Gavinui Blomeley pasisekė, kad jo motina prieš mirtį buvo neįtikėtinai organizuota. Ji paliko raštelį, kuriame buvo nurodytas jos telefono prieigos kodas ir prieiga prie visų internetinių slaptažodžių, skelbia portalas „The Guardian“.
„Negaliu net įsivaizduoti, kaip galėjo būti sunku neturint šių slaptažodžių arba nežinant, kad egzistuoja šis raštelis su visais jos slaptažodžiais, – sako G. Blomeley. – Užrašų knygelėje mano mama turėjo abėcėle ir formulėmis pagrįstą logiką, skirtą užšifruoti visiems savo slaptažodžiams, įskaitant bankininkystės, pensijų, socialinių tinklų – visko“.
Galimybė paskirti internetinį palikimą
Nėra vieno langelio ar vieno būdo, kaip įamžinti ar ištrinti paskyras. Kai kurios bendrovės, įskaitant „Google“, dabar ištrina paskyras po dvejų metų neaktyvumo, tačiau visose platformose nuoseklumo nėra.
„Facebook“ tam tikrais atžvilgiais iš tikrųjų yra gana pažangus ir lyderis šioje srityje“, – sako Melburno universiteto skaitmeninės žiniasklaidos tyrėjas Bjornas Nansenas, dirbantis Melburno universiteto (Australija) „mirties technologijų“ grupėje.
„Laikui bėgant jie sukūrė savo politiką: galite paskirti palikimo kontaktą, kad jums mirus tas asmuo galėtų laikytis jūsų pageidavimų ir/ arba uždaryti jūsų paskyrą, arba ją įamžinti“, – sako B. Nansenas.
Įmanoma ne visur
B. Nansenas sako, kad kitose platformose tokia politika netaikoma: „Tiesiog turite laikytis tų pačių senų veiksmų, t. y. palikti kam nors savo slaptažodžius ir savo pageidavimus, ką norite, kad būtų daroma su paskyromis ir turiniu. Dažnai pažeidžiate paslaugų teikimo sąlygas“.
Jis sako, kad, atsiradus dviejų veiksnių autentifikavimui naudojant biometrinius duomenis, tai tampa vis sudėtingiau, nes užtikrinama, kad tik sąskaitos turėtojas gali prisijungti prie sąskaitos.
B. Nansenas sako, kad interneto bendrovės turėtų palengvinti šį procesą, tačiau vis daugiau žmonių į testamentą įtraukia nurodymus, ir tikėtina kad laikui bėgant jų daugės, nes miršta jau išmaniosios kartos atstovai.
Skaitmeninį palikimą galima įtraukti į testamentą
„Standards Australia“ teigia, kad apie 60 proc. suaugusių australų yra sudarę testamentą, tačiau ne visi iš jų pasirūpino savo skaitmeniniu palikimu.
Nevyriausybinė standartų įstaiga priklauso 35 šalių organizacijų grupei, siūlančiai pagrindinius principus ir gaires, kaip organizacijos turėtų tvarkyti procesą, kai giminaitis ar testamento vykdytojas prašo prieigos prie mirusio asmens sąskaitos.
Australijos standartų tarnybos „Standards Australia“ vyriausiasis ryšių ir komunikacijos vadovas Adamas Stingemore‘as sako, kad tai reiškia, jog reikia sukurti bendrą apibrėžimų rinkinį, kurį įmonės galėtų įtraukti į paslaugų teikimo sąlygas.
„Blogiausias metas spręsti tokį iššūkį yra tada, kai žinote, kad kažkas iš jūsų šeimos narių mirė, o tarp šalių kilo nesantaika, – sako jis. – Mes norime užbėgti tam už akių šių skirtingų tipų platformose. Yra bendri klausimų rinkiniai ir žmonės gali pasirinkti, kas atsitiks su jų duomenimis ir turtu“.
Svarbus mirusiojo privatumas
B. Nansenas sako, kad dar vienas veiksnys yra mirusio asmens privatumas ir tai, ar jis nori, kad asmenines žinutes ir turinį matytų šeimos nariai, ar kad jos būtų ištrinamos.
„Tai sudėtinga, – sako jis. – Galite turėti elektroninių laiškų, žinučių, nuotraukų, vaizdo įrašų, kuriuos dėl įvairių priežasčių galite norėti ištrinti arba nenorėti, kad tam tikri žmonės juos matytų“.
Sąskaitų uždarymas – ilgas procesas
J. Blomeley sako, kad geriausias patarimas – iš anksto pasirūpinti įgaliojimu, o prieigą prie sąskaitų įtraukti į reglamentuotą testamentą.
Jis sako, kad motinos sąskaitų uždarymo procesas užtruko ilgai, nors ir turėjo visus slaptažodžius. Tai užtruko keletą savaičių, kol jis viską sutvarkė po motinos netekties.
„Laimei, visi buvome tokioje padėtyje, kad galėjome pasiimti laisvo laiko... tačiau galiu įsivaizduoti, kad kai kuriems asmenims, atsižvelgiant į skirtingas aplinkybes, tai buvo daug sudėtingiau“.
