Verslas

Vilnius kuria naują įvaizdį – siaurina važiuojamąsias gatvių dalis, o jų viduryje pasodina medžius. Sostinės atstovai šiuos pokyčius žada įgyvendinti įvairiose miesto vietose. Tačiau dalis vairuotojų niršta dėl nepatogumų, o saugaus eismo ekspertai tvirtina, kad lėšas paskirstyti vertėtų kitaip, pavyzdžiui, prastos kokybės kelio atkarpų atnaujinimui.

Kapitalinį Naujojo arsenalo pastato, kur įrengta eksponatų saugykla, remontą suplanavusiam Lietuvos nacionaliniam muziejui kitąmet nenumatyta lėšų muziejaus fondų saugyklos nuomai. Muziejaus direktorės pavaduotojo Vaido Petroko teigimu, tai gali tapti rimtu iššūkiu muziejui, nes jam pačiam savo biudžete rasti 130 tūkst. eurų nepavyktų.

Labiau nepadidinus Lietuvos kino centro (LKC) finansavimo, ši pramonės sritis sustos arba ims trauktis, teigia kino kūrėjai. Jie prašo kitąmet LKC papildomai skirti 3 mln. eurų, Kultūros ministerija teigia, jog 1 mln. eurų papildomų lėšų jau suplanuotas, o Seimo Kultūros komitetas siūlo pridėti dar 1 mln. eurų. „Siūlome papildomai skirti bent 1 mln.

Artėjant šventiniam laikotarpiui ir metų pabaigai arenos pildosi žaibiškai. Vien pagrindinėje Kauno arenoje suplanuoti 44 renginiai, daugiau nei pusė – gruodį, o tvarkaraštis pildosi ir toliau. Didžiųjų Lietuvos arenų atstovai įvardijo, kokie šiais metais vyksiantys renginiai sulaukė daugiausia dėmesio, kurie laikotarpiai arenoms yra labiausiai užimti ir nuo ko priklauso arenų kaina. Pasirodo, trečiame pagal dydį Lietuvos mieste 6,5 tūkst. žiūrovų talpinanti arena atsieina mažiau nei 8 tūkst.

Lietuvos gyventojų pinigines plonina ne tik prasidėjęs šildymo sezonas ir šokiruojančios sąskaitos už elektrą. Šluostytis šaltą baimės prakaitą dažną verčia ir kiekviena kelionė į prekybos centrą. Deja, kainų lyginimo portalo Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas optimizmu netrykšta ir maisto prekių atpigimo artimiausiu metu nesitiki, tad ragina žmones racionaliau organizuoti savo apsipirkimus.

Lietuvos prekybos tinkluose siaučia vagys – iš lentynų dingsta ne tik alkoholiniai gėrimai, bet ir dešros, kava, skutimosi reikmenys, sūriai. Prekybininkai skaičiuoja nuostolius, o apsaugos įmonių atstovai beda pirštu į įstatymo spragas ir sako, kad šiemet vagys kaip reikiant suįžūlėjo. Be to, užsimenama ir apie papildomas saugos priemones, pavyzdžiui, kameras, kurios galėtų identifikuoti asmenį iš anksto.

Karo pabėgėlius iš Ukrainos priimančioms šalims Europos Komisija (EK) skyrė 100 mln. eurų, maždaug dešimtadalis šios sumos – 8 mln. eurų – atiteks Lietuvai. „Pinigus tikimės gauti kitąmet. Iš tos sumos milijoną pasidalys Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos. Likusi suma bus panaudota patirtoms išlaidoms padengti už šiuos metus ir ukrainiečiams priimti ateityje“, – BNS sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrės atstovas Tomas Kavaliauskas. 100 mln.

Infliacija kyla, o valstybė ieško būdų, kaip kompensuoti elektros ir šildymo kainas. Tuo metu ekonomistai žada, kad infliacija nustos augti, tačiau kainos nesumažės. Jos ir liks pakilusios, todėl būtina didinti atlyginimus, ne tik paprastiems gyventojams, bet ir politikams. Ekonomistas Marius Dubnikovas siūlo politikams algas kelti dvigubai. Apie tokio sprendimo naudą, infliacijos prognozes ir kompensacijas už elektrą interviu su ekonomistu.

Praėjus mėnesiui po to, kai naftą eksportuojančių šalių kartelis OPEC+ nusprendė drastiškai sumažinti gavybą, penktadienį Septynių turtingųjų valstybių grupė paragino ją padidinti kainų sumažinimui. Gavybos didinimas turėtų padėti „sumažinti dėl karo Ukrainoje atsiradusius svyravimus energijos rinkose“, teigiama Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrų pareiškime, išplatintame po derybų Vokietijoje.

Švedijos prekybos baldais ir namų apyvokos prekėmis tinklas „Ikea“ per praėjusius savo finansinius metus, pasibaigusius rugpjūčio 31-ąją, uždirbo 710 mln. eurų grynojo pelno – perpus mažiau nei ankstesniais metais (1,43 mlrd. eurų), pranešė „Inter IKEA Group“. Pelnas iki mokesčių sumenko 45 proc. iki 931 mln. eurų, o veiklos pelno marža sumažėjo nuo 7 proc. iki 4 procentų. Praėjusį mėnesį bendrovė skelbė per praėjusius finansinius metus gavusi 44,6 mlrd. eurų pardavimų pajamų – 6,5 proc.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ valdybos pirmininkas ir „Epso-G“ strategijos ir plėtros direktorius Vytautas Bitinas palieka pareigas.  Kaip pranešė bendrovė, A. Bitinas nusprendė karjerą tęsti už „Epso-G“ grupės ribų. „Amber Grid“ valdyboje jis dirbs iki lapkričio 18 dienos. „Dirbti „Epso-G“ įmonių grupėje teko laikotarpiu, kai energetikos tema tapo itin svarbi, todėl ši patirtis man ypač vertinga“, – pranešime sakė V. Bitinas.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ per devynis šių metų mėnesius patyrė 43,5 mln. eurų nuostolio, kai pernai tuo pačiu metu buvo uždirbusi 20,9 mln. eurų grynojo pelno. Bendrovės teigimu, nuostolį daugiausia lėmė dėl padidėjusių elektros kainų 3,7 karto iki 75,4 mln. eurų išaugusios technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimo sąnaudos.

Vidutinė benzino ir dyzelinio kuro kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo maždaug vienu centu, o degalai čia pigiausi Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Spalio 24–31 dienomis benzino litras vidutiniškai kainavo 1,71 euro, arba 0,8 cento pigiau nei prieš savaitę. Dyzelinio kuro kaina siekė 1,91 euro – jis atpigo 0,3 cento. Latvijoje benzinas paskutinę spalio savaitę kainavo 1,82 euro, dyzelinas – 1,98 euro, Estijoje – atitinkamai 1,93 ir 1,98 euro.

Neretai parduotuvėje apsilankę žmonės susimąsto, kas būtų, jei netyčia užkliudyčiau ir sudaužyčiau butelį ar sugadinčiau kitą prekę? Didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų atstovai kone vienbalsiu sako – kol veiksmas yra netyčinis, žalos atlyginti nereikia. O kas grėstų, jei prekę sugadini tyčia?  „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė yra sakiusi, kad prekybos tinklas klientų neprašo atlyginti padarytos žalos, jei asmuo sudaužo prekę netyčia.

Per pastarąją savaitę degalų kainos Lietuvoje nepakito, sumažėjo Estijoje, o Latvijoje atpigo tik benzinas, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias dyzelinas – Latvijoje, benzinas – Estijoje. Vidutinė 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje – 1,699 euro, Rygoje – sumažėjo nuo 1,834 iki 1,814 euro, Taline – nuo 1,930 iki 1,879 euro.

Lietuvos savivaldybės yra įpareigotos iki kitų metų pradžios nustatyti mažos taršos zonas savo teritorijose. Kaip tai bus įgyvendinama? Ar miestai užsivers taršiems automobiliams? Ar tai paskatins gyventojus persėsti į viešąjį transportą ir keliones pėsčiomis? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyrius vedėjas Rimantas Baravykas ir žurnalo „Auto Bild“ vyriausiasis redaktorius, automobilių eks...

Besivystančios šalys gali sumažinti išmetamų teršalų kiekį santykinai nedidelėmis investicijomis, tačiau joms reikia didesnės tarptautinės bendruomenės paramos, ketvirtadienį pareiškė Pasaulio bankas.  Nors mažos anglies dioksido emisijos gali atnešti ekonominės naudos, besivystančioms šalims reikia „geresnių ir tvaresnių galimybių gauti finansavimą ir sutelkti privatų kapitalą“, kad būtų patenkinti šalių poreikiai, rašoma naujoje banko parengtoje ataskaitoje.

Kai kuriems politikams ir ekonomistams raginant Vyriausybę imtis žadėtos mokesčių reformos, Valstybės kontrolės (VK) atstovė sako, kad ir be reformos galima įvesti naujų mokesčių ar atsisakyti kai kurių lengvatų.    „Mokestinė reforma būtų idealu, bet klausimas, kada ir kokios apimties ji įvyktų, bet ir be reformos yra tam tikrų tarptautinių organizacijų anksčiau pateiktų rekomendacijų atliepti tas problemas.

Jeigu pamiršote sumokėti rinkliavą už šiukšlių tvarkymą, jums gali grėsti nemalonumai. Turėsite padengti ne tik nesumokėtą skolą, bet ir teismo išlaidas. Penktadienį išplatintame pranešime Vilniaus apygardos administracinis teismas atkreipia Vilniaus regiono gyventojų dėmesį, kad, preliminariais duomenimis, iki šių metų pabaigos gali gauti maždaug 5 tūkst. prašymų dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Šį savaitgalį „Swedbank“ ketina atlikti planinius duomenų centrų patikrinimo ir priežiūros darbus, kurie vykdomi kiekvienais metais. Šie darbai bus vykdomi nakties metu, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų klientams. Atliekant šiuos darbus tikėtini trumpalaikiai banko paslaugų trikdžiai, praneša įmonė. Numatoma, kad lapkričio 5, 6 ir 7 dienomis tarp 3:00 ir 6:00 val. ryto trumpam gali sutrikti bankomatų, elektroninių kortelių skaitytuvų veikla ir banko mokėjimo kortelių aptarnavimas.

Svarbiu ateities energijos šaltiniu laikomo vandenilio poreikis Lietuvoje iki 2030 metų bus minimalus, tačiau vėliau jis sparčiai augs, todėl būtina investuoti į jo gamybą, sako Energetikos ministerijos atstovas. Pasak Žilvino Danio, iki 2030 metų šios investicijos turėtų viršyti 400 mln. eurų.

Socialinis tinklas „Twitter“ pranešė, kad penktadienį pradės darbuotojų atleidimo procesą, naujajam platformos savininkui, milijardieriui Elonui Muskui nusprendus nieko nelaukti ir imtis veiksmų užtikrinti gerus finansinius rodiklius.  Visos įmonės darbuotojams skirtame laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, sakoma, kad prasidėjus darbo dienai penktadienį (Kalifornijos laiku), „Twitter“ darbuotojai elektroniniu paštu gaus pranešimus apie jų likimą.

JK vyriausybė ketvirtadienį paskelbė neleisianti apdrausti laivų, naudojamų rusiškos naftos transportavimui, jei tokia nafta bus nupirkta brangiau nei Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos nustatyta viršutinė kainų riba.  Apie sprendimą pranešta ES paskelbus draudimą apdrausti rusišką žaliavą gabenančius laivus, o G-7 ministrai susitarus nustatyti Rusijos naftos kainų lubas, taip siekiant sumažinti Kremliaus pajamas ir suvaldyti sparčiai augančias energijos kainas.

Įmonės, kurių energijos sąnaudos sudaro 10 proc. ar daugiau pernai ir šiemet patirtų sąnaudų, jau gali teikti paraiškas atidėti mokesčius, penktadienį pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).  „Mokesčių mokėtojai, kurių paraiškos bus tenkinamos, mokestinę nepriemoką, nepradedant išieškojimo veiksmų, galės sumokėti iki kitų metų balandžio pabaigos“, – pranešime sakė VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Džiuginta Balčiūnienė.

Vokietijos automobilių gamintoja „Bayerische Motoren Werke AG“ (BMW) pranešė apie 23 proc. išaugusį trečiojo ketvirčio pelną dėl sėkmingos kainų politikos, kuri padėjo kompensuoti šiek tiek sumažėjusius automobilių pardavimus. Pasak pranešimo, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, grynasis pelnas padidėjo nuo 2,58 mlrd. iki 3,18 mlrd. eurų, EBIT (pelnas iki mokesčių ir palūkanų atskaičiavimų) – nuo 2,88 mlrd. iki 3,68 mlrd. eurų, įplaukos – 35,2 proc. iki 37,18 mlrd. eurų.

Nedarbo lygis trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje siekė 5,7 proc. – 1 punktu mažiau nei pernai tuo pačiu metu, bet 0,5 punkto daugiau nei antrąjį ketvirtį. Vyrų nedarbo lygis trečiąjį ketvirtį buvo 6,1 proc., moterų – 5,3 proc., remdamasis gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, pranešė Statistikos departamentas. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis siekė 10,5 proc., per ketvirtį jis sumažėjo 1,1 punkto, per metus – 4 punktais.

Spalį naujienų portalas tv3.lt jau aštuntą mėnesį iš eilės buvo skaitomiausias naujienų portalas nr. 2 šalyje. Per metus portalas pagerino visus pagrindinius skaitomumo rodiklius. Jame apsilankė daugiau skaitytojų, jie perskaitė daugiau naujienų ir praleido daugiau laiko. Pagrindinis rodiklis, pagal kurį matuojamas portalų skaitomumas yra vienos dienos vidutinis realių vartotojų skaičius (angl. average daily real users). Spalio mėnesį portalą tv3.lt kasdien atsivertė vidutiniškai po 488 tūkst.

Vokietijoje automobilių pardavimai spalį ūgtelėjo, rodo paskelbti oficialūs duomenys, tačiau analitikai vis dar išliko nusiteikę pesimistiškai, nes sparčiai kylančios kainos ir nuosmukio baimė temdo perspektyvas.  Spalį šalyje buvo užregistruota apie 208 tūkst. naujų automobilių, sakoma federalinės transporto tarnybos KBA pranešime, arba 16,8 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu prieš metus.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) per antrą kvietimą sulaukė daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų paraiškų iškastinį kurą naudojančių katilų keitimui į šilumos siurblius ar biokuro katilus. Parama sieks 6,64 mln. eurų, nors šiam kvietimui buvo skirta 15 mln. eurų, penktadienį nurodė APVA.  Taršius katilus į efektyvesnius šildymo įrenginius šiais metais iš viso jau panoro pasikeisti 5 tūkst. šalies gyventojų.

Įsipareigojimų klientams nesugebėjusi įvykdyti ir veiklą sustabdžiusi nepriklausoma elektros tiekėja „Perlas Energija“ spalį sulaukė daugiau nei 5 tūkst. kitą tiekėją pasirinkusių klientų prašymų kompensuoti kainos skirtumą. Jiems jau išmokėta daugiau nei 70 tūkst. eurų, sako įmonės vadovas.  „Spalį buvo 5078 klientai, kuriems yra patvirtinta 72,5 tūkst. eurų kompensacijų suma.

Šiemet individualios veiklos pažyma išduota beveik 1,6 tūkst. pavėžėjimo paslaugas teikiančių užsienio piliečių, remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis. Apie tai rašo portalas lrt.lt VMI Kontrolės departamento vyresniojo patarėjo Rolando Puncevičiaus teigimu, pernai pavėžėjimo paslaugas deklaravo teikiantys 737 užsienio piliečiai. Iš jų 555 deklaravo 4,5 mln. eurų individualios veiklos pajamų.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai turi gerų žinių būsto nuomininkams – esą šiuo metu nuomos kainos krenta. O žiemą, tikėtina, dar daugiau pigs senos statybos būstų nuoma, nes brangs jų šildymas. Specialistai pažymi, kad jau nukrito ir būsto pardavimo kainos, todėl vis daugiau pardavėjų nusprendė būstą nebe parduoti, o išnuomoti, todėl nuomos pasiūlymų skaičius tik auga. NT brokeriai tikina, kad šiuo metu nuomos pasiūla didėja, o paklausa mažėja.

Tarptautinė trumpalaikės būsto nuomos milžinė „Airbnb Inc.“ grynąjį pelną  trečiąjį metų išaugino 1,4 karto, įplaukoms, smarkiai pagausėjus užsakymų po suvaržymų, įvestų dėl COVID-19 pandemijos, atšaukimo, sumušus rekordą. Bendrovė nurodė, kad šių metų liepos-rugsėjo mėnesiai buvo geriausi jos istorijoje, tačiau „rezultatai galėjo būti dar geresni, jei ne JAV dolerio sustiprėjimas“. Pasak pranešimo, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, grynasis pelnas ūgtelėjo nuo 834 mln.

Maisto kainos Lietuvoje auga itin sparčiai, o parduotuvėse mokėdami daug daugiau pirkėjai tikisi atitinkamos produktų kokybės. Tačiau net ir prekybos tinkluose, kurie vertina savo reputaciją, lentynose stovi produktai, kurių galiojimas seniausiai pasibaigęs. Prekybininkai apgailestauja ir atsiprašo pirkėjų.

Centralizuotai šilumą tiekianti „Kauno energija“ per devynis šių metų mėnesius gavo 48,8 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 61,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai pajamos siekė 30,2 mln. eurų.  Grupės neaudituotas pelnas buvo 548 tūkst. eurų – 2,9 karto mažesnis nei prieš metus, kai uždirbta 1,6 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.  Konsoliduotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) buvo 5,8 mln. eurų – 24 proc.

Ketvirtadienį pasibaigusiame valstybės valdomo Turto banko organizuotame poilsio namų Palangos Žvejų gatvėje aukcione už turtą pasiūlyta pradinė kaina – 2,17 mln. eurų. Turto bankas BNS Plius informavo, jog aukcione dalyvavo du dalyviai. Kas laimėjo aukcioną, kol kas neskelbiama – naujas savininkas Registrų centre paprastai įregistruojamas po to, kai šalys pasirašo sutartį ir pirkėjas perveda pinigus. Tam numatyta atitinkamai 30 ir 10 dienų.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ lapkritį pradeda importuoti aplinkai neutralius degalus – biometaną, skirtą verslo klientams. Bendrovė pranešė, jog šias dujas importuos pirmoji Lietuvoje, o kitąmet ji tikisi pasiūlyti ir vietoje pagamintų žaliųjų dujų. Pasak „Igničio“ valdybos nario, verslo klientų ir plėtros vadovo Haroldo Nausėdos, biometanas į Lietuvą bus importuojamas iš Nyderlandų dujotiekiais per Vokietiją ir Lenkiją.

Penktadienio naktį Lietuvoje tvyros rūkas, pranešė Automobilių kelių direkcija. Jos teigimu, jis eismo sąlygas gali bloginti ir penktadienio rytą. Oro temperatūra naktį prognozuojama nuo 1 iki 6 laipsnių šilumos, vietomis – iki 2 laipsnių šalčio. Ketvirtadienio dieną valstybinės reikšmės keliai daugiausiai sausi, tik rytų Lietuvoje yra drėgnų kelių ruožų.

Europa turi nedelsdama imtis veiksmų, kad kitais metais išvengtų gamtinių dujų trūkumo, Rusijai sumažinus tiekimą karo Ukrainoje fone, ketvirtadienį perspėjo Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).  Organizacijos teigimu, trūkumas susidarytų, jei Rusija visiškai sustabdytų tiekimą vamzdynais, o Kinija padidintų suskystintųjų gamtinių dujų (SGD), kuriomis Europa suskubo pakeisti trūkstamas rusiškas dujas šį sezoną, importą.  Regionui gali pritrūkti 30 mlrd.

 JAV farmacijos milžinė „Pfizer“ paskelbė rinkos lūkesčius pranokusį trečiojo metų ketvirčio pelną, kilstelėjo vakcinos nuo COVID-19 „Comirnaty“ pardavimų prognozę, tačiau vaisto šiai ligai gydyti „Paxlovid“ pardavimų prognozės keisti nesiryžo. Pasak „Pfizer“ pranešimo, grynasis pelnas liepos-rugsėjo mėnesiais išaugo iki 8,608 mlrd. dolerių nuo 8,146 mlrd. dolerių per tą patį laikotarpį pernai, o pelno dalis akcijai – nuo 1,42 iki 1,51 dolerio.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Lisabonoje susitikusi su pasaulinio startuolių akceleratoriaus „Techstars“ vadove Maelle Gavet, pakvietė šią įmonę plėsti veiklą ir investuoti Lietuvoje, rašoma pranešime spaudai. „Lietuvos startuolių ekosistema sparčiai auga ir plečiasi. Šalies inovatyvių verslų vertė nuo 2016 metų išaugo 17 kartų, o per pastarąjį penkmetį startuolių skaičius kone padvigubėjo ir dabar viršija 1000, iš kurių – du vienaragiai.

Lietuvai sieksiant penktadaliu padidinti žuvies vartojimą ir daugiau žuvų užauginti akvakultūros fermose, o ne sužvejoti jūroje, tam artimiausiais metais skirta daugiau kaip 87 mln. eurų. Europos Komisija patvirtino Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 metų programą, kuriai skirta daugiau kaip 87 mln. eurų, iš jų 61,2 mln. eurų – Europos Sąjungos parama, pranešė Žemės ūkio ministerija.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse rugsėjį pakilo iki 10,5 proc. nuo 10,3 proc. rugpjūtį, tuo tarpu infliacinis spaudimas daugelyje šalių apima ne tik maistą ir energiją, ketvirtadienį skelbia organizacija. Dviženklė metų infliacija rugsėjo mėnesį užfiksuota 19 iš 38 EBPO valstybių narių, o didžiausia – Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Turkijoje (visose viršijo 20 proc.

Viena didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „Luminor“ šiemet sausį-rugsėjį uždirbo 84,4 mln. eurų grynojo pelno – 56 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien trečiąjį ketvirtį bankas uždirbo 40 mln. eurų grynojo pelno – 49,8 proc. daugiau nei prieš metus. Pelno augimą lėmė didesnis pajamų srautas, kurį užtikrino pajamos iš palūkanų ir komisinių mokesčių, ir šiek tiek sumažėjusios sąnaudos, pranešė „Luminor“. Veiklos pajamos per devynis mėnesius siekė 270,9 mln. eurų – 13,3 proc.

JAV biotechnologijų bendrovės „Moderna Inc.“ trečiojo metų ketvirčio grynasis pelnas sunyko dviem trečdaliais, reikšmingai sumažėjus vakcinų nuo COVID-19 ligos paklausai. Pasak bendrovės pranešimo, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, grynasis pelnas sumenko nuo 3,333 mlrd. iki 1,043 mlrd. dolerių, arba nuo 7,7 iki 2,53 dolerio akcijai. Įplaukos sumažėjo 32 proc. iki 3,364 mlrd. dolerių. Abu rodikliai nepateisino Volstryto analitikų prognozių, kurių vidurkiai buvo 3,527 mlrd.

Baltijos jūros regiono elektros perdavimo sistemos operatoriai bendradarbiaus, jei kurios nors šalies vartotojams pristigtų elektros, pranešė Lietuvos „Litgrid“.  „Operatoriai aktyviai bendradarbiauja ir dalijasi informacija apie saugumą ir elektros tiekimo situaciją regione.

Vartotojams grąžinant 142 mln. eurų šiemet „Litgrid“ gautų vadinamųjų elektros perkrovų pajamų, įmonės perdavimo paslaugos kaina nuo kitų metų mažėja 4 proc. iki 0,654 cento už kilovatvalandę.

Latvijos azartinių lošimų organizatorių pagrindinės veiklos pajamos per tris metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo dukart iki 187,825 mln. eurų, pranešė Latvijos loterijų ir azartinių lošimų priežiūros inspekcija. Pagrindinė rinkos šuolio priežastis – pernai dėl pandemijos galioję griežti ribojimai šiam verslui. Ši rinka trečiąjį metų ketvirtį, palyginti su antruoju, susitraukė 0,7 proc. iki 71,279 mln. eurų.

Kurie maisto produktai pabrango daugiausiai? Kaip maisto kainų brangimas atsiliepia labiausiai skurstantiems gyventojams? Ar artimiausiu metu sulauksime maisto kainų kritimo ar dar vieno šuolio? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja kainų lyginimo portalo Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.