2009-aisiais prie Seimo atėjusi pikta minia sukėlė riaušes ir susigrūmė su Viešojo saugumo tarnybos pareigūnais.
„Šovė n***ui, iš tų, b**t, šovė iš to – b**t, ašarinių dujų, tiesiai į pirštą p**o“, – tąkart pyktį liejo riaušių dalyvis.
PVM tik didėja
Žmonių pyktį sukėlė vadinamoji naktinė reforma – Lietuvą ir pasaulį užklupusi finansinė krizė privertė ieškoti papildomų pinigų į biudžetą.
Tą kadenciją vadovavo konservatoriai su Andriumi Kubiliumi priešakyje. O šalies finansus dėliojo dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė. Būtent jie padidino pridėtinės vertės mokestį. Iš pradžių nuo 18 iki 19 proc., o vėliau ir iki 21 proc.
Tuomet Kubilius tautai aiškino, kad PVM didinamas laikinai – kol praeis krizė. Bet tas laikinumas tęsiasi iki šiol.
„Reikėjo už mane balsuoti 2012 metais, kad būčiau galėjęs pratęsti savo darbą Vyriausybėje, būčiau pažadą įvykdęs“, – tikino buvęs premjeras Andrius Kubilius.
Bet valdžioje ir vėl konservatoriai, ir vėl bręsta planas didinti PVM. Tik šį kartą tikslas kiek kitoks – reikia surasti daugiau pinigų mūsų kariams. Kad šiais neramiais laikais kariuomenė būtų tiek pajėgi, kiek tik gali būti.
„Ir pats Gabrielius Landsbergis yra įvardinęs, gal žmonėms būtų suprantamiausia, jeigu atėjęs į parduotuvę moki už prekę ir tau parodo prekės kainą, parodo PVM ir parodo papildomą procentą, kurį moki, kitaip sakant, papildomai prie PVM pridėta tiek, kiek reikėtų, kad tai padengtume“, – paaiškino A. Kubilius.
Tiesa, kai „Jozitos“ savininkas ant čekių užrašė, kas pakėlė akcizą naftos dujoms, konservatoriai nebuvo patenkinti, o Mokesčių inspekcija nurodė, kad tokius užrašus reikia pašalinti. Ar valdžia taisykles interpretuotų savaip ir kitokius užrašus čekiuose įteisins, dar neaišku. Mat PVM kėlimas patinka ne visiems.
„Ir vėl, eilinį kartą, už viską sumokėtų gyventojai, man tai nepriimtina. Taip, galima būtų svarstyti šį pasiūlymą, mažinant PVM tarifus būtiniausiems maisto produktams, tačiau turiu labai didelių abejonių, kad tai atsitiks, todėl siūlyčiau, vis dėlto, ieškoti kitų būdų“, – kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.
Nori įtraukti verslą
PVM mokame visi – tiek turtingieji, tiek ir sunkiausiai besiverčiantys. Todėl, kai kurie politikai siūlo neapkrauti mokesčiais vargingiausiųjų, o pinigų susirinkti, pavyzdžiui, iš verslo ir padidinti pelno mokestį.
„Ar mes visi gyvename toje visuomenėje, įskaitant ir verslą, saugiai, ar tai yra vien tik verslininkų problema, kad reikia ginti savo šalį ginklu?“ – retoriškai klausė Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
PVM yra pagrindinis šalies mokestis, iš jo šiemet planuojama surinkti daugiau nei 6,5 mlrd. eurų. Pakėlus jį vienu procentu, į biudžetą suplauktų papildomi beveik 300 mln. eurų.
Žmonių nuomonės dėl tokio pakeitimo išsiskiria:
„Nu, mums pakėlė pensijas, tai gal ir sutiktume mažą dalį savo paaukoti.“
„Čia turi mažinti, o ne didinti, jau čia taip vos įperkam ir dar... jau čia ne, ne.“
„Nemanau, kad reikėtų didinti. Skolinasi gal valstybė, tegul.“
„Juk vargstam, nuo algos, iki algos.“
Kubilius: tegul siunta
Ekonomistai sako, kad PVM kėlimas skamba logiškai ir solidariai.
„Tie, kas daugiau vartoja, perka brangesnes prekes, jie daugiau susimoka, tie, kas vartoja mažiau, jie mažiau prisideda. Ir iš esmės tai paliečia visus, ir yra visų bendras interesas, tiek įmonių, tiek gyventojų“, – sakė ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Čmilytė-Nielsen sako, kad tai apskritai neturėtų būti vienas mokestis.
„Mano vertinimu, tai turėtų būti mišrios priemonės, finansavimas ne iš vieno šaltinio, jų reikėtų daugiau“, – kalbėjo ji.
Žmonių pyktį per krizę patyręs ir iki šiol vienu nepopuliariausiu politiku tapęs Kubilius drąsina partiečius, kad jie nebijotų kelti mokesčių.
„Tegul žmonės siunta dėl kažko, bet būtų labai gerai, kad po 5 metų jiems nereikėtų sakyti, kad konservatoriai kažko nepadarė, rusai ant sienų barškina ginklais, o mes nesugebėjome padaryti to, ką reikėjo padaryti, kartu ir įvedant kažkokius naujus mokesčius“, – teigė A. Kubilius.
Pernai ir šiemet gynybai papildomų pinigų pavyko paimti iš bankų – jiems uždirbus didžiulius pelnus vien dėl palūkanų kėlimo, Seimas priėmė įstatymą, kuriuo bankai yra priversti dalintis pelnu – apytiksliai 400 mln. eurų. Nors bankai ir toliau fiksuoja rekordinius, šimtamilijoninius pelnus, bet kitais metais solidarumo mokestis jau nebegalios.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
