Verslas

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis gruodį buvo minus 8 ir, palyginti su lapkričiu, padidėjo 1 proc. punktu, pranešė Statistikos departamentas. Palyginti su lapkričiu, gyventojai geriau vertino šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, tačiau didesniems pirkiniams ketino išleisti šiek tiek mažiau. Gruodį, palyginti su lapkričiu, gyventojai optimistiškiau vertino šalies ekonomines perspektyvas: 17 proc.

Naujas Registrų centro administracines patalpas Vilniuje, Studentų gatvėje, už 11,5 mln. eurų (be PVM) įrengs statybos bei inžinerijos paslaugų bendrovė „Caverion Lietuva“. Patalpų kapitalinio remonto darbų sutartis pasirašyta šią savaite, o darbus numatoma užbaigti paskutinį kitų metų ketvirtį, pranešė Registrų centras.

Dėl karo Ukrainoje bei kitų geopolitinių iššūkių sutrikusios logistikos grandinės šiemet paliko Lietuvą be dalies tranzitinių krovinių. Klaipėdos jūrų uostas ir „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) buvo priversti iš esmės peržiūrėti veiklos strategiją. Įmonės pakankamai greitai rado naujų logistikos maršrutų, nors prireiks laiko, kol jie prigis.

Beveik 40 mln. eurų vertės kelių apmokestinimo arba vadinamąją e. tollingo sistemą ketinama pripažinti valstybei svarbiu projektu – Susisiekimo ministerija parengė tai numatantį projektą, jį svarstys Vyriausybė. Ministerija siūlo numatyti, kad sistema būtų įdiegta iki 2024 metų liepos 1 dienos ir veiktų visoje Lietuvos teritorijoje. Investicijos į projektą sieks apie 38 mln. eurų, iš kurių 34,8 mln.

Gyventojai dalijasi sąskaitomis už šildymą ir skaičiuoja, kad vienuose miestuose už tokį patį būstą jos yra daug didesnės, o kitur – mažesnės. Tuo metu šilumos tiekėjai skaičiuoja, kad skirtinguose miestuose kainos gali skirtis 4 kartus, o skirtinguose pastatuose net 6 kartus. Anot jų sąskaitas padėtų sumažinti pastatų sandarinimas, renovacija, tačiau tam reikia laiko, todėl dabar sąskaitas sumažinti gali tik valstybės kompensacijos.

Rusija antradienį išleido dekretą, draudžiantį parduoti naftą šalims ir bendrovėms, besilaikančioms naftos kainų viršutinės ribos, dėl kurios susitarė Vakarų šalys, reaguodamos į Maskvos puolimą Ukrainoje. „Draudžiama tiekti Rusijos naftą ir naftos produktus užsienio juridiniams ir fiziniams asmenims, jei sutartyse dėl šių tiekimų tiesiogiai ar netiesiogiai“ naudojama viršutinė riba, sakoma prezidento dekrete. Dekretas galios nuo vasario 1 iki liepos 1 dienos.

Maisto kainos Lietuvoje šiemet augo bene sparčiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių. Tą pripažįsta ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, skaičiuojantis, kad jo mėgstamas sūris per pastaruosius metus pabrango apie 50 proc. Tiesa, politikas nežino, kiek brangiau jo šeimai atsiėjo nusipirkti maisto šių metų šventiniam stalui – esą už pirkinius buvo atsakinga žmona. Ministras tikisi, kad kitais metais maistas Lietuvoje taip nebrangs.

Palankiai vertinančių eurą Lietuvos gyventojų dalis per metus padidėjo 4 procentiniais punktais ir šiemet siekia 68 proc., rodo naujausia Eurobarometro apklausa. Lietuvos bankas (LB) pranešė, kad lapkritį telefonu atliktos apklausos duomenimis, 20 proc. Lietuvos gyventojų eurą vertino neigiamai (2021 metais – 27 proc.), neapsisprendusiųjų dėl euro naudingumo buvo 9 proc. (11 proc.), nežinančių – 3 proc. (2 proc.

2021-aisiais 22,5 proc. Latvijos gyventojų pajamos buvo mažesnės skurdo rizikos ribos. Palyginti su ankstesniais metais, šis rodiklis nukrito 0,9 procentinio punkto, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi šiemet atliktų šalies gyventojų apklausų rezultais. Pernai skurdo rizikos riba Latvijoje pakilo iki 513 eurų nuo 472 eurų užpernai vienam namų ūkio nariui per mėnesį.

2019 metais įvykusią „Ethiopian Airlines“ lėktuvo katastrofą, per kurią žuvo 157 žmonės, sukėlė skrydžio programinės įrangos gedimas, kaip ir buvo įtariama, penktadienį pranešė šalies susisiekimo ministrė, remdamasi galutine tyrėjų ataskaita. 2019 metų kovo 10 dieną įvykusi į Nairobį skridusio „Boeing 737 MAX“ avarija nusinešė visų keleivių ir įgulos narių gyvybes. Lėktuvas nukrito netrukus po pakilimo iš Adis Abebos.

Viešųjų pastatų energijos sistemų atnaujinimui numatoma skirti 40 mln. eurų paramos, pranešė Energetikos ministerija. Lėšos bus skirtos iš Modernizavimo fondo.  Teikti paraiškas galės centrinės valdžios institucijos – biudžetinės įstaigos, Turto bankas, ketinantys atnaujinti pastatus ir pagerinti jų energinį efektyvumą. Paraiškas bus galima teikti iki 2023 metų pabaigos arba kol baigsis kvietimui skirtos lėšos. Kvietimą artimiausiu metu paskelbs Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Nuo ateinančių metų pradžios didėja vaiko pinigai, vienkartinės išmokos vaikui ir nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka bei jos tikslinis priedas, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, socialinė parama mokiniams, vaiko išlaikymo išmoka ir kitos socialinės išmokos. Šių išmokų ūgtelėjimą lemia nuo metų pradžios didinami baziniai socialinių išmokų dydžiai. Palyginti su 2021 m., 2023 m. pradžioje jos bus didesnės beveik ketvirtadaliu (23  proc.

Lietuvoje vyraujant žiemiškiems orams, kai kuriems vairuotojams toks laikotarpis tapo savotiška pramoga – dalis jų išbando savo vairavimo įgūdžius slysdami šonu. Visgi teisininkas primena, kad už tokius veiksmus galima ne tik sulaukti baudos, bet ir netekti teisių.

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo Brazilijoje operatorės „Klaipėdos nafta“ akcininkai leido suteikti iki 5,9 mln. eurų garantijas projektą įgyvendinančioms įmonėms. Įmonės akcininkai antradienį pritarė valdybos siūlymui garantijas suteikti įmonėms GNA1 ir GNA2, kurios Brazilijos Rio de Žaneiro šiauriniame regione esančiame Acu (Asu) uoste stato dvi dujomis kūrenamas jėgaines ir SGD terminalą.

Latvijos nacionalinė oro linijų bendrovė „Air Baltic“ planuoja 2023 metais gauti 600 mln. eurų viršijančias pajamas, arba 45 proc. daugiau nei šiemet, naujienų agentūrai LETA teigė vežėjos atstovai. Kaip paaiškino bendrovė, prognozės rodo, jog 2023-iaisiais aviacijos pramonė išlaikys spartų atsigavimo po pandemijos tempą.  Kitais metais „Air Baltic“ planuoja pajamas padidinti 45 proc., tuo metu bendros pajamos viršys 600 mln. eurų.

Per 11 šių metų mėnesių Latvijos uostuose perkrauta 43,517 mln. tonų krovinių – 15,3 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, pranešė Susisiekimo ministerija. Birių krovinių krova išaugo 29,8 proc. iki 23,025 mln. tonų. Akmens anglies krovos apimtys ūgtelėjo 6,9 karto iki 7,437 mln. tonų, grūdų ir jų produktų – padidėjo 2,1 proc. iki 5,664 mln. tonų, medienos drožlių – sumažėjo 5,5 proc. iki 1,729 mln.  tonų, chemikalų – sumenko 53,1 proc. iki 740,4 tūkst. tonų.

2022-aisiais maisto kainos Lietuvoje pasiekė rekordines aukštumas ir plonina ne vieno lietuvio piniginę. Kodėl taip nutiko? Kodėl maisto produktai Lietuvoje pabrango labiau nei daugelyje kitų net ir kaimyninių šalių, kurias taip pat veikia karas ir energetikos kainos? Ko tada tikėtis ateinančiais metais? Ką daryti, kad maisto kainos nebeaugtų?  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku.

JAV naujo būsto pardavimai lapkritį netikėtai šoktelėjo, nepaisant aukštų būsto paskolų palūkanų normų, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, o mažos esamo būsto atsargos, tikėtina, gali paskatinti pirkėjus nukreipti žvilgsnį į naujo nekilnojamojo turto (NT) rinką.

Susisiekimo ministerijos siūloma tolimojo susisiekimo autobusais reforma gali privilegijuoti rinkoje jau veikiančius vežėjus, skelbia Konkurencijos taryba. Seime svarstomus Kelių transporto kodekso pakeitimus įvertinusi taryba mano, kad jie potencialiai galėtų sudaryti nevienodas konkurencijos sąlygas.

Savarankiškai dirbantieji ir gyventojai, patys mokantys už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) nuo minimalios mėnesinės algos, sausį turėtų būti atidesni mokėdami šią įmoką. Didėjant minimaliajai mėnesinei algai, kitais metais didėja ir PSD įmokos. Nuo sausio kas mėnesį „Sodrai“ šie gyventojai turės pervesti 58,63 euro (2022 m. buvo 50,95 eurų). Suma nuo kitų metų pradžios padidės 7,68 euro, kadangi minimali mėnesinė alga (MMA) nuo 2023 metų sieks 840 eurų.

Praėjusią savaitę elektros kaina Baltijos šalyse krito 51 proc. – Lietuvoje ir Latvijoje iki 178,71 Eur/MWh, Estijoje – iki 178,68 Eur/MWh, rašoma „Elektrum Lietuva“ pranešime spaudai. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, taip pat krito 51 proc. iki 154,51 Eur/MWh. „Praėjusią savaitę elektros kainos „Nord Pool“ regione sumažėjo dėl 10 proc. mažesnio vartojimo. Be to, 8 proc.

Aštuoni iš dešimties (79 proc.) Lietuvos gyventojų palankiai vertina vėjo energetiką, o daugiau nei trečdalis (34 proc.) mano, kad šalis turėtų ne tik pati 100 proc. apsirūpinti elektra iš atsinaujinančių šaltinių, bet ir tapti ją eksportuojančia šalimi, rodo naujausia apklausa. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 23 proc. gyventojų mano, kad Lietuva turėtų pasigaminti 100 proc. elektros iš atsinaujinančių šaltinių.

Klaipėdos uoste baigta 7,8 mln. eurų (su PVM) kainavusi Žiemos uosto krantinių, kurias nuomoja koncerno „Achemos grupė“ valdoma didžiausia Klaipėdos uosto krovos bendrovė „Klasco“, rekonstrukcija, pranešė Klaipėdos uosto direkcija.  Anot Klaipėdos uosto vadovo Algio Latako, prieš maždaug 90 metų statytos krantinės buvo labai prastos būklės ir jų  remontas buvo būtinas. „Uostelio krantinės buvo ypač prastos būklės, tad buvo būtina jas sutvarkyti“, – pranešime teigė A. Latakas.

Nuo 2023 m. sausio mėnesio didėja baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir netekto darbingumo, senatvės, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, taip pat tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. Didesnis šalies gyventojų skaičius, tarp jų ir žmonių su negalia, turės teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Didėja socialinio draudimo pensijos, taip pat ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos žmonėms su negalia.

JAV pagamintų ilgalaikio naudojimo prekių užsakymų skaičius lapkritį sumažėjo labiau nei tikėtasi, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys.  JAV prekybos departamento pranešime teigiama, kad po trijų iš eilės mėnesinių prieaugių užsakymų ilgalaikio vartojimo prekėms sumažėjo 2,1 proc. iki 270,6 mlrd. JAV dolerių.  Daugiausia pokytį lėmė naujų orlaivių užsakymų nuosmukis – anot analitikų, šis rodiklis yra labai nepastovus komponentas.

„Luminor“ bankas investicijų bendrovės „Žabolis ir partneriai“ valdomai įmonei „NPP investicija“ skolina 15 mln. eurų leidyklos „Šviesa“ ir skaitmeninio mokomojo turinio verslui įsigyti. Šiuo sandoriu „NPP investicija“ už neskelbiamą sumą iš knygų leidybos ir prekybos įmonių grupės „Alma littera“ įsigyja 100 proc. vadovėlių ir mokomosios literatūros leidyklos „Šviesa“, įmonių „Edukacinio turinio sprendimai“ ir „Mokomasis turinys“ bei 70 proc. „Ateities pamokos“ akcijų.

Latvijos valstybinė geležinkelių infrastruktūros valdytoja ir pervežimų operatorė „Latvijas dzelzcelš“ per 11 šių metų mėnesių pergabeno 16,84 mln. tonų krovinių – 9,4 proc. daugiau nei pernai  tą patį laikotarpį, pranešė įmonės valdybos pirmininkas Maris Kleinbergas. Anot jo, traukiniais šiemet keliavo beveik 40 proc. daugiau keleivių – 11,712 mln. žmonių.

Bendrai infliacijai slopstant, problema išlieka maisto prekių kainų augimas, kuriam pažaboti Vyriausybė turėtų imtis tikslinių priemonių, sako prezidento patarėja.  „Infliacija po truputėlį bendroji, labai mikro dydžiu tas tempas mažėja, tačiau mes nekalbame, kad kainos sumažėjo, ir problema žmonėms iš tikrųjų lieka.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) šiemet lapkritį siekė 1,55 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su spaliu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis padidėjo 0,3 procento. Per metus – lapkritį, palyginti su 2021 metų lapkričiu – mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) palyginamosiomis kainomis sumažėjo 1,8 proc., išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Pavasario sesijoje Seimui gali būti teikiami pasiūlymai dėl tolygesnio, nuo veiklos rūšių mažiau priklausomo gyventojų pajamų apmokestinimo, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai yra vienas iš mokesčių sistemos pokyčių, kurie yra reikalingi.  „Man atrodo, reikalingi pokyčiai gyventojų pajamų apmokestinime, padarant jį tolygesnį ir mažiau priklausomą nuo veiklos rūšių“, – antradienį LRT radijui sakė G. Skaistė.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ lapkričio mėnesį, preliminariais duomenimis, pervežė apie 2,6 mln. tonų krovinių – 44 proc. mažiau nei prieš metus.

Dar kelis metus iš eilės Lietuvoje palaipsniui toliau bus ilginamas pensinis amžius ir būtinasis draudimo stažas. Tačiau vėliau pensininkų ims sparčiai daugėti, o darbuotojų, kurių įmokomis finansuojamos pensijos – mažėti. Nesiėmus jokių sprendimų, bus sunku pasiekti, kad pensijų dydis, palyginti su atlyginimų dydžiu, išsilaikytų toks, koks yra dabar, ar juolab pagerėtų. Vargiai padės ir sukauptas, bet nenaudojamas milijardinės „Sodros“ lėšų rezervas.

Seimas raginamas nuo 2024 metų griežtinti reikalavimus atnaujinamų senų daugiabučių išvaizdai – valstybės parama renovacijai būtų teikiama tik tada, jeigu architektūriniai sprendiniai atitiks savivaldybės tarybos patvirtintus kokybės kriterijus, atsižvelgus į vietos bei statinio specifiką. Tai reiškia, kad renovuojamų daugiabučių išvaizdą diktuotų savivaldybė – ji spręstų, pavyzdžiui, kokios spalvos bus atnaujintas daugiabutis, kokios bus naudojamos medžiagos, kaip atrodys langai.

Šiemet rekordiškai pakilusios elektros bei dujų kainos šokiravo ir piktino daugelį lietuvių. Gyventojai tikisi, kad ateinančiais metais tokių aukštumų kainos nebepasieks ir tuo labiau jų neperžengs. Ekspertai ramina, kad greičiausiai taip ir bus, bet gali būti svyravimų.

Šildymo sezonas seniai prasidėjęs, tačiau dalis gyventojų skundžiasi, kad jiems butuose vis tiek šalta. Tuo metu kiti skundžiasi, kad per karšta, tenka atidaryti langus ir vėdinti kambarius. Ši problema tiek šilumos tiekėjams, tiek daugiabučių administratoriams yra žinoma. Anot jų, gyventojai vienas iš kito vagia šildymą, tačiau remontuoti savo lėšomis šildymo sistemos įrenginių niekas nenori.

Eurolygai nusprendus šio sezono Europos klubinio krepšinio finalo ketverto varžybas rengti Kaune, mieste jau juntamas susidomėjimas šiuo renginiu – sporto fanai rezervuoja viešbučius. Tačiau naudos miestas turės žymiai daugiau, teigia „Žalgirio“ krepšinio klubo ir Kauno verslininkų atstovai. Eurolygos finalo ketverto varžybos Kauno „Žalgirio“ arenoje vyks gegužės 19–21 dienomis.

Šiemet gyventojams teko susidurti su permainomis energetikos srityje. Daugelis žmonių vasarą turėjo pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Taip pat rudenį prasidėjo masinis skaitmeninių elektros skaitiklių diegimas. Nė viena iš šių permainų gyventojams nepatiko. Priešingai – žmonės skaičiavo išaugusias kilovatvalandes ir sąskaitas.

Europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“ Lietuvoje bus nutiesta vėliau nei 2026 metais, sako valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės „LTG Infra“ vadovas Karolis Sankovskis. „Kai turėsime Vyriausybės patvirtintą specialųjį planą, galėsime iškart pradėti tiek žemės išpirkimą, tiek projektavimą (atkarpų Vilnius–Kaunas ir nuo Kauno iki Lenkijos sienos – BNS). Tai truks iki dviejų metų, tada prasidės statybos.

Jeigu dar neturite planų Naujiesiems metams ir ieškote paskutinės minutės pasiūlymų, teks plačiau atverti piniginę. Už naujųjų metų naktį Lietuvos kurortuose gali tekti pakloti ir 900 eurų. Kelionių organizatoriai pažymi, kad užsienyje Naujus metus švęsti pigiau, savaitė Egipte atsieitų 650 eurų. Tiesa, bilietus reikėjo įsigyti iš anksto.  Portalo tv3.lt skaitytojai dalijosi, kad kurortuose viešbučių Naujiesiems metams tiesiog nebeliko, o likę – brangūs.

Lietuvoje smarkiai pakilus prekių kainoms, gyventojai ėmė dairytis į Lenkiją, ten ne tik vyko apsipirkti, bet ir siuntėsi prekes internetu. Žmonės šio įpročio nežada atsisakyti ir kitais metais – važiuos ir apsipirkinės Lenkijoje. Lietuvos prekybininkai ir ekonomistai to nesibaimina ir tikina, kad Lenkijoje apsiperka esą tik pasienio gyventojai.  Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis sakė, kad šių metų pradžioje matė pavojų dėl gyventojų apsipirkinėjimo Lenkijoje.

TV6 laida „Gazas dugnas“ ir toliau apžvelgia tiek lietuvių pamėgtus naudotus automobilius, tiek naujus, neseniai iš salonų išriedėjusius modelius. Šįsyk laidos vedėjai Izidorius Paukštys ir Paulius Garkauskas dar kartą sėdo prie vieno daugiausiai diskusijų sukėliusių ir jų laidoje aptarinėtų modelių – švediško „Volvo XC90“. Pirmoje laidoje jos vedėjai aptarinėjo senesnės kartos 2.0 litrų dyzelinį „Volvo XC90“, o šįsyk naujausią rinkoje esantį „Volvo XC90“ su benzininiu varikliu.

Prasidėjus karui į Lietuvą pradėjo plūsti ukrainiečiai, taip pat ir baltarusiai. Kai būstų ėmė trūkti, jų nuomos kainos vos per keletą mėnesių stipriai šoktelėjo į viršų. Šiuo metu būstų pasiūla stabilizavosi, tačiau kainos, tikėtina, išliks pakilusios. Kainai ir pasiūlai įtakos turi ir sezoniškumas – nuomotojai tampa lankstesni, nes žiemą būstus geriau išnuomoti, nei palikti tuščius ir mokėti šildymo mokesčius.

Pyragas, kalakutas, premija, o gal tryliktas atlyginimas – kokių kalėdinių dovanų šiemet žada darbdaviai? Apklausa rodo, kad finansinio priedo tikisi keturi iš dešimties darbuotojų, nors pernai premijomis pavaldinius lepino mažiau nei trečdalis įmonių. Išaugus kainoms ir išlaidoms, šį kartą darbuotojai tikisi ir didesnių premijų, vidutiniškai į rankas pageidautų gauti per 300 eurų. Tiesa, kur kas dažniau nei pinigais darbdaviai pavaldinius apdalija dovanėlėmis, kurios ne visiems patinka.

Kiekvienas vairuotojas, norėdamas eksploatuoti savo automobilį kelyje, turi užtikrinti, kad transporto priemonė bus ne tik techniškai tvarkinga, tačiau taip pat ir apdrausta civilinės atsakomybės draudimu. Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės taiko skirtingus įmokų dydžius, kurie kiekvienais metais gali skirtis, mat kiekvienas draudikas nustato ir skirtingus kainų skaičiavimo algoritmus.

Šiemet bendrovė „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) ėmėsi keisti senus elektros skaitiklius į išmaniuosius. Dalis gyventojų pastebėjo, kad nauji skaitikliai prisuka daugiau elektros, todėl išaugo ir sąskaitos. Taigi skaitiklių dar nepasikeitę žmonės suskubo jų atsisakyti. Tačiau yra besipiktinančių, kad ESO darbuotojams jų nuomonė nerūpi, esą jie skaitiklius keičia be gyventojų sutikimo.

Artėjant didžiausioms metų šventėms, į žaislų parduotuves plūsta tėvai ir ieško išsvajotų dovanų mažiesiems. Tiesa, kai kurie žaislai Lietuvoje vos ne dvigubai brangesni už tuos pačius žaislus parduodamus užsienyje – Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje. Tad tėvams tenka gerokai papurtyti kišenes. Pardavėjai teisinasi, esą žaislai Lietuvoje brangesni dėl muitų ir kitų mokesčių.

Knygynų ir elektroninių knygų parduotuvių apyvarta prieš didžiąsias metų šventes šiemet neaugo tiek, kiek norėtų prekybininkai. Jų teigimu, šiek tiek mažiau jų knygynuose nuperkama, nes žmonės taupo, o  knygų pasiūlai augant prekybos centruose, mažiau pirkėjų užsuka į knygynus.     Interneto knygyno patogupirkti.lt pardavimų ir rinkodaros vadovas Giedrius Milašiūnas BNS sakė, kad šiemet, palyginti su 2021-aisiais, pardavimai mažesni apie 15 procentų.

Čiurlius pražudžiusi ir jų perėjimo vietas renovuojant namą sunaikinusi įmonė atsipirko vos 7 eurų bauda, o už žalą gamtai atseikėjo tik 50 eurų. Tokius skaičius išgirdę gamtos mylėtojai kaip reikiant įpyko. Jie reikalauja didinti ir baudas, ir rūpintis čiurlių išsaugojimu. Tiesa, Aplinkos ministerija baudų didinti nežada, bet sako jau parengusi tvarką, pagal kurią namus renovuojantys gyventojai privalės pasirūpinti čiurliais ir jiems tai bus kompensuojama.

Gyventojai šventiniu laikotarpiu skuba pirkti dovanas internetu, o vėliau jas išsiųsti artimiesiems. Tačiau ne visiems šis procesas vyksta sklandžiai. Dalis žmonių skundžiasi, kad jų siuntos dingo ar vėluoja. Siuntų bendrovės tikina, kad šventiniu laikotarpiu siuntų skaičius išauga, tačiau stengiasi gyventojams padėti rasti dingusias siuntas.