es

Visos Europos Sąjungos (ES) šalys pritarė dviejų derybų grupių atidarymui su Ukraina. Apie tai pranešė Airijos Europos reikalų ministras Thomas Byrne‘as socialiniame tinkle „X“. „Po „Juodkalnijos pirmadienio“ Albanijos, Moldovos ir Ukrainos laukia „superantradienis“, – rašė jis. T. Byrne‘as pažymėjo, kad visos ES valstybės narės susitarė, jog Ukrainai ir Moldovai bus atidaryti 2-asis ir 3-iasis derybų blokai.

Leidinys „Politico“ ketvirtadienį skelbia, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija darė spaudimą Lietuvos, Europos Sąjungos (ES) bei Kanados diplomatams pasitraukti iš tarptautinės konferencijos apie dezinformaciją. Kaip pranešama, tokių veiksmų imtasi organizatoriams paskelbus apie diskusijas, kuriose įspėjama apie JAV pareigūnų keliamą grėsmę ir apskritai šalies įtaką.

Europos Sąjungos (ES) valstybės tyliai rengiasi galimam dideliam hibridiniam išpuoliui, per kurį žūtų keli žmonės, ir svarsto, kaip tokiu atveju turėtų reaguoti Bendrija. Keli ES diplomatai ir pareigūnai teigia, kad toks scenarijus atrodo vis labiau tikėtinas, praneša „Politico“. Tačiau pasirengimas tokiam scenarijui atskleidžia nesutarimus dėl to, kokį vaidmenį ES turėtų atlikti saugumo srityje ir ar Bendrijos pastangos nedubliuoja NATO veiklos.

Artėjant kitų metų Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai, agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis kritikuoja dabartinį pasirengimą – anot jo, kol kas per daug dėmesio skiriama organizaciniams klausimams, o per mažai – tam, kokių konkrečių pokyčių Lietuva sieks europiniu mastu. „Viena vertus, tai yra unikali ir didžiulė galimybė.

Dėl įtarimų milijoninio masto sukčiavimu internetu parduodant mobiliuosius telefonus teisėsauga vykdo visoje Europoje koordinuojamą operaciją. Europos prokuratūros (EUStA) Liuksemburge duomenimis, vartotojams ES šalyse padaryta žala siekia mažiausiai 300 mln. eurų. Manoma, kad buvo parduota bent 1 mln. telefonų. Pranešama, kad operacija vykdoma 19 šalių, įskaitant Lietuvą. Joje dalyvauja apie 1 770 mokesčių, muitinės ir policijos pareigūnų.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius antradienį ketina Briuselyje susitikti su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. „Lietuva išlaiko įsipareigojimą į gynybą investuoti daugiau kaip 5 proc. BVP. Esame pasirengę sudaryti geriausias sąlygas sąjungininkų kariams – Vokietijos ir JAV karių dislokavimas Lietuvoje yra esminis mūsų saugumo elementas. Mano įsitikinimu, dabar didžiausias prioritetas turėtų būti teikiamas NATO oro gynybos stiprinimui.

Lietuva pateikė paskutinį – septintąjį – europinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) mokėjimo prašymą iš viso 1,1 mlrd. eurų sumai.   Anot Finansų ministerijos, įvertinusi Lietuvos pasiektus plano rodiklius Lietuvai gruodžio pabaigoje Europos Komisija (EK) turėtų išmokėti 992,8 mln. eurų, nes Lietuva dalį lėšų jau yra gavusi avansu.  Tokiu būdu iš viso per penkerius metus į Lietuvos ekonomiką bus įlieta beveik 4 mlrd. RRF lėšų.

Europos Sąjungos (ES) šalys antradienį pasiekė kompromisinį susitarimą pratęsti sankcijas Rusijai, pagal kurį oligarchai Ališeras Usmanovas ir Michailas Fridmanas bus išbraukti iš sankcijų sąrašo, pranešė diplomatai. Artėjant galutiniam terminui, Latvija sutiko atsisakyti veto po kelias dienas trukusio griežto priešinimosi Prancūzijos vadovaujamoms pastangoms išimties tvarka panaikinti sankcijas šiems oligarchams, teigė diplomatai.

Lietuva pritaria bendram Europos Sąjungos (ES) Tarybos tikslui iki šių metų pabaigos pasiekti susitarimą dėl 2028–2034 m. ES daugiametės finansinės programos. Anot Finansų ministerijos, susitarimą siekiama pasiekti dar iki Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį.  Tam, kad naujos finansavimo programos galėtų pradėti veikti 2028 m., iki tol turi būti patvirtinta tiek naujoji finansavimo programa, tiek su ja susiję sektoriniai teisės aktai.

Seimas antradienį ketina apsispręsti, ar leisti Lietuvos elektros ir gamtinių dujų perdavimo bei skirstymo sistemų operatoriams avarijų, sutrikimų ar ekstremaliųjų įvykių atvejais operatyviai pasitelkti kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių energetikos bendrovių pagalbą.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas pirmadienį Dubline dalyvaus neformaliame Europos Sąjungos (ES) transporto ministrų susitikime, kur aptars Europos transporto sektoriaus energetinį saugumą ir atsparumą, pranešė ministerija. „Mums svarbu užtikrinti, kad Europos transporto sistema būtų atspari tiek energetiniams, tiek saugumo iššūkiams.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį skyrė Ukrainai 3,3 mlrd. eurų raketoms ir amunicijai įsigyti pagal naują gynybos pagalbos paketą, o likusias SAFE programos lėšas numatoma panaudoti naujai bendrų ES ir Ukrainos gynybos projektų programai pradėti. Apie tokius planus po pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pranešė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, skelbia „Ukrinform“, remdamasi EK spaudos tarnyba. „Ką tik kalbėjausi telefonu su prezidentu Zelenskiu.

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį išsamiau pristatė planus uždrausti jaunesniems nei 13 metų vaikams naudotis socialiniais tinklais ir nustatyti naujus apribojimus internetinių žaidimų platformoms bei dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotams. Šiomis priemonėmis siekiama didinti nepilnamečių saugumą internete. „(Šios technologijos – ELTA) nebuvo kuriamos atsižvelgiant į vaikų gerovę ir raidą“, – ketvirtadienį pareiškė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pagrasino įvesti papildomus muitus Europos Sąjungai (ES), jei blokas leistų Kanadai tapti asocijuotąja nare. Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen prieš tai pareiškė, kad Kanada turėtų tapti pirmąja ES „asocijuotąja nare“ – tai statusas, kuris šiuo metu neegzistuoja.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį paragino 27 valstybių Europos Sąjungą (ES) priešintis „ultranacionalistams ir antieuropietiškoms jėgoms“, siekiančioms susilpninti Bendriją. „Ar leisime autoritarinių režimų statytiniams ir marionetėms griauti mūsų demokratijas? Jie niekina mūsų vertybes ir nori sugriauti Europos vienybę. Tad ne tik priešinkimės tam – kartu kovokime už mūsų Europos idėją“, – savo programinėje kalboje pareiškė U. von der Leyen.

Europos Sąjungos valstybės narės turėtų stiprinti bendradarbiavimą žvalgybos srityje, gerinti kritinės infrastruktūros apsaugą ir kuo geriau pasinaudoti ES žvalgybos analizės ir situacijų centru (INTCEN), kovojant su Rusijos keliamomis hibridinėmis grėsmėmis. ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas šį pareiškimą padarė Strasbūre, per Europos Parlamento diskusijas dėl Rusijos hibridinio karo, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Ukrainos šiaurinėje Sumų srityje atidaryta ES bei Lietuvos lėšomis finansuota naujai pastatyta požeminė mokykla, sugrąžinsianti į klases 700 vaikų. Projektą įgyvendinusi Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) šeštadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai sako, kad dvejopos paskirties objektas, galintis tarnauti iki 100 metų, užtikrins nenutrūkstamą mokymąsi nuolatinio apšaudymo, oro antskrydžių ir elektros tiekimo sutrikimų sąlygomis, Rusijos sukeltam plataus masto karui tęsiantis jau pusp...

Oficialaus dviejų dienų vizito į Lietuvą pirmadienį atvyks Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinė ir Europos Komisijos (EK) pirmininkės pavaduotoja Kaja Kallas. Pirmąją vizito dieną K. Kallas susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda ir ministru pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi, taip pat Lietuvos diplomačių profesiniu tinklu.

JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai perimti Grenlandijos kontrolę ir pasikartojanti klaida vadinant ją Islandija gali paskatinti pastarosios šalies gyventojus atsigręžti į Europos Sąjungą (ES) – šį šeštadienį prie balsadėžių eisiantys islandai spręs dėl derybų dėl narystės bloke atnaujinimo. „Mes tikrai nebegalime pasitikėti JAV“, – sakė siaubo literatūros rašytoja Hildur Knutsdottir (Hildur Knutsdoutir), planuojanti balsuoti už narystę ES. „Trumpas nejuokavo dėl Grenlandijos.

Rusija svarsto galimybę surengti hibridines atakas prieš atskiras ES šalis, ypač Baltijos valstybes, siekdama susilpninti Europos paramą Ukrainai ir daryti spaudimą jų visuomenėms, kad šioms imtų reikalauti iš savo vyriausybių nutraukti pagalbą Kyjivui. Pasak „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ platformoje paskelbė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro (KDC) vadovas Andrijus Kovalenka.

Norvegija ir toliau eksploatuos naftos ir dujų telkinius Barenco jūroje nepaisydama to, kad Europos Sąjunga (ES) pritaria moratoriumui dėl Arkties angliavandenilių išteklių, energetikos ministras Terje Aaslandas sakė naujienų agentūrai „Reuters“. Po to, kai 2022 m. Rusija pradėjo plataus masto invaziją prieš Ukrainą, Norvegija, kuri nėra ES narė, tapo didžiausia gamtinių dujų tiekėja Europai. Ji patenkina apie 30 proc. viso ES ir Jungtinės Karalystės dujų poreikio.

Europos Sąjunga (ES) patvirtino 6,1 mlrd. eurų karinę paramą Ukrainai. Apie tai pranešta Europos lyderiams pirmadienį susirinkus Kyjive paminėti 35-ųjų šalies nepriklausomybės metinių. Ši parama yra dalis 90 mlrd. eurų ES paskolos, skirtos padėti Ukrainai 2026 ir 2027 m. gintis nuo Rusijos invazijos. ES patvirtino 6,1 mlrd.

Ukraina turi pati nuspręsti, kada surengti rinkimus, o Europos Sąjunga yra pasirengusi remti šalį rinkimų proceso metu. Pasak „Ukrinform“, tokį pareiškimą spaudos konferencijos metu padarė Europos Komisijos atstovė spaudai Anitta Hipper. Europos Komisija: Ukraina pati turi nuspręsti, kada surengti rinkimus Ji teigė, Ukraina turi pati nuspręsti, kada rinkimai turėtų įvykti, visiškai laikydamasi savo teisinės sistemos reikalavimų.

Belgija paprašė kitų Europos Sąjungos (ES) šalių pagalbos gesinant miško gaisrą šalies rytuose, maždaug už 25 kilometrų nuo Vokietijos sienos. Nuo gaisro pradžios penktadienio popietę netoli Baleno miesto išdegė apie 1,6 tūkst. hektarų žemės, pranešė visuomeninis transliuotojas RTBF.  Belgijoje sparčiai plintant miško gaisrui, šalis prašo ES pagalbos Nuo penktadienio vakaro gaisro vietoje dirba Vokietijos ugniagesiai, nurodė vietos valdžia.

 Lietuvai ruošiantis kitų metų pirmąjį pusmetį pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad šalis bus pasirengusi ne tik turiniu, bet ir sutvarkyta aplinka tiek pačioje sostinėje, tiek parlamente.  „Mes matome ir tiltus, gatves tvarkomas.

Netrukus apsipirkimas bet kurioje Europos Sąjungos (ES) šalyje gali atrodyti visai kitaip. Norint sužinoti, iš ko pagamintas drabužis, kur buvo pagaminta baterija, ar baldą bus galima suremontuoti ir kaip jį reikėtų perdirbti, gali nebeužtekti pažvelgti į etiketę. Didelė dalis šios informacijos ateityje bus prieinama skaitmeniniame produkto pase, naujoje sistemoje, kurią diegia ES. Liepos 20 d. Europos Komisija paskelbė paleidusi Skaitmeninių produktų pasų registrą (angl.

Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas neformaliame Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų susitikime paragino stiprinti Bendrijos išorės sienų apsaugą, užkertant kelią neteisėtai migracijai ir kovojant su migrantų kontrabanda bei dezinformacija. Nuotoliu vykusiame susitikime ministrai aptarė situaciją Ispanijos Seutos mieste. Lietuva teigiamai įvertino greitus bei efektyvius Ispanijos institucijų veiksmus atkuriant situacijos kontrolę.

Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas antradienį vaizdo konferencijoje su ES šalių kolegomis aptars pastarojo meto įvykius Seutoje. Praėjusią savaitę į šiaurinėje Afrikos pakrantėje esantį Ispanijai priklausantį anklavą atvyko apie 60 tūkst. migrantų, šio persikėlimo metu žuvo mažiausiai 72 žmonės. Beveik visi šie žmonės jau yra išvykę atgal į Maroką.

Italija sukėlė sąmyšį, kai paragino pašalinti Ispaniją iš Europos Sąjungos (ES) Šengeno bevizių kelionių zonos po to, kai Ispanijos Seutos anklavą Maroke šią savaitę užplūdo tūkstančiai migrantų. Tačiau ar toks raginimas, kurį remia kai kurios Europos vyriausybės ir politikai, iš viso įmanomas? Trumpai tariant, ne. Štai kodėl: Kas yra Šengeno erdvė? Tai vienas iš akivaizdžiausių Europos Sąjungos pasiekimų – kelionių erdvė be sienų, kurioje keliautojams panaikinti pasienio patikrinimai.

Ukraina pagal Europos Sąjungos (ES) 90 mlrd. eurų vertės paskolų programą iš bloko gavo naują 3,47 mlrd. eurų finansavimo dalį, ketvirtadienį pranešė ministras pirmininkas Serhijus Koreckis. Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Pasak ES, skiriamos lėšos padės finansuoti dronų, įskaitant tolimųjų nuotolių reaktyvinius modelius, taip pat raketų ir naikintuvų „Gripen“ pirkimą, Rusijai tęsiant savo atakas prieš Ukrainą.

Prasidedant ginčams dėl Europos Sąjungos (ES) 2028–2034 m. biudžeto, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas antradienį pareiškė, kad 27 valstybių narių blokas turi sumažinti išlaidas šimtais milijardų eurų ir pademonstruoti daugiau ambicijų konkurencingumo srityje. Europos Komisija (EK) minėtam laikotarpiui pasiūlė 2 trilijonų eurų išlaidų planą, tačiau Vokietija ir kitos vadinamojo „taupiųjų klubo“ ES narės aiškiai pasakė, kad ši suma yra per didelė.

Elektronikos gamybos įmonei „Teltonika EMS“, Vilniaus paukštynui, telefonų dėklų ir kitų aksesuarų prekės ženklą „Burga“ valdančiai įmonei „Hautica“ ir biodyzelino gamybos įmonei „Rapsoila“ paskirstyta beveik 63 mln. eurų ES paramos. Kaip skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija, „Teltonikai EMS“ skirta 20 mln. eurų, Vilniaus paukštynui – 15 mln. eurų, „Hauticai“ – 20 mln. eurų, „Rapsoilai“ – 7,6 mln. eurų.

Lietuvos biudžeto deficitas pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 0,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo mažiausias ES šalyse, tuo metu penkios Bendrijos narės fiksavo biudžeto perteklių, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas siekė 1,2 proc., o Latvijoje – 1,9 proc., paskelbė ES statistikos tarnyba.  ES šalių deficitas vidutiniškai siekė 3,1 proc. BVP.  Biudžeto perteklių fiksavo Danija (2 proc. BVP), Airija (2,4 proc.), Graikija (1,2 proc.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis antradienį perspėjo, kad dalies ES šalių ryžtas spausti Rusiją sankcijomis mažėja, bet tvirtino, jog Bendrija turėtų susitarti dėl naujo sankcijų paketo. Pasak jo, neįvesti Rusijai naujų ribojimų būtų klaida, nes spaudimas veikia.

Nuo sekmadienio Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojo draudimas naikinti neparduotus drabužius, avalynę ir drabužių aksesuarus, už pažeidimus numatytos tūkstantinės baudos, skelbia „Verslo žinios“. Šiemet draudimas įsigalioja tik didelėms įmonėms, toms, kurios atitinka 2 kriterijus iš 3: turi 250 ir daugiau darbuotojų, metinės pajamos viršija 50 mln. eurų, o balansinio turto vertė – 43 mln. eurų.

Vasarą paplūdimiuose, festivaliuose ir lauko kavinėse išauga ne tik poilsiautojų srautai, bet ir vienkartinio plastiko naudojimas. Lietuvoje jau galioja griežtesni ribojimai vienkartiniams plastikiniams gaminiams, o netrukus įsigalios dar daugiau Europos Sąjungos reikalavimų, keisiančių pakuočių gamybą, naudojimą ir perdirbimą.

Europos Sąjungos (ES) suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importas iš Rusijos didžiausio SGD komplekso Jamalo pusiasalyje šių metų pirmąjį pusmetį pasiekė naują rekordinį lygį. ES įsigytų SGD kiekis, lyginant su pernai tuo pačiu mėnesiu, išaugo 18 proc. iki rekordinių 9,89 mln.

Nedarbas gegužę Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai ES šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas šalyje nepakito, per mėnesį – sumenko 0,1 punkto ir gegužę siekė 7 proc. Darbo neturėjo 113 tūkst. žmonių, iš jų 15 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – jo nedarbo lygis per metus sumenko 0,8 punkto iki 13,6 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,5 proc. – 0,1 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito, Estijoje – 6,4 proc.

Būsto kainų augimas Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didesnių ES, skelbia Eurostatas. Sausį–kovą, palyginti su tuo pačiu laiku 2025 metais, būstas Lietuvoje pabrango 11,9 procento. Eurostatas: būsto kainų augimas Lietuvoje šiemet – vienas didesnių ES Labiau jis brango tik Ispanijoje (12,8 proc.), Kroatijoje (14,3 proc.), Slovakijoje (14,4 proc.), Bulgarijoje (14,8 proc.) ir Portugalijoje (17,8 proc.), rodo ketvirtadienį paskelbti duomenys.

Nuo trečiadienio Europos Sąjungoje (ES) įvedamas naujas 3 eurų muitas, taikomas kiekvienai prekių rūšiai iki 150 eurų vertės siuntose, kurios atkeliauja ne iš Bendrijos šalių. Kaip anksčiau pranešė Muitinės departamentas, iki šiol mažos vertės (iki 150 eurų) siuntos nebuvo apmokestinamos muitu, todėl užsakymai iš trečiųjų šalių atrodydavo patrauklesni kainos požiūriu. Tačiau įsigaliojus naujai tvarkai atsiras fiksuotas muitas, taikomas kiekvienai prekių rūšiai.

Pirmadienį laikinai einantis pareigas užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitikime su Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ir užsienio prekybos ministru Timčo Mučunskiu aptarė dvišalių santykių stiprinimą, Europos Sąjungos (ES) plėtrą ir saugumą regione, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Skelbiama, kad taip pat ministrai diskutavo apie paramą Ukrainai, NATO vienybės svarbą bei kovą su Rusijos dezinformacija.

Ketvirtadienį Švedijos aplinkos ministrė į Europos Sąjungos (ES) ministrų susitikimą atsinešė savo kūdikį, taip įrodydama, jos žodžiais, kad įmanoma būti ir ministre, ir mama.  Romina Pourmokhtari į ministrų derybas Liuksemburge atvyko su trijų mėnesių sūnumi Adamu nešioklėje ir ją lydinčiu padėjėju, stūmusiu vaikišką vežimėlį. Ji yra dar viena vieša asmenybė, griaunanti nusistovėjusias motinystės ir darbo tradicijas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susitikime su Rusijos ambasadoriais pasityčiojo iš Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Tautų (JT) vadovybės, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.  Per susitikimą antradienį S. Lavrovas teigė, kad ES reikalavimai, pavyzdžiui, nedelsiant nutraukti kovas dar prieš Rusijai užimant visą Donbaso regioną, kelia abejonių dėl Europos lyderių protinių gebėjimų.

Dėl Ukrainos ir Lenkijos konflikto – griežtas perspėjimas iš ES

Rytų flango šalys, tarp jų ir Baltijos valstybės, jau dabar saugo likusią Europos dalį nuo dronų incidentų, sako Latvijos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Kristaps Brusbārdis. Jo įsitikinimu, šalys yra priverstos investuoti savo nacionalinių biudžetų lėšas, kad kitos valstybės galėtų gyventi ramybėje. Todėl Baltijos šalys tikisi, kad naujoje ES daugiametėje finansinėje programoje (DFP) bus į tai atsižvelgta ir daugiau pinigų bus skirta rytinės Europos sienos apsaugai.

Lietuvos prezidentas kartu su dar 18 Europos Sąjungos (ES) valstybių lyderiais kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos (EVT) ir Europos Komisijos (EK) pirmininkus su raginimu bendromis jėgomis užkirsti kelią žmonių kontrabandai ir instrumentalizuotai migracijai. „Itin svarbu, kad mes ir toliau kovotume su situacija, kai žmonių kontrabandininkai pelnosi turtus, o migracija yra instrumentalizuojama“, – rašoma bendrame pareiškime.

Prezidentas Gitanas Nausėda Briuselyje penktadienį ir šeštadienį dalyvaus Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime.  Kaip pranešė Prezidentūra, pagrindinės šio EVT susitikimo temos bus parama Ukrainai, Europos Sąjungos (ES) daugiametė finansinė programa, konkurencingumas ir globalūs ekonominiai iššūkiai, Bendrijos gynyba ir saugumas, taip pat kiti aktualūs ES darbotvarkės klausimai.

Lietuva yra pasiūliusi Kinijai dabartiniame etape atkurti diplomatinį atstovavimą laikinųjų reikalų patikėtinių lygmeniu ir šiuo metu laukia Pekino atsakymo, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas. „Lietuva pasiūlė, šiek tiek padarė nuolaidą, ir šiuo metu yra laukiama atsakymo iš Kinijos“, – „Žinių radijui“ teigė parlamentaras.