Vilnietis pasakoja, jog per metus centų galima prisirinkti tiek, kad užtenka net ne vienam kavos puodeliui, ar paaukoti kilniam tikslui. Kiti gi sako, kad surinkti centai puikiausiai pasitarnauja save lepinant kelionėmis, pavyzdžiui, po Lietuvą.
Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos mokslų daktaras Gabrielius Edvinas Klimenka prieš septynerius metus ėmėsi eksperimento. Mokslininkas sugalvojo lenktis dėl kiekvieno gatvėje surasto cento.
„Su bendradarbe ėjome gatve ir aš pamačiau centą, natūraliai žmogus visą laiką pasilenkia pasiimti, pasiėmiau, ji taip sako: „Aš dėl cento nesilenksiu“. Ir tada aš pagalvojau, kiek žmonės realiai per metus randa pinigų“, – pasakoja G. E. Klimenka.
Ir taip pirmais eksperimento metais, lenkdamasis dėl cento, nuo rugsėjo vyras surinko apie 8 eurus. Netruko jo pavyzdžiu pasekti ir bičiuliai.
„Specialiai neieškai tų pinigų, nes man svarbu, kad būtų kuo natūralesnis radimas. Nesiknaisioji kažkur, nežiūri, jeigu netyčia pamatei, paimi, dedi ir tada biudžeto dalis grįžta, ir taip mes turtiname savo valstybę, – sako G. E. Klimenka. – Dėl eksperimento, sakykime, nes atsiranda „grybavimo“ įgūdžiai, nes tu eini gatve su draugais, ir staiga matai, kad kažkur už trijų metrų, penkių, kažkur centai guli. Toks va, įgūdis atsiradęs, bet šiaip kažkada viena bendradarbė man vieną gerą dalyką pasakė: aš dėl to cento lenkiuosi, nes tai LR valiuta.“
Nors vienais metais vilnietis rado dvi kupiūras po dvidešimt eurų ir dar penkis eurus, surastų pinigų suma tais metais šoktelėjo per 58 eurus. Per septynerius metus tai buvo didžiausia rasta pinigų suma. O rastus pinigus metų pabaigoje vilnietis iškeičia.
„Šiaip, bandžiau kažkada ten labdarai atiduoti. Bet kadangi nedidelės tos sumos, tai kokiai kavai išleidžiu“, – teigia G. E. Klimenka.
Iš centų susitaupo nei po kelis šimtus eurų
Tiesa, ne visi tautiečiai taip radę centą, pasiryžę lenktis. Dažnas nusispjauna, nes už vieną centą, kaip sako, ne ką ir nusipirksi. Kiti gi smulkius centus tiesiog sukaupia ir tada neša keisti – pavyzdžiui, kunigai bažnyčiose, kai suaukoja parapijiečiai per mišias.
O dar kiti žmonės patys iš piniginės deda į taupyklę vadinamąją smulkmę. Bent taip sako vilnietis Giedrius, į Lietuvos banko skyrių atskubėjęs su maišu metalinių centų ir eurų, sukauptų maždaug per dvejus metus.
Ir taip per kelerius metus į taupyklę sumetęs nei daug nei mažai – apie šešis šimtus eurų.
„Nuo mažens aš taupydavau, tai ir dabar taupau visada. Likutį dedu į taupyklę, ir viskas. Toks papildomas būdas, o paskui iš šitų centų į kažkokią kelionę, kažką pasidarome“, – pasakoja Giedrius.
Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė sako, kad išaušus Naujiesiems sudaužiusių savo kiaules taupykles kasmet apstu. Žmonės keičia surinktus centus į popierines kupiūras. Ir taip bankas apskaičiavo, kad išleidus į apyvartą, pavyzdžiui, vieno ir dviejų centų monetas, per savaitę jų atgal grįžta apie trisdešimt procentų.
„O visų kitų septyniasdešimt. Tai vadinasi, tas skirtumas vieno ir dviejų centų monetų yra arba tiesiog pametamos, išmetamos, arba gyventojai kaupia taupyklėse, ar kažkur įmeta į mašinos dureles. Mano mama pensininkė į stiklainiuką virtuvėje ant stalo kaupia. Mažos monetos sunku man įžiūrėti“, – sako E. Lisinskaitė.
Prieš kelerius metus šalies valdžia užsimojo suapvalinti kainas, kad apyvartoje liktų kuo mažiau vieno ir dviejų centų monetų. Pavasario sesijoje Seimas svarstys, ar pereiti prie kainų suapvalinimo.
Plačiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
