Verslas

Vokietija trečiadienį nesureikšmino Rusijos draudimo parduoti naftą šalims ir įmonėms, kurios laikosi Vakarų sąjungininkų sutartos kainų viršutinės ribos, sakydama, kad draudimas „neturi jokios praktinės reikšmės“. „Nenorėčiau sakyti, kad tai nesvarbu, bet tai neturi praktinės reikšmės“, – teigė Ekonomikos ministerijos atstovė ir pridūrė, kad Vokietija jau nuo vasaros pradžios rengėsi apsieiti be rusiškos naftos.

Konkurencijos tarybos (KT) pasiūlymas tobulinti tolimojo susisiekimo autobusais reformą  skirtas ne projekto autorei Susisiekimo ministerijai, o Seimo nariams, siūlantiems suvaržymus naujiems vežėjams, sako susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas. Tarybos atstovai sako, kad ji turėjo pastabų ir ministerijai, ir Seimo nariams.

Švelnios žiemos Europoje paskutinėmis metų dienomis sąlygomis mažėjanti gamtinių dujų kaina ateinančiam mėnesiui Nyderlandų ateities sandorių biržoje TTF pasiekė 77 eurus už megavatvalandę (MWh), tai yra žemiausią lygį nuo vasario 21-osios, prieš prasidedant karui Ukrainoje, skelbia „Trading Economics“. Gamtinių dujų kainos Europoje dabar – per 75 proc.

Ne visada įstatymų besilaikančių virtualių valiutų paslaugų tiekėjų Lietuvoje per metus padaugėjo daugiau nei penkis kartus, o jų nekontroliuojamas bumas sudaro galimybes sukčiauti ir apeiti sankcijas, sako vidaus reikalų ministrė. Agnės Bilotaitės teigimu, sankcijų Rusijai įgyvendinimas ir virtualiųjų valiutų operatorių bei keityklų veikla Lietuvoje ne visada atitinka pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones. „Per šiuos metus FNTT atliko 31 subjekto patikrinimą.

Statybų kainos Latvijoje praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 19,5 proc. didesnės nei pernai lapkritį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango statybinės medžiagos – 24,6 proc., o kukliausiai – darbo jėga – 10,4 procento. Išlaidos mašinoms ir mechanizmams padidėjo 18,1 procento. Per mėnesį (lapkritį, palyginti su spaliu) Latvijos statybų kainų indeksas pakilo 0,4 procento. Statybininkų atlyginimai per mėnesį  sumažėjo 0,1 proc.

Bendrovei Girelės paukštynas nepavyko iš „Lietuvos draudimo“ prisiteisti 560 tūkst. eurų išmokos už trijuose jos paukštynuose paskerstas 60 tūkst. salmonele užsikrėtusių vištų.  Lietuvos apeliacinis teismas gruodžio 20 dieną atmetė paukštininkų skundą ir paliko galioti bendrovei nepalankią šiemet gegužę Vilniaus apygardos teismo priimtą nutartį.

Šveicarijos teismas šešiems mėnesiams sustabdė bankroto procedūrą taip ir neatidaryto dujotiekio „Nord Stream 2“ eksploatuojančiai bendrovei, kad pastaroji pamėgintų sumokėti savo skolas. Dujotiekis „Nord Stream 2“ buvo nutiestas rusiškoms dujoms į Vokietiją tiekti, tačiau iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario mėnesį Maskvai nepavyko pasiekti jo paleidimo.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, jog nuo lapkričio Lietuvoje sugriežtinus virtualiųjų valiutų įmonių veiklą jų skaičius, šiemet buvę didžiausias Europos Sąjungoje, turėtų sumažėti.    „Tikėkimės, kad sektorius taps tvaresnis ir galbūt tas skaičius registruotų įmonių pasikeis užtikrinus, kad šių reikalavimų yra laikomasi“, – žurnalistams trečiadienį teigė S. Krėpšta.

„Vilniaus viešasis transportas“ per artimiausius dvejus metus ketina įsigyti 91 naują troleibusą. Kaip trečiadienį pranešė įmonė, patikslinus sąlygas, paskelbtas tą numatantis viešasis pirkimas. Pirmieji naujieji troleibusai sostinę turėtų pasiekti 2024-ųjų vasarą, o likusieji – 2025-ųjų pradžioje. Tarptautinis pirkimas bus finansuojamas Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB), įskaitant ir Klimato kaitos programos lėšas – 10 mln. eurų, kuriuos bendrovė gavo dar 2021-aisiais.

Įmonių paskolų portfelis šiemet augo sparčiausiai nuo 2008 metų finansų krizės, sako Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta. „Stebėjome Lietuvoje sparčiausią kredito augimą iš esmės nuo pasaulinės finansų krizės laikų, nuo 2008 metų“, – žurnalistams trečiadienį sakė S. Krėpšta.

Tankiai gyvenamoje Bangladešo sostinėje trečiadienį atidaryta pirmoji metro linija, institucijoms mėginant sumažinti spūstis, stabdžiusias miesto augimą ir kėlusias erzelį milžiniškame didmiestyje. Daka yra vienas iš tankiausiai apgyvendintų pasaulio miestų, o kasdienės kelionės automobiliais sausakimšais keliais yra nuolatinis 22 mln. žmonių nusivylimo šaltinis. Vietos analitikai teigia, kad sostinės ekonomika kasmet praranda 3 mlrd.

Mokestinių ginčų komisija primena, kad liko tik kelios dienos pasinaudoti galimybe susigrąžinti mokesčių permokas, kurioms sueina senaties terminai. Ši galimybė gali būti realizuota iki gruodžio 31 dienos 23 val. 59 min.

Paupys tai naujausias, skandinaviško stiliaus gyvenamųjų namų kvartalas Vilniuje, per kelis metus itin pamiltas miestiečių. Kaip aiškėja, ne viskas rožėmis klota. Nors namai čia išdygo tik prieš kelis metus, nuo vieno jų jau nukrito kelios plytelės. „Baigus statybos darbus ir pradėjus eksploatuoti pastatą, pastebėjome, kad nuo dalies fasado pradėjo kristi plytelės. Dėl darbų broko kreipėmės į rangovą.

Sulaukus senatvės galima gauti socialinio draudimo senatvės pensiją arba senatvės pensiją neįgaliajam, taip pat našlių pensiją arba vienišo asmens išmoką, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pranešime spaudai. Iki senatvės pensijos amžiaus likus ne daugiau kaip 5 metams galima gauti išankstinę senatvės pensiją, o netekus darbingumo – netekto darbingumo pensiją. Nuo 2023 m. pradžios didės visos šios pensijos.

Nuo naujųjų metų keičiasi vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarka, vaiko priežiūros išmokų trukmė ir dydžiai. „Sodra“ primena, ką svarbu žinoti tėvams, kurių vaikai gims nuo 2023 m. sausio 1 d. Atsiranda neperleidžiami mėnesiai Tiek vaiko tėtis, tiek mama, įtėviai ar globėjai bent po 2 mėnesius (60 kalendorinių dienų), turi prižiūrėti savo vaiką, o likusį laiką gali dalintis pagal šeimos poreikį. Šį terminą, kaip minimalų kiekvienam iš tėvų, nustato Europos Sąjungos direktyva.

Valstybės kontrolė (VK) teigia, kad rizikos dėl geopolitinės situacijos ir energijos išteklių kainų nemažėja, o šalies ūkio ir viešųjų finansų padėtis gali būti blogesnė nei manoma. Pasak Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento ekonomisto Jaroslavo Mečkovskio, netikėtai geri šių metų trečiojo ketvirčio tarptautinės prekybos rezultatai prisidėjo prie didesnio šalies realaus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo. Tačiau šiuo metu esama didelio neapibrėžtumo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2023 metais taikytiną minimalųjį valandinį atlygį, kuris siekia 5,14 euro, ir minimaliąją mėnesinę algą, kuri siekia 840 eurų. VDI akcentuoja, kad minimaliojo darbo užmokesčio mokėjimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnis. Vadovaujantis Darbo kodekso 141 straipsniu, darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negali būti mažesnis negu šio straipsnio numatyta tvarka nustatytas minimalusis darbo užmokestis.

„Ignitis“ padaliniuose – klientų antplūdis. Baigiantis metams energetikai kviečia žmones deklaruoti šių metų dujų ir elektros suvartojimą, mat pavėlavus bent valandą, teks mokėti naujais didesniais tarifais. Nuo Naujųjų metų elektra ir dujos vėl brangs nuo 20 iki 40 proc. Negana to, gyventojai peikia ir naujuosius išmanius elektros skaitiklius, kuriuos ESO masiškai pradeda statyti. Žmonės piktinasi, esą jie prisuka daugiau elektros nei senieji skaitikliai.

Latvijos komercinių bankų analitikai skirtingai vertina šalies ekonomikos raidos 2023-aisiais perspektyvas – vieni prognozuoja 1,5 proc. nuosmukį, o kiti – nedidelį augimą. SEB banko atstovas Dainis Gašpuitis pareiškė, jog didelio neapibrėžtumo sąlygomis rodiklius lems tai, kiek ekonominis aktyvumas smuks ateinančių metų pradžioje ir atsigaus antrąjį pusmetį. Jo žodžiais, naujų geopolitinių sukrėtimų, infliacijos ir energijos tiekimo stygiaus reikšmingos rizikos kitąmet išliks.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis gruodį buvo minus 8 ir, palyginti su lapkričiu, padidėjo 1 proc. punktu, pranešė Statistikos departamentas. Palyginti su lapkričiu, gyventojai geriau vertino šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, tačiau didesniems pirkiniams ketino išleisti šiek tiek mažiau. Gruodį, palyginti su lapkričiu, gyventojai optimistiškiau vertino šalies ekonomines perspektyvas: 17 proc.

Naujas Registrų centro administracines patalpas Vilniuje, Studentų gatvėje, už 11,5 mln. eurų (be PVM) įrengs statybos bei inžinerijos paslaugų bendrovė „Caverion Lietuva“. Patalpų kapitalinio remonto darbų sutartis pasirašyta šią savaite, o darbus numatoma užbaigti paskutinį kitų metų ketvirtį, pranešė Registrų centras.

Dėl karo Ukrainoje bei kitų geopolitinių iššūkių sutrikusios logistikos grandinės šiemet paliko Lietuvą be dalies tranzitinių krovinių. Klaipėdos jūrų uostas ir „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) buvo priversti iš esmės peržiūrėti veiklos strategiją. Įmonės pakankamai greitai rado naujų logistikos maršrutų, nors prireiks laiko, kol jie prigis.

Beveik 40 mln. eurų vertės kelių apmokestinimo arba vadinamąją e. tollingo sistemą ketinama pripažinti valstybei svarbiu projektu – Susisiekimo ministerija parengė tai numatantį projektą, jį svarstys Vyriausybė. Ministerija siūlo numatyti, kad sistema būtų įdiegta iki 2024 metų liepos 1 dienos ir veiktų visoje Lietuvos teritorijoje. Investicijos į projektą sieks apie 38 mln. eurų, iš kurių 34,8 mln.

Gyventojai dalijasi sąskaitomis už šildymą ir skaičiuoja, kad vienuose miestuose už tokį patį būstą jos yra daug didesnės, o kitur – mažesnės. Tuo metu šilumos tiekėjai skaičiuoja, kad skirtinguose miestuose kainos gali skirtis 4 kartus, o skirtinguose pastatuose net 6 kartus. Anot jų sąskaitas padėtų sumažinti pastatų sandarinimas, renovacija, tačiau tam reikia laiko, todėl dabar sąskaitas sumažinti gali tik valstybės kompensacijos.

Rusija antradienį išleido dekretą, draudžiantį parduoti naftą šalims ir bendrovėms, besilaikančioms naftos kainų viršutinės ribos, dėl kurios susitarė Vakarų šalys, reaguodamos į Maskvos puolimą Ukrainoje. „Draudžiama tiekti Rusijos naftą ir naftos produktus užsienio juridiniams ir fiziniams asmenims, jei sutartyse dėl šių tiekimų tiesiogiai ar netiesiogiai“ naudojama viršutinė riba, sakoma prezidento dekrete. Dekretas galios nuo vasario 1 iki liepos 1 dienos.

Maisto kainos Lietuvoje šiemet augo bene sparčiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių. Tą pripažįsta ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, skaičiuojantis, kad jo mėgstamas sūris per pastaruosius metus pabrango apie 50 proc. Tiesa, politikas nežino, kiek brangiau jo šeimai atsiėjo nusipirkti maisto šių metų šventiniam stalui – esą už pirkinius buvo atsakinga žmona. Ministras tikisi, kad kitais metais maistas Lietuvoje taip nebrangs.

Palankiai vertinančių eurą Lietuvos gyventojų dalis per metus padidėjo 4 procentiniais punktais ir šiemet siekia 68 proc., rodo naujausia Eurobarometro apklausa. Lietuvos bankas (LB) pranešė, kad lapkritį telefonu atliktos apklausos duomenimis, 20 proc. Lietuvos gyventojų eurą vertino neigiamai (2021 metais – 27 proc.), neapsisprendusiųjų dėl euro naudingumo buvo 9 proc. (11 proc.), nežinančių – 3 proc. (2 proc.

2021-aisiais 22,5 proc. Latvijos gyventojų pajamos buvo mažesnės skurdo rizikos ribos. Palyginti su ankstesniais metais, šis rodiklis nukrito 0,9 procentinio punkto, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi šiemet atliktų šalies gyventojų apklausų rezultais. Pernai skurdo rizikos riba Latvijoje pakilo iki 513 eurų nuo 472 eurų užpernai vienam namų ūkio nariui per mėnesį.

2019 metais įvykusią „Ethiopian Airlines“ lėktuvo katastrofą, per kurią žuvo 157 žmonės, sukėlė skrydžio programinės įrangos gedimas, kaip ir buvo įtariama, penktadienį pranešė šalies susisiekimo ministrė, remdamasi galutine tyrėjų ataskaita. 2019 metų kovo 10 dieną įvykusi į Nairobį skridusio „Boeing 737 MAX“ avarija nusinešė visų keleivių ir įgulos narių gyvybes. Lėktuvas nukrito netrukus po pakilimo iš Adis Abebos.

Viešųjų pastatų energijos sistemų atnaujinimui numatoma skirti 40 mln. eurų paramos, pranešė Energetikos ministerija. Lėšos bus skirtos iš Modernizavimo fondo.  Teikti paraiškas galės centrinės valdžios institucijos – biudžetinės įstaigos, Turto bankas, ketinantys atnaujinti pastatus ir pagerinti jų energinį efektyvumą. Paraiškas bus galima teikti iki 2023 metų pabaigos arba kol baigsis kvietimui skirtos lėšos. Kvietimą artimiausiu metu paskelbs Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Nuo ateinančių metų pradžios didėja vaiko pinigai, vienkartinės išmokos vaikui ir nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka bei jos tikslinis priedas, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, socialinė parama mokiniams, vaiko išlaikymo išmoka ir kitos socialinės išmokos. Šių išmokų ūgtelėjimą lemia nuo metų pradžios didinami baziniai socialinių išmokų dydžiai. Palyginti su 2021 m., 2023 m. pradžioje jos bus didesnės beveik ketvirtadaliu (23  proc.

Lietuvoje vyraujant žiemiškiems orams, kai kuriems vairuotojams toks laikotarpis tapo savotiška pramoga – dalis jų išbando savo vairavimo įgūdžius slysdami šonu. Visgi teisininkas primena, kad už tokius veiksmus galima ne tik sulaukti baudos, bet ir netekti teisių.

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo Brazilijoje operatorės „Klaipėdos nafta“ akcininkai leido suteikti iki 5,9 mln. eurų garantijas projektą įgyvendinančioms įmonėms. Įmonės akcininkai antradienį pritarė valdybos siūlymui garantijas suteikti įmonėms GNA1 ir GNA2, kurios Brazilijos Rio de Žaneiro šiauriniame regione esančiame Acu (Asu) uoste stato dvi dujomis kūrenamas jėgaines ir SGD terminalą.

Latvijos nacionalinė oro linijų bendrovė „Air Baltic“ planuoja 2023 metais gauti 600 mln. eurų viršijančias pajamas, arba 45 proc. daugiau nei šiemet, naujienų agentūrai LETA teigė vežėjos atstovai. Kaip paaiškino bendrovė, prognozės rodo, jog 2023-iaisiais aviacijos pramonė išlaikys spartų atsigavimo po pandemijos tempą.  Kitais metais „Air Baltic“ planuoja pajamas padidinti 45 proc., tuo metu bendros pajamos viršys 600 mln. eurų.

Per 11 šių metų mėnesių Latvijos uostuose perkrauta 43,517 mln. tonų krovinių – 15,3 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, pranešė Susisiekimo ministerija. Birių krovinių krova išaugo 29,8 proc. iki 23,025 mln. tonų. Akmens anglies krovos apimtys ūgtelėjo 6,9 karto iki 7,437 mln. tonų, grūdų ir jų produktų – padidėjo 2,1 proc. iki 5,664 mln. tonų, medienos drožlių – sumažėjo 5,5 proc. iki 1,729 mln.  tonų, chemikalų – sumenko 53,1 proc. iki 740,4 tūkst. tonų.

2022-aisiais maisto kainos Lietuvoje pasiekė rekordines aukštumas ir plonina ne vieno lietuvio piniginę. Kodėl taip nutiko? Kodėl maisto produktai Lietuvoje pabrango labiau nei daugelyje kitų net ir kaimyninių šalių, kurias taip pat veikia karas ir energetikos kainos? Ko tada tikėtis ateinančiais metais? Ką daryti, kad maisto kainos nebeaugtų?  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku.

JAV naujo būsto pardavimai lapkritį netikėtai šoktelėjo, nepaisant aukštų būsto paskolų palūkanų normų, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, o mažos esamo būsto atsargos, tikėtina, gali paskatinti pirkėjus nukreipti žvilgsnį į naujo nekilnojamojo turto (NT) rinką.

Susisiekimo ministerijos siūloma tolimojo susisiekimo autobusais reforma gali privilegijuoti rinkoje jau veikiančius vežėjus, skelbia Konkurencijos taryba. Seime svarstomus Kelių transporto kodekso pakeitimus įvertinusi taryba mano, kad jie potencialiai galėtų sudaryti nevienodas konkurencijos sąlygas.

Savarankiškai dirbantieji ir gyventojai, patys mokantys už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) nuo minimalios mėnesinės algos, sausį turėtų būti atidesni mokėdami šią įmoką. Didėjant minimaliajai mėnesinei algai, kitais metais didėja ir PSD įmokos. Nuo sausio kas mėnesį „Sodrai“ šie gyventojai turės pervesti 58,63 euro (2022 m. buvo 50,95 eurų). Suma nuo kitų metų pradžios padidės 7,68 euro, kadangi minimali mėnesinė alga (MMA) nuo 2023 metų sieks 840 eurų.

Praėjusią savaitę elektros kaina Baltijos šalyse krito 51 proc. – Lietuvoje ir Latvijoje iki 178,71 Eur/MWh, Estijoje – iki 178,68 Eur/MWh, rašoma „Elektrum Lietuva“ pranešime spaudai. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, taip pat krito 51 proc. iki 154,51 Eur/MWh. „Praėjusią savaitę elektros kainos „Nord Pool“ regione sumažėjo dėl 10 proc. mažesnio vartojimo. Be to, 8 proc.

Aštuoni iš dešimties (79 proc.) Lietuvos gyventojų palankiai vertina vėjo energetiką, o daugiau nei trečdalis (34 proc.) mano, kad šalis turėtų ne tik pati 100 proc. apsirūpinti elektra iš atsinaujinančių šaltinių, bet ir tapti ją eksportuojančia šalimi, rodo naujausia apklausa. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 23 proc. gyventojų mano, kad Lietuva turėtų pasigaminti 100 proc. elektros iš atsinaujinančių šaltinių.

Klaipėdos uoste baigta 7,8 mln. eurų (su PVM) kainavusi Žiemos uosto krantinių, kurias nuomoja koncerno „Achemos grupė“ valdoma didžiausia Klaipėdos uosto krovos bendrovė „Klasco“, rekonstrukcija, pranešė Klaipėdos uosto direkcija.  Anot Klaipėdos uosto vadovo Algio Latako, prieš maždaug 90 metų statytos krantinės buvo labai prastos būklės ir jų  remontas buvo būtinas. „Uostelio krantinės buvo ypač prastos būklės, tad buvo būtina jas sutvarkyti“, – pranešime teigė A. Latakas.

Nuo 2023 m. sausio mėnesio didėja baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir netekto darbingumo, senatvės, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, taip pat tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. Didesnis šalies gyventojų skaičius, tarp jų ir žmonių su negalia, turės teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Didėja socialinio draudimo pensijos, taip pat ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos žmonėms su negalia.

JAV pagamintų ilgalaikio naudojimo prekių užsakymų skaičius lapkritį sumažėjo labiau nei tikėtasi, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys.  JAV prekybos departamento pranešime teigiama, kad po trijų iš eilės mėnesinių prieaugių užsakymų ilgalaikio vartojimo prekėms sumažėjo 2,1 proc. iki 270,6 mlrd. JAV dolerių.  Daugiausia pokytį lėmė naujų orlaivių užsakymų nuosmukis – anot analitikų, šis rodiklis yra labai nepastovus komponentas.

„Luminor“ bankas investicijų bendrovės „Žabolis ir partneriai“ valdomai įmonei „NPP investicija“ skolina 15 mln. eurų leidyklos „Šviesa“ ir skaitmeninio mokomojo turinio verslui įsigyti. Šiuo sandoriu „NPP investicija“ už neskelbiamą sumą iš knygų leidybos ir prekybos įmonių grupės „Alma littera“ įsigyja 100 proc. vadovėlių ir mokomosios literatūros leidyklos „Šviesa“, įmonių „Edukacinio turinio sprendimai“ ir „Mokomasis turinys“ bei 70 proc. „Ateities pamokos“ akcijų.

Latvijos valstybinė geležinkelių infrastruktūros valdytoja ir pervežimų operatorė „Latvijas dzelzcelš“ per 11 šių metų mėnesių pergabeno 16,84 mln. tonų krovinių – 9,4 proc. daugiau nei pernai  tą patį laikotarpį, pranešė įmonės valdybos pirmininkas Maris Kleinbergas. Anot jo, traukiniais šiemet keliavo beveik 40 proc. daugiau keleivių – 11,712 mln. žmonių.

Bendrai infliacijai slopstant, problema išlieka maisto prekių kainų augimas, kuriam pažaboti Vyriausybė turėtų imtis tikslinių priemonių, sako prezidento patarėja.  „Infliacija po truputėlį bendroji, labai mikro dydžiu tas tempas mažėja, tačiau mes nekalbame, kad kainos sumažėjo, ir problema žmonėms iš tikrųjų lieka.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) šiemet lapkritį siekė 1,55 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su spaliu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis padidėjo 0,3 procento. Per metus – lapkritį, palyginti su 2021 metų lapkričiu – mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) palyginamosiomis kainomis sumažėjo 1,8 proc., išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Pavasario sesijoje Seimui gali būti teikiami pasiūlymai dėl tolygesnio, nuo veiklos rūšių mažiau priklausomo gyventojų pajamų apmokestinimo, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai yra vienas iš mokesčių sistemos pokyčių, kurie yra reikalingi.  „Man atrodo, reikalingi pokyčiai gyventojų pajamų apmokestinime, padarant jį tolygesnį ir mažiau priklausomą nuo veiklos rūšių“, – antradienį LRT radijui sakė G. Skaistė.