Daiktus į nediduką lagaminą baigia krauti 78-erių vilnietė Regina. Tarp svarbiausių – ne drabužiai, o tai, kas brangiausia – nuotraukos ir knygos. Jau netrukus moteris su šiuo lagaminu keliaus į Vievyje esančius privačius senjorų namus.
Vieniša moteris sako mielai iš savo namų kojos nekeltų, bet...
„Prasidėjo viskas nuo sveikatos, man prieš du metus buvo atliktos kelios operacijos viena po kitos. Aš vaikštau sunkiai“, – pasakojo vilnietė Regina Vincė Wegner.
Taip Regina leidosi į sau tinkamų senjorų namų paieškas.
„Pagalbą galima surasti, aišku. Bet ta pagalba yra ateinanti ir ne tada, kada tau reikia. Labai vienai liūdna. Ir svarbiausia, norėjau pati sau surasti namus. O ne, kad kažkas iš artimųjų mane nuvežtų ir uždarytų“, – tikino moteris.
Senjorų namuose – geriau
Regina Lietuvoje gyvena keturiolika pastarųjų metų. Anksčiau jos namai buvo Vokietijoje. Ten apsigyveno 1980-aisiais, ištekėjusi už vokiečio. Regina sakė, jeigu ne sutuoktinius išskyrusi mirtis, vargu, ar būtų sugrįžusi.
„Man labai pasisekė, kad radau labai padorų žmogų, labai gerą žmogų, kuris rūpinosi ir manimi, ir mano šeima“, – pabrėžė ji.
O prieš mirtį vyras Reginai tiesiog pasiūlė – kai liks viena, grįžti į savo tėvynę.
„Šeima išmirė, grįžau į Lietuvą. O mano sesutė gyvena Baltupiuose, tai ieškojau buto, kad būčiau arčiau jos“, – kalbėjo vilnietė.
Ir su visais daiktais Regina Vievyje jau apsigyvens mažame kambaryje, senjorų namuose. Mėnuo jame moteriai gali atsieiti nuo 1700 iki 3000 eurų, priklausomai nuo to, ar vienvietį, ar dvivietį kambarį pasirenka.
Tokius pinigus pakloja iš JAV grįžusi Irena. Moteris savo gyvenimo istorijos viešai nepasakoja, tačiau su malonumu pasidalijo patirtimi, kodėl senjorų namuose geriau nei būtų savo bute. Pasirodo – čia mankštintis įkvepia darbuotojai, o namuose – veikiausiai iš lovos neliptų, kaip prisipažino moteris.
„Naudinga. Sunku eiti ir mankštintis, bet ateinam“, – neslėpė iš emigracijos grįžusi lietuvė.
Norinčiųjų apsigyventi senjorų namuose, kaip sako šių namų atstovas, daugėja. Mat jau pasikeitė žmonių sovietmečiu egzistavusi samprata, kad gyvenimas senelių namuose yra rykštė. Dabar žmonės ne tik nesibodi, bet ir prašo geresnių sąlygų.
„Kad gyvenimas senjorų namuose, būtų kuo labiau panašus į prieš tai turėtą gyvenimą. Ar tai būtų kirpykla, ar būtų bažnyčia“, – kalbėjo „Vievio namų atstovas“ Jonas Zalba.
Todėl po namus šmirinėja specialiai senjorams apgyvendintas šuniukas.
Trūksta ir vietų, ir lėšų
Valdininkai pripažįsta – senjorų namų šalyje tikrai trūksta, mat senstančiųjų Lietuvoje daugėja. Nepaisant to, kad vieniši, artimųjų pagalbos nesulaukiantys ar jų tiesiog neturintys, žmonės norėtų būti slaugomi namie, dažnam jų reikia priežiūros visą parą ir slauga namuose netinka.
Todėl metų vidury eilėje į senelių namus laukė apie 1000 žmonių. Lietuvoje tokių namų pernai suskaičiuota apie 230 – ir privačių, ir valstybinių. Ir, nors žmonės gali išsirinkti vietą, kur lauks gyvenimo saulėlydžio, dažnam pasirinkti geriausius namus, kaip sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė – neleidžia kišenė. Nors be slaugos ir globos, nelieka nė vienas, kam ji būtina.
„Kaina yra didesnė, nei asmuo gali sumokėti. Skirtumą dengia savivaldybė, iš savo biudžeto lėšų. Arba, jeigu tai yra asmuo su sunkia negalia, iš valstybės biudžeto lėšų, tikslinių dotacijų“, – teigė Violeta Toleikienė.
O kam priklauso slauga, dažniausiai nusprendžia konkrečios savivaldybės seniūnijos deleguoti socialiniai darbuotojai.
„Yra nustatomas žmogaus savarankiškumo lygis, darbingumo lygis, žmogus turi turėti negalią. Ruošiama visa dokumentų byla, ir, įvertinus poreikį, žmogui skiriama paslauga“, – tvarką paaiškino savivaldybės atstovė Jūratė Kristina Kasinskienė.
Ir pasislenka laukiančiųjų eilė nebūtinai mirus senjorui. Kasmet steigiasi vis daugiau naujų senjorų namų.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Jei kas menesi duotumet savo vaikams, tai ir aplink sokinetu, jei ne patys, tai samdytu slauge
