Lietuvos verslas

Darbuotojų atstovai antradienį išsakė paramą prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai suteikti papildomą laisvadienį vieną vaiką iki 12 metų auginantiems tėvams, tačiau darbdavių atstovai perspėja, kad tai padidins naštą verslui.  Vyriausybė laikosi pozicijos, kad dėl laisvadienių turėtų būti sprendžiama įmonių kolektyvinėse sutartyse. Šiuo metu papildoma poilsio diena gali pasinaudoti tėvai, auginantys mažiausiai du vaikus iki 12 metų.

Už didesnių plastiko maišelių dalinimą nemokamai prekybininkus siūloma bausti tūkstantinėmis baudomis. Seimas antradienį priėmė svarstyti tai numatančias Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas. Prekybininkams, nemokamai dalijantiems plastiko pirkinių maišelius, siūloma skirti 1-3 tūkst. eurų, o už pakartotiną pažeidimą – iki 5 tūkst. eurų baudas.  Išimtis būtų taikoma tik labai lengviems – iki 15 mikronų storio maišeliams, kurie naudojami nefasuotiems maisto produktams.

Lietuvoje veikia keli didieji bankai, kurie teikia paslaugų tiek verslui, tiek gyventojams, tačiau jiems žeriama ir kritikos: pirmiausia dėl mažinamo fizinių padalinių skaičiaus, antra – dėl paslaugų kainų.

Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnybos, prižiūrinčios  finansų įstaigas, vadove ketinama skirti centrinio banko valdybos nario Mariaus Jurgilo patarėją Jakateriną Goviną. Tai BNS patvirtino du nesusiję šaltiniai. Pati J. Govina ir LB šios informacijos BNS nei patvirtino, nei paneigė. „Konkursas į Priežiūros tarnybos direktoriaus vietą yra baigtas, tačiau sprendimai bus priimti ir viešinami baigus visas procedūras“, – BNS nurodė centrinis bankas.

SEB banko užsakymu trečio ketvirčio pabaigoje atlikta gyventojų apklausa dėl būsto kainų lūkesčių atskleidė, kad žmonių nuomonė regionuose keičiasi skirtingai. Apklausti Vilniaus ir Klaipėdos apskričių gyventojai buvo atsargesni ir mažiau jų teigė, kad gyvenamasis būstas brangs. Tačiau Kauno regione optimizmas dėl būsto brangimo toliau tęsiasi. Faktiniai nekilnojamojo turto rinkos duomenys nerodo, kad būsto rinkoje pirkėjai būtų mažiau aktyvūs ar kainos augtų lėčiau.

Baltijos šalyse veikiantis Švedijos bankas SEB gavo iš šios šalies nacionalinės transliuotojos SVT sąrašą 194-ių juridinių asmenų, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu. Dauguma jų – Estijos padalinio klientai, pranešė SEB. Anot banko, SVT tiriamosios žurnalistikos laidos „Uppdrag Grasning“ sudarytas sąrašas beveik sutampa su sąrašu, kurį SEB sudarė atlikęs vidaus patikrinimus, todėl tai nekeičia banko vertinimų dėl susidariusios padėties. Pranešime pažymima, jog sutartys su 95 proc.

Maisto papildus platinančios įmonės „Gopestetika“ reklama klaidino vartotojus – įmonei skirta 289 eurų bauda. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pranešė, kad reklamuodama papildus „Active Gold Collagen“, „Pure Gold Collagen“, „Forte Gold Collagen“ ir „Defence Gold Collagen“ bendrovė naudojo neleistinus teiginius apie sveikatingumą ir savybes, kurių produktai galbūt neturi, pavyzdžiui, „mažina raukšles ir smulkius senėjimo požymius, didina odos elastingumą“. Anot tarnybos, reklama galėjo su...

Per pastarąjį dešimtmetį padaugėjo lietuvių, kurie galvoja gyvenantys geriau. Be to, skaičius tų, kurie save gyvenimą laikytų skurdžiu, sumažėjo du kartus. Tai rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų finansinės elgsenos tyrimas.

Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje pastebimai išaugo būsto paskolų palūkanos. Lietuvos bankas leidžia suprasti, kad komerciniai bankai gali tai daryti, nes konkurencija tarp jų yra per maža. Tačiau kartu centrinis bankas teigia ieškantis sprendimų, kaip padėtį pakeisti. Naujausias iniciatyvas ir idėjas, kaip didinti konkurenciją būsto paskolų rinkoje, antradienį pristatė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Prezidentui Gitanui Nausėdai ir kai kuriems parlamentarams svarstant, jog reikėtų diskutuoti apie valstybinio komercinio banko steigimą, dalis ekspertų sutinka, jog tai padidintų konkurenciją. Tačiau kiti baiminasi, kad valstybė gali nesuvaldyti su tokio banko veikla ir valdymu susijusių rizikų.   G. Nausėda praėjusią savaitę pareiškė, kad padėtis bankų rinkoje verčia galvoti apie tokio  banko steigimą.

2019 m. lapkričio 19 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad daugiau nei 75 proc. gyventojų laiku sumokėjo jiems paskaičiuotą žemės mokestį. Naujausiais duomenimis, gyventojai jau sumokėjo daugiau nei 27,2 mln. eurų, įmonės – kiek daugiau nei 5,5 mln. eurų žemės mokesčio, rašoma pranešime.  „Dėkojame visiems, kurie sumokėjo žemės mokestį laiku.

Turtingiausi lietuviai yra „Vilniaus prekybos“ įkūrėjas Nerijus Numavičius, įmonių grupės „Girteka Logistics“ valdybos pirmininkas Mindaugas Raila ir „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis, rodo kasmetinis žurnalo „Top“ sudarytas reitingas. Į penketuką taip pat pateko „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus ir buvęs VP grupės akcininkas Žilvinas Marcinkevičius.

Tarptautinė žurnalistų komanda paskelbė tyrimą, kaip iš bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Ukrainoje išvesta apie 0,5 milijardo JAV dolerių. Bankams žlugus, dingusių milijonų našta užgulė trijų valstybių biudžetus. Didelė dalis šios sumos tenka buvusiam „Snoro“ savininkui Vladimirui Antonovui bei jo valdytiems bankams. Tyrimą atliko: Tarptautinis žurnalistinių tyrimų centras OCCRP, žurnalas „Profil“ (Austrija) bei VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centras (Lietuva). Apie pusė milijardo dolerių.

Norite pradėti dirbti savarankiškai, tačiau turite klausimų dėl individualios veiklos apskaitos? Sunku susigaudyti, kada ir kokius duomenis privalu pateikti mokesčių administratoriui, kada registruotis PVM mokėtoju, kokius mokesčius mokėti, kaip teisingai pildyti pajamų ir išlaidų žurnalą? Valstybinė mokesčių inspekcija individualią veiklą vykdantiems gyventojams sukūrė e. paslaugą – virtualų buhalterį i.APS, kuris palengvina smulkiųjų verslininkų veiklos apskaitą.

Lietuvos paštą pastaruoju metu drebino skandalas: buvo atleista visa valstybės įmonės valdyba. Kiek vėliau Lietuvos pašto valdybos nepriklausomi nariai dar kartą pareiškė, kad jų įgaliojimai nutrūko spalio 31 dieną, kai susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevič pasirašė įsakymą dėl visos valdybos atšaukimo.

Už kartelinius susitarimus savivaldybių viešuosiuose pirkimuose nubaustos bendrovės „Panevėžio melioracija“ ir „Biržų ranga“ turi susimokėti jos skirtas 578,7 tūkst. eurų baudas, tuo metu dėl „Pasvalio melioracijai“ ir „Jadranai“ skirtų 399,2 tūkst. eurų baudų Konkurencijos tarybai nurodyta spręsti dar kartą.

Daugiausiai 2019 metams skirtos Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų iki rugsėjo buvo nepanaudojusios Susisiekimo ir Energetikos ministerijos. Pasak Finansų ministerijos, kyla reali rizika, kad lėšos nebus įsisavintos.  Vyriausybei pateiktoje ataskaitoje, kurią ji svarstys trečiadienį, nurodoma, kad Susisiekimo ministerija nesuplanavo 41 proc. numatytų ES lėšų, Energetikos ministerija – 26 proc.

Pastaruoju metu nemažai diskutuojama, ar nereikėtų Lietuvoje keisti atostoginių skaičiavimo ir išmokėjimo tvarką. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neatmeta, kad tai gali būti padaryta. Tačiau kol tvarka nepakeista, naudinga yra žinoti, kada kitais metais poilsiauti, kad atostoginių ir algos būtų daugiau.

Į neįvykusį koncertą bilietus įsigijęs vyras pasijuto neviltyje. Panoręs susigrąžinti sumokėtus pinigus jis tikino buvęs priverstas eiti kone kryžiaus žygius. „Rugsėjo 12 dieną Palangoje turėjo įvykti V. Butusovo koncertas“, – apie sužavėjusį renginį pasakojo jis redakcijai atsiųstame laiške. Tačiau pramogauti nusiteikusiam vyrui greitai teko nusivilti – koncertas buvo atšauktas. Vis tik bilietus pažadėjo sugrąžinti renginio organizatorius – viena Latvijoje veikianti įmonė.

Daliai bankų toliau perkeliant grynųjų pinigų operacijas iš skyrių į savitarnos erdves, kredito įstaigų atstovai padėtį aiškina ir kintančiais klientų poreikiais.  Kritikai, abejodami tokiais motyvais, kalba apie dalies visuomenės atskyrimą nuo svarbių paslaugų ir perspėja, kad jų skaitmenizavimas bei automatizavimas gali tapti išbandymu patiems bankams.

Dar prieš keletą metų labiausiai Lietuvoje populiarėjo remontantinių bei vasarinių aviečių ir braškių auginimo ūkiai, tačiau šiemet į priekį išsiveržė šilauogės. Pastaraisiais metais sparčiai daugėja šilauogynų, kurie yra kaip ilgalaikės investicijos verslas. Kol kas nė vienas ūkininkas nesiskundė, kad jam nepavyko realizuoti visų uogų. Priešingai, sezono pabaigoje ūkininkai teigė, kad uogų netgi trūksta.

Prie nuo 2016-ųjų veikiančios taros užstato sistemos visuomenė jau spėjo priprasti, o taromatuose surenkamų pakuočių statistika byloja apie tokios sistemos naudą – vien per pirmuosius 6 šių metų mėnesius taromatuose buvo sugrąžinta beveik trečdalis milijardo vienkartinių gėrimų pakuočių.

Praėjusią savaitę su „McDonald‘s“ restoranų tinklą valdančios įmonės Lietuvoje atstovais susitikusi Alytaus miesto savivaldybės vadovybė norėtų mieste atidaryti šio tinklo restoraną. Kaip BNS teigė miesto mero Nerijaus Cesiulio atstovė Agnė Čeplinskienė, susitikimą inicijavo savivaldybė, tikimasi į miestą pritraukti naujų investicijų. „Nereikia tikėtis, kad mus kažkas suras.

Pranešimų dėl netinkamų produktų ar kitų pažeidimų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) užfiksuoja tūkstančius. O štai parduotuvėje apsilankiusiam vienam pirkėjui nepasitenkinimą sukėlė maisto etiketėje pateikta informacija. Į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis Edgaras (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.) išreiškė pasipiktinimą dėl etikečių apie produktų sudėtį ant skirtingų, parduotuvės produktų.

Po skandalingo gaisro Alytuje – Lietuvoje kyla dar viena problema. Klaipėdoje žmonės neberanda, kur dėti nebenaudojamas automobilių padangas. Tokių atliekų surinkimo aikštelės perpildytos, esą remontuojama padangų utilizavimo gamykla. Bijodami gaisro kaip Alytuje, joje padangų darbuotojai nesandėliuoja. Bijodami tikrinimų padangų atsisako ir kiti atliekų tvarkytojai. „Reikia tvarkos su tomis padangomis. Kalną gal kokį iš jų sukrauti, kad ten visi mestų“, – mano klaipėdietis Vladimiras.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo svarstyti valstybinio komercinio banko steigimo idėją. Seime skinasi kelią visa šūsnis naujų prieštaringai vertinamų mokesčių. Ar to reikia Lietuvai, kalbėjome su Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoju ekonomistu Raimondu Kuodžiu.  Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvai galbūt reikėtų valstybinio komercinio banko.

35-erių Vaidas Kuliauskas, nepaisant to, kad dėl patirtos sunkios traumos juda neįgaliojo vežimėliu ir sunkiai valdo rankas, visą laiką susiranda, ką veikti: verslai, darbas keliose įmonėse, kelionės, šuolis parašiutu, mokslai, dalyvavimas projektuose ir t. t.  Sunkią kaklo traumą Vaidas patyrė labai anksti – būdamas vos dešimties metų. „Nėriau į vandenį ir nusisukau sprandą“, – dabar juokauja vyras.  Tačiau po traumos juokas neėmė. Iš karto buvo aišku, kad vaikas nebevaikščios.

Finansų ministras santūriai vertina prezidento Gitano Nausėdos ir kai kurių parlamentarų svarstymus, jog Lietuvoje vertėtų steigti naują valstybinį komercinį banką. Viliaus Šapokos teigimu, naujo banko steigimas pareikalautų didelių lėšų, o jo veikla būtų rizikinga. „Turime pasverti tai, jog Lietuvoje tokių bankų yra buvę ir puikiai visi žinome, kuo tai baigėsi. Tikrai rizikos yra didelės.

Sutikite, rudens pradžioje parduotuvėse pamatę kalėdines dekoracijas ir išgirdę etatines žiemos švenčių dainas ne vienas stabtelime iš nuostabos. Ar ne per anksti tos prekybininkų Kalėdos, kai grybautojai dar baravykus miškuose rauna? Tačiau per daug piktintis nereikėtų – dabar pradėję ruoštis didžiausioms metų šventėms išvengsite asmeninės finansų krizės artėjant metų sankirtai. „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad tik 8 proc.

Šalies prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad vertėtų galvoti apie valstybinio komercinio banko steigimą, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pabrėžia, kad tai būtų brangus procesas, nors naujo žaidėjo bankų rinkoje atsiradimas būtų sveikintinas. Biudžeto ir finansų komitete (BFK) V. Vasiliauskas tvirtino, kad prieš apsisprendžiant dėl valstybinio komercinio banko reikėtų atlikti aiškią kaštų ir naudos analinę.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas kritikuoja valdančiųjų siekį nuo sausio įvesti bankų aktyvų mokestį. Vito Vasiliausko teigimu, Lietuvoje siūlomas  grubiausias bankų apmokestinimo modelis.  „Tai grubiausias apmokestinimo modelis, nes bazė paimta iš principo aktyvai, turtas. Tai reiškia – paskolų portfelis“, – penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė V. Vasiliauskas. Jis pabrėžė, kad yra ne vienas būdas, leisiantis šio mokesčio išvengti.

Viename Vilniaus rajono sklypų kitąmet planuojamos pradėti gamyklos statybos ne juokais įbaugino vietos gyventojus, kurie, ieškodami teisybės, ėmė minti ir teismų slenksčius. Vietiniai baiminasi, kad planuojama gamykla neigiamai atsilieps jų sveikatai, padidins taršą ir triukšmą aplinkui. Tuo metu būsimos gamyklos savininkas skuba raminti – gamyba vyks be taršos, o apylinkėse ir taip jau triukšminga dėl šalimais esančios magistralės.

VšĮ „SOPA“ – Vilniuje jau 13 metų veikianti socialinė įdarbinimo agentūra, kuri teikia įdarbinimo su parama paslaugas žmonėms, turintiems mažiau galimybių konkuruoti darbo rinkoje.  Pasak įstaigos vadovės Jurgitos Kuprytės, negalią turintys žmonės nuo pat įsteigimo buvo viena iš tikslinių „SOPA“ grupių, o šiuo metu yra pagrindiniai klientai. Per metus paslaugos suteikiamos maždaug šimtui žmonių, apie 70 procentų iš jų randa darbą, o darbo vietoje išsilaiko daugiau kaip 6 mėn. – apie pusė.

Vyriausybė taip pat ir prezidentas siūlo mažinti mokestines lengvatas, kurios dabar yra taikomos žemės ūkio srityje. Tačiau Seime šie pasiūlymai stringa. Jeigu valdantieji nesusitars, valstybės biudžeto pajamos bus mažesnės negu planuojama, o tai reikš, kad gali pritrūkti pinigų numatytam išmokų didinimui. Kokia tikroji padėtis Lietuvos žemės ūkyje, kaip jį paveiks numatomi pakeitimai ir kaip artimiausiu metu gali pasikeisti Europos Sąjungos parama šiai sričiai.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI)  informuoja, kad nesiunčia el. paštu laiškų – prašymų rasti dokumentus su pridėtais failais. Oficialus VMI el. pašto adresas – [email protected].  VMI ragina gyventojus būti budriais ir neatidarinėti įtartinų laiškų ir juose pridedamų dokumentų. Tai yra bandymas sukčiauti prisidengiant VMI vardu.

Norintiems įsigyti mėgstamų prekių už kuo mažesnę kainą gali tekti aplankyti ne vieną prekybos centrą, nes dažniausiai pirkėjus siekiama suvilioti patraukliomis akcijomis, skelbiamomis vis skirtingose parduotuvėse. Kuriame iš didžiųjų šalies prekybos centrų galima apsipirkti pigiausiai, specialiai neieškant nuolaidos ženklu pažymėtų prekių? Atliktas prekių kainų tyrimas atskleidžia palankiausius pirkėjo kišenei prekybos lyderius.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) paskelbus, kad į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą įtraukta jau apie pusšimtis bendrovių, dalis jame atsiradusių įmonių neslepia nuostabos dėl tokios sankcijos, rašo portalas 15min.lt.  Pasak portalo, pati didžiausia iš jų – žinoma transporto kompanija „Olego transportas“, dar veikianti prekės ženklu „Ollex“. Įmonės vadovas Edvinas Radionovas sako nesuprantantis, už ką galėjo atsidurti sąraše, bet prisiminė gavęs baudą.

Darbdaviai skundžiasi, kad neranda populiariausių profesijų darbuotojų, tačiau, kaip rodo oficialūs duomenys, atlyginimų kelti jiems nėra skubama. Kai kurių profesijų atstovai šiemet uždirba tik šiek tiek daugiau nei prieš metus. „Sodros“ duomenimis, šių metų rugsėjį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, Lietuvoje ir toliau populiariausia profesija buvo sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai. Skaičiuojama, kad dabar jų yra 79,3 tūkst.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė Seime svarstomiems prekybos ir bankų mokesčiams – jų pajamos jau įtrauktos į kitų metų biudžeto projektą. Vis dėlto Ministrų kabinetas pasiūlė parlamentui surengti konsultacijas dėl mokesčių poveikio.

Pensijų anuitetų centralizavimą ir mokėjimo perdavimą „Sodrai“ siūloma atidėti pusei metų iki 2020 m. liepos 1 dienos. Tai reiškia, kad antroje pakopoje sukauptą privačią pensiją kitais metais pirmą pusmetį į pensiją išeisiantiems klientams mokės privačios bendrovės, kurios šia veikla užsiima ir šiuo metu.  Toks siūlymas išdėstytas Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projekte, kurį parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir apie kurį išplatino pranešimą žiniasklaidai.

Mindaugas Kraulaidis į neįgaliojo ratelius buvo priverstas atsisėsti prieš 13 metų, kai jam tebuvo 21-eri – važiuodamas motociklu pakliuvo į tragišką avariją. Šiandien psichologo diplomą turintis vilnietis dirba, planuoja netrukus baigti neurobiologijos magistro studijas Vilniaus universitete.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje svarstys išvadą dėl Seimo narių pateiktų prekybos ir bankų mokesčių. Ministrų kabinetas numato iš esmės jiems pritarti.

Valdžios sektorius po ketverių metų pertraukos kitąmet vėl gali būti deficitinis, nors Finansų ministerija planuoja išlaikyti viešųjų finansų perteklių, teigia Valstybės kontrolė 2020 metų sektoriaus finansinių rodiklių vertinimo ataskaitoje. Joje pažymima, kad 2020 metais gali būti nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės.

Maždaug 250 mln. eurų vertės geležinkelio nuo Kaišiadorių iki Klaipėdos ir Vilniaus mazgo elektrifikavimo rangovo konkursą, BNS žiniomis, laimėjo Ispanijos infrastruktūros statybos grupės „Elecnor“ ir grupei „Abengoa“ priklausančios inžinerijos įmonės „Instalaciones Inabensa“ konsorciumas „Inabelec“.   „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas BNS teigė kol kas negalintis patvirtinti laimėtojo – jis oficialiai bus paskelbtas spaudos konferencijoje 15 valandą.

Lietuvoje nuo 2011-ųjų beveik perpus sumažėjus bankų padalinių, Šiaulių bankas teigia neketinantis uždaryti skyrių mažesniuose miestuose. Lietuvos banko duomenimis, bankų padalinių skaičius Lietuvoje nuo 2011-ųjų sumažėjo beveik dvigubai – iki 450. „Mes esame vieninteliai iš tų, kurie sako, kad mes nebūsime tie, kurie išskubėsime iš miestų ir miestelių.

Iki 2021 m. pavasario visa magistralė Vilnius–Kaunas atitiks automagistralėms keliamus reikalavimus. Eismo sąlygas pagerins skirtingo lygio sankryžos, naujos požeminės perėjos ir kiti rekonstrukcijos darbai, kuriems atlikti susisiekimo ministro įsakymu skirtos Europos Sąjungos fondų investicijos, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Lietuvos kelių tinkle magistralė Vilnius–Kaunas išsiskiria eismo intensyvumu. Ja važiuoja gerokai daugiau krovininių transporto priemonių nei kitomis magistralėmis.

Vyriausybė ir prezidentas siūlo, kad pensijų ir kitų išmokų didinimui reikalingos papildomos lėšos būtų surinktos didinant akcizus degalams, alkoholiui ir tabakui. Trečiadienį pasiūlymai svarstyti Biudžeto ir finansų komitete. Šis pritarė ne visiems siūlymams, tad Vyriausybė veikiausia turės iš naujo spręsti, iš kur gauti papildomų pinigų. Pirmiausia komitetas svarstė klausimą dėl akcizo lengvatos žymėtam dyzelinui, kuris naudojamas žemės ūkyje.

Sviesto kaina parduotuvėse užkopė į rekordines aukštumas. Nors Europoje viskas atvirkščiai – Lenkijoje bei Vokietijoje sviestas pinga ir ten yra dvigubai pigesnis. Pirkėjai dėl to keikia prekybininkus, šie gi dėl brangaus sviesto šnairuoja į perdirbėjus. Sviesto kaina pakilo į seniai regėtas aukštumas. Šiuo metu sviestas yra brangiausias nuo pat 2016 m ir parduotuvėse vidutiniškai tenka mokėti apie 2,15 eurų už pakelį.

Šiemet mūsų šalies ūkis rodė gana neblogus rezultatus. Tačiau jau artimiausiu metu jis gali susidurti su netikėtais sunkumais, kurių debesys kaupiasi virš svarbiausių pasaulio ekonomikų, gero nežada ir neapibrėžtumas dėl mokesčių pakeitimų pačioje Lietuvoje. Diskusijoje apie tai – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.