Lietuvos verslas

Finansų ministerija pirmadienį pateikė derinti patobulintą 2021 m. biudžeto projektą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas valstybės sienos apsaugai ir Lietuvos finansiniams įsipareigojimams NATO. Tuo pačiu, įvertinus atnaujintą Ekonominės raidos scenarijų, patobulintame valstybės biudžete mažėja valdžios sektoriaus deficitas. Atnaujintas 2021 metų biudžeto projektas šią savaitę bus pateiktas Vyriausybei ir Seimui, teigiama ministerijos pranešime.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir jos valdymo sričiai priskirtų 20-ies įstaigų bei įmonių darbuotojai ir jų giminaičiai, deklaravę pasėlius tiesioginėms išmokoms gauti, 2020 metais gavo 20,5 mln.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame septynerių metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 2452 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 35 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo minus 0,008 procento. Ši emisija pradėta platinti šių metų kovo 1 dieną, jos papildymo aukcione gegužės 10 dieną obligacijų parduota už 40 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,017 procento.

Vyriausybė pirmadienį posėdyje pritarė patikslintam šių metų „Sodros“ biudžetui, kuriame numatomos 204 mln. eurų didesnės pajamos, 95 mln. eurų didesnės išlaidos ir iš viso 109 mln. eurų didesnis fondo biudžeto rezultatas. Patikslintas projektas teikiamas Seimui.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigia, kad projektas koreguojamas atsižvelgiant į atnaujintą 2021-2024 metų šalies ekonominės raidos scenarijų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki birželio 14 d. iš viso yra patvirtinusi 155,2 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui, rašoma pranešime žiniasklaidai. Subsidijoms skirta 116 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 31,49 mln. eurų, turgavietės mokesčio kompensacijoms – 2,14 mln. eurų, o savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims skirta 5,6 mln. eurų subsidijų.  Daugiausiai subsidijų (28,6 proc.

Valstybinės mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad nuo šio pirmadienio lankytojus „gyvai“ konsultuoja didžiųjų šalies miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – klientų aptarnavimo centrai. Juose laukiami iš anksto vizitus suplanavę ir tik jiems užsiregistravę bei visų saugumo reikalavimų besilaikantys klientai. Planuojama, kad visi kiti padaliniai, įvertinus dėl Covid-19 pandemijos kintančias karantino sąlygas, atsidarys liepos mėnesį.

Dvidešimties didžiausių Lietuvos įmonių apyvarta pernai metais sumažėjo 4 proc., tačiau jos uždirbo 30 proc. daugiau pelno nei 2019 m., rodo duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ atlikta įmonių finansinių ataskaitų apžvalga.  Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, į pirmą didžiausių įmonių vietą pernai metais įsiveržė 6 proc. augusi „Maxima grupė“ su 4,2 mlrd. eurų pajamų, ir aplenkė antroje vietoje likusią „Orlen Lietuva“, kurios pajamos per pandeminius metus sumažėjo 46 proc.

Pirmadienį Vyriausybė pritarė Akcizų įstatymo pakeitimams, pagal kuriuos alkoholiniams gėrimams ir tabako gaminiams taikomi mokesčiai didės artimiausius trejus metus. „Šiemet baigiantis galioti trejų metų akcizų planui, parengėme naująjį dokumentą, atsižvelgiant į akcizais apmokestinamų prekių kainų, rinkos tendencijų, vartojimo pokyčius, juos lemiančius veiksnius, kaimyninių šalių politiką ir galimą poveikį šešėlinei rinkai.

Pirmadienį apžvelgęs šalies ūkio padėtį centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 5,1 proc. Taip pat didės ir atlyginimai, ir kainos. Lietuvos ekonomika pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklį grįžo į priešpandeminį lygį, o finansų sistema sėkmingai atlaikė ligšiolinius pandemijos iššūkius. Geri metų pradžios ekonominiai rodikliai leidžia didinti BVP prognozę – šiemet tikimasi 5,1 proc. augimo.

Dažnai į pensiją išėję gyventojai skundžiasi sumažėjusiomis pajamomis. Greičiausias ir paprasčiausias kelias gauti daugiau pinigų – išėjus į pensiją ir toliau dirbti. „Sodra“ teigė, kad dirbančių pensininkų pensija didesnė beveik 80 eurų. O amžius dirbti ne kliūtis – vyriausiam dirbančiam pensininkui daugiau nei 95 metai.

Didėjant grėsmėms iš Rytų pusės kaip niekada reikalingas stiprus NATO, ir Lietuva išlaikys ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą gynybai bei palaipsniui jį didins iki 2,5 proc. 2030 metais, sako į viršūnių susitikimą Briuselyje atvykęs prezidentas Gitanas Nausėda.

Viename sostinės daugiabučių gyvenanti moteris piktinasi savo namo administratorius elgesiu. Jos teigimu, įmonė ne tik dalija gyventojams nepagrįstai dideles sąskaitas, bet ir kišasi gyventojams renkantis naują administratorių. Visgi pats administratorius sako, kad gyventoja įmonės darbą „ėmė kvestionuoti dėl neaiškių priežasčių“. Nesąžiningas įmonės elgesys Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Liepa (vardas pakeistas – aut. past.

Septyni iš dešimties lietuvių savo namuose imasi priemonių aplinkai saugoti. Tačiau kas ketvirtas įsitikinęs, kad pastangos gyventi žaliau pareikalaus daug laiko ir pastangų rodo tyrimas. Siekdami gyventi žaliau namuose, dauguma Lietuvos gyventojų (72 proc.), pirmenybę teikia išteklių taupymui. Tai ypač aktualu tarp aukštesnes pajamas gaunančių apklaustųjų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Drabužių parduotuvių tinklui pristačius naują reklamos kampaniją, kurioje modeliais pasirinktos apkūnios moterys, žinomas Lietuvos fotografas nepagailėjo kritikos. Vyras sako, kad nutukimas – tai opi visuomenės sveikatos problema, todėl neturėtų būti populiarinamas prisidengiant tolerancija „kitokiam“ kūnui. Visgi parduotuvių tinklo atstovė patikslina, kad naująja kampanija buvo stengiamasi palaikyti moteris, kurios dėl savo išvaizdos nuolat sulaukia komentarų ir kritikos.

Naujasis gintaro muziejus Nidos centre duris turėtų atverti šių metų liepą, informavo projekto „Neringa – Lietuvos kultūros sostinė 2021“ atstovė. „Tikslios datos dar negalime pasakyti, bet planuojame, kad tai įvyks liepą“, – BNS teigė projekto komunikacijos koordinatorė Jovita Navickaitė-Petrikienė. Gintaro muziejaus įkūrėjai – vieną gintaro galeriją-muziejų Neringoje jau įkurdinę Virginija ir Kazimieras Mizgiriai.

Šią savaitę prekybos tinkluose pasirodė pirmosios šviežios lietuviškos bulvės. Prekybos tinklų atstovai pastebėjo, kad bulvėmis prekiauti ėmė anksčiau nei pernai. O jų kaina siekia nuo 0,99 iki 1,29 už kilogramą. „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sakė, kad lietuviška bulvių kilmė pirkėjams yra tarsi šviežumo ir aukščiausios kokybės garantas. „Šviežios, vietoje augintos bulvės kasmet yra itin laukiamos.

Valstybės konfiskuotos ir paveldėtos brangenybės netrukus bus realizuojamos rinkoje – konkurso būdu pasirinkta bendrovė parduos šimtus vienetų tauriųjų metalų gaminių, briliantų ir safyrų, kurių vertė siekia 37 tūkst. eurų.  Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informavo BNS, kad šiuo metu savo žinioje turi 1900 vienetų juvelyrinių gaminių, daugiausia sidabro, taip pat yra nedidelė dalis aukso, gintaro gaminių.

Šaldyti pusgaminiai gana dažnas vartotojų pasirinkimas dėl greito paruošimo būdo. Daugeliui pritrūkstant laiko maisto gaminimui, šis greitas maistas išlieka itin populiarus. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai pataria, į ką atkreipti dėmesį norintiems kokybiškų ir lūkesčius atitinkančių koldūnų ir įvairių kitų šaldytų pusgaminių, rašoma VMVT pranešime spaudai.

Psichologinio smurto darbe ar mobingo sąvokos nėra apibrėžtos nei Lietuvos Respublikos darbo kodekse, nei įstatymuose, nei visuotinai taikomuose poįstatyminiuose teisės aktuose, rašoma Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pranešime žiniasklaidai. Nesant šių sąvokų apibrėžimų, atsakingų asmenų atžvilgiu yra sudėtinga taikyti atsakomybę – iš esmės ji galima tik dėl mobingo pasekmių: neteisėto atleidimo, nepagrįsto nušalinimo nuo darbo, darbo sąlygų pakeitimo ir kt.

Vilniaus regione bus ieškoma vietos pramoninei teritorijai – užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ ieško galimybių studijos rengėjų, kurie įvertintų potencialias vietas.

Baigiantis karantino ribojimams ir atnaujinant vis daugiau skrydžių, po užsitęsusios pandemijos daugelis pagalvoja apie seniai lauktas atostogas ir poilsinę kelionę. Jų organizatoriai klientus labiausiai vilioja patrauklių kainų pasiūlymus. Tačiau iš tiesų kelionės yra daug brangesnės, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pigiu kelionių pasiūlymu į Graikiją susigundžiusiam vilniečiui teko nusivilti.

Galimybė nusipirkti pigesnes prekes iš Kinijos ar Jungtinės Karalystės (JK) pamažu tampa praeitimi – štai dabar už užsakytą gaminį iš JK reikia sumokėti dar ir muito mokestį. Nors ši žinia skelbta ne pirmą kartą, panašu, kad dalis žmonių vis dar nėra įsigilinę, kaip pasikeitė mokestiniai reikalavimai. Be to, nauji pokyčiai laukia ir siunčiant prekes iš trečiųjų šalių. Skaitytojas Tomas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.

Kredito istorija – tai žmogaus finansinių įsipareigojimų vykdymo metraštis, kuriuo vadovaudamiesi bankai, lizingo bendrovės ar kitos institucijos kiekvieną žmogų priskiria prie labiau ar mažiau patikimų klientų. Ir, atitinkamai, sutinka skolinti arba ne, dalijamasi „Creditinfo“ pranešime. Kiekvienas žmogus pirmiausia gauna gimimo liudijimą, o vėliau gyvenime įvairių dokumentų tik daugėja.

Energetikos ministras Dainius Kreivys penktadienį paragino Europos Sąjungą (ES) solidariai reikalauti atidėti Astravo atominės elektrinės (AE) komercinę veiklą, kol nėra išspręsti visi saugumo klausimai. Europos energetikos ministrų taryboje Liuksemburge D. Kreivys sakė, kad jėgainei išduoti leidimai komercinei elektros gamybai, nors streso testų reikalavimai vis dar nėra įgyvendinti, skelbia Energetikos ministerija.

Į portalą „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi dėl „Bolt“ vairuotojų elgesio pasipiktinusi kaunietė K.R., kuri teigė pastebėjusi galimą vairuotojų sukčiavimą bei apibūdino schemą, kaip kelionės pabrangsta dvigubai. Atskleidė gudravimo schemą „Dažnai naudojuosi „Bolt“ paslaugomis, todėl nustebau, kai trečią kartą pasikartojo ta pati nemaloni situacija, po kurios paslauga už pavežėjimą pabrango daugiau, kaip dvigubai“, – sakė moteris.

Korupcija įtariamas azartinių lošimų ir lažybų bendrovės „Tete-a-tete“ savininkas Samoilas Kacas penktadienį paleistas į laisvę po sulaikymo, BNS patvirtino Vilniaus apygardos prokuratūra. „Įtariamajam skirta kardomoji priemonė, nesusijusi su laisvės atėmimu – tai rašytinis pasižadėjimas neišvykti, uždraudžiant bendrauti su tam tikrais asmenimis“, – BNS sakė prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ penktadienį pranešė užkirtusi kelią kibernetiniams sukčiams, prisijungusiems prie keliolikos klientų paskyrų. „Kibernetiniai sukčiai spėjo pasinaudoti tik keliolikos klientų paskyrų slaptažodžiais ir prisijungę prie jų savitarnos programėlės pasipildė išankstinio papildymo paslaugos sąskaitas“, – rašoma įmonės pranešime. Anot bendrovės, papildymų sumos siekė nuo 5 iki 30 eurų. Dalį gautos sumos nusikaltėliai iškart stengėsi išleisti.

Vidaus reikalų ministerija prašo Finansų ministerijos skirti papildomų lėšų, kai bus tikslinamas 2021 metų biudžetas. Lietuvos sienos su Baltarusija apsaugai prašoma papildomai skirti 11,5 mln. eurų, rašoma pranešime spaudai. Taip pat prašoma numatyti 2,8 mln. eurų papildomoms Valstybės sienos apsaugos tarnybos išlaidoms, susijusioms su neteisėtai atvykusiais migrantais, padengti bei pasieniečių darbo užmokesčiui. Papildomos lėšos vertimams numatytos ir Migracijos departamentui – 50 tūkst.

Kitą savaitę prasideda pradinių klasių mokinių vasaros atostogos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad atostogų metu, kaip įprasta, pradinių klasių mokinių ugdymas vykdomas nebus, todėl vienam iš tėvų nereikės padėti vaikui mokytis nuotoliniu būdu, rašoma pranešime spaudai. Per atostogas nesergančių vaikų priežiūrai nedarbingumo pažymėjimai nėra išduodami ir ligos išmokos nemokamos.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai sulaikė azartinių lošimų ir lažybų bendrovės „Tete-A-Tete“ savininką Samoilą Kacą, BNS patvirtino tarnybos atstovė spaudai Renata Keblienė. Pasak jos, verslininkas sulaikytas ketvirtadienį. „Tete-A-Tete“ savininkas taip pat yra vienas iš Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos vadovų. S. Kacui pateikti įtarimai dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.

Gyventojų vartojimo apimtys nuosekliai augo nuo šių metų pradžios, balandį jos pradėjo šuoliuoti, o vasarą ši suspausta spyruoklė turėtų atsitiesti visu smarkumu, nes santaupų prikaupta nemažai. Tačiau tikrai nemažai daliai gyventojų vis dar kyla klausimas – ar jau metas sau leisti daugiau. Juk pandemija į visus mūsų ankstesnius įpročius privertė pažvelgti su nauju atsargumo filtru, rašoma pranešime.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įtaria, kad visai neseniai, siekiant numarinti iniciatyvą kelti mokesčius loterijų organizatoriams, bandyta papirkti Seimo narį. Tačiau Loterijų asociacijos vadovas Andrius Karaliūnas tikina, kad pareigūnai suklydo. Jo teigimu, loterijų organizatoriai niekaip nesusiję su galimu kyšio davimu. Kaip jau skelbta, STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl bandymo papirkti ir paveikti Seimo narį Matą Maldeikį.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, kuris išsamiausiai svarsto ir labiausiai gilinasi į lošimų ir rinkos reguliavimą, vadovas Mykolas Majauskas sako, kad visada, kai registruojamos su šia rinka susijusios pataisos ir vyksta svarstymai komitete ar Seime, politikai sulaukia spaudimo. Anot jo, svarstant šiuos klausimus „sulaukiama skambučių, laiškų, prašymų susitikti“.  „Tai galima suprasti kaip bandymą daryti įtaką.

Astravo atominei elektrinei (AE) sulaukus palankaus Baltarusijos vyriausybinės komisijos sprendimo dėl pirmojo reaktoriaus tinkamumo pramoninei elektros gamybai, Lietuvos energetikos ministras teigia, kad situacija rodo Minsko abejingumą ekspertų pastaboms dėl saugumo.  Liuksemburge viešintis Dainius Kreivys komentavo BNS, kad penktadienį žada vėl iškelti Astravo AE klausimą Europos Sąjungos lygiu.

Ketvirtadienį Lietuvoje nuskambėjo naujas skandalas: Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įtaria, kad Seimo nario Mindaugo Puidoko padėjėjas norėjo papirkti kitą parlamentarą – Matą Maldeikį. STT neslepia, kad prievarta iš M. Puidoko atėmė tyrimui reikalingus daiktus. Tačiau dėl ko gi galėjo būti siūlytas kyšis? Kaip teigia STT, ikiteisminio tyrimo duomenimis, minėtas padėjėjas Kęstutis Motiečius Seimo patalpose neva pasiūlė Seimo nariui M. Maldeikiui 50 tūkst. eurų kyšį.

Valstybinės mokesčių inspekcija informuoja, kad birželio 30 d. baigiasi terminas iki kurio mokesčių mokėtojai, kurie 2019 m. pasinaudojo vienintele galimybe atsiskleisti ir deklaravo praeityje pamirštus mokesčius dar gali juos susimokėti be jokių delspinigių. Šiuo metu 439 gyventojai ir 253 įmonės, kurie anuomet sudarė periodinių mokėjimų grafikus ir turėjo galimybę per 2 metus pamirštus mokesčius sumokėti be jokių palūkanų, dar turi 6,2 mln. eurų nesumokėtų pamirštų mokesčių.

Jau nuo liepos 1 dienos bus skiriama 28 eurų dydžio vienišo asmens išmoka, rašoma pranešime spaudai. Planuojama, kad prašymą jai gauti bus galima pateikti ne tik internetu asmeninėje paskyroje ar atvykus į teritorinį „Sodros“, bet ir telefonu.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl siūlymo nuo kitų metų sausio keisti kompensuojamųjų vaistų išdavimo reikalavimus, leidžiant pirmąkart rinktis ne tik pigiausią, bet ir kitą vaistą, sumokant tik priklausančią priemoką.  Tokias Farmacijos įstatymo pataisas dėl naujos pacientų kompensuojamų vaistų priemokų skaičiavimo tvarkos siūlo Sveikatos reikalų komitetas.

Atlaisvėjus karantinui, restoranų ir kavinių darbuotojai susiduria su darbuotojų trūkumu. Restoranų vadovai tikina, kad dalis žmonių per karantiną paprasčiausiai atprato dirbti. Kiti pakeitė profesiją ir į restoranus grįžti nebenori. Tuo metu darbuotojai pasakoja, kad restoranuose nenori dirbti, nes ten mažas atlyginimas. Portalui tv3.lt 18 metų moksleivė Gabija pasakojo, kad nori pati užsidirbti asmeninėms išlaidoms ir pramogoms, todėl ieško vasarai darbo.

Maisto žaliavų kainos pakilo į aukščiausią lygį per 10 metų, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot specialisto, daugelis pramoninių ir maisto žaliavų paklausos šuolių priklauso nuo Kinijos, o tai prisideda ir prie kainų augimo visame pasaulyje. Apie ekonominę situaciją N. Mačiulį TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius. Karantinas jau į pabaigą, bet daug kas brangsta, daug kas gąsdina, kad viskas brangs dar labiau.

Netylant diskusijoms dėl šunų ir kitų naminių gyvūnų netinkamų laikymo sąlygų ir žiauraus elgesio su jais, žemės ūkio ministras teigia, jog būtina aktyviau tikrinti veisėjus, daugiau dėmesio skirti šešėlyje veikiantiems daugintojams.  Pasak Kęstučio Navicko, dar svarbiau dabar imtis priemonių, kad ateityje nereikėtų konfiskuoti augintinių.

Vyriausybė nepritarė dalies Seimo narių siūlymui taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausiems, lietuviškiems bei ekologiškiems maisto produktams, kurių sąrašą tvirtintų Ministrų kabinetas.  Posėdyje trečiadienį Vyriausybė pateikė išvadą opozicinių socialdemokratų iniciatyvai, kuria siekiama mažinti maisto produktų kainas, didinti vietinės produkcijos konkurencingumą.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė nutarimo projektui, kuriuo pritariama naujoms Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisoms. Jas galutinai priėmus, bus perskaičiuota dalis nuo 2018 m. paskirtų pensijų.

Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikime trečiadienį diskutuojant apie sektorinių mokesčių lengvatų klausimus, finansų ministrė Gintarė Skaistė pabrėžė mokesčių sistemos teisingumo aspekto svarbą, pranešė Finansų ministerija. „Teisingesnė mokesčių sistema padėtų surinkti daugiau pajamų į biudžetą būtent iš tų žmonių, kurie tikrai gali prisidėti prie mūsų valstybės kūrimo.

Nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo fondų valdymo įmonės „Lords LB Asset Management“ fondo valdomai bendrovei „Terseta“ priklausančiose buvusio Vilniaus centrinio pašto patalpose įsikurs ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. „Terseta“ laimėjo ISM skelbtą patalpų nuomos pirkimą. Į buvusias Vilniaus centrinio pašto patalpas universitetas įsikels nuo 2022 metų rugsėjo mėnesio, teigiama ISM pranešime.

Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų galimybių studijas rengianti Kultūros ministerija pradeda susitikimus su bendruomenių atstovais, miestų savivaldybėmis, suinteresuotomis institucijomis.

Seime stringa pusšimčio parlamentarų tiek iš valdančiosios daugumos, tiek iš opozicijos noras įpareigoti bankus įrengti daugiau bankomatų, kad šalies gyventojai, ypač periferijoje, turėtų geresnes sąlygas išsigryninti pinigus.  Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį nutarė pataisų dėl privalomos bankomatų tinklo plėtros toliau nesvarstyti, o laukti, kol bankai pasirašys memorandumą, pagal kurį patys susitars, kokiomis sąlygomis pagerinti žmonėms pinigų išsigryninimą.

Daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų šiuo metu gauna Europos Sąjungos tiesiogines išmokas. Jos nėra apmokestinamos jokiais mokesčiais. Tačiau jau netrukus daugeliui tokių gyventojų mokesčius teks mokėti. Bent jau tokį planą turi Finansų ministerija. Jis buvo pristatytas trečiadienį vykusioje specialioje komisijoje, kuri svarsto būsimus mokesčių pakeitimus.

Seimui leidžiantis į svarstymus, ar įpareigoti šalies bankus įrengti daugiau pinigų išgryninimo įrenginių, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus grynųjų pinigų prieinamumo problemą siūlo spręsti ne verčiant bankus daugiau įrengti bankomatų, o labiau plečiant kitų vietų, kur galima išsigryninti pinigus, tinklą.  Pasak jo, taip būtų sukuriama daugiau darbo vietų, regionuose skatinama finansinių paslaugų plėtrą.