Didžioji dalis apklaustųjų mano, kad laiškas ir siuntinys Lietuvoje turi būti pristatomi per dvi dienas, į Europos Sąjungos šalis – per 5 dienas. Tačiau už greitesnį jų pristatymą daugiau sutiktų mokėti tik 26 proc. apklaustųjų, o pusė (50 proc.) nesutiktų, pranešė RRT.
Daugiau nei pusė (58 proc.) apklaustųjų nurodė, kad pašto skyrius turėtų veikti 5 darbo dienas per savaitę.
„Tačiau tik 8 proc. apklaustųjų sutiktų mokėti daugiau už pašto paslaugą, tam, kad pašto skyrius ar juos aptarnaujantis mobilus laiškininkas dirbtų daugiau darbo dienų per savaitę ar ilgesnėmis darbo valandomis. Tuo metu daugiau nei du trečdaliai (66 proc.) nurodė, kad daugiau mokėti nesutiktų“, – pranešime sakė RRT Geležinkelių ir pašto reguliavimo grupės vadovė Rita Liuokaitytė.
Nenori mokėti daugiau
Be to, didžioji dalis apklaustųjų (65 proc.) nesutiktų mokėti daugiau už paslaugą, jei, pavyzdžiui, paštomatas, būtų arčiau namų (iki vieno kilometro atstumu).
Kaip svarbiausius kriterijus siunčiant siuntą gyventojai nurodė kuo mažesnę kainą (50 proc.), jos saugumą (30 proc.) ir siuntimo laiką (20 proc.).
„Tik 17 proc., jaunesni (18-35 metų amžiaus) apklaustieji ir kaimiškųjų vietovių gyventojai dažniau nurodė, kad sutiktų mokėti už pašto paslaugas daugiau, jei pašto paslaugos teikimo vieta būtų arčiau namų“, – sakė R. Liuokaitytė.
62 proc. respondentų teigė, kad dažniausiai pristatyti siuntas renkasi į paštomatus, 16 proc. – į pašto skyrius.
Dažniausiai jie naudojosi Lietuvos pašto (54 proc.) ir „Omniva LT“ (48 proc.) paslaugomis.
RRT užsakymu apklausą 2023 metų gruodį atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Apklausa vyko visose Lietuvos savivaldybėse, apklausta tūkstantis respondentų.
