SEB prognozuoja, kad šiemet palūkanų normos galėtų kristi vienu procentu – o tai reikštų, kad 600 eurų už būsto paskolą kas mėnesį mokanti šeima per mėnesį sutaupytų pusšimtį eurų.
Lietuvos gyventojai su viltimi laukia, kol pradės mažėti rekordiškai išbrangusių būsto paskolų palūkanos. Ekonomistai prognozuoja, kad palūkanų našta šiemet mažės, ECB bazinės palūkanų normos turėtų susitraukti bent vienu procentu. O iki pirmojo mažinimo esą liko laukti nedaug.
„Arba bus vėlyvą pavasarį, arba birželį. <...> Galvojam, kad keturi mažinimai šiais metais. Metų pabaigoje trys procentai. <...> Nesame tokie optimistiškesni kiek rinkos, bet, manome, vis tiek tai darytų teigiamą įtaką“, – teigia SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Banko skaičiavimais, jei šis scenarijus išsipildytų, 90 tūkstančių eurų paskolą turinti šeima, kuri šiuo metu per mėnesį moka beveik 600 eurų, pritaikius sumažėjusį EURIBOR metų gale per mėnesį mokėtų 50 eurų mažesnes mėnesines įmokas.
O dar po metų, jei bazinės palūkanų normos nukristų dar vienu procentu, įmoka nukristų žemiau 500 eurų per mėnesį.
„Svarbiausia žmonėms, kad tai yra jau mėnesių klausimas, mėnesių klausimas. <...> Pikas, kiek žmonės išleido būsto paskoloms per mėnesį, per ketvirtį, jis iš esmės, praeitų metų pabaiga, šių metų pradžia. Yra pikas“, – sako T. Povilauskas.
Palūkanų normos – kris
Tiesa, kiti ekonomistai prognozuoja, kad esą ECB palūkanas gali pradėti mažinti ir dvigubai didesniu greičiu, kai palūkanų normos iki metų galo nukristų dviem procentais.
„Tikėtina, kad Europos Centrinis Bankas palūkanas pradės mažinti birželį arba liepą, tą mato ir rinka, bet aš neatmesčiau scenarijaus pagal kurį ECB pradės mažinti palūkanas ne po 0,25 punkto, o 0,5 procentinio punkto. Visi išankstiniai indikatoriai labai aiškiai rodo, kad infliacija euro zonoje gana stipriai sulėtės“, – teigia „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Kol ECB laiko aukštas palūkanų normas, pasak ekonomistų, tol Lietuvoje nekilnojamojo turto kainos laikysis vietoje.
SEB bankas taip pat tikisi, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas augs 1,5 procento, kiek optimistiškesnę prognozę gruodį buvo pateikęs Lietuvos bankas.
„Esame sąstingyje, bet mums turbūt yra svarbiau ta kryptis, kuria mes judame. Tai, kas vyksta dabar yra didesnė tikimybė, kad mes judėsime sparčiau šių metų antrą pusmetį. <...> Apskritai šių metų tas augimas prognozuojamas, jis istoriškai yra nedidelis“, – sako T. Povilauskas.
„Aš matau dabartinę situaciją kaip sąstingį su teigiamom rizikom, kurios realizuojasi, nes išankstiniai rodikliai rodo, kad Lietuvos ekonomikos aktyvumas praeitų metų gruodį buvo didžiausias, stipriausias per 17 mėnesių, dėl to, kad pradeda vis geriau jaustis pramonė, lygiai taip pat ir euro zona“, – tikina A. Izgorodinas.
Laukia sudėtingas pusmetis
Ekonomistai giria Lietuvos pramonę, kuri be didelio nuosmukio pernai sugebėjo atsilaikyti prieš nepalankią ekonominę situaciją.
„Faktas, kad eksportas nebuvo taip sustojęs, ir atsargų mažėjimai praeitų metų trečiąjį, ketvirtą ketvirtį, jie aišku buvo sąskaita parduodamos produkcijos į minusą, nes ji buvo pagaminta su brangesne elektra, brangesnėmis žaliavomis, bet gerai, kad įmonės išsivalė, bendrieji tie rodikliai nenusmukdė viso to“, – teigia pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Tačiau Lietuvos verslas perspėja, kad dabar laukia sudėtingas pusmetis iki palūkanų mažėjimo pradžios.
„Šių metų topic'as (angl. tema) bus pinigai, prieiga prie kapitalo ir jų kaštai, nes jie yra išbrangę, aptarnauti paskolas, vystytis yra labai sudėtinga. <...> Iki tos vasaros dar reikia dagyventi. Prieiga prie kapitalo, ji labai prasta. Ir jeigu norime matyti tą pramonę eksportuojančią tokią pačią tempiančią Lietuvos rogutes ekonomikos, reikėtų ateinančiais mėnesiais, labai daug padėti, galimybę turėti pasiskolinti, ne subsidijuoti“, – sako V. Janulevičius.
Pramonininkai mano, kad esant tokiai situacijai negalima verslo apkrauti papildomais mokesčiais. Esą valdžiai reikia stengtis didinti konkurenciją tarp bankų, ieškoti stambių investuotojų, kad tiek Lietuvos, tiek kitų Europos valstybių verslas skolintųsi tomis pačiomis sąlygomis.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
