Verslas

Elektros sąskaitų dydis stebina gyventojus. Žmonės piktinasi, kad jos vis didėja. Tačiau dar labiau Alytaus rajono gyventojas nustebo gavęs sąskaitą už pastatą, kuriame apskritai atjungta elektra, nėra net skaitiklio. Sąskaitos už mėnesį siekė po 140 eurų, jų neapmokėjus su vyrus susisiekė ir skolų išieškojimo įmonė.  „Energijos skirstymo operatorius“ tikina, kad skaičiavo galios mokestį, kurį būtina mokėti, net ir atjungus elektrą.

Šventinis laikotarpis jau pasibaigė, bet gyventojai skundžiasi, kad siuntų vis dar laukia. Dalis jų dingo, o siuntų bendrovės neskuba skirti kompensacijų, prašo siuntėjų įrodyti siuntų vertę, pateikti čekius, tačiau ne visi gyventojai juos turi. Tuo metu Ryšių reguliavimo tarnyba įspėja, kad kartais siuntėjams tenka pasitenkinti tik siuntimo išlaidų kompensacija. Kompensacijos dėl dingusios siuntos vilnietis Nerijus (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) laukia jau keletą mėnesių.

Dėl oro sąlygų ir intensyviau valomų kelių šią žiemą kelininkai išnaudoja daugiau kelių barstymui skirtos druskos, nei pernai, jos ruošiamasi įsigyti papildomai.  Valstybės valdomos valstybinių kelių priežiūros įmonės „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius Rolandas Rutėnas sako, kad šią žiemą jau išbarstyta 52 tūkst. tonų druskos ir apie 25 tūkst. tonų įvairių smėlio bei druskos mišinių, kai pernai reikėjo 30 tūkst. tonų.

Augant išlaidoms karui Ukrainoje, Rusijos valdžia nusprendė iš trąšų gamybos ir anglių gavybos bendrovių pareikalauti „vienkartinės išmokos“ ir taip pat sumažinti išlaidas, nesusijusias su gynyba, rašo agentūra „Bloomberg“, kurią cituoja „Deutsche Welle“. „Bloomberg“ duomenimis, apie tai rašoma dokumente, kurį dar gruodžio viduryje parengė Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas. Oficialiai apie dokumentą kol kas nebuvo skelbta.

Didžioji dalis gyventojų, norėdami įsigyti būstą, kreipiasi į banką dėl paskolos suteikimo. Įsivertinti, kiek būtų galima pasiimti pinigų, leidžia ir internetinės skaičiuoklės. Tačiau kai kurie piktinasi, mat tikroji suma, kuria būtų galima pasiskolinti, gali gerokai skirtis nuo tos, kurią išvydote skaičiuoklėje. Be to, klausimų kelia ir tai, kodėl palūkanų normos tarp euro zonos valstybių Lietuvoje išlieka vienos didžiausių.

Turbūt daugelis žmonių bandydami įsidarbinti yra išgirdę neigiamą atsakymą. Ieškantys darbo jo negauna dėl įvairių priežasčių – per mažos patirties, netinkamo išsilavinimo ar įgūdžių trūkumo. Tačiau darbo galite negauti ir tuo atveju, jeigu jūsų kvalifikacija per didelė.

Tikriausiai daugeliui pirkėjų bent kartą gyvenime grįžus iš parduotuvės teko pastebėti: kasos kvite įmuštos ne tos prekės ar ne už tą kainą, kuri buvo lentynoje. Prekybininkai dėl to atsiprašo ir panašiais atvejais klientus ragina kreiptis kompensacijos. Tuo metu pirkėjų nuomonės išsiskiria: vieni stebisi, kad dažniausiai dėl darbuotojų klaidų turi mokėti tik daugiau, o kiti gėdina – jei nepatinka pardavėjų darbas, visada galima pasinaudoti savitarnos kasomis.

Daiktų interneto prietaisų gamybos grupė „Teltonika IoT Group“ spalio mėnesį Molėtuose oficialiai atvėrė apie 34 mln. eurų kainavusį aukštųjų technologijų centrą, o atidaryme dalyvavo ir premjerė Ingrida Šimonytė, taip pat ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 27 proc., tuo metu dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 11 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje gruodžio 30–sausio 5 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 81 eurą, arba 27 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 111 eurų.

Statydami naujus pastatus, tiek daugiabučius, tiek ir individualius gyvenamuosius namus, siekiame, kad jie būtų energiškai efektyvūs, kokybiški ir ilgaamžiai. Siekiame, kad išlaidos būsto šildymui būtų kuo mažesnės, o gyvenamoji aplinka sveika ir patogi. Geriausiai pasiekti tokių tikslų mums padeda tinkamai pasirinkti pastatų apšiltinimo sprendimai. Populiarus ir plačiai paplitęs pastato sienų apšiltinimo būdas yra taip vadinamos vėdinamos arba „ventiliuojamos“ sienos.

Benzinas Lietuvoje per savaitę atpigo vidutiniškai vienu centu, dyzelinio kuro kaina nesikeitė, degalai čia išlieka pigiausi Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Gruodžio 26–sausio 2 dienomis benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,48 euro, o dyzelinio kuro kaina siekė 1,65 euro. Nuo gruodžio pradžios benzino vidutinė kaina Lietuvoje sumažėjo 11, dyzelino – 10 centų, benzinas nuo rugpjūčio pabaigos vis dar kainuoja mažiau nei dyzelinis kuras.

Iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių skraidinanti Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pranešė per paskutinį praėjusių metų sulaukusi 288,9 tūkst. keleivių – 62 proc. daugiau nei užpernai gruodį. BNS skaičiavimais, kurie remiasi „Air Baltic“ kas mėnesį skelbiamais keleivių srauto duomenimis, 2022-aisiais ši aviakompanija jų pritraukė per dukart daugiau nei 2021 metais – 3,343 milijono. 2021 metais „Air Baltic“ pritraukė 1,628 mln. keleivių, 21,4 proc.

Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) Estijos energetikos grupės „Eesti Energia“ atsinaujinančios energijos bendrovei „Enefit Green“ skolina 100 mln. eurų vėjo parkų Lietuvoje ir Suomijoje bei fotovoltinės energijos gamybos pajėgumam Estijoje statybai. Paskola suteikiama 12 metų, jos lėšomis 2023–2025 metais bus finansuojama iki 50 proc. trijų naujų „Enefit Green“ projektų vertės, pranešė ŠIB.

Sulėtėjus energijos kainų kilimui, euro zonoje metų infliacija traukėsi antrą mėnesį iš eilės, gruodį sumažėdama iki 9,2 proc., pranešė Eurostatas. Kartu tai buvo pirmas vienženklis rodiklis nuo rugsėjo mėnesio. Lapkritį metų infliacija siekė 10,1 procento. Vartotojų kainų augimas spalį pasiekė rekordinius 10,6 proc., penkis kartus viršydamas Europos Centrinio Banko (ECB) nustatytą tikslinį lygį, kuris yra apie 2 procentai.

Naftos kainoms nukritus į prieš karą Ukrainoje buvusį lygį, BNS kalbinti ekspertai sako, kad kainos šiemet gali svyruoti, tačiau į karo pradžioje buvusias aukštumas sugrįžti neturėtų.   Pasak Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo, nepaisant galimų svyravimų ilguoju laikotarpiu naftos kainos turėtų siekti 60-80 JAV dolerių už barelį.

Tarptautinės grupės „Belor Group“ Lietuvos trąšų prekybos bendrovei „Belor“ galutinai nepavyko panaikinti sutarties, pagal kurią verslininkas Vidmantas Kučinskas savo sūnui Justui Kučinskui padovanojo 1,25 mln. eurų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sausio 3 dieną neskundžiama nutartimi atsisakė priimti „Belor“ skundą, kuriuo ji prašė peržiūrėti Apeliacinio teismo 2021 metų gruodį priimtą nutartį, todėl lieka galioti pastarojo teismo sprendimas.

Pasaulinės maisto kainos gruodį traukėsi devintą mėnesį iš eilės, nors 2022-aisiais jos siekė rekordinį lygį, rodo penktadienį paskelbti JT duomenys.  Mėnesinės maisto kainos kovą pasiekė rekordinį lygį, kai Rusijai įsiveržė į Ukrainą, svarbią žemės ūkio produkcijos gamintoją ir kviečių bei saulėgrąžų aliejaus pasaulinė tiekėja.

Įdiegtos naujos paramos priemonės, paslaugos tampa lengviau pasiekiamos, toliau mažinama administravimo našta – 2023 metus Užimtumo tarnyba pradeda nuo pokyčių. Daugiausiai pasikeitimų numatyta buvusių socialinių įmonių remiamojo įdarbinimo priemonės organizavimui, rašoma Užimtumo tarnybos pranešime žiniasklaidai.  „Pastaruosius mėnesius aktyviai bendravome su dabar jau buvusių socialinių įmonių atstovais: atsakėme į klausimus, įsiklausėme į pastabas.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) paskelbus, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) privalo grąžinti 152,2 tūkst. eurų delspinigių restruktūrizuojamai kelių ir tiltų statybos bendrovei „Šiaulių plentas“, direkcija pranešė, kad bendrovė jai turi grąžinti 41 tūkst. eurų, nes anksčiau buvo gavusi iš direkcijos didesnę sumą.  LAKD bendrovei pernai grąžino 193,6 tūkst.

Norint išvengti nuostolingos Lietuvos pašto veiklos, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) siūlo apie 35 proc. didinti įmonės paslaugų tarifus, keisti korespondencijos siuntų svorio skirstymą ir suvienodinti vietos bei tarptautinių pašto siuntų tarifus. RRT, kuri tvirtina universaliosios pašto paslaugos didžiausius tarifus, paskelbė viešąją konsultaciją, kurios metu pašto rinkos dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys gali pateikti pasiūlymus ir pastabas, pranešė RRT.

Gruodžio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 264,3 euro už megavatvalandę (MWh) – 17 proc. daugiau nei lapkritį, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Anot jos, paskutinio praėjusių metų mėnesio pradžioje šąlant orams gyventojai ir verslas vartojo daugiau elektros, o rinkos kainos kilo, tačiau šventinis laikotarpis bei šiltesnės dienos sumažino ir vartojimą, ir kainas.

Teismui nusprendus, kad verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojama Kipre registruota aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ privalo sumokėti 466 tūkst. mokesčių nepriemoką, bendrovė teigia ją jau sumokėjusi pernai kovą.

Nuo 2023 m. pradžios didėja pensijos ir socialinės išmokos. Kadangi dalis jų skaičiuojamos už einamąjį, o kita dalis – už praėjusį mėnesį, tai padidėjimą gyventojai realiai pajus skirtingu laiku – vieni jau sausio mėnesį, o kiti vasario mėnesį. Bendroji pensijos dalis 2023 m. didėja apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc. Palyginti su 2021 m., nuo 2023 m. įvairios socialinės išmokos labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams didėja ketvirtadaliu (23  proc.

Nuo sausio 9 d. ir sausio 16 d. Vilniuje įsigalioja automobilių parkavimo pokyčiai – naujai apmokestinamos automobilių stovėjimo vietos. Iš viso bus apmokestinta 1117 naujų stovėjimo vietų visoje sostinėje.

Su Rusija ir kitomis agresorėmis pripažintomis valstybėmis prekiaujančias Lietuvos įmones reikia viešinti, kad apie jas sužinotų visuomenė, sako Seimo vicepirmininkas Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis.   „Tikiu, kad esame pasiekę tokią situaciją, kai (būtinas didesnis – BNS) tokių įmonių viešinimas, kurios toliau aktyviai prekiauja. Spauda turi viešinti, rodyti visuomenei.

Lietuvos būsto rinkoje šiemet tikimasi grįžtančio pirkėjų pasitikėjimo, sako nekilnojamojo turto (NT) rinkos analitikai. Jų teigimu, šiais metais mažės pardavėjų lūkesčiai, o pirkėjai lauks pavasario, stebės Europos Centrinio Banko (ECB) veiksmus ir jo sprendimų poveikį šalies būsto rinkai bei ekonomikai.  Pasak analitikų, investuotojai toliau investuos į butus, skirtus nuomai, o nuomos kainos turėtų mažėti ir grįžti į 2022 metų pradžią.

Praėjusiais metais automobilius mokamose vietose palikę  vairuotojai į Klaipėdos miesto biudžetą sumokėjo 3,8 mln. eurų – 1,4 mln. eurų daugiau nei 2021-aisiais, penktadienį rašo „Kauno diena“. Tam didžiausią įtaką turėjo ne išplėsta mokamo parkavimo teritorija ir padidintas vietinės rinkliavos tarifas, o išaugęs transporto srautas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė penktadienį lankysis Šiauliuose, kur verslininkams pristatys verslo skatinimo priemones. „Norime paraginti Šiaulių verslo atstovus susipažinti su šiuo planu ir naudotis jame numatytomis investicijomis. Jos skirtos verslo ilgaamžiškumui ir ekonominiam stabilumui užtikrinti“, – pranešime sakė A. Armonaitė.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis penktadienį lankysis Kauno rajone esančioje bendrovėje „Kelių priežiūra“, su kurios vadovybe aptars kelių būklę bei jų priežiūrą žiemos metu. Be to, ministras apžiūrės kelių priežiūros tarnybos techniką bei valdymo centrą, pranešė ministerija.  „Keliuose saugumas turi būti užtikrintas ir vairuotojams, ir visiems kitiems eismo dalyviams.

Lietuvos didmiesčiuose daugėja greičio matuoklių. Nors dalis jų vis dar testuojami, o kai kur laukiama, kada prietaisai bus pagaminti, tačiau jau netrukus jų gatvėse bus daugiau. Be to, kai kurie iš jų bus mobilūs, tad prireikus bus galima perkelti į kitą vietą.

Jau įprasta, kad už automobilių statymą miesto centre jų vairuotojams tenka susimokėti. Tačiau jau nuo sausio pabaigos Vilniuje bus apmokestintas transporto priemonių parkavimas ir kai kuriuose gyvenamuosiuose rajonuose. Vienu iš tokių galima laikyti Šiaurės miestelį. Čia stovi nemažai senesnių ir naujų daugiabučių, taip pat veikia daug prekybos ir kitų įmonių.

Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ gali iš naujo prašyti panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) sprendimą viešame sankcionuotų įmonių sąraše skelbti bendrovės pavadinimą ir jį iš ten išbraukti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) neskundžiama nutartimi trečiadienį atnaujino terminą, per kurį „Lifosa“ gali skųsti tarnybos veiksmus. LVAT panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir nurodė įmonės prašymą nagrinėti iš naujo.

Buvęs savivaldybės bendrovės „Kauno švara“ direktorius Dalius Tumynas lieka nuteistas už kyšininkavimą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas sugriežtino jam žemesnės instancijos teismo skirtą bausmę, pakeisdamas ją į lygtinį laisvės atėmimą. Kauno apygardos teismas pernai balandį D. Tumynui skyrė 29,9 tūkst. eurų baudą, jis taip pat nuteisė ir vyrą papirkti bandžiusį bendrovės „Galuotas“ vadovą Algimantą Tareilį bei pačią bendrovę. A. Tareiliui skirta 18,6 tūkst., įmonei – 94,1 tūkst.

Ne vieną dešimtmetį kalbama apie Šiaurinė gatvę sostinėje, kuri tęstųsi nuo Vakarinio aplinkkelio iki Kareivių gatvės prie Valakampių tilto. Panašu, kad jos įrengimas galų gale gali pajudėti, tačiau... ne iki galo. Tik trečdalis jos bus tikrai padaryta, o likęs vienas trečdalis lauks naujų geresnių laikų ir tunelio, o dar viena dalis bus tiesiog kosmetiškai patvarkyta. Bent jau taip galima spręsti iš Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus įrašo asmeninėje socialinio tinklo paskyroje.

Teismas aiškinasi, ar Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pagrįstai skyrė 4,4 tūkst. eurų baudą kartono gamybos bendrovei „Grigeo Klaipėda“ už incidentą, kurio metu iš įmonės į Kuršių marias pateko nevalytos nuotekos. Klaipėdos apylinkės teismas ketvirtadienį pradėjo nagrinėti bylą, kurioje departamentas reikalauja iš bendrovės atlyginti  žalą, tačiau „Grigeo Klaipėda“ jos nepripažįsta.

Antros pakopos pensijų kaupime dalyvaujantiems gyventojams valstybė šiemet perves daugiau nei bet kada skatinamųjų įmokų  – 223 mln. eurų – 50 mln. eurų daugiau negu pernai, ketvirtadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  „Toliau biudžeto lėšomis bus mokamos skatinamosios įmokos kaupiantiems antros pakopos pensijų fonduose, tam valstybė šiemet skirs per 220 mln. eurų“, – pranešime sakė viceministras Martynas Šiurkus.  Pasak ministerijos, pasirinkus 3 proc.

Latvijos oro erdvėje per praėjusius metus aptarnauta 194,55 tūkst. skrydžių – 15,3 proc. daugiau nei 2021-aisiais, pranešė valstybinė oro erdvės kontrolės ir avianavigacijos paslaugų įmonė „Latvijas gaisa satiksme“ (LGS). Skrydžių į Rygos oro uostą ar iš jo padaugėjo 41 proc. iki 54,63 tūkst., tranzitinių skrydžių – 7,7 proc. iki 139,92 tūkstančio.  Praėjusį mėnesį, palyginti su užpernai gruodžiu, skrydžių iš viso sumažėjo 32,7 proc. iki 13,37 tūkst., iš jų į Rygą ar iš jos – 1,3 proc.

Dėl neįprastai šiltų orų sumažėjus gamtinių dujų paklausai ir jų kainoms Europoje nukritus į prieš karą buvusį lygį, BNS kalbinti ekspertai mano, jog artimiausiu metu jos neturėtų dar labiau atpigti. Pasak jų, smukti kainoms neleis galintys atšalti orai bei atsargų poreikis kitai žiemai. Be to, sumažėjusias dujų kainas turėtų pajusti su dalis elektros vartotojų, perkančių ją biržos kainomis.

Žiedinėse sankryžose vairuotojai visuomet turi būti atidesni ir labiau susikoncentravę, nes čia nelaimingų įvykių pasitaiko daugiau nei kitur. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad Vilniuje yra tokių žiedinių sankryžų, kuriose per metus nelaimių nutinka net kelios dešimtys, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Draudikai suskaičiavo, kurios sostinės žiedinės sankryžos avaringiausios ir ką svarbu žinoti kiekvienam vairuotojui.

63 proc. Lietuvos gyventojų pritartų, kad būtų apvalinama pirkinių suma ir atsisakyta vieno bei dviejų centų monetų. Tam nepritartų 34 proc., o likę neturi nuomonės, rodo „Eurobarometro“ apklausa. Prekybos vietose atsiskaitant grynaisiais pinigais apvalinimui iki nulio arba penkių centų dažniau pritaria 55 metų ir vyresni žmonės – 70 proc., pranešė Lietuvos bankas.

Susisiekimo ministras teigia, kad ministerijos ir „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ pasirašyta 10 metų trukmės keleivių vežimo sutartis atveria galimybes įmonei pritraukti daugiau finansavimo, atnaujinti visą traukinių parką ir padidinti keleivių srautą.

JAV verslo magnato, elektromobilių bendrovės „Tesla“ įkūrėjo ir socialinio tinklo „Twitter“ savininko Elono Musko kosminių technologijų įmonė „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar keturis Lietuvoje sukurtus palydovus. Vienas Norvegijos kapitalo Lietuvos kosmoso technologijų kūrėjos „NanoAvionics“ sukurtų palydovų Gama „Alpha“ gabena pirmąją Europoje sukurtą saulės burę, pranešė bendrovė.

Iškritęs sniegas, spaudžiantis šaltukas, ant kelio besiformuojantis ledas ir traškėjimo garsas po mūsų pėdomis įspėja apie tai, kad mus jau lanko žiema. Šaltasis sezonas keičia mūsų kasdienybę, norim mes to ar ne. Mes patys, keliaudami į darbus ir nenorėdami sirgti pasiruošiame kiek kitaip – šiltai apsirengiame, apsiauname žieminius batus, užsidedame pirštines ir šalikus.

Susisiekimo ministras teigia, jog finansavimas keliams turi būti didinamas, todėl jis siūlys labiau apmokestinti sunkiasvorį taršų transportą, ypač važiuojantį tranzitu per Lietuvos teritoriją. Marius Skuodis tikina, kad pasiūlymai bus pateikti jau pavasario Seimo sesijoje.   „Finansavimas keliams yra nepakankamas ir jei mes jo vidutinėje perspektyvoje nepadidinsime, situacijos (dėl kelių būklės – BNS) nepakeisime“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.

Preliminariai skaičiuojama, kad šiemet į pensijų kaupimą II pakopoje bus įtraukti apie 64800 žmonių. Jeigu jie nieko nedarys, iki pensijos turės mokėti 3 proc. savo atlyginimo į pensijų fondus, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šių metų pradžioje, kaip ir kasmet, „Sodra“ įtrauks į antros pakopos pensijų kaupimą naujus dalyvius. Į kaupimą bus įtraukti ne tik tie gyventojai, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai, bet ir tie, kurie anksčiau atsisakė dalyvauti pensijų kaupime.

Daugiau kaip 1,4 mln. Lietuvos darbuotojų pensiją kaupia II pensijų kaupimo pakopoje. Jų sumokamos įmokos investuojamos į vertybinius popierius. Kadangi pernai jų kaina rinkose krito, gerokai sumažėjo ir būsimų pensininkų sukauptas turtas. Tačiau kiek tiksliai, fondų valdytojai nesako. 2022 m. pasaulio ekonomikai atsidūrus prie recesijos slenksčio, neigiamai į tai sureagavo finansų rinkos.

Visuomenei pristatyti šalia prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ Vilniuje planuojamo naujo 480 kv.m. pastato projektiniai pasiūlymai, rašoma pranešime spaudai. Projekto viešinimo posėdžio, vykusio nuotoliniu būdu, metu visuomenei buvo pristatytas šalia sostinės prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ planuojamo statyti naujo pastato projektiniai pasiūlymai ir jo architektūriniai sprendiniai. Šalia esamo prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ Vilniuje planuojama statyti 480 kv.

Lietuvos bankas (LB) ragina kredito davėjus lanksčiai reaguoti į galimas klientų problemas grąžinti kreditus, atsižvelgus į tai, kad, pasikeitus ekonominei situacijai šalyje, didėjant „Euribor“, išaugus pragyvenimo išlaidoms, vis daugiau būsto paskolų turėtojų ir vartojimo kredito gavėjų ateityje gali susidurti su finansiniais sunkumais grąžinant paskolas.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad Seime diskusijos dėl mokesčių reformos bus pradėtos pavasario sesijoje, jei dėl to sutars valdančioji koalicija.  „Finansų ministerija turi paruošusi labai neblogą pertvarkos modelį. Praėjusį pavasarį, kai situacija buvo visiškai neapibrėžta, kalbėjome, kad tą reformą reikėtų atidėti. Dabar jau matau, kad prie tos diskusijos jau tikrai galima grįžti“, – interviu „Verslo žinioms“ sakė I. Šimonytė. „Bus svarstoma turbūt ilgai, turbūt bus daug diskusijų.