Lietuvos verslas

Vienas iš svarbiausių aspektų gausiam žemės ūkio derliui – tinkamas dirvožemis, kurio kokybė priklauso nuo specialiai tam pritaikytų melioracijos sistemų. „Palinkuvės melioracijos statinių naudotojų asociacija“ džiaugiasi rekonstravę pasenusius narių sklypų melioracijos statinius ir taip patobulinę dirvožemio būklę. Anot asociacijos pirmininko, visose šalies savivaldybėse vertėtų susitelkti ties šių sistemų gerinimu, o tai padaryti gali padėti Europos Sąjungos (ES) teikiama parama.

Lietuvoje sparčiai augant darbo jėgos paklausai, šiuo metu didžiausias darbuotojų poreikis fiksuojamas transporto sektoriuje, praneša Užimtumo tarnyba.  Gegužę, vertinant visus sektorius, šalyje iš viso buvo registruota 54 tūkst. darbo pasiūlymų – trečdaliu daugiau nei balandį. Tai – didžiausias šiemet darbdavių per mėnesį įregistruotas laisvų darbo vietų skaičius. „Vertinant darbo jėgos paklausą transporto sektorius išsiskyrė darbo pasiūlymų gausa.

Siūloma sudaryti galimybę asmeniui gauti šalpos išmoką, kai iš užsienio valstybių neįmanoma gauti duomenų apie jose asmeniui mokamas pensijas ir išmokas. Šį klausimą trečiadienį posėdyje svarstys Vyriausybė.

Finansų ministerija siūlo nepritarti dalies Seimo narių siūlymui taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausiems, lietuviškiems bei ekologiškiems maisto produktams, kurių sąrašą tvirtintų Vyriausybė.  Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje turėtų pateikti išvadą šiai opozicinių socialdemokratų iniciatyvai, kuria norima mažinti maisto produktų kainas, didinti vietinės produkcijos konkurencingumą.

Ekonomistai perspėja apie galimus ekonominius sunkumus, jei ir toliau bus pučiamas kainų burbulas. Visgi kai kurie atkreipia dėmesį, kad ūgtelėjo dar ne visų prekių kainos, o kai kurios reikėtų, kad didėtų labiau. Naujausiais Statistikos departamento (SD) duomenimis, šių metų gegužę, palyginti su balandžiu, vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 0,6 proc., paslaugų – 0,5 proc.

Seimas atsisakė leistis į svarstymus dėl lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nereceptiniams vaistams nustatymo.  Seimas antradienį nepriėmė svarstyti atitinkamų Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų: už  balsavo 54 Seimo nariai, prieš – 15 , o susilaukė 54.  Projektas atiduotas iniciatoriams tobulinti.  Pataisos numatė, kad mažesnis PVM būtų taikomas visiems nereceptiniams vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms.

Seimas antradienį įteisino vadinamąjį darbuotojų relokacijos paketą – priėmė Užsieniečių teisinės padėties, Investicijų bei Užimtumo įstatymų pataisas.  Jos padės investuoti Lietuvoje įsipareigojusioms trečiųjų šalių, visų pirma Baltarusijos, įmonėms be didelių kliūčių perkelti darbuotojus ir jų šeimos narius į Lietuvą.  Į lengvatas pretenduos įmonės, pasirašiusios investicijų sutartis su Vyriausybe ir įsipareigojusios investuoti bent 1,45 mln.

Seimas priėmė svarstyti Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės projektą. Jis nustato, kaip iki 2050-ųjų Europa taps klimatui neutraliu žemynu ir kokie pasikeitimai siekiant sumažinti taršą iki 2030–2040 metų numatomi žemės ūkyje, transporte, energetikoje, tvarkant atliekas, pramonėje bei gyventojų būstuose.   Už Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės  svarstymą Seime balsavo 110 parlamentarų, o susilaikė 10.  Toliau Seime ji bus svarstoma birželio 29 dieną.

Lietuvos bankas panaikino elektroninių pinigų įstaigos licenciją Lietuvos fintech bendrovei „Finolita Unio“, įtariamai dalyvavus Vokietijos „Wirecard“ pinigų plovimo skandale. Anot Lietuvos banko, tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė nesilaikė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų.

Darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovus vienijanti Trišalė taryba antradienį nesutarė, kokia turėtų būti minimalioji mėnesinė alga (MMA) nuo 2022 m. sausio 1 d. Pagal Darbo kodeksą MMA ir minimalų valandinį atlyginį nutarimu nustato Vyriausybė, tačiau priimdama sprendimą ji turėtų atsižvelgti į Trišalės tarybos poziciją. Kadangi ši vieningos pozicijos neišreiškė, ministrų kabinetas pats galės nuspręsti, kokį minimumą nustatyti.

Valstybinės mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad 2,2 tūkst. paramos gavėjo statusą turinčių organizacijų nepateikė Paramos gavimo ir panaudojimo ataskaitų (FR0478) už 2020 m., rašoma pranešime spaudai. Paramos gavėjams išsiuntėme priminimus, jog siekdami pratęsti paramos gavėjo statusą, ataskaitas pateikti jie turi dar du mėnesius laiko.  „Iki gegužės 17 d. šią pareigą laiku atliko 6,5 tūkst. paramos gavėjų ir meno kūrėjų.

Antradienį Seimas galutinai priėmė Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisas, kuriomis nustatoma palankesnė nedarbo išmokų mokėjimo tvarka. Už pataisas balsavo visi 127 posėdyje dalyvavę Seimo nariai. Įsigaliojus įstatymui, nedarbo išmokų mokėjimas antrą kartą būtų atnaujinamas ir bedarbiams, turintiems teisę jas gauti, jeigu iki įstatymo įsigaliojimo jiems jau buvo atnaujintas vieną kartą iki įstatymo įsigaliojimo.  „Sodros“ duomenimis, per mėnesį apie 1,7 tūkst.

Seimas galutinai pritarė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma palankiau skaičiuoti motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas tėvams, kurių draudžiamosios pajamos sumažėjo dėl prastovų per pandemiją. Už įstatymo pakeitimą balsavo visi 126 posėdyje dalyvavę Seimo nariai. Pagal naujas nuostatas išmokos būtų apskaičiuojamos iš laikotarpio, buvusio iki pirmo karantino paskelbimo.

Kainų augimas sustoti nežada, teigia ekonomistai, jų piką galime pasiekti rudens pradžioje. Kiek jos gali kilti ekonomistai atskleidė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.  Apie kainų augimą kalbėjo ekonomistai Žygimantas Mauricas ir Marius Dubnikovas Ponas Žygimantai, kainos kyla ir tą pastebime jau keletą pastarųjų savaičių.

Prezidento Gitano Nausėdos metinėje kalboje pritrūko įkvepiančios ekonominės vizijos, o tradiciškai akcentuota socialinė atskirtis ir nelygybė, sako banko „Luminor“ ekonomistas. Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad kalboje nebuvo paminėta nei fintech, nei skaitmenizacija, nei investicijų pritraukimas, nei „vienaragio“ užauginimas, taip pat trūko akcento apie tai, kaip pasaulis atrodys po pandemijos.

Seimas pradėjo pirmąjį patikslinto šių metų valstybės biudžeto projekto svarstymą. Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas sako, kad verslui bus skiriama mažiau paramos, bet jis bus skatinamas dirbti.

Prezidentui Gitanui Nausėdai antradienį Seime perskaičius savo antrąjį metinį pranešimą, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigiamai vertina šalies vadovo poziciją dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo, raginimą neatidėlioti mokesčių reformos bei požiūrį į konkuravimą pigia darbo jėga.  „Džiugina tam tikras pokytis prezidento požiūryje į neapmokestinamąjį pajamų dydį.

Lietuvoje gegužę, palyginti su balandžiu, buvo 0,6 proc. mėnesio infliacija. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėja penktą mėnesį iš eilės. Metinė infliacija (gegužę, palyginti su 2020 metų gegužės mėnesiu) siekė 3,6 proc., vidutinė metinė infliacija  sudarė 1,2 proc. (balandį, atitinkamai, 2,5 proc. ir 0,9 proc.), pranešė Statistikos departamentas.

Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba („Rosselchoznadzor“) ketina uždrausti importą kai kurių valstybių augalininkystės produkcijos, turinčios Lietuvos, Latvijos ir Slovakijos sertifikatus. „Rosselchoznadzor“ pranešė, kad jai kelia susirūpinimą pastaruoju metu pagausėję pažeidimai, susiję su Italijos, Kenijos ir Nyderlandų augalininkės produkcijos, turinčios Lietuvos, Slovakijos ir Latvijos sertifikatus, tiekimu į Rusiją.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį svarstys minimalios mėnesio algos (MMA) didinimą.  Profesinės sąjungos teigia, jog MMA nuo 2022-ųjų galėtų kilti 108 eurais iki 750 eurų, tuo metu darbdaviai bendros pozicijos kol kas neturi. Anot jų atstovo, MMA gali augti, tačiau svarbu atsižvelgti į labiausiai nukentėjusį verslą ir jaunimo nedarbą.

Ar gali būti, kad jums priklausantis nekilnojamasis turtas vieną dieną netikėtai ir be jokio įspėjimo tampa ir kito žmogaus nuosavybe? Pasirodo gali, jeigu tik turi tinkamus teisininkus ir tai padaryti padeda Registrų centras (RC).  Į tokią situaciją pateko portalo tv3.lt skaitytoja Daiva (vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Prieš bene dešimtmetį pasistačiusi namą sau ir tuometiniam vyrui, moteris būstą ilgus metus laikė savo asmenine nuosavybe, nes taip buvo numatyta povedybin...

Lietuva pagal pritrauktus tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektus vėl patenka į investicijoms patraukliausių Europos šalių dvidešimtuką, rodo profesinių paslaugų bendrovės „EY“ Europos investicinio patrauklumo tyrimas. 21 kartą atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva 2020 metais TUI patrauklumo žemėlapyje užėmė 19-tą vietą. Pernai į Lietuvą pritraukti 53 investiciniai projektai – 12 proc. mažiau negu 2019 metais, teigiama „EY“ pranešime.

Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ sveikina Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, kuriuo pripažinta, kad Vyriausybės 2019-ųjų spalį priimtas nutarimas labiau apmokestinti komandiruojamų vilkikų vairuotojų dienpinigius pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams. Anot „Linavos“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo, KT sprendimas patvirtino anksčiau vežėjų išsakytą nuomonę, kad Vyriausybės nutarimas yra neteisėtas ir mažina transporto įmonių konkurencingumą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigia pritarianti Lietuvos banko rekomendacijai kitąmet minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 62 eurais iki 703 eurų.  „MMA turi didėti ir turime ją kelti, mūsų siūlymas – laikytis Lietuvos banko rekomendacijos, kelti MMA iki 703 eurų ir tai siektų 62 eurus.

Vyriausybės 2019-ųjų spalį priimtas nutarimas labiau apmokestinti komandiruojamų vilkikų vairuotojų dienpinigius pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, pirmadienį konstatavo Konstitucinis Teismas (KT). „Priimant šį nutarimą nepaisyta iš Konstitucijos (...) kylančios Vyriausybės pareigos leidžiant teisės aktus paisyti teisėkūros procedūrinių reikalavimų, be kita ko, laikytis galiojančių įstatymų, kuriuose nustatyta teisės aktų priėmimo tvarka, pačios Vyriausybės nutarima...

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujančiai Trišalei tarybai pradedant kitų metų minimalios mėnesio (MMA) svarstymus, profsąjungos siūlo ją didinti 108 eurais iki 750 eurų, tuo metu darbdaviai bendros pozicijos kol kas neturi. Anot jų atstovo, MMA gali augti, tačiau svarbu atsižvelgti į labiausiai nukentėjusį verslą ir jaunimo nedarbą.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 11 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Elektra šalyje brangsta jau trys savaitės iš eilės.  Gegužės 31 – birželio 7 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 66,8 euro už megavatvalandę (MWh). Tokios aukštos vidutinės savaitės kainos Lietuvoje pastarąjį kartą fiksuotos vasarį, kai buvo pasiekta 69,5 euro už MWh riba.

Ekonomistai įspėja, kad kainų augimo piko dar nepasiekėme. Iki pat šių metų pabaigos ar kitų metų pradžios kainos augs. Tad kas brangs sparčiausiai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistais Mariumi Dubnikovu ir Žygimantu Mauricu. Naujienų portalas tv3.lt anksčiau rašė, kad kainos labiausiai turėtų augti nekilnojamo turto (NT), statybų ar paslaugų sektoriuose ir jau dabar dalis pirkėjų susiduria su prekių trūkumu.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame dvylikos metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 3900 dienų, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 10 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,288 procento. Ši emisija pradėta platinti 2020-ųjų vasario 10 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione šių metų gegužės 3 dieną obligacijų taip pat parduota už 10 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,274 procento.

Lietuva papildomai nebepirks 616 tūkst. „Janssen“ vakcinos dozių, pirmadienį nusprendė Vyriausybė. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pristatydamas klausimą akcentavo, kad vakcinos Lietuva yra jau rezervavusi pakankamai, o „Janssen“ vakcina nėra tinkama revakcinacijai galvojant apie ateitį. „Mes jau esame užsirezervavę ir dar 2021 metais Lietuvą iš viso pasieks beveik 700 tūkst.

Lietuvoje registruotos draudimo bendrovės per šių metų tris mėnesius uždirbo 12,2 mln. eurų grynojo pelno – 69,4 proc. daugiau nei 2020-ųjų sausio-kovo mėnesiais mėnesiais, kai jis buvo 7,2 mln. eurų. Didžiausią pelno dalį draudimo įmonės uždirbo iš pagrindinės veiklos, nuostolingai dirbo tik viena bendrovė, teigiama Lietuvos banko (LB) pranešime. Ne gyvybės draudimo įmonės šiemet uždirbo 8 mln. eurų pelno, gyvybės draudimo įmonės – 4,2 mln. eurų pelno, arba atitinkamai 60 proc.

Į Lietuvą pirmadienį atplaukė naujas didelis suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš JAV – 11-as toks krovinys šiais dujų metais.  Terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ komentavo BNS, kad 138 tūkst. kub. metrų SGD gabenantis dujovežis „Arctic Discoverer“ atvyksta iš JAV Corpus Christi uoste esančio SGD eksporto terminalo. Laivas pirmadienio rytą prisišvartavo prie Klaipėdos terminalo laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai marinetraffic.com, vesselfinder.com ir myshiptracking.

Nuo karantino nukentėjusiam verslui iki pirmadienio patvirtinta 148,1 mln. eurų paramos. Subsidijoms iki birželio 7 dienos skirta 109,1 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 31,3 mln., turgavietės mokesčio kompensacijoms – 2,1 mln. eurų, o savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims – 5,6 mln. eurų subsidijų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Daugiausiai subsidijų (28,5 proc.) skirta prekybos sektoriaus bendrovėms, kurioms paskirstyta 30,6 mln. eurų. Antroje vietoje (27,6 proc.

Lietuvoje atliktas „aklas“ nealkoholinio alaus tyrimas atskleidė: skaniausias toks alus – atnaujintas „GO Pilsner“. Remiantis vartotojų patirtimi ir atsakymais, dabar dar išraiškingesnis ir sveikesnis „GO PIlsner“ triumfavo dėl savo aromato, intensyvumo, gaivumo ir skonio panašumo į įprastą alkoholinį alų. 8 iš 10 Lietuvos gyventojų teigia, kad paprastai konkretų alų renkasi būtent dėl jo skonio.

Apie 186 tūkstančiai nepasiturinčių žmonių birželį gaus paramą maisto produktais ir higienos priemonėmis, pirmadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Maistas nepasiturinčius gyventojus jau pasiekė vasario ir balandžio mėnesiais, dalijimas šiemet vyks dar keturis kartus: birželį, rugpjūtį, spalį ir gruodį. Birželį kartu su maisto produktais nepasiturinčius pasieks ir pirmoji parama higienos priemonėmis. „Pandemija paveikė nepasiturinčius ar mažas pajamas gaunančius žmones.

rancūzijos koncerno „Marie Brizard Wine & Spirits“ grupės  alkoholio gamybos bendrovė „Vilniaus degtinė“ neteisėtai reklamavo „Čepkelių“ trauktinę, todėl turi sumokėti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) jai skirtą 5,8 tūkst. eurų baudą, galutinai nusprendė teismas.

Kėdainių ūkininkai jau pradeda bulviakasį. Pirmųjų lietuviškų bulvių derlius džiugina ir jau greitai keliaus į prekybos vietas. O lietuviai šviežienos labai pasiilgę, dažnas turguje klausinėja, ar dar nėra šviežių lietuviškų bulvių. Tik čia kol kas karaliauja pernykštės ir įvežtinės. O kavinių atstovai sako, kad patiekalai iš šviežių lietuviškų bulvių atsiras tik vasaros viduryje, mat jos dabar ir brangios, ir ne viską pavyktų pagaminti.

Įsivaizduokite, kad sąskaitoje sukaupėte 3,5 tūkst. eurų, nuo kurių kasmet mokate nustatyto dydžio komisinius, o kai pinigų prireikia ir norite juos pasiimti – bankas neduoda. Skamba gal absurdiškai, bet būtent taip Lietuvoje veikia II pensijų kaupimo sistema, kurioje dalyvauja daugelis dirbančių žmonių. Kas mėnesį į sąskaitą fonde nuo jų atlyginimo nuskaičiuojama ir pervedama tam tikro dydžio eurų suma.

Dalis baltarusiška vartojimo produkcija prekiaujančių Lietuvos prekybininkų sako, kad politiniai įvykiai Baltarusijoje ir aplink ją iki šiol prekybai įtakos nepadarė. Tačiau kita dalis verslo, ypač pervežančio prekes iš Ukrainos ar Rusijos, jau svarsto, kokiais keliais teks jas atsigabenti, jeigu sienos su Baltarusija kirtimas bus dar labiau suvaržytas.  Vis dėlto baltarusiškų prekių Lietuvoje nėra daug.

Ekonomistai įspėja, kad kainų augimo piko dar nepasiekėme. Iki pat šių metu pabaigos ar kitų metų pradžios kainos augs, ypač nekilnojamo turto (NT), statybų ar paslaugų sektoriuose. Jau dabar dalis pirkėjų susiduria su prekių trūkumu. Norint to išvengti, ekonomistai siūlo pirkti ne tik naujas, bet ir dėvėtas prekes. Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė teigė, kad aukšta infliacija dar kurį laiką laikysis.

Vis daugiau gyventojų būsto ieško prie jūros. Ir perka jį ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje. Anot pirkėjų, ten būstas kur kas pigesnis, butą Liepojoje galima įsigyti už 20 tūkst. Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad Latvijos pajūryje trūksta infrastruktūros, todėl butai ten ir pigesni. NT investuotojas Algirdas Radušys pasakojo, kad prieš 3 metus Latvijoje, Liepojos mieste įsigijo net 3 butus.

Lietuvoje galimybių pasui kiek atlaisvinus dalyvavimą renginiuose, jų organizatoriai sako, kad dar kyla daug neaiškumų.  Pasak renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininko Valdo Petreikio, reikėtų vientiso reguliavimo, kuris neskaldytų visuomenės.  „Kol kas yra daug sumaišties ir nesupratimo, nesuprantame, kaip žmonės reaguoja į šitą dalyką (galimybių pasą – BNS). Vieni nori, kiti nenori, vieni gali, kiti negali.

Daugiau negu pusę Lietuvos gyventojų domina galimybė kurti savo verslą arba, be pagrindinio darbo, verstis papildoma veikla, praneša „Seb“ bankas. Įmonės iniciatyva atlikto tyrimo duomenimis, 54 proc. visuomenės dažnai arba kartais galvoja, kad galėtų pradėti tokią veiklą, skelbiama banko pranešime žiniasklaidai. Papildoma veikla, be pagrindinio darbo, jau verčiasi 13 proc. apklaustųjų. Nuosavą verslą turintys nurodo 6 proc. šalies gyventojų.

Į antros pakopos pensijų kaupimą šiemet įtraukti gyventojai jau sulaukė „Sodros“ registruotų laiškų arba informacijos savo asmeninėse paskyrose. Tie, kurie iki šiol nepriėmė sprendimo dėl dalyvavimo pensijų kaupime, turi galimybę pasirinkti iki birželio 30 dienos. Į antros pakopos pensijų kaupimą nauji dalyviai įtraukiami kiekvienais metais, skelbiama „Sodros“ pranešime žiniasklaidai.

Deja, istorijos, apie laiku atlyginimo negaunančius, gąsdinamus, neteisėtai atleidžiamus ar išnaudojamus darbuotojus Lietuvoje vis dar girdimos kasdieną. Darbuotojus ginančios profsąjungos pastebi, kad šios problemos labiausiai veši regionuose, kur įmonės mažos, o susirasti darbą gali būti sunkiau. Darbuotojų patirtys varijuoja nuo nesąžiningai mažų ar „juodų“ atlyginimų iki darbdavių grasinimų baudomis, kurios siekia ir 1000 eurų.

Gitanas Nausėda ragina Lietuvos gyventojus kurti švaresnę, saugesnę aplinką: nešiukšlinti, tausoti gamtą, rūšiuoti atliekas, padėti tvarkyti apleistas vietas. Šios idėjos šiandien skambėjo Prezidentūros „Žalių idėjų festivalyje“, kuriame valdžios atstovai užsimena ir apie taršos mokesčius, tačiau žada, kad jie bus nedideli. Automobilio kilimėlis, kompiuterio monitoriaus dalys, padangos, kalnai plastiko ir kitų šiukšlių.

Daugelis verslo sektorių dėl skirtingų priežasčių didina produkcijos kainas. Brangsta ne tik pramoninės prekės, bet ir maistas – jeigu tikėjotės, kad daržovių kainos šiemet bus mažesnės nei pernai, panašu, kad tai bent jau kuriam laikui teks pamiršti. Naujausi duomenys apie daržovių mažmeninės prekybos kainas Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse rodo, kad dalies produktų kainos, palyginus su 2020 m. atitinkamu laikotarpiu, yra padidėjusios.

Europos Sąjunga ir Lietuva yra pasirengusios ir turi visas galimybes įgyvendinti ambicingus ekonomikos žalinimo, kovos su klimato kaita, švaresnės ir sveikesnės aplinkos kūrimo tikslus, po šeštadienį vykusio „Žalios Lietuvos“ deklaracijos pasirašymo teigė prezidentas Gitanas Nausėda. „Šiandien mes čia sukūrėme valdančią koaliciją. Šios koalicijos tikslas yra sukurti žaliąją Lietuvą, kurią mes galėtume išdidžiai ir oriai palikti savo vaikams ir anūkams.

Be darbo nuo birželio likusi vilnietė sako buvusi apgauta savo seniūnijos. Daugiau nei dešimtmetį vienoje vietoje gėlėmis prekiavusi moteris šią vasarą prarado savo darbo vietą dėl, kaip sako seniūnija, pasikeitusio prekyvietės išplanavimo. Visgi moteris sako nesuprantanti, kodėl ji liko be savo darbo vietos, mat seniūnijos darbuotoja buvo patikinusi, kad prekybos vieta po prekyvietės atnaujinimo tikrai liks, tačiau dabar situacija – visiškai kitokia.