Palangos valdžia žada greitu metu pradėti tobulinti Šventosios uostą. Už 15 milijonų eurų ten nusidrieks nauji molai. Vėliau atsiras vaikų buriavimo mokykla, iškils jūros jėgainių aptarnavimo bazė, vietos karo laivams.
Buriuotojai savo laivus veža į Latviją ir Lenkiją
Tad iš viso Šventosios uostelis galės aptarnauti 400 laivų. Vis tik, to bus per mažai, sako buriuotojai.
„Mes su laivais bėdų neturim. Mes turim su jų stovėjimu bėdą. Yra per mažai infrastruktūros jiems stovėti. Nėra uostelių. Tai tą bėdą mes turim seniai jau ir po truputį ji gilėja. Kyla uostelių kaštai, kyla poreikis tiems uosteliams. Dūstam, nesivysto turizmas, vandens turizmas“, – TV3 žinioms sakė jachtos „Lietuva“ kapitonas Osvaldas Kudzevičius.
„Mes turim apie 27 tūkstančius registruotų vien laivų. Tai pagalvokim, kiek mes vietų turim. Piliavietėje gal kokie 400, Smiltynėje gal 100 laivų, Nidoje gal iki 200, Šilutėje iki 200, dar Svencelė su Dreverna. Va ir visas potencialas. Tai mum trūksta tūkstančių vietų“, – pridėjo Lietuvos buriuotojų sąjungos tarybos narys Robertas Dargis.
O kai paklausa didesnė už pasiūlą didėja ir uostelių kaštai.
„Dvigubai yra išaugę kaštai, net daugiau, trigubai gal net tie kaštai uostelių laikymo. Tai čia vien dėl to, kad jų nėra, yra mažai“, – piktinosi O. Kudzevičius.
Naujų vietų atsiras Klaipėdoje ir Kuršių nerijoje
Todėl buriuotojai laivus laiko Lenkijoje ar Latvijoje ir rinkliavą moka jiems. Tad atliepdami Šventajai, plėsti uostus bei statyti uostelius laivams planuoja ir kiti pajūrio miestai. Štai Klaipėda žada tūkstantį naujų vietų savo prieigose bei Danės upėje.
„Vienas didžiausių ambicingų planų yra atverti Klaipėdos miesto gyventojams Vitės kvartale esantį Žiemos uostą. Kuriame būtų galima švartuoti maždaug 300-400 pramoginių laivų“, – tikino Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Ne ką mažiau ambicingi ir neringiškiai. Jie planuoja įrengti 800 vietų Nidoje, Preiloje, Pervalkoje bei Juokrantėje. Pastarojoje pastatydami visiškai naują uostą.
„Tai vien tik Neringos uostui sugeneruotų apie 8 milijonus eurų PVM per metus. Tai per 10 metų būtų sugeneruota apie 80 milijonų eurų. Buvau dideliai nustebęs, nes tai atpirktų visas valstybės ar verslo, ar kitas investicijas į šitą infrastruktūrą. Nekalbant apie kitus mokesčius“, – svarstė Neringos meras Darius Jasaitis.
Pavyzdys kaip galėtų būti – Estijoje
Visų pajūrio miestų merai vadovaujasi estų pavyzdžiu. Čia veikia 241 uostas, palei Baltiją išsidėstę kas 30 jūrmylių, kurias įveikti jachta gali per dieną. Molams naudoja tiesiog riedulius. Šiuo pavyzdžiu sekanti Palanga, taip sutaupys dešimtis milijonų eurų. Tačiau, anot buriuotojų, reikia vadovautis ir kita estų patirtimi.
Tai vien tik Neringos uostui sugeneruotų apie 8 milijonus eurų PVM per metus. Tai Vienas pats savaime uostas be visos aplinkos, be visų veiklų kompleksinių – laivų priežiūros, remonto, restoranų, apgyvendinimo paslaugų – nedirbs. Mums reikia“, – sakė R. Dargis.
Vis tik buriuotojai pastebi, kad estai susidūrė su kita problema. Kuo daugiau vietų laivams jie pastato, tuo daugiau laivų žmonės perkasi. Žinoma, tai rodo visuomenės praturtėjimą, bet problema atsiduria uždarame rate.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
