Verslas

Butų Estijos sostinėje kvadratinio metro vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 17,7 proc. didesnė nei užpernai gruodį – 3162 eurai. Per mėnesį (gruodį, palyginti su lapkričiu) butai Taline pabrango 8,7 proc., pranešė Estijos žemės departamentas. Kainų mediana per mėnesį išaugo 12,5 proc., per metus – 26 proc. iki 3134 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį padaugėjo 19,4 proc., bet per metus sumažėjo 25,8 proc.

 Valstybės valdoma „Klaipėdos nafta“ ir Lietuvos energetikos agentūra (LEA) pasirašė 37,7 mln. eurų (be PVM) vertės 10 metų trukmės sutartį dėl valstybės naftos produktų atsargų kaupimo Subačiaus terminale.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad didėjant atsinaujinančių energijos išteklių gamybai tokių atvejų, kai valandinė kaina biržoje bus neigiama, gali pasitaikyti ir dažniau.  „Plečiantis atsinaujinančios energijos išteklių gamintojams tokių atvejų galime matyti dažniau.

Rusiškų dujų eksportas į šalis, nepriklausančias buvusių sovietinių respublikų grupei, 2022 metais smuko 45,5 proc., pirmadienį parodė dujų milžinės „Gazprom“ paskelbti duomenys. „Gazprom“ pranešime teigiama, kad eksportas į šalis, nepriklausančias Nepriklausomų valstybių sandraugai (NVS), 2022-aisiais siekė 100,9 mlrd. kubinių metrų, palyginti su 185,1 mlrd. kubinių metrų 2021 metais.

Nuo sausio 1-osios išaugus visuomeninei elektros kainai, trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo buitinių vartotojų sąskaitos už elektrą per mėnesį išaugs vidutiniškai keturiais eurais, tuo metu pabrangus ir dujoms, gyventojams teks mokėti 1,5–20 eurų daugiau, priklausomai nuo to, kam ir kiek jie naudoja dujų, sako energetikos rinkos reguliatoriaus vadovas.

Akcine bendrove nuo sausio tapusiai Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) laikinai vadovauja ligšiolinis jos direktorius Remigijus Lipkevičius – jis šias pareigas eis, kol bus atrinktas naujas vadovas. „Laikinai, kol bus atrinktas naujas vadovas, direktoriaus pareigas eis R. Lipkevičius. Šiandien ir rytoj jis atostogauja“, – BNS pirmadienį sakė direkcijos atstovė Aušra Ramoškaitė.

Vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje praėjusią savaitę mažėjo 64 proc. iki 64,6 euro už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Anot jos, Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina gruodžio 26–sausio 1 dienomis buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje.  „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, praėjusią savaitę Lietuvoje 12 proc.

Nuo sausio 1 dienos mobiliojo ryšio vartotojai oficialiai gali tiek paslaugas aktyvuoti, tiek pakeisti tiekėją nuotoliniu būdu. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) dar pernai balandį nustatė tvarką, pagal kurią galutiniam paslaugų gavėjui viešosios mobiliojo ryšio paslaugos nuotoliniu būdu būtų aktyvuojamos per 10 minučių nuo tada, kai jo ryšio įrenginyje yra atlikti visi būtini veiksmai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Klaipėdos jūrų uosto direkcijos pertvarka iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę baigta – Registrų centre pirmadienį įregistruoti jos įstatai, pranešė direkcija.  „Po šios pertvarkos uosto direkcijos funkcijos išlieka tokios pačios, tačiau kartu atsiranda ir naujų galimybių, pavyzdžiui, vykdyti netiesiogiai su uosto veikla susijusias veiklas ir taip kurti papildomas pajamas bendrovės akcijų savininkui – valstybei, nes 100 proc.

Vieno didžiausių Šiaurės regiono finansų grupių „OP Financial Group“ valdomo banko „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo vadove pradeda dirbti Leda Iržikevičienė.  Į šias pareigas L. Iržikevičienė paskirta pernai gruodžio mėnesį, ji pakeitė banko Baltijos šalių bankininkystės vadovą Matiasą Huhtalą, kuris toliau lieka šiose pareigose.

Gamtinių dujų kainos Europos rinkoje pirmąją 2023 metų prekybos sesiją toliau mažėjo,  Nyderlandų ateities sandorių biržoje TTF nukrito iki 72,5 euro už megavatvalandę (MWh), tai yra žemiau lygio, fiksuoto Rusijos invazijos į Ukrainą išvakarėse, skelbia „Trading Economics“. Gamtinių dujų kainos Europoje dabar – beveik 80 proc.

Pernai Lietuvoje pirma kartą įregistruota 28,9 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 17,2 proc. mažiau nei 2021-aisiais (34,9 tūkst.), remdamasi preliminariais „Regitros“ duomenimis, skelbia bendrovė „AutoTyrimai“. Vien gruodį Lietuvoje pirmą kartą įregistruota beveik 1,7 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 15,6 proc. mažiau nei 2021 metų gruodį (beveik 2 tūkst.

Brangiausiai 2022 metais Estijoje butas parduotas Taline už 1,6 mln. eurų, tuo tarpu didžiausios vertės buto perleidimo sandoris Estijos ir Latvijos pasienyje esančiame Valgos mieste sudarytas tik už 49,9 tūkst. eurų. Pietvakarių pajūrio kurorte Pernu brangiausias buto perleidimo sandoris siekė 570 tūkst. eurų, antrame pagal dydį šalyje Tartu mieste – 426 tūkst. eurų, pranešė nekilnojamojo turto agentūra „LVM Kinnisvara“, remdamasi Žemės valdybos duomenimis.

Prekybos tinklas „Maxima“ susiduria su plataus masto techninėmis kliūtimis. Dėl kasos aparatų sistemos sutrikimų, veiklą sustabdė daugiau nei pusė prekybos centrų, skelbia „Maxima“. Kaip BNS sakė „Maxima“ Procesų ir kokybės valdymo departamento direktorė Julija Vasiljevienė, gedimai nėra susiję su išmaniųjų kasos aparatų diegimu.

Dubajus sekmadienį panaikino 30 proc. mokestį alkoholio pardavimams ir leido nemokamai gauti reikiamas alkoholinių gėrimų pardavimo licencijas, regis, siekdamas dar labiau skatinti turizmą.  Netikėtas pranešimas, kurį išplatino dvi su alkoholinių gėrimų platinimu susijusios įmonės, tikriausiai buvo paskelbtas vyriausybės nutarimu, priimtu Dubajaus emyro šeicho Mohammedo bin Rashido Al Maktoumo šeimos.

Lietuvos pensijų fondai 2022 metais investicijose Baltijos regione prioritetą skyrė infrastruktūrai, atsinaujinančiai energijai, miškams, o pagrindinės priemonės buvo privataus ir rizikos kapitalo fondai bei įmonių obligacijos.

Baltijos šalyse ir Islandijoje veikiančio „Nasdaq“ centrinio vertybinių popierių depozitoriumo Lietuvos filialui nuo sausio 2-osios vadovauja Audrius Žakas, pakeitęs Dalią Jasulaitytę. Kaip teigiama „Nasdaq“ Vilniaus biržos pranešime, A. Žakas finansinių paslaugų srityje dirba 18 metų, anksčiau vadovavo kliringo paslaugų bendrovei „Nasdaq Clearing“. Viena Lietuvos vertybinių popierių biržos bei depozitoriumo kūrėjų D. Jasulaitytė toliau dirbs filialo patarėja.

Populiariausia pasaulyje kriptovaliuta per praėjusius metus nuvertėjo daugiau kaip 60 procentų. „CoinDesk“ duomenimis, 2023-uosius bitkoinas pasitiko būdamas vos kiek aukščiau 16,5 tūkst. JAV dolerių žymos, palyginti su 2021-ųjų lapkritį pasieku vertės rekordu – beveik 70 tūkst. dolerių.

Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupė INVL įsigis likusias 49 proc. turto valdymo bendrovės „Mundus“ akcijas. Jos už neskelbiamą sumą bus išperkamos iš partnerių Audriaus Mozūro ir Martyno Grikinio, kurie paketą valdo lygiomis dalimis. Sandoris bus užbaigtas gavus institucijų leidimus, pirmadienį pranešė INVL. „Vertiname „Mundus“ partnerių ir visos komandos įdirbį privačios skolos rinkoje bei pereiname į naują įmonės raidos etapą.

Pirkdami naują striukę ar batus, nedažnai susimąstome apie poveikį aplinkai ir padaromos žalos dydį – teigiama, kad aprangos ir avalynės pramonė atsakinga net už 3–10 proc. pasaulinių anglies dvideginio emisijų. Pirkimo terapija ir naujo daikto teikiamas trumpalaikis pasitenkinimas užgožia mintis apie tai, kiek gamtos resursų išnaudojama jam pagaminti.

Ar norėtumėte šiemet sutaupyti iki 1 456 eurų juodai dienai be didelių pastangų? Jei vis nesiseka pradėti ar metų pradžioje išsikėlę ambicingus taupymo tikslus neužilgo prarandate entuziazmą, pamėginkite taupymą paversti žaidimu. Taip kaupti ateičiai bus įdomiau. Laikydamiesi aiškių taisyklių, atidėdami po nedaug, metų pabaigoje pasieksite apčiuopiamų rezultatų.

Visuomeninė elektros kaina, nuo sausio išaugusi du kartus, antrąjį šių metų metų pusmetį gali išlikti panaši arba dar kiek padidėti, sako energetikos rinkos reguliatoriaus vadovas.  „Kaip matome, elektros energijos kainų svyravimai yra labai dideli. Jie priklauso nuo daugelio priežasčių, kurių, deja, neįmanoma suvaldyti.

Infliacijai Lietuvoje po truputį slūgstant, tačiau maistui toliau brangstant, analitikai sako, kad kitąmet daug erdvės maisto kainoms dar labiau kilti nebus, o didelės įtakos tam gali turėti vartotojų elgsena. Maisto kainos Lietuvoje per metus – 2022 metų lapkritį, palyginti su 2021-ųjų lapkričiu, – augo daugiau nei 35 proc., o labiausiai brango pieno, mėsos, duonos ir grūdų produktai, aliejus ir riebalai. Tuo metu visoje Europos Sąjungoje maistas brango apie 18 procentų.

Ekonomistai ateitį prognozuoja dairydamiesi į praeitį. Tačiau keli pastarieji metai pasižymėjo dideliais ir sunkiai prognozuojamais struktūriniais lūžiais – nuo pandemijos iki karo, nuo energijos krizės bei daug kam neregėtos infliacijos iki palūkanų normų šoko. Tokie sukrėtimai sukelia nedaug precedentų turinčius vartotojų elgsenos, kainų bei ekonominės politikos pokyčius. Todėl tai, kas mus kankino pernai, nebūtinai kartosis šiemet.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos grupės „Grigeo“  gamyklos Ukrainoje darbą trikdo elektros tiekimo sutrikimai, todėl įmonė įsigijo generatorių, kuris užtikrina bent minimalų gamyklos pajėgumą, sako grupės prezidentas Gintautas Pangonis.  „Pakankamai ten sudėtinga, kuo toliau, tuo yra šiek tiek blogiau, ir elektros trūksta dabar, tai pirkome generatorius čia, Lietuvoje, kad galėtų bent minimaliai dirbti, nes elektrą įjungdavo tik po kelias valandas.

Prasidėjus naujiems metams, BNS pristato svarbiausias numatomas ekonomikos prognozes, verslo įvykius bei įgyvendinamus strateginius projektus 2023-aisiais. Ekonomikos perspektyvos Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Europos Komisija, SEB ir „Swedbank“ prognozuoja, kad 2023 metais Lietuvos BVP turėtų augti nuo 0 iki 1,4 proc. Tačiau nepalankaus scenarijaus atveju ekonomika galėtų nežymiai smukti – nuosmukis nesiektų 1 procento.

Vidaus vandens kelių direkcija neatgaus 41 tūkst. eurų iš Nemuno vagos gilinimo projektą rengusios bendrovės „Sweco Lietuva“. Apeliacinis teismas pernai gruodžio 22 dieną atmetė direkcijos ieškinį, nes įmonė praleido pusmečio senaties terminą, taikomą ieškiniams dėl delspinigių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skirs daugiau nei 21 mln. eurų 2023-iaisiais startuojančiai edukologijos krypties mokslinių tyrimų plėtros programai. „Kalbant apie mokytojų rengimą dažnai yra pamirštami tie, kurie rengia tuos mokytojus. Matydavom eilę metų, kad nėra dedikuojamos atskiros programos, nėra skiriamos lėšos, kad turėtume stiprius mokytojų rengimo centrus“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Nuo sausio 2 dienos pradeda kursuoti kelias kryptis jungiantis keleivinis traukinys  Panevėžys–Šiauliai–Mažeikiai, pranešė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG). Jis pakeis maršrutus Šiauliai–Panevėžys, Radviliškis–Mažeikiai, Radviliškis–Šiauliai.

Daliai Europos šalių padidinus pensinį amžių iki 67 metų, panašių siūlymų vis sulaukiama ir Lietuvoje. Kai kurie specialistai siūlo pensinį amžių didinti ir iki 72 metų. Ekonomistai tikina, kad tai – neišvengiama, ilgėja gyvenimo trukmė, todėl turi ilgėti ir pensinis amžius. Tuo metu darbuotojų atstovai teigia priešingai. Anot jų, vyresniems žmonėms apskritai sunku susirasti darbą, todėl tik augtų išmokų gavėjų skaičius.

Gyventojai skundžiasi, kad patekti į banką – taip pat sudėtinga, kaip ir pas gydytoją. Mažesniuose miesteliuose banko padaliniai užsidaro, o jeigu jie ir yra, tenka registruotis į susitikimą su banko darbuotoju iš anksto ir laukti. Bankų atstovai tikina, kad paslaugomis naudotis galima ir internetu, o gyventojai tai ir daro.

Prekybininkai sako, kad kalendorių pardavimai yra stabilūs ir pastaruosius kelis metus reikšmingai nekito, o dėl karantino dėl koronaviruso sumenkę pardavimai jau atsistatė.  Vilniaus centrinio knygyno „Vaga“ pardavėjos konsultantės Dainos Krasauskienės teigimu, „kalendorių perkamumas yra didelis“.  „Šiemet juos perka neblogai, šiek tiek geriau nei pernai. Nepasakyčiau, kad prastėja pastaraisiais metais.

Būsto įperkamumas Lietuvoje nusirito į rekordines žemumas, o siekis pasiskolinti pinigų naujo namo įsigijimui kai kuriems gyventojams gali tapti rimtu iššūkiu. Dalis bankų atstovų užsimena, kad situacija dėl paskolų suteikimo keičiasi, o ekonomistai tikina, kad palūkanų normų didėjimas anaiptol dar nepasiekė piko, todėl gyventojai už būstą mokės daugiau.

Savarankiškai dirbantieji ir gyventojai, patys mokantys už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) nuo minimalios mėnesinės algos, sausį turėtų būti atidesni mokėdami šią įmoką. Didėjant minimaliajai mėnesinei algai, kitais metais didėja ir PSD įmokos.

Sekmadienį pradeda veikti nauja Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinė sistema (VIRSIS), kurioje bus skelbiami duomenys apie Lietuvoje veikiančias žiniasklaidos priemones ir kitus viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus – leidėjus, reklamos, viešųjų ryšių agentūras, nepriklausomus kūrėjus.

Apie prastą Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrabučių būklę girdėję ne vienas ir ne du. Ten atsikraustę studentai kambarius turi susiremontuoti patys, kad galėtų padoriai gyventi. Vis dėlto kai kur kambariai tarptautiniams studentams – atvirkščiai nei lietuviams – atnaujinti ir gražūs. Keletas universitetų atskleidė savo planus dėl įvairių renovacijų ar naujų bendrabučių statybų, kurių galima tikėtis per ateinančius porą metų. Tačiau dėl to ženkliai pakils kainos, kai kur – galbūt net iki 300 eurų.

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje didėja minimali mėnesio alga, pensijos, keičiasi ir dalis išmokų bei nuo to priklausančių mokesčių. Kviečiame susipažinti, kas keičiasi nuo Naujųjų metų. Minimali mėnesinė alga Nuo 2023 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 840  eurų, t. y. 15 proc. nuo dabar esančių 730 eurų.  Tai yra vienas reikšmingiausių MMA padidėjimų šalies istorijoje.

Prasidėjus 2023 m. įsigalioja teisės aktų pakeitimai, nuo kurių priklauso ir kai kurių paslaugų, taip pat prekių kainos. Daugiau turėsime mokėti ne tik už elektrą ar dujas, bet ir alkoholį, tabako gaminius. Pasikeitus įmokų dydis į II pakopos pensijų fondus, daliai gyventojų atlyginimo į rankas liks kiek mažiau. O išaugus minimaliai algai teks mokėti daugiau mokesčių. Galiausiai daug kam išaugs ir paskolų palūkanos.

Šiemet Lietuvių kišenes labiausiai tuštino brangęs maistas, o kitąmet viena skaudžiausių temų taps ženkliai išbrangusios paskolų palūkanos. Europos Centriniam Bankui didinant palūkanų normas, paskolas pasiėmusiems lietuviams atsiras galvos skausmas, kaip susimokėti bankui kas mėnesį papildomus kelis šimtus eurų. Brangstančios paskolos didžiulį nerimą kelia ir verslams. Na, o laimėtojais šioje situacijoje ekspertai regi bankus, kuriems skolininkai ir turės susimokėti didesnes įmokas.

Avarinės būklės gelbėjimo stoties pastatas Smiltynėje nuo Naujųjų uždaromas rekonstrukcijai, o kartu – ir jame esanti regiono pirtininkų pamėgta pirtis ant jūros kranto. Tikimasi, kad pastatas ir pirtis vėl bus atidaryti po dvejų metų. Pastatą prižiūrinčios Klaipėdos savivaldybės įmonės „Klaipėdos paplūdimiai“ vadovas Olegas Mariničius BNS sako, kad stotis nuo sausio 1-osios nebus naudojama.

Šiais metais gyventojai skaičiavo, kad jų pamėgtos prekės brango vidutiniškai 30 proc. Daugelis su nerimu laukia kitų metų, pagrindinis klausimas – kokios kainos bus kitąmet? Tačiau ekonomistai gerų žinių neturi. Anot jų, kitais metais irgi kovosime su infliacija, visgi ji bus mažesnė – turėtų pasiekti vienaženklį skaičių ir bus mažesnė nei 10 proc.  Dabar metinė infliacija, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą Lietuvoje gruodžio mėn.

Gyventojai skaičiuoja, kad maisto produktai parduotuvėse brangsta beveik kas savaitę. Iš viso per metus maistas pabrango daugiau nei 30 proc. Žmonės nerimauja, kad, jeigu kainos nesustos augti ir kitais metais, pinigų nebeužteks kitoms išlaidoms.  Tačiau prekybininkai vardija produktus, kurių kaina kitais metais mažės. Tuo metu gamintojai ir ekonomistai su tokiomis prognozėmis nesutinka. Anot jų, pirmąjį metų ketvirtį matysime maisto produktų brangimą.

Naujų ir senųjų metų sandūros naktį į dangų bus iššauta mažiau fejerverkų – tai liūdina menkiau uždirbsiančius prekybininkus, bet džiugina prieš fejerverkus esančius kritikus.  Pardavėjai vis tik dar prognozuoja, kad daugiau pirkėjų sulauks per paskutines šių metų dienas, kada dažniausiai ir skubama apsirūpinti fejerverkais, kurių kainos šiemet prasideda nuo septynių eurų.

Šeštadienį baigia galioti trijų Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorių atsiskaitymų už tarpsisteminį disbalansą sutartis su Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama elektros tiekėja „Inter RAO Lietuva“. Pasak Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“, sutarties pabaiga Lietuvos, Latvijos ir Estijos operatorių veiklai bei sistemos balansavimui poveikio neturės, nes šia „Inter RAO Lietuvos“ teikta paslauga nebesinaudojama nuo birželio mėnesio.

Sausio 1 dieną baigiasi pusmetis nuo antro elektros rinkos liberalizavimo etapo pabaigos, tačiau garantinis elektros tiekimas beveik 50 tūkst. nepriklausomo tiekėjo iki šiol nepasirinkusių vartotojų  nebus nutrauktas, BNS sako bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovas.  Elektros energetikos įstatymas numato, jog per 6 mėnesius nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems vartotojams ESO gali nutraukti garantinį tiekimą, apie tai juos įspėjusi bent prieš tris savaites.

Sausio 1-ąją Lietuvoje įsigalioja kai kurie nauji mokesčiai ir išmokos. BNS pristato svarbiausius jų bei kitus pokyčius.   Štai kokie pokyčiai laukia: Brangsta elektra ir dujos Visuomeninė elektros kaina nuo sausio didėja du kartus iki 56,5 cento už kilovatvalandę. Tačiau su 28,5 cento valstybės kompensacija populiariausio standartinio vienos laiko zonos tarifas didėja 17 proc. iki 28 centų (su PVM), dviejų laiko zonų dienos tarifas sieks 34,5 cento, nakties – 28 centus.

Užklupus žiemai ir šalčiams, elektros suvartojimo mastai taip pat padidėjo, o kai kurios valstybės iš anksto įspėja gyventojus apie būtinybę sumažinti elektros suvartojimą. Elektros tiekėjai įvardijo, ar gyventojai yra informuojami apie galimus energijos kainų svyravimus, taip pat patarė, kokių veiksmų griebtis, jeigu norite sutaupyti.

Medicinos banko savininkas Konstantinas Karosas ir jo kontroliuojama įmonė „Western Petroleum“ bei verslininko Mariaus Jakulio Jasono valdoma bendrovė „AAA Capital“ bendru sutarimu nutraukė banko pirkimo-pardavimo sutartį.  Medicinos bankas per biržą pranešė, kad sutarties nutraukimas neturės įtakos banko veiklai ir tolesnei strategijai. Sutartį dėl banko pirkimo-pardavimo šalys pasirašė pernai gruodį, jo vertė nebuvo skelbiama.

Viena didžiausių korpusinių baldų gamybos įmonių Lietuvoje „Vilniaus baldai“ už praėjusius metus, kai gavo 1,546 mln. eurų grynojo pelno, nemokės dividendų, penktadienį nutarė įmonės akcininkai. Dividendų įmonė nemokėjo ir pernai.  Įmonės akcininkai pritarė 2021-2022 finansinių metų (nuo rugsėjo pradžios iki rugpjūčio pabaigos) ataskaitoms ir visą 21,487 mln. eurų paskirstytiną pelną perkėlė į kitus finansinius metus.  2021-2022 finansiniais metais „Vilniaus baldai“ gavo 101 mln.