Architektai siūlo gyventojams patiems įsirengti tokią patalpą savo rūsyje, požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse, bažnyčiose.
Tūkstančiai ukrainiečių kas dieną slepiasi slėptuvėse ir priedangose nuo rusų bombų ir raketų. Įsikūręs Kyjive universitetas, dar neseniai buvo pripildytas studentais, dabar tapo išsigelbėjimo nuo apšaudymų vieta. Ten yra visko, ko gali žmonėms prireikti: dušai, pirmosios pagalbos punktai, maistas.
Tokių slėptuvių Lietuvoje beveik nėra, o pasislėpti kažkiek apsaugojančiose priedangose galėtų tik 28 procentai tautiečių. Lietuvos architektų rūmai ragina tautiečius patiems įsirengti priedangas nelaukiant pagalbos iš valstybės.
„Yra orientuota į visus piliečius, kad jie nelauktų, kol savivaldybė kažką padarys arba valstybė, kad pačiam reikia daryti su kaimynais. Rekomendacijos – tai rasti patalpą, kuri nebūtų prie lango, kad sprogęs išorėje sprogmuo nesužeistų, neužgriūtų ant tavęs“, – sako Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Algimantas Pliučas.
Daugiau nei prieš metus Seimas nusprendė, kad naujai statomi didesni pastatai privalo turėti priedangas, jie iškils tik po keleto metų. Nors politikai teigia, kad karo pavojai realūs, priedangų reglamento statybininkams Aplinkosaugos ministerija vis dar nėra parengusi.
Gyventojai informacijos stoką vertina prastai
Pasak mūsų kalbintų tautiečių, vis dar trūksta informacijos apie saugias patalpas ekstremalios situacijos metu. O rekomendacijas apie tokių priedangų įsirengimą patiems vertina prastai:
„Aš nemanau, kad tai yra teisinga, ne visi gali sau tai leisti, ne visi tam planuoja finansus ir apie tai mąsto. Manau, kad valstybės čia yra atsakomybė.“
„Būtų gerai, kad būtų kažkokia aiški koordinacija iš valstybės, nes dabar informacijos iš tikrųjų yra gana mažai.“
„Sakyčiau, labai plati sąvoka, bet paprastas atsakymas: valstybė nusiplauna rankas, šitaip negali būti. Visuomenė palikta sau, valdžia sau.“
„Na, nežinau. Labai sunku pasakyti, yra pas mus rūsys, bet ar galima ten pasislėpti, sunku pasakyti.“
„Kaip Amerikoj Šaltojo karo metu kiekvienas sau kasė rūsį? Nesąmonė.“
Architektai akcentuoja, kokia turi būti slėptuvė
Pristatę rekomendacijas architektai siūlo žmonėms įrengiant slėptuves atkreipti dėmesį, kad geriausios sienos yra mūrinės ar betoninės. Patalpa turi būti maža ir nuo langų atskirta kuo daugiau sienų. Priedangą taip pat galima įsirengti požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, rūsyje.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad turi būti įrengtas saugus ištrūkimas iš priedangos ir ventiliacija. Rengiant siūlymą architektai rėmėsi ir Ukrainos patirtimi karo metu, todėl nemažą dalį rekomendacijų apima ir pratybos.
„Labai svarbus momentas – pratybos. Turint slėptuvę, ją įsirengus, reikia pratybų, per kiek laiko žmonės į ją gali subėgti. Galbūt paaiškės, kad vienų durų neužtenka, kad reikia dvejų durų pagal žmonių kiekį, kad slėptuvių dydis pakankamas ar įėjimas per mažas“, – pasakoja architektas Tumas Mazūras.
„Ta masė žmonių, kai tu ją matai einančią, rodo, kiek smarkiai vis dar trūksta slėptuvių vietų Ukrainoje, kuri jau antrus metus yra nuolat apšaudoma. Lietuvoje apie tai mes dar turime laiko pagalvoti ir tikrai labai svarbu, kad tai būtų įgyvendinta“, – tvirtina šaulė, savanoriaujanti Ukrainoje, Milda Goštautaitė.
Kaip teigia Architektų rūmai, svarbu ruošiant patalpas pasirūpinti ir maisto atsargomis, turėti išgyvenimo kuprinę, kurioje būtų išoriniai akumuliatoriai, vanduo, pagrindinės higienos priemonės, vaistai, dokumentai ir grynieji pinigai.
Kaip rodo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atliktas tyrimas, vis dėlto, dar pusė tautiečių ekstremalios situacijos metu nežinotų, ką reikia daryti.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
JEI VALSTYBĖ NESIRUOŠIA GINTI ŽMONIŲ, AŠ TAIP PAT NESIRUOŠIU JOS GINTI.
