Verslas

Viena didžiausių investuotojų Lietuvoje, Vokietijos kapitalo automobilių elektronikos komponentų gamintoja „Continental“ plečiasi Kaune, kur atidaro paslaugų centrą. Jis aptarnaus „Continental“ verslo klientus Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose Europos šalyse. Naujai įkurta bendrovė „Continental Tires Business Services“ atliks duomenų analitikos, procesų ir administravimo funkcijas.

Lietuviai dėl infliacijos patiria itin daug streso, bet kaip su ja kovoti, nežino, nes kalbėti apie pinigus, kaip ir daugeliui europiečių – vis dar didžiulis tabu. Pinigų klausimai gali sugriauti asmeninius santykius ir darną šeimoje, ypač ekonominių iššūkių kupinais laikais. Jaunesnės, ypač Z kartos požiūris į romantinius santykius vis pragmatiškenis. Tokias tendencijas atskleidžia „Revolut“ atliktas tyrimas, rašoma pranešime spaudai. Tyrime dalyvavo daugiau kaip 10 tūkst.

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pirmadienį pranešė apie pelningą pirmąjį finansinių metų pusmetį, aviacijos sektoriui atsigaunant nuo COVID-19 pandemijos padarinių. Pelnas atskaičius mokesčius per šešis mėnesius iki rugsėjo pabaigos siekė 1,37 mlrd. eurų (JAV dolerių). Prieš metus analogišku laikotarpiu vežėja skaičiavo 48 mln. eurų grynuosius nuostolius, sakoma pranešime.  „Ryanair“ teigimu, ji tikisi 1–1,2 mlrd. eurų pelno šiais finansiniais metais.

Lustų pasaulinių pardavimų metinis kritimas rugsėjį užfiksuotas pirmąkart nuo 2020-ųjų sausio, skelbia Puslaidininkių pramonės asociacija (angl. Semiconductor Industry Association, SIA). Jos duomenimis, rugsėjį pasaulyje parduota lustų už 48,48 mlrd. JAV dolerių – 3 proc. mažiau nei per tą patį praėjusių metų mėnesį ir 0,5 proc. mažiau nei šiemet rugpjūtį.

Šveicarijos įmonių grupė „iSun“ įsigijo lietuvišką elektroninių mokėjimų platformą „Foxpay“.  Tikimasi, kad tai prisidės prie finansinio sektoriaus produktų ir paslaugų gerinimo Lietuvoje bei atvers galimybes papildomoms investicijoms į šalies „fintech“ sektorių, pranešė „Foxpay“.  „Foxpay“ yra viena mūsų grupės strateginių investicijų siekiant stiprinti elektroninių mokėjimų paslaugas.

Kiaulių skerdimo apimtys Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį mažėjo, o supirkimo kaina didėjo, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Liepos–rugsėjo mėnesiais Lietuvos įmonėse buvo paskersta 197,8 tūkst. kiaulių – 9,8 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Lietuvos įmonėse vidutinė kiaulių gyvojo svorio supirkimo kaina siekė 147,5 euro už 100 kilogramų – 45 proc. daugiau nei prieš metus. Kaina pagal skerdenas buvo 198,2 euro ir buvo 42,6 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu metu.

Serbijos valdžia, baimindamasi Europos Sąjungos naujų sankcijų Rusijai padarinių, ketina iš Rusijos „Gazprom Neft“ perimti Serbijos naftos kompanijos NIS kontrolinį akcijų paketą, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Jei Rusijai priklausančioms įmonėms būtų įvestos naujos sankcijos, mums tai būtų didžiulė problema. Būsime priversti veikti.

Veiklą rugsėjo viduryje sustabdžiusi laikinojo administratoriaus prižiūrima Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ planuoja pirmą gruodžio savaitę pradėti trąšų gamybą sumažintu pajėgumu. Anksčia laikinasis įmonės administratorius Rimvydas Vaštakas sakė, kad gamyba galėtų būti atnaujinta lapkričio viduryje.

Medicinos bankas transporto ir logistikos įmonei „Integre Trans“ suteikė 2 mln. eurų finansavimą transporto parko plėtrai, pranešė bankas.  Įmonė suteiktą finansavimą skirs 66 „Schmitz“ puspriekabėms įsigyti, iš kurių 15 jau pasiekė įmonę.  Pasak „Integre Trans“ finansų direktoriaus Eiginto Vedricko, finansavimas bus išnaudotas iki šių metų pabaigos, o plečiant transporto parką ketinama sukurti apie 100 naujų darbo vietų.

SBA grupės nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „SBA Urban“ Svencelėje, Klaipėdos rajone vystys pirmąjį „Vėjo miestelį“, į kurį numatoma investuoti 60 mln. eurų.  Pamaryje besidriekianti 36 hektarų teritorija apjungs bendruomenę, gyvenimui, aktyviam laisvalaikiui, poilsiui skirtas paslaugas bei infrastruktūrą, pranešė bendrovė. „Sieksime, kad čia gimsiantis vėjo miestelis taptų gyva gamtos, žmonių gyvenimo, poilsio ir vėjo sporto oaze.

Ekonominės ir geopolitinės priežastys lemia, kad nekilnojamojo turto (NT) sandorių Lietuvoje šiemet yra mažiau nei pernai, tačiau, šių metų rezultatai yra labai artimi tiems, kurie buvo fiksuoti dar iki pandemijos – 2019 metais, skelbia Registrų centras. Šiais metais Lietuvoje iš viso įregistruota beveik 110 tūkst. NT sandorių – 18 proc. mažiau nei praėjusių metų sausį-spalį. Vien tik spalį įregistruota 11,2 tūkst. sandorių – 20 proc. mažiau nei pernai spalį, bet 3 proc.

„Swedbank“ skolina 2 mln. eurų įmonei „Anvalda“ naujo 3,5 mln. eurų vertės metalo apdirbimo gamyklos pastato Lentvaryje statyboms. Sandoris sudarytas su grupės įmone „ANV Property“, pranešė bankas ir įmonė.  „Anvaldos“ direktorius Valdas Sadzevičius sako, jog įmonė šiuo projektu nori padidinti konkurencingumą taupydama energijos išteklius: ant stogo bus įrengta 400 KW galios saulės elektrinė, o patalpos bus šildomos naudojant gamyboje  išsiskiriančią šilumą.

Seimo Europos reikalų komitetas lapkričio 4 d. posėdyje pritarė 2023 metų biudžeto projektui ir pateikė pasiūlymus Biudžeto ir finansų komitetui (toliau – pagrindinis Komitetas), rašoma pranešime. Europos reikalų komitetas savo sprendime siūlo atkreipti pagrindinio Komiteto dėmesį, kad Seimo specializuoti Komitetai, svarstydami biudžeto projektą, turi atsižvelgti į paskutines Europos Sąjungos (ES) Tarybos rekomendacijas.

Lietuva ir toliau pasisako už tai, kad Europos Sąjungos (ES) šalims kompensuojant verslui dalį aukštų energijos kainų, šią paramą būtina koordinuoti ES lygiu, taip užtikrinant vienodas konkurencines sąlygas. Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas pabrėžia, kad Europos Komisija čia turėtų veikti aktyviau.

„Facebook“ savininkė „Meta“ prisijungs prie kitų technologijų įmonių, mažinančių savo darbo jėgą, ir šią savaitę atleis tūkstančius darbuotojų, sekmadienį pranešė JAV žiniasklaida.  Verslo leidinys „The Wall Street Journal“ (WSJ), cituodamas su klausimu susipažinusius šaltinius, pranešė, kad atleidimai gali apimti „daug tūkstančių“ „Meta“ darbuotojų ir kad atitinkamas pranešimas turėtų būti paskelbtas jau trečiadienį.  Rugsėjo 30-ąją „Meta“ įvairiose platformose turėjo apie 87 tūkst.

Planas iki šių metų pabaigos valstybės įmonę Lietuvos oro uostai (LOU) pertvarkyti į akcinę bendrovę atidedamas 2023-iesiems – tai lėmė poreikis keisti turto vertinimo ir apskaitos politiką, teigia įmonės atstovas. Pasak Tado Vasiliausko, dabar smarkiai skiriasi valdomo turto rinkos ir balansinė vertė.   „Pertvarka į akcinę bendrovę norint užtikrinti teigiamus pokyčius ir naudas bus siekiama, kad būsimos akcinės bendrovės turtas būtų apskaitomas rinkos verte.

Valstybės įmonei Klaipėdos jūrų uosto direkcijai kitų metų pradžioje tapus akcine bendrove, jai turėtų vadovauti naujos valdybos pirmininkas, sako Susisiekimo ministerija. Įmonių valdymo ekspertas teigia, kad dabartinis uosto vadovas galėtų pretenduoti į naują valdybą, tačiau  Algis Latakas teigia šiuo metu apie tai dar negalvojantis.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė esantis prieš naujas nuolaidas Europos Komisijai, po ginčo dėl teismų nepriklausomumo užblokavusiai atsigavimo nuo COVID-19 pandemijos lėšų skyrimą Varšuvai. „Aš daugiau nebeteiksiu atsakymų į kitos pusės pasiūlymus“, – A. Duda pareiškė savaitraščiui „Sieci“. „Mano žiniomis, mes išpildėme visas sąlygas, kad gautume atsigavimo plano lėšas“, – pridūrė jis.

Vieno iš didžiausių prekybos tinklų vadovė prisipažįsta visiškai neperkanti kai kurių produktų. Bet ne dėl to, kad Lietuvos parduotuvėse jie būtų prastos kokybės – ji tiesiog yra vegetarė. N. Kvietkauskaitė tikina, kad maisto produktai Lietuvoje yra geresnės kokybės nei Lenkijoje. Tačiau mažesnių kainų mūsų gamintojai negali pasiūlyti dėl mažesnės rinkos. Vis dėlto akcijų metu lietuviams esą nebūtina važiuoti apsipirkti pas kaimynus.

Lietuvos zoologijos sodo Kaune atnaujinimui Aplinkos ministerija papildomai skyrė 1,9 mln. eurų. Šią savaitę pasirašytu aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymu lėšos skirtos iš Europos Sąjungos investicinės programos aplinkosaugai ir kovai su klimato kaita. Nurodoma, kad už šias lėšas zoologijos sodas numato atnaujinti visuomenės aplinkosauginį švietimą skatinančią infrastruktūrą.

Gyventojai pastebi, kad brangsta ne tik būtinos prekės ir paslaugos, bet ir bilietai į renginius. Būtent pramogų gyventojai šiuo metu ir žada atsisakyti, nes dalis jų jau tampa nebeįkandamos. Tuo metu kai renginių organizatoriai tikina, kad elektros, šildymo kainos auga visiems. Visi patiria didesnes išlaidas, todėl ir brangsta bilietai į kiną ar koncertus. Todėl prašo valdžios lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos.

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš Norvegijos. Tai pirmas SGD krovinys šį mėnesį.  Su Maltos vėliava plaukiojantis dujovežis „Arctic Aurora“ sekmadienio popietę atvyko į Klaipėdos uostą ir prisišvartavo prie laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai marinetraffic.com, vesselfinder.com ir myshiptracking.com. Kaip BNS anksčiau šią savaitę informavo terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“, dujovežis atgabeno 137 tūkst. kubinių metrų dujų.

Staiga Europa turi daugiau dujų nei gali jų sunaudoti. Netekusi rusiškų dujų, nuo kurių ilgą laiką priklausė, Europa suskubo importuoti suskystintas dujas iš viso pasaulio, kad galėtų užpildyti savo saugyklas. Dabar dėl neįprastai šilto oro ir sėkmingų sandorių saugyklos yra beveik pilnos dar prieš įjungiant šildymą europiečių namuose. Be to, smarkiai krito ir pačių dujų kaina – dabar ji nesiekia nė trečdalio vasaros piko kainos.

Per artimiausius metus Vilniaus vairuotojai patirs ne vieną pokytį. Numatoma, kad mieste atsiras zonos, į kurias negalės patekti vairuojantys taršius automobilius. Taip pat ketinama spręsti stovėjimo vietų trūkumą gyvenamuosiuose rajonuose ir plėsti mokamą stovėjimą juose. Plėsis ir kilpinio eismo naudojimas – jis bus įgyvendintas ne tik senamiestyje.

Vandens tiekėjai tikisi, kad per artimiausius metus vietoj įprastų masiškai bus pradėti diegti išmanieji šalto vandens skaitikliai. Didžiųjų šalies miestų bendrovės tokiais prietaisais visus namų ūkius tikisi aprūpinti iki 2030-ųjų.  Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius mano, kad daugumoje butų išmanieji šalto vandens skaitikliai galėtų atsirasti per artimiausius trejus-ketverius metus.

Marijampolėje veikianti kepyklėlė, dar neatsigavusi po koronaviruso suvaržymų, vis dar priversta grąžinti atidėtus mokesčius „Sodrai“. Ir štai nauja – energetinė krizė su išaugusiomis dujų ir elektros kainomis vėl smukdo verslą. „Kepyklėlėje labai daug sunaudojame elektros. Yra agregatai, šaldytuvai, vitrinos. Kaštai išaugę ne 2–3, o keturis kartus. Amortizuoti šitą sumą sunku. Neišvengiamai keliam ir kainas.

Jau tampa įprasta matyti žmones su tatuiruotėmis, tačiau dėl to gali kilti problemų darbinantis. Tatuiruotas žmogus kažkam atrodo neva nekompetentingas, nepatikimas, gali atstumti klientus ar negatyviai veikti įmonės reputaciją. Priimant į darbą ar jau dirbant diskriminacija yra draudžiama, tačiau realiai nelabai aišku, kiek toks draudimas apima ir tatuiruotes.

Vilnius kuria naują įvaizdį – siaurina važiuojamąsias gatvių dalis, o jų viduryje pasodina medžius. Sostinės atstovai šiuos pokyčius žada įgyvendinti įvairiose miesto vietose. Tačiau dalis vairuotojų niršta dėl nepatogumų, o saugaus eismo ekspertai tvirtina, kad lėšas paskirstyti vertėtų kitaip, pavyzdžiui, prastos kokybės kelio atkarpų atnaujinimui.

Kapitalinį Naujojo arsenalo pastato, kur įrengta eksponatų saugykla, remontą suplanavusiam Lietuvos nacionaliniam muziejui kitąmet nenumatyta lėšų muziejaus fondų saugyklos nuomai. Muziejaus direktorės pavaduotojo Vaido Petroko teigimu, tai gali tapti rimtu iššūkiu muziejui, nes jam pačiam savo biudžete rasti 130 tūkst. eurų nepavyktų.

Labiau nepadidinus Lietuvos kino centro (LKC) finansavimo, ši pramonės sritis sustos arba ims trauktis, teigia kino kūrėjai. Jie prašo kitąmet LKC papildomai skirti 3 mln. eurų, Kultūros ministerija teigia, jog 1 mln. eurų papildomų lėšų jau suplanuotas, o Seimo Kultūros komitetas siūlo pridėti dar 1 mln. eurų. „Siūlome papildomai skirti bent 1 mln.

Artėjant šventiniam laikotarpiui ir metų pabaigai arenos pildosi žaibiškai. Vien pagrindinėje Kauno arenoje suplanuoti 44 renginiai, daugiau nei pusė – gruodį, o tvarkaraštis pildosi ir toliau. Didžiųjų Lietuvos arenų atstovai įvardijo, kokie šiais metais vyksiantys renginiai sulaukė daugiausia dėmesio, kurie laikotarpiai arenoms yra labiausiai užimti ir nuo ko priklauso arenų kaina. Pasirodo, trečiame pagal dydį Lietuvos mieste 6,5 tūkst. žiūrovų talpinanti arena atsieina mažiau nei 8 tūkst.

Lietuvos gyventojų pinigines plonina ne tik prasidėjęs šildymo sezonas ir šokiruojančios sąskaitos už elektrą. Šluostytis šaltą baimės prakaitą dažną verčia ir kiekviena kelionė į prekybos centrą. Deja, kainų lyginimo portalo Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas optimizmu netrykšta ir maisto prekių atpigimo artimiausiu metu nesitiki, tad ragina žmones racionaliau organizuoti savo apsipirkimus.

Lietuvos prekybos tinkluose siaučia vagys – iš lentynų dingsta ne tik alkoholiniai gėrimai, bet ir dešros, kava, skutimosi reikmenys, sūriai. Prekybininkai skaičiuoja nuostolius, o apsaugos įmonių atstovai beda pirštu į įstatymo spragas ir sako, kad šiemet vagys kaip reikiant suįžūlėjo. Be to, užsimenama ir apie papildomas saugos priemones, pavyzdžiui, kameras, kurios galėtų identifikuoti asmenį iš anksto.

Karo pabėgėlius iš Ukrainos priimančioms šalims Europos Komisija (EK) skyrė 100 mln. eurų, maždaug dešimtadalis šios sumos – 8 mln. eurų – atiteks Lietuvai. „Pinigus tikimės gauti kitąmet. Iš tos sumos milijoną pasidalys Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos. Likusi suma bus panaudota patirtoms išlaidoms padengti už šiuos metus ir ukrainiečiams priimti ateityje“, – BNS sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrės atstovas Tomas Kavaliauskas. 100 mln.

Infliacija kyla, o valstybė ieško būdų, kaip kompensuoti elektros ir šildymo kainas. Tuo metu ekonomistai žada, kad infliacija nustos augti, tačiau kainos nesumažės. Jos ir liks pakilusios, todėl būtina didinti atlyginimus, ne tik paprastiems gyventojams, bet ir politikams. Ekonomistas Marius Dubnikovas siūlo politikams algas kelti dvigubai. Apie tokio sprendimo naudą, infliacijos prognozes ir kompensacijas už elektrą interviu su ekonomistu.

Praėjus mėnesiui po to, kai naftą eksportuojančių šalių kartelis OPEC+ nusprendė drastiškai sumažinti gavybą, penktadienį Septynių turtingųjų valstybių grupė paragino ją padidinti kainų sumažinimui. Gavybos didinimas turėtų padėti „sumažinti dėl karo Ukrainoje atsiradusius svyravimus energijos rinkose“, teigiama Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrų pareiškime, išplatintame po derybų Vokietijoje.

Švedijos prekybos baldais ir namų apyvokos prekėmis tinklas „Ikea“ per praėjusius savo finansinius metus, pasibaigusius rugpjūčio 31-ąją, uždirbo 710 mln. eurų grynojo pelno – perpus mažiau nei ankstesniais metais (1,43 mlrd. eurų), pranešė „Inter IKEA Group“. Pelnas iki mokesčių sumenko 45 proc. iki 931 mln. eurų, o veiklos pelno marža sumažėjo nuo 7 proc. iki 4 procentų. Praėjusį mėnesį bendrovė skelbė per praėjusius finansinius metus gavusi 44,6 mlrd. eurų pardavimų pajamų – 6,5 proc.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ valdybos pirmininkas ir „Epso-G“ strategijos ir plėtros direktorius Vytautas Bitinas palieka pareigas.  Kaip pranešė bendrovė, A. Bitinas nusprendė karjerą tęsti už „Epso-G“ grupės ribų. „Amber Grid“ valdyboje jis dirbs iki lapkričio 18 dienos. „Dirbti „Epso-G“ įmonių grupėje teko laikotarpiu, kai energetikos tema tapo itin svarbi, todėl ši patirtis man ypač vertinga“, – pranešime sakė V. Bitinas.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ per devynis šių metų mėnesius patyrė 43,5 mln. eurų nuostolio, kai pernai tuo pačiu metu buvo uždirbusi 20,9 mln. eurų grynojo pelno. Bendrovės teigimu, nuostolį daugiausia lėmė dėl padidėjusių elektros kainų 3,7 karto iki 75,4 mln. eurų išaugusios technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimo sąnaudos.

Vidutinė benzino ir dyzelinio kuro kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo maždaug vienu centu, o degalai čia pigiausi Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Spalio 24–31 dienomis benzino litras vidutiniškai kainavo 1,71 euro, arba 0,8 cento pigiau nei prieš savaitę. Dyzelinio kuro kaina siekė 1,91 euro – jis atpigo 0,3 cento. Latvijoje benzinas paskutinę spalio savaitę kainavo 1,82 euro, dyzelinas – 1,98 euro, Estijoje – atitinkamai 1,93 ir 1,98 euro.

Neretai parduotuvėje apsilankę žmonės susimąsto, kas būtų, jei netyčia užkliudyčiau ir sudaužyčiau butelį ar sugadinčiau kitą prekę? Didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų atstovai kone vienbalsiu sako – kol veiksmas yra netyčinis, žalos atlyginti nereikia. O kas grėstų, jei prekę sugadini tyčia?  „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė yra sakiusi, kad prekybos tinklas klientų neprašo atlyginti padarytos žalos, jei asmuo sudaužo prekę netyčia.

Per pastarąją savaitę degalų kainos Lietuvoje nepakito, sumažėjo Estijoje, o Latvijoje atpigo tik benzinas, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias dyzelinas – Latvijoje, benzinas – Estijoje. Vidutinė 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje – 1,699 euro, Rygoje – sumažėjo nuo 1,834 iki 1,814 euro, Taline – nuo 1,930 iki 1,879 euro.

Lietuvos savivaldybės yra įpareigotos iki kitų metų pradžios nustatyti mažos taršos zonas savo teritorijose. Kaip tai bus įgyvendinama? Ar miestai užsivers taršiems automobiliams? Ar tai paskatins gyventojus persėsti į viešąjį transportą ir keliones pėsčiomis? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyrius vedėjas Rimantas Baravykas ir žurnalo „Auto Bild“ vyriausiasis redaktorius, automobilių eks...

Besivystančios šalys gali sumažinti išmetamų teršalų kiekį santykinai nedidelėmis investicijomis, tačiau joms reikia didesnės tarptautinės bendruomenės paramos, ketvirtadienį pareiškė Pasaulio bankas.  Nors mažos anglies dioksido emisijos gali atnešti ekonominės naudos, besivystančioms šalims reikia „geresnių ir tvaresnių galimybių gauti finansavimą ir sutelkti privatų kapitalą“, kad būtų patenkinti šalių poreikiai, rašoma naujoje banko parengtoje ataskaitoje.

Kai kuriems politikams ir ekonomistams raginant Vyriausybę imtis žadėtos mokesčių reformos, Valstybės kontrolės (VK) atstovė sako, kad ir be reformos galima įvesti naujų mokesčių ar atsisakyti kai kurių lengvatų.    „Mokestinė reforma būtų idealu, bet klausimas, kada ir kokios apimties ji įvyktų, bet ir be reformos yra tam tikrų tarptautinių organizacijų anksčiau pateiktų rekomendacijų atliepti tas problemas.

Jeigu pamiršote sumokėti rinkliavą už šiukšlių tvarkymą, jums gali grėsti nemalonumai. Turėsite padengti ne tik nesumokėtą skolą, bet ir teismo išlaidas. Penktadienį išplatintame pranešime Vilniaus apygardos administracinis teismas atkreipia Vilniaus regiono gyventojų dėmesį, kad, preliminariais duomenimis, iki šių metų pabaigos gali gauti maždaug 5 tūkst. prašymų dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Šį savaitgalį „Swedbank“ ketina atlikti planinius duomenų centrų patikrinimo ir priežiūros darbus, kurie vykdomi kiekvienais metais. Šie darbai bus vykdomi nakties metu, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų klientams. Atliekant šiuos darbus tikėtini trumpalaikiai banko paslaugų trikdžiai, praneša įmonė. Numatoma, kad lapkričio 5, 6 ir 7 dienomis tarp 3:00 ir 6:00 val. ryto trumpam gali sutrikti bankomatų, elektroninių kortelių skaitytuvų veikla ir banko mokėjimo kortelių aptarnavimas.

Svarbiu ateities energijos šaltiniu laikomo vandenilio poreikis Lietuvoje iki 2030 metų bus minimalus, tačiau vėliau jis sparčiai augs, todėl būtina investuoti į jo gamybą, sako Energetikos ministerijos atstovas. Pasak Žilvino Danio, iki 2030 metų šios investicijos turėtų viršyti 400 mln. eurų.

Socialinis tinklas „Twitter“ pranešė, kad penktadienį pradės darbuotojų atleidimo procesą, naujajam platformos savininkui, milijardieriui Elonui Muskui nusprendus nieko nelaukti ir imtis veiksmų užtikrinti gerus finansinius rodiklius.  Visos įmonės darbuotojams skirtame laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, sakoma, kad prasidėjus darbo dienai penktadienį (Kalifornijos laiku), „Twitter“ darbuotojai elektroniniu paštu gaus pranešimus apie jų likimą.