Lietuvos verslas

2021 m. rugpjūtį, palyginti su liepa, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,4 proc. Daugiausia tam įtakos turėjo šilumos energijos, kietojo kuro, farmacijos gaminių, aliejaus ir riebalų, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, mėsos ir jos produktų kainų padidėjimas bei drabužių ir avalynės, daržovių kainų sumažėjimas, rašoma pranešime spaudai. Vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 0,4 proc., paslaugų – 0,5 proc.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) visiems nepriklausomiems tiekėjams, perdavė į antrąjį ir trečiąjį etapus patenkančių elektros buitinių vartotojų kontaktinius ir elektros suvartojimo duomenis. Gyventojai netrukus bus kviečiami pasirinkti naują elektros energijos tiekėją savo namams.

Trims Klaipėdos savivaldybei priklausančioms gydymo įstaigoms numatoma skirti beveik 500 tūkst. eurų remontui ir naujos įrangos įsigijimui.  Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariai vienbalsiai pritarė, kad miesto biudžeto lėšomis būtų padidintas Jūrininkų sveikatos priežiūros centro, Klaipėdos vaikų ligoninės ir Klaipėdos universitetinės ligoninės dalininkų kapitalas, praneša portalas atviraklaipeda.lt.

Vyriausybė trečiadienį vertins siūlymą nuo 2022-ųjų leisti trejus metus susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) už elektros ir elektronikos prietaisų remontą.  Išvadą Seimui teikiantis Ministrų kabinetas spręs dėl Finansų ministerijos siūlymo nepritarti šiai Seime svarstomai iniciatyvai.

Energetikos ministras Dainius Kreivys trečiadienį Vilniuje su Latvijos ekonomikos ministru Janiu Vitenbergu aptars prekybos elektra iš trečiųjų šalių problemą, Lietuvai siekiant neleisti Astravo atominės elektrinės (AE) elektrai patekti į Baltijos šalių rinką, praneša Energetikos ministerija.  Pasak jos, tarp planuojamų temų yra Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su žemynine Europa, bendradarbiavimas atsinaujinančios energetikos srityje.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar leisti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) įsigyti naują pastatą, nes dabar jos naudojamos patalpos Vilniuje neatitinka poreikių.   Finansų ministerija teigia, kad yra parengusi 33,265 mln. eurų vertės NT atnaujinimo projekto aprašą.  „Investuoti į esamų patalpų atnaujinimą netikslinga ir dėl bendraturčių. (...) Būtų tikslinga turėti vieną pastatą“, – nurodoma Vyriausybės kanceliarijos pažymoje.

Nuo pirmadienio Lietuvoje turėtų įsigalioti nauji ekstremalios situacijos ribojimai. Bene svarbiausias iš jų – kontaktines paslaugas teikti tik tiems, kas paskiepijo nuo koronaviruso, juo persirgo ar turi neigiamą testo rezultatą. Kol kas neaišku, ar ir kaip bus tikrinami galimybių pasai degalinėse. Gali būti, kad vienur tai bus daroma, o kitur – ne. „Regitros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra registruota daugiau kaip 1,59 mln. dyzelinu, benzinu arba dujomis varomų lengvųjų automobilių.

Kaune rengiamasi nuo kitų metų kelti vaikų būrelių kainas. Kaip antradienį pranešė savivaldybė, siūloma menų ir kitų švietimo būrelių įkainius pakelti iki 10–20 eurų. Kauno miesto sporto mokykloms būtų taikomas fiksuotas mėnesio mokestis – 20 eurų per mėnesį. Jį numatoma didinti palaipsniui: nuo kitų metų sausio 1 dienos – iki 15 eurų, o nuo 2022-ųjų rugsėjo – 20 eurų. Išimtį numatoma daryti Kauno sporto mokyklos „Gaja“ auklėtiniams.

Ne visus merus tenkina siūlymas apriboti projektų savivaldybėse finansavimą. Alytaus meras Nerijus Cesiulis piktinasi, kad siūlymas finansuoti tik tuos projektus, kurie atsiperka, pasmerks projektus, kurių atsiperkamumo neįmanoma pamatuoti. „Šiuo metu Seime yra inicijuojama Mykolo Majausko pataisa dėl projektų, kurie bus finansuoti ateityje. Ateityje bus finansuoti projektai tie, kurie bus finansiškai atsiperkantys.

Taivano gyventojai smarkiai padidino išlaidas Lietuvos internetinėse parduotuvėse, pastaraisiais mėnesiais sustiprėjus ryšiams tarp Vilniaus ir Taibėjaus, kurį Kinija laiko savo valstybės dalimi. Taivano institucijų duomenys rodo, kad septynių didžiųjų salos miestų gyventojai nuo vasario iki birželio pabaigos Lietuvos parduotuvėse atliko apie 112 tūkst. atsiskaitymų kreditinėmis kortelėmis, jų bendra vertė viršija 2,5 mlrd. Taivano naujųjų dolerių (apie 760 mln.

Lietuvos ekonomikos augimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas mažiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 9,2 procento. Mažiau BVP augo tik Suomijoje – 7,5 proc., Čekijoje – 8,2 proc. ir Danijoje – 8,5 procento. Latvijoje BVP per metus augo 10,8 proc., Estijoje – 13,9 procento. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 13,8 proc., o tik euro zonoje – 14,3 procento.

Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimalioji mėnesinė alga (MMA) kiltų iki 730 eurų. 88 eurais nuo dabartinio dydžio. Dėl to regionuose kyla nerimas – smulkieji verslininkai nežino, ar galės išlaikyti darbuotojus ar net išsilaikyti patys, praneša „Žinių radijas“. Radijo laidoje „Dienos klausimas“ laidos vedėjui Aurimui Peredniui regionų verslininkai taip pat minėjo, kad minimalios algos kėlimas privers didinti produkcijos kainas, atleisti darbuotojus arba užsidaryti.

Inovacijų rinkos dalyviams ir viešajam sektoriui atėjo naujų galimybių metas – net 47 Lietuvos viešojo sektoriaus institucijos skelbia inovatyvius GovTech prototipų pirkimus ir laukia inovacijų kūrėjų idėjų. Iki šiol startuoliams ir smulkiam verslui sunkiai prieinamas viešasis sektorius, testuoja naujus būdus inovacijų paieškai, kurie būtų atviresni, įtraukesni bei leistų rasti idėjas ir sprendimus, kurie nėra įprasti viešajam sektoriui.

Rugsėjo 6 d. Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos (KKPDA) prezidiumo posėdyje ketverių metų kadencijai išrinkti viceprezidentai ir pristatytos strateginės veiklos kryptys. Birželio mėnesį naujuoju KKPDA prezidentu tapusio Mariaus Horbačausko siūlymu prezidiumas patvirtino 3 viceprezidentus.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) patobulino individualią veiklą vykdantiems gyventojams skirtą supaprastintos buhalterinės apskaitos programą – virtualų buhalterį i.APS. Nemokama VMI e.paslauga besinaudojantys smulkieji verslininkai programoje jau gali naudoti ir užsakymo formą, tai yra sukurti, redaguoti, atspausdinti išankstinę sąskaitą faktūrą, rašoma pranešime spaudai. „Naujovė atsirado gyventojams mokesčių administratoriui išsakius savo poreikius ir pasiūlymus dėl programos.

Liberalizuojant elektros tiekimo buitiniams vartotojams rinką, nepriklausomiems tiekėjams perduoti beveik 700 tūkst. gyventojų kontaktai ir elektros suvartojimo duomenys. Tiek vartotojų, suvartojančių daugiau kaip 1 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros per metus,  patenka į antrąjį liberalizavimo etapą.

E. prekybos apimtys toliau išlaiko spartų augimą, tačiau tai ne vienintelis stebimas vartotojų elgsenos pokytis. Kaip parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa, per pastaruosius kelerius metus susiformavo reguliarių interneto pirkėjų grupė, gyventojai kur kas dažniau internetu perka maisto produktus ir prioritetą teikia naujam prekių pristatymo būdui, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvos smulkiosios ir mažosios transporto įmonės susiduria su didžiuliais ekonominiais sunkumais, lemiančiais jų tolimesnę veiklą. Vilkikų vairuotojų trūkumas, mokamos kvotos norint jais įdarbinti užsienio šalių piliečius, vėluojantys klientų mokėjimai už suteiktas paslaugas, negalėjimas gauti paskolų vilkikams įsigyti, augantys draudimo kaštai – tai tik dalis problemų, kurias kasdien yra priversti spręsti mažieji šios rinkos dalyviai.

Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos šalies pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, įskaitant ir individualiąsias įmones, šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2020-aisiais, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 6,3 proc., vien verslo įmonėse – taip pat 6,3 procento. Per ketvirtį – antrąjį ketvirtį palyginti su sausio-kovo mėnesiais – darbo sąnaudos nepakito, tačiau tik verslo įmonėse ūgtelėjo 0,7 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Antradienį Vilniuje Lietuvos ir Čekijos ministrai pasirašys memorandumą dėl daugiau kaip pusės milijono eurų paramos kovojant su neteisėta migracija. Dokumentą pasirašys Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir Čekijos užsienio reikalų ministras Jakubas Kulhanekas. Čekija yra pirmoji šalis, Lietuvai pasiūliusi finansinę pagalbą kovoti su neteisėta migracija. Ji suteiks 13,5 mln. Čekijos kronų (apie 530 tūkst. eurų) paramą.

Daugiau nei milijonas lietuvių kaupia turtą antrosios pakopos pensijų fonduose. Milijonai jų eurų yra investuota Kinijoje, kuri grasina Lietuvai ir yra laikoma ir nacionaline šalies grėsme. Specialistai įspėja, kad šios investicijos pensininkams gali būti nuostolingos. Tačiau fondų valdytojai ir juos prižiūrintis Lietuvos bankas dėl to problemų nemato. Kodėl? Šių metų viduryje 1,37 mln. šalies gyventojų antrosios pakopos pensijų fonduose turėjo sukaupę 5,24 mlrd.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigia, jog tiek darbdaviai, tiek profesinės sąjungos pritaria, kad skiepijimas yra vienintelė galimybė sukurti saugią aplinką tiek darbe, tiek visuomenėje. Darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai teigia išgirdę, kad privalomą darbuotojų testavimą ir po rugsėjo 1-osios apmokės Vyriausybė.

Nuo pirmadienio smulkieji prekybininkai ir kiti individualiai dirbantys verslininkai gali teikti paraišką gauti iki 70 proc. kompensaciją už patalpų nuomą ir komunalines išlaidas. Iki šiol tokią paramą galėjo gauti tik įmonės ar įstaigos. Pagalbos priemonei „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusiems individualią veiklą vykdantiems asmenims“, kai kompensuojamos patirtos pastoviosios išlaidos, iš viso skirta 12 mln.

Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (HAE) bus atliekamas jau antrojo agregato kapitalinis remontas. Taip dar 15 metų bus pratęstas jo tarnavimo laikas.  Elektrinę valdanti „Ignitis gamyba“ pranešė pasirašiusi beveik 3,5 mln.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame trejų su puse metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 998 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 60 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo minus 0,39 procento. Ši emisija pradėta platinti pernai lapkričio 30 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione rugpjūčio 16 dieną obligacijų parduota už 65 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo minus 0,389 procento.

Esame įpratę, kad mūsų išmanieji veikia ypač sparčiai, o visas užduotis galime atlikti vos kelių mygtukų paspaudimu be jokių trikdžių. Jei telefono veikimas staiga sulėtėjo, to priežastis gali būti susikaupusios internetinės šiukšlės. Technologijų ekspertai dalinasi instrukcijomis, kaip greitai ir paprastai jas pašalinti, rašoma pranešime spaudai. Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, pasakoja kas yra „cache“ duomenys, iš kur jie atsiranda ir kaip lengvai juos išvalyti.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 13 proc., praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Rugpjūčio 29 – rugsėjo 5 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 107,97 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje elektros kaina augo po 12 proc. ir buvo 107,31 euro už MWh. „Elektros kainų augimą Baltijos šalyse labiausiai lėmė padidėjusios kainos Šiaurės šalyse.

Aptarnauti tik klientus, turinčius galimybių pasą, iki pirmadienio pasirinko 834 įmonės – per savaitę jų skaičius išaugo maždaug 80. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys rodo, kad didžioji dalis – 642 įmonės – dirba maitinimo sektoriuje. 54 bendrovės teikia apgyvendinimo, 43 – grožio paslaugas, 25 organizuoja renginius, šventes, muges ir festivalius, 22 prekiauja ne maisto produktais, 16 užsiima laisvalaikio veiklomis, o dar 32 vykdo kitą veiklą.

Kibernetinės atakos ir sukčiavimas bei išpirkos reikalaujanti programinė įranga šiandien yra didžiausią susirūpinimą vartotojams keliančios grėsmės . Tokios grėsmės tampa vis aktualesnės ir lietuviams: paprasčiausias brukalas, gautas į elektroninį paštą, gali įvilioti į apsukrią pinigų išviliojimo bei sukčiavimo schemą, rašoma pranešime spaudai.

Užimtumo tarnyba per 2020-2021 metus jau išmokėjo apie 1,5 mlrd. eurų įvairių valstybės išmokų nuo pandemijos nukentėjusiems darbuotojams ar darbo netekusiems žmonėms.  Nuo karantino pradžios 2020 metų pavasarį iki šių metų rugpjūčio pabaigos išmokėta 517,9 mln. eurų subsidijų už 390 tūkst. darbuotojų prastovas. Parama pasinaudojo 31,5 tūkst. darbdavių, pranešė Užimtumo tarnyba.  Dar 29 tūkst. darbdavių išmokėta 622,6 mln.

Šių metų rugsėjo 26 dieną Vokietija rinks naują šalies parlamentą. Angela Merkel po 16 metų kanclerio kėdėje daugiau nebekandidatuoja, todėl neabejojama, kad didžiausia Europos ekonomika turės naują lyderį. A. Merkel ilgus metus buvo stabilumo garantas Europoje − Vokietijos pozicija ES politikos klausimais dažnai būna lemiama. Artėjančių rinkimų rezultatas Vokietijoje gali reikšmingai pakeisti ES ekonominę politiką.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką visuomenės, įskaitant ir darbuotojus jų darbo vietose, kolektyviniam imunitetui nuo COVID-19 pasiekti, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tikrins, ar darbdaviai laikosi taikomų apribojimų kontrolės, rašoma pranešime spaudai.

Šių metų šiltuoju sezonu lietuviai daug drąsiau negu prieš metus keliavo į užsienį ir ten išleido keliskart daugiau pinigų negu pirmąją kovidinę vasarą. Tačiau užsienio turistų antplūdžio Lietuvoje šilčiausiu metų laikotarpiu nebuvo. Kita vertus, lietuviai šiemet daugiau keliavo bei išlaidavo ir pačioje Lietuvoje, taip pagelbėdami užsienio turistų dėmesio nesulaukusiam turizmo sektoriui, rašoma pranešime spaudai.

Bankroto siekiančiam verslininkui Vidmantui Kučinskui netiesiogiai priklausančios bankrutuojančios komanditinės ūkinės bendrijos „Arvi kalakutai“ įkeistas turtas kol kas negalės būti perduotas įkaito turėtojai bendrovei „Imlitex“. Kauno apygardos teismas rugsėjo 1 dieną tenkino „Arvi kalakutų“ kreditorių Tarptautinės statybos korporacijos ir fizinio asmens, siekiančių panaikinti kreditorių sprendimą dėl įkeisto turto perdavimo, prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė kredi...

Nuo pandemijos nukentėjusi ir nuostolius šiemet prognozuojanti keleivių vežimo įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) ieškos galimybių efektyvinti veiklą.  Įmonė BNS teigė, kad išsami jos veiklos procesų ir jų efektyvumo analizė padės identifikuoti problemas, sritis, kurias reikia tobulinti.   Vilniaus miesto savivaldybės valdoma įmonė šią savaitę paskelbė preliminarios 67 tūkst. eurų (be PVM) vertės konkursą.

Restruktūrizuojamos kelių ir tiltų statybos bendrovės „Šiaulių plentas“ prašymu teismas laikinai sustabdė beveik 1 mln. eurų vertės Krašto apsaugos ministerijos Infrastruktūros valdymo agentūros rengtą karinių oro pajėgų bazės Šiauliuose tvoros statybos  konkursą. Vilniaus apygardos teismas rugpjūčio 25 dieną pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė konkurso procedūras.

Palangos oro uoste pirmadienį pradedami tris mėnesius truksiantys rekonstrukcijos darbai. Tikimasi, kad atnaujinus infrastruktūrą, per metus keleivių skaičius oro uoste augs iki maždaug 500 tūkst. Iki pandemijos oro uostas aptarnaudavo apie 300 tūkst. keleivių. Tačiau oro uostas visiškai neveiks 45 dienas – iki spalio 20 dienos, kai vyks pagrindiniai lėktuvų kilimo-tūpimo tako atnaujinimo darbai. Skrydžiai į kitus oro uostus iki tol nebus nukreipti.

Atlyginimai šiemet augo daugiau nei 10 proc. Vieni darbdaviai tokiu augimu džiaugiasi ir sako, kad gaudami daugiau pinigų gyventojai daugiau jų išleidžia ir vartojimui. Kiti tuo metu įspėja, kad ateityje galime sulaukti krizės ir darbuotojų atleidimų. Ekonomistai atlyginimų augimą irgi vertina dvejopai. Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad lietuvių pajamos toliau dviženkliais tempais vejasi ES vidurkį.

Buitinės technikos ir mobiliųjų telefonų pardavėjai pripažįsta, kad šiuo metu prekių kainos auga. Tai lemia ne tik žaliavų ir šioms prekėms ypač reikalingų lustų brangimas ir trūkumas, bet ir transporto išlaidos. Prekybininkai skatina ilgai nelaukti ir jeigu kas galvoja apie kalėdines dovanas, tai tokias prekes pirkti jau dabar, kol kainos dar įkandamos ir prekių trūkumo kol kas nėra.

Ne paslaptis, kad rudenį šalies miestus užplūsta studentai. Ir nors mokydamiesi dirba ne visi, darbo ieškančių studentų dalis sudaro reikšmingą darbo ieškančių gyventojų dalį. Į juos rudeniop nusitaiko ir darbdaviai, mat, kaip teigia darbo paieškos platformų atstovai, rudenį pačios įmonės siūlo kur kas daugiau studentams atvirų darbo vietų nei paprastai. Specialistai sako, kad rugsėjis ir rudens pradžia apskritai yra vienas iš aktyviausių darbo paieškos sezonų.

Su galimybių pasu trečią savaitę dirbantys kino teatrai sako, kad toks sprendimas pasiteisino – leidus filmus žiūrėti be kaukių, taip pat prekiauti maistu ir gėrimais, žiūrovų srautai gerokai išaugo. Kino teatrų tinklo „Forum Cinemas“ vadovas Gintaras Plytnikas sako, kad panaikinus didžiąją dalį kino teatrams galiojusių ribojimų lankytojų srautai padidėjo apie 30 proc. „Taip, galimybių pasas yra apribojimas, bet iš dviejų blogybių tenka rinktis mažesnę, nes neturime kitų variantų.

Naujasis mokslo metų sezonas jau panašesnis į įprastus mokslo metus – vaikai grįžta į kontaktinį mokymą, popamokinę veiklą, būrelius. Tiesa, daugiau užsiėmimų galimai labiau paplonins ir tėvų kišenę, mat būrelių kainos šį rudenį kai kuriuose Lietuvos miestų didesnės nei praėjusiais sezonais. Kainų kilimas juntamas tiek savivaldybių biudžetinėse, tiek privačiose popamokinės veiklos vietose.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovei Rūtai Vainienei pareiškus, kad reikalavimas nuo rugsėjo 13-osios žmones aptarnauti tik su galimybių pasu gali paveikti visą prekybos grandinę, vieno didžiausių prekybos tinklų „Maxima“ atstovė patvirtino, kad jau ruošiamasi mažinti užsakymų. „Matydami šiuo metu galimybių pasus turinčių žmonių skaičių ir žinodami savo pirkėjų skaičių, be abejonės, ruošiamės srautų mažėjimui ir užsakymų mažinimui.

Nė vienam, gyvenančiam nuomojamame bute, greičiausiai nesinorėtų pabusti nuo netikėto nuomotojo skambučio į duris ar raktų į spyną krebždenimo. Visgi, kai kurie būstą besinuomojantys gyventojai pasakoja, kad tokios situacijos – vis dar realybė. Tuo metu teisininkai skuba paaiškinti – veržtis į nuomojamą butą teisiškai nėra leidžiama. Socialinio tinklo grupėje ne vienas dalijosi savo patirtimi.

Savininko deklaravimo kodo (SDK) neturintiems transporto priemonių turėtojams tolerancijos laikotarpis baigėsi. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) perspėja, kad nuo šiol gudraujantiems galės būti ir dalijamos baudos ne tik žodiniai įspėjimai. Be to, automobilių prekeivių, „kauferyje“ rašančių fiktyvią sumą, taip pat laukia neramios dienos. VMI atstovai pasakoja, kad, įsigaliojus SDK sistemai, nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1d. buvo taikomas tolerancijos laikotarpis.

Darbdaviai domisi galimybe ateityje įdarbinti iš Afganistano evakuotus Lietuvos kariams talkinusius vertėjus, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Aišku, tie žmonės galės nuspręsti, ar jie nori likti Lietuvoje, ar jie nori išvykti – jie turės tokią teisę išvykti, bet mes jau dabar sulaukiame iš kai kurių darbdavių skambučių, kad jeigu būtų noro, jau ieško darbuotojų, pasiūlytų patys ir perkvalifikavimo paslaugas, ir kitus dalykus“, – BNS sakė ministrė.

Pastaraisiais metais Lietuvoje pavagiama vis mažiau lengvųjų automobilių, tačiau ilgapirščiai jau nusitaikė į naują taikinį – „švarina” transporto priemonių salonus ir savinasi lengvųjų automobilių detales. Draudikų duomenimis, į didžiausią rizikos grupę papuola 5-8 metų transporto priemonės, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Nežymų automobilių detalių vagysčių mažėjimą fiksuojame nuo 2019 metų, tik pirmojo karantino laikotarpiu jų skaičius vėl buvo pradėjęs augti.

Nebesumodami, kaip į Lietuvą privilioti užsienio turistus, valdininkai sumanė už beveik milijoną valstybės eurų užsieniečiams dalinti nemokamas nakvynes Lietuvos viešbučiuose. Principas – pirk dvi nakvynes, trečią gausi nemokamai. Esą jos lietuviams neskirtos, bet ranka pasiekiamos. Tam, kad nuolaidas ir akcijas labai mėgstantys lietuviai nepasiglemžtų užsieniečiams skirtų dovanų, valdininkai jas žada skelbti tik užsienio interneto tinklalapiuose.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) į elektros skirstomojo tinklo patikimumą ir efektyvumą investuos 9 mln. eurų. Tokią sumą pranešė suderinusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  Bendrovė pateikė derinti 2020-2022 metų investicijų sąrašą. ESO gavo 2,572 mln. eurų paramą iš valstybės biudžeto lėšų, o likusi dalis bus finansuojama nuosavomis arba skolintomis lėšomis.