Viena tokių įmonių – „Iki“ prekybos tinklas. Būtent jų skelbimai, kuriuose už trumpalaikį darbą siūlomas beveik 10 eurų valandinis įkainis, patraukė naujienų portalo tv3.lt žurnalistų akį.
Keliskart didesnis valandinis įkainis
Kaip pastebėjo portalo žurnalistai, trumpalaikių darbų platformoje publikuotuose skelbimuose laikiniems darbuotojams (kasininkams) „Iki“ tinklas siūlo 8,5 euro valandinį atlyginimą iki mokesčių. „Į rankas“ tai sudarytų maždaug 6,85 euro per valandą.
Taigi, už 12 valandų pamainą laikinų darbuotojų užmokestis dienos pabaigoje siektų 93,5 euro iki mokesčių arba apie 75 eurus „į rankas“.
Dirbant tokiu įkainiu 40 valandų per savaitę, 160 valandų per mėnesį, tai sudarytų apie 1,5 tūkst. eurų atlyginimą prieš mokesčius, arba apie 975 eurus per mėnesį „į rankas“.
Vis dėlto, nuolatiniams darbuotojams siūlomi atlyginimai – kiek kitokie.
Tame pačiame mieste tik nuolatiniam darbui ieškomiems kasininkams internetinėje įmonės svetainėje siūlomas 645–950 eurų per mėnesį atlyginimas iki mokesčių arba 470–643 eurai „į rankas“.
Valandinis tos pačios darbo vietos įkainis, dirbant 160 valandų per mėnesį, prieš mokesčius būtų apytikriai 4–5,94 euro, o po – apie 3,22–4,79 euro. Taigi, geriausiu atveju – trečdaliu mažesnis nei trumpalaikiam darbuotojui siūlomas įkainis.
Tad kaip tose pačiose pareigose dirbančių darbuotojų valandinis įkainis gali skirtis ir net kelis kartus?
Darbuotojų trūkumas
Kaip naujienų portalui tv3.lt teigė tinklo komunikacijos vadovė Vaida Budrienė, šie metai darbo rinkoje – išskirtiniai.
„Įprastai darbuotojų nuomos įkainiai yra tolygūs mūsų mokamam darbo užmokesčiui. Tačiau šie metai yra išskirtiniai.
Būtent susidariusi įtempta situacija darbo rinkoje sąlygojo darbuotojų paklausos ir pasiūlos pasikeitimus, dėl to laikinai darbo įkainis padidėjo.
Dar šiais metais planuojame peržiūrėti darbo užmokestį, siekdami gerinti darbo sąlygas savo ilgalaikiams darbuotojams“, – sakė V. Budrienė.
Tinklo atstovė prideda ir tai, kad nuolatiniai darbuotojai turi papildomų socialinių garantijų – pavyzdžiui, yra apdrausti papildomu sveikatos draudimu.
„Draudimas galioja ambulatoriniam ir stacionariniam gydymui – šeimos gydytojų ir specialistų konsultacijoms, diagnostiniams tyrimams, tokiems taip kraujo, radiologiniai, magnetinio rezonanso, endoskopijos ir pan. tyrimai“, – sako V. Budrienė.
Jos teigimu, tai yra papildomos nuolatinio darbuotojo gaunamos naudos.
Gali būti laikoma diskriminacija
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vertinimu, tokie atvejai, kai už tą patį darbą darbuotojams siūlomas skirtingas užmokestis, galėtų būti laikomi nediskriminavimo principo pažeidimais.
„Darbo kodekse (DK) įtvirtintas nediskriminavimo darbo santykiuose principas, reiškia, kad darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus.
Darbdavys neatsižvelgdamas į darbuotojo bruožus, savybes, nesusijusius su jo kvalifikacija, privalo, be kita ko, už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį.
DK kelia reikalavimą, jog visa darbo apmokėjimo sistema darbovietėje turi būti parengta taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokios diskriminacijos lyties ir kitais pagrindais“, – informuoja VDI.
Inspekcijos teigimu, toks pats darbas reiškia atlikimą darbo veiklos, kuri pagal objektyvius kriterijus vienoda ar panaši į kitą darbo veiklą tiek, kad abu darbuotojai gali būti sukeisti vietomis be didesnių darbdavio sąnaudų.
„Lygiavertis darbas reiškia, kad jis pagal objektyvius kriterijus yra ne mažesnės kvalifikacijos ir ne mažiau reikšmingas darbdaviui siekiant savo veiklos tikslų negu kitas palyginamasis darbas.
Atsakant į pateiktą situaciją, paaiškiname, jog, atsižvelgiant į DK, darytina prielaida, jog skirtingas darbo užmokesčio tai pačiai kategorijai darbuotojų nustatymas galėtų reikšti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimą“, – sako VDI.
Inspekcijos atstovų teigimu, jeigu du vienodas pareigas einantys darbuotojai tiesiogiai gautų skirtingą bazinį darbo užmokestį, kilus ginčui dėl diskriminacijos mokant darbo užmokestį, darbdavys privalėtų įrodyti diskriminacijos nebuvimą, jei tiksliau, kodėl objektyviai skiriasi atskirų darbuotojų darbo užmokestis.
