmėsi mažinti išlaidas.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) ketvirtadienį pranešė pradedanti valstybės įmonės „Regitra“ statuto keitimą – ji taps akcine bendrove. Anot VRM, šis sprendimas priimtas peržiūrėjus „Regitros“ funkcijas bei atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas. Vidaus reikalų viceministrės Sigitos Ščajevienės teigimu, akcinės bendrovės alternatyva geriausiai atitinka įmonės vykdomų funkcijų specifiką ir jai keliamų tikslų užtikrinimą.

Nors valstybė kelia kartelę daugiabučių renovacijai, aplinkos ministras Simonas Gentvilas nemano, kad tai taps neįkandama prabanga gyventojams. Ministro teigimu, netrukus bus sukurta tvarka, kuri leis gyventojams patiems apsispręsti, ką daryti su nusidėvėjusiais, jau ne antrą ir ne trečią dešimtmetį skaičiuojančiais daugiabučiais. Vienas iš kelių... juos griauti.

Konkurencijos taryba Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijai (LNTAA) ir 39 jos narėms už susitarimą nevilioti vienos kitų klientų bei brokerių skyrė 969 tūkst. eurų baudų.  Tokiu susitarimu buvo apribota tarpusavio konkurencija, pažeistas Konkurencijos įstatymas ir sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, pranešė taryba.

Metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą Lietuvoje gruodžio mėn., remiantis išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, dar sumažėjo ir sudarė 20 proc. (lapkričio mėn. – 21,4 proc., spalio mėn. – 22,1 proc., rugsėjo mėn. – 22,5 proc.), rašom pranešime spaudai.

Ne pramonės srityje veikiančios smulkios ir vidutinės įmonės, kuriančios ir diegiančios žaliąsias inovacijas gali kreiptis paramos – Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 5 mln. eurų kvietimą. „Kuriantieji ir diegiantieji aplinkai palankius produktus galės pasinaudoti iki 50 tūkst. eurų parama, o iš viso planuojama finansuoti 97 projektus“, – pranešime sakė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė.

Trečią mėnesį iš eilės mažėjančią infliaciją lemia atpigęs kuras, žaliavos, energijos ištekliai, o artimiausiu metu galima tikėtis ir pingančių maisto produktų, sako ekonomistai. Anot jų, labai svarbu. kad gruodį mėnesio infliacija tesiekia 0,1 proc. ir tai teikia vilčių, kad jau sausį gali būti defliacija.  „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, pasiektas lauktas infliacijos pikas.

JAV energetikos milžinė „ExxonMobil“ trečiadienį pateikė ieškinį prieš ES, siekdama blokuoti jos laikinąjį mokestį naftos įmonių nenumatytam pelnui, pranešė bendrovės atstovas. Po Rusijos invazijos į Ukrainą energijos kainoms smarkiai išaugus, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen rugsėjį paskelbė planą, kad didžiosios naftos, dujų ir anglių įmonės mokės „krizės įnašą“ už savo 2022 metais padidėjusį pelną. Vėliau paskelbta apie 33 proc.

Šiemet Lietuvoje grūdų derlius buvo 0,8 proc. didesnis nei pernai, o jų supirkimo kainos aukštesnės, teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Ūkininkai nuostolių nepatyrė. Metai buvo tikrai neblogi“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras. Jo teigimu, karas Ukrainoje ir nestabilumas žaliavų rinkose sukėlė nepagrįstų lūkesčių, kad šiemet grūdai bus itin brangūs, tačiau taip neatsitiko.

Išankstinė metinė infliacija Lietuvoje gruodį, palyginti su 2021 metų gruodžiu, siekė 20 proc., skelbia Statistikos departamentas.  Metinė infliacija mažėja trečią mėnesį iš eilės.  Išankstinė mėnesio infliacija – gruodį, palyginti su lapkričiu – siekė 0,1 proc., o vidutinė metinė infliacija – 18,9 procento.

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje bei neapibrėžtumas dėl jo kitąmet bus reikšmingiausias arba vienas iš daugiausiai įtakos Lietuvos ekonomikai turinčių veiksnių, mano dauguma BNS kalbintų ekonomistų. Kai kurie visgi teigia, kad didžiausias karo poveikis jau praeityje, o kitąmet daugiau įtakos turės prastėjanti bendra pasaulio ekonomikos būklė, palūkanų šuolis.

Nuo lapkričio pradžios iki šiol mokesčių išieškojimas sustabdytas 45-ioms daug energijos naudojančioms įmonėms – trečdaliui prašiusių tokios lengvatos. Ja pasinaudojusio verslo nepriemoka jau siekia 1,9 mln. eurų, teigia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Anot jos, mokesčių atidėjimo prašė 134 įmonės, tačiau dalis jų energijai išleido mažiau nei 10 proc. visų sąnaudų.

Koncerno „Achemos grupė“ valdoma Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovė „Achema“ gamybos pertvarkai į žaliąją chemiją per 10–15 metų planuoja skirti maždaug 2 mlrd. eurų.  Anot bendrovės atstovės, ši suma paremta dabartiniais skaičiavimais. „Gamyklos procesų transformacija į žaliąją chemiją bus vykdoma etapais, per ateinančius 10-15 metų nuosekliai mažinant poveikį aplinkai. Dabartiniais skaičiavimais, tai iš viso kainuos per 2 mlrd.

Vyriausybė ketvirtadienį posėdyje spręs dėl lengvatinių elektros ir dujų kainų tarifų religinėms bendruomenėms. Energetikos ministerija siūlo nepritarti tokiems Elektros energetikos ir Gamtinių dujų įstatymų pakeitimams, kuriuos inicijavo Seimo narių grupė. Parlamentarai siūlo nustatyti, kad Lietuvoje religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, perkančioms elektrą savo narių, religinių objektų reikmėms, būtų taikomi tokie pat elektros ir dujų tarifai, kaip buitiniams vartotojams.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė pataisas, kurios nuo 2023 metų savivaldai leis lanksčiau skolintis Europos Sąjungos bei kitų tarptautinių institucijų finansuojamiems projektams.  Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisas prezidentas pasirašė dalyvaujant Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovams. G. Nausėda yra sakęs, kad pataisos leis kurti ekonominę gerovę Lietuvos regionuose. Skelbta, kad įstatymo pataisa atveria virš 700 mln.

Artėjant 2023 metams investuotojai jau žvalgosi, kurios investicijos atsipirks labiausiai ir turės mažiausiai rizikų. Nors šiemet akcijos ir obligacijos fiksavo dviženklę neigiamą grąžą, situacija, pasak specialistų, taisosi. Esą svarbiausia nepamiršti svarbiausių taisyklių, laikytis strategijos ir tinkamai atsirinkti kryptis. Ekspertai neslepia, kad akcijų rinkų atsigavimo greitu metu tikėtis neverta, tačiau obligacijų perspektyvos – geros. Vien lietuviškų obligacijų pajamos siekia 3–4 proc.

Daugelis be automobilio neįsivaizduoja nė dienos, o jam sugedus tikisi, kad gedimas bus pašalintas tuojau pat. Tačiau kartais remontai užtrunka gerokai ilgiau, nei numatyta ar norėtų automobilio savininkas. Štai kaunietis skundžiasi, kad meistras jau 3 mėnesius jam negrąžina automobilio. Vartotojų teisės tikina, kad tai galėtų būti jau vertinama, kaip neteisėtas turto pasisavinimas.

Teismas paliko galioti Šiaulių bankui skirtą 440 tūkst. eurų baudą, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bankas.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas trečiadienį paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo spalio sprendimą, perpus sumažinusį Lietuvos banko 2019 metais bankui skirtą 880 tūkst. eurų baudą. „Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama abiem ginčo šalim pateikus apeliacinius skundus.

„Gazprom“ vadovas trečiadienį pareiškė, kad 2022-ieji Rusijos dujų milžinei buvo sudėtingi. Tarptautinei bendruomenei dėl Maskvos invazijos į Ukrainą Rusijai paskelbus virtinę sankcijų, bendrovė priversta ieškoti naujų rinkų. „Noriu iškart pasakyti, kad 2022-ieji, žinoma, buvo labai, labai sudėtingi“, – pareiškė Aleksejus Mileris per metų pabaigos konferenciją.

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė šiemet pagamins produkcijos už rekordinę sumą – 6,8 mlrd. eurų, arba 22 proc. daugiau nei pernai, skelbia Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės sektoriaus asociacija (LINPRA). „Jeigu lapkričio-gruodžio mėnesiai pakartos spalio rezultatus, tai per rekordinius 2022 metus šio sektoriaus įmonės bus pagaminusios produkcijos už 6,77 mlrd. eurų (be PVM ir akcizų) – 21,9 proc.

Pasaulio ekonomika artimiausią dešimtmetį augs silpnai, tačiau didelių krizių veikiausiai neįvyks, interviu JAV transliuotojui CNBC pareiškė pasaulinės ekonomikos profesorius, kelių ekonomikos knygų autorius, „Tressis Gestion“ vyriausiasis ekonomistas Danielis Lacalle.

Lietuvoje iki šiol įšaldyta 77,88 mln. eurų bei 9,46 mln. JAV dolerių (8,9 mln. eurų) Rusijos ir Baltarusijos įmonių lėšų, remdamasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis (FNTT), paskelbė Vidaus reikalų ministerija. FNTT iki gruodžio 20 dienos sankcijas pritaikė 16-kai juridinių ir fizinių asmenų: įšaldytos 9 įmonių iš Rusijos bei šešių įmonių ir vieno fizinio asmens iš Baltarusijos lėšos.

Vokietija trečiadienį nesureikšmino Rusijos draudimo parduoti naftą šalims ir įmonėms, kurios laikosi Vakarų sąjungininkų sutartos kainų viršutinės ribos, sakydama, kad draudimas „neturi jokios praktinės reikšmės“. „Nenorėčiau sakyti, kad tai nesvarbu, bet tai neturi praktinės reikšmės“, – teigė Ekonomikos ministerijos atstovė ir pridūrė, kad Vokietija jau nuo vasaros pradžios rengėsi apsieiti be rusiškos naftos.

Konkurencijos tarybos (KT) pasiūlymas tobulinti tolimojo susisiekimo autobusais reformą  skirtas ne projekto autorei Susisiekimo ministerijai, o Seimo nariams, siūlantiems suvaržymus naujiems vežėjams, sako susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas. Tarybos atstovai sako, kad ji turėjo pastabų ir ministerijai, ir Seimo nariams.

Švelnios žiemos Europoje paskutinėmis metų dienomis sąlygomis mažėjanti gamtinių dujų kaina ateinančiam mėnesiui Nyderlandų ateities sandorių biržoje TTF pasiekė 77 eurus už megavatvalandę (MWh), tai yra žemiausią lygį nuo vasario 21-osios, prieš prasidedant karui Ukrainoje, skelbia „Trading Economics“. Gamtinių dujų kainos Europoje dabar – per 75 proc.

Ne visada įstatymų besilaikančių virtualių valiutų paslaugų tiekėjų Lietuvoje per metus padaugėjo daugiau nei penkis kartus, o jų nekontroliuojamas bumas sudaro galimybes sukčiauti ir apeiti sankcijas, sako vidaus reikalų ministrė. Agnės Bilotaitės teigimu, sankcijų Rusijai įgyvendinimas ir virtualiųjų valiutų operatorių bei keityklų veikla Lietuvoje ne visada atitinka pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones. „Per šiuos metus FNTT atliko 31 subjekto patikrinimą.

Statybų kainos Latvijoje praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 19,5 proc. didesnės nei pernai lapkritį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango statybinės medžiagos – 24,6 proc., o kukliausiai – darbo jėga – 10,4 procento. Išlaidos mašinoms ir mechanizmams padidėjo 18,1 procento. Per mėnesį (lapkritį, palyginti su spaliu) Latvijos statybų kainų indeksas pakilo 0,4 procento. Statybininkų atlyginimai per mėnesį  sumažėjo 0,1 proc.

Bendrovei Girelės paukštynas nepavyko iš „Lietuvos draudimo“ prisiteisti 560 tūkst. eurų išmokos už trijuose jos paukštynuose paskerstas 60 tūkst. salmonele užsikrėtusių vištų.  Lietuvos apeliacinis teismas gruodžio 20 dieną atmetė paukštininkų skundą ir paliko galioti bendrovei nepalankią šiemet gegužę Vilniaus apygardos teismo priimtą nutartį.

Šveicarijos teismas šešiems mėnesiams sustabdė bankroto procedūrą taip ir neatidaryto dujotiekio „Nord Stream 2“ eksploatuojančiai bendrovei, kad pastaroji pamėgintų sumokėti savo skolas. Dujotiekis „Nord Stream 2“ buvo nutiestas rusiškoms dujoms į Vokietiją tiekti, tačiau iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario mėnesį Maskvai nepavyko pasiekti jo paleidimo.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, jog nuo lapkričio Lietuvoje sugriežtinus virtualiųjų valiutų įmonių veiklą jų skaičius, šiemet buvę didžiausias Europos Sąjungoje, turėtų sumažėti.    „Tikėkimės, kad sektorius taps tvaresnis ir galbūt tas skaičius registruotų įmonių pasikeis užtikrinus, kad šių reikalavimų yra laikomasi“, – žurnalistams trečiadienį teigė S. Krėpšta.

„Vilniaus viešasis transportas“ per artimiausius dvejus metus ketina įsigyti 91 naują troleibusą. Kaip trečiadienį pranešė įmonė, patikslinus sąlygas, paskelbtas tą numatantis viešasis pirkimas. Pirmieji naujieji troleibusai sostinę turėtų pasiekti 2024-ųjų vasarą, o likusieji – 2025-ųjų pradžioje. Tarptautinis pirkimas bus finansuojamas Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB), įskaitant ir Klimato kaitos programos lėšas – 10 mln. eurų, kuriuos bendrovė gavo dar 2021-aisiais.

Įmonių paskolų portfelis šiemet augo sparčiausiai nuo 2008 metų finansų krizės, sako Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta. „Stebėjome Lietuvoje sparčiausią kredito augimą iš esmės nuo pasaulinės finansų krizės laikų, nuo 2008 metų“, – žurnalistams trečiadienį sakė S. Krėpšta.