„Teikiame įstatymo projektus, kad įmonės pereitų ant sąnaudų susigrąžinimo principo. Nebe iš ES subsidijų investicijų finansuotume plėtrą, nuotekų įrenginius, vamzdynus, geriamojo vandens paruošimą, bet iš vandentvarkos įmonių“, – žurnalistams trečiadienį sakė Simonas Gentvilas.
Pasak jo, iš 62 vandens tiekėjų maždaug 20 būtų nepajėgios investuoti pačios, todėl jos turės jungtis į didesnes bendroves.
„Dabar jos yra per smulkios, bankai joms neskolina. Jos turi per mažai abonentų, infrastruktūra yra per daug apleista. Matome, kad reikės apjungimą skatinti. Kai kurios savivaldybės bus piktos ant šitų projektų, sakys, kad ministerija prisigalvojo, vietoj to sugalvotų, kaip gauti paramą. Bet jos nebeturime“, – sakė ministras.
Be to, planuojami pakeitimai įteisinti vandens gręžinius. Pasak S. Gentvilo, Lietuvoje yra apie 30 tūkst. gręžinių, maždaug trečdalis jų – nelegalūs. Dažnai tai senieji vandens bokštai, naudojamasi infrastruktūra neturint tam leidimų, už tai skiriamos baudos.
„Sukuriame laikinąjį įstatymą, kaip įsiteisinti tą maždaug trečdalį Lietuvos nelegalių gręžinių, pritaikome amnestiją vietoje šimtatūkstantinių baudų ir norime, kad savivaldybės kartu su Geologijos tarnyba, Aplinkos apsaugos departamentu tą trečdalį Lietuvos gręžinių, kurie neapskaityti, įteisintų“, – teigė ministras.
Įstatymų pakeitimai bus teikiami Seimo rudens sesijoje.
