Milijonai eurų Lietuvos pensininkų lėšų – Kinijoje: grėsmė ir galimi nuostoliai nė motais?

Daugiau nei milijonas lietuvių kaupia turtą antrosios pakopos pensijų fonduose. Milijonai jų eurų yra investuota Kinijoje, kuri grasina Lietuvai ir yra laikoma ir nacionaline šalies grėsme. Specialistai įspėja, kad šios investicijos pensininkams gali būti nuostolingos. Tačiau fondų valdytojai ir juos prižiūrintis Lietuvos bankas dėl to problemų nemato. Kodėl?

Šių metų viduryje 1,37 mln. šalies gyventojų antrosios pakopos pensijų fonduose turėjo sukaupę 5,24 mlrd. eurų vertės turto – kiekvienas vidutiniškai maždaug po 3,8 tūkst. eurų.

Kiekvieną mėnesį dalis pensiją kaupiančių darbuotojų atlyginimo pervedama į jų sąskaitas fonduose. Jų valdytojai už gautus pinigus perka vertybinius popierius – pavyzdžiui, kitų fondų vienetus.

Lietuvoje veikia 5-ios pensijų fondų valdymo bendrovės – jos priklauso didiesiems bankams „Swedbank“, SEB, „Luminor“, taip pat įmonėms „Aviva“ ir „Invl“. Visos jos būsimų pensininkų pinigus yra investavusios į įvairius kitus fondus.

Per juos lietuvių pensijų pinigai netiesiogiai yra investuoti į kai kurias Kinijos įmones. Daugiausia – į bene didžiausias kinų verslo grupes: elektroninės prekybos milžinę „Alibaba“ (jai priklauso, pvz., „Aliexpress“) ir bene didžiausią pasaulyje socialinį tinklą „We Chat“, taip pat daugelį kitų įmonių valdančią „Tencent“.

Vien „Swedbank“ ir SEB priklausančios bendrovės per du užsienio fondus (atitinkamai besivystančių rinkų „Swedbank Robur“ ir „Amundi), kurių vienetų yra nusipirkę, daugiau kaip 3 mln. eurų yra investavę į kinų įmones.

Galimi nuostoliai ir grėsmė saugumui

Žinomas investuotojas Georgas Sorosas dienraštyje „Financial Times“ neseniai įspėjo į Kinijos kompanijas investavusius Vakarų valstybių pensijų fondų valdytojus.

Esą komunistiniam režimui kišantis į kompanijų valdymą, turint priėjimą prie daugybės jų duomenų, Vakarų pensijų fondams reikėtų neleisti į jas investuoti. G. Soroso nuomone, kyla grėsmė, kad fondai (o taip pat ir pensininkai) patirs nuostolių.

Dėl pranešimų apie taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje pastaruoju metu Kinija įšaldė diplomatinius santykius su Lietuva. Per kontroliuojamą vietos žiniasklaidą komunistinis režimas netgi pasiūlė, kad Kinijai reikėtų kooperuotis su Rusija ir Baltarusija ir „nubausti Lietuvą“.

Beje, naujame Lietuvos Nacionalinės saugumo strategijos projekte aiškiai nurodoma, kad Kinija kelia grėsmę ne tik mūsų šaliai, bet ir visam demokratiniam pasauliui:

„Kinijos komunistinė ideologija prieštarauja Lietuvos Konstitucijos saugomoms vertybėms ir kartu valstybės nacionaliniams interesams. Europoje Kinija savo pozicijas daugiausia stiprina kurdama ekonominę ir technologinę priklausomybę. Tai sudaro prielaidas stabdyti Vakarų valstybių ekonominę ir technologinę pažangą, ardyti vienybę ir mažinti savarankiškumą, todėl šios tendencijos kelia grėsmę viso demokratinio pasaulio saugumui.“

REKLAMA

Portalas tv3.lt paklausė visų fondų valdytojų, kodėl ir kiek Lietuvos pensininkų pinigų jie investavo Kinijoje.

Investuota dešimtys milijonų eurų

„Swedbank investicijų valdymas“ direktorius Tadas Gudaitis paaiškino, kad jo atstovaujamos bendrovės valdomi fondai, paskirstydami valdomą turtą, vadovaujasi proporcijomis, pagal kurias sudaromi plačiai pripažįstami globalūs akcijų indeksai.

„Besivystančių rinkų akcijos taip pat patenka į šiuos indeksus. Investicijų nukreipimas į besivystančias rinkas padeda plačiau išskaidyti valdomą turtą ir suteikia pensijų fondų dalyviams galimybę laikyti investicijų dalį šalyse, pasižyminčiose spartesniu ekonomikos augimu, didesne dirbančiųjų dalimi populiacijoje ir turtingose gamtiniais ištekliais. 

Remiantis Tarptautinio valiutos fondo duomenimis ir vertinant artimesnio laikotarpio perspektyvą, besivystančių šalių bendrasis vidaus produktas 2020 m. susitraukė mažiau, o šiais metais ir 2022 m. besivystančioms ekonomikos prognozuojamas spartesnis augimas, palyginti su išsivysčiusiomis šalimis“, – komentavo T. Gudaitis.

Jo teigimu, pensijų fondai į Kiniją investuoja per bendrai į besivystančias rinkas investuojančius fondus: 

„Swedbank“ pensijų fondų investicijos į Kinijos rinką svyruoja ir siekia 1–3 proc. nuo valdomo turto (tai turėtų būti apie 40–60 mln. eurų – aut. past.). Palyginimui: Kinijos ekonomika (BVP) bendroje pasaulio ekonomikoje (BVP) sudaro apie 18 proc.

Tad Lietuvos pensijų fondų lėšos investuojamos Kinijoje yra minimalios ir yra 6–9 kartus mažesnės, palyginti su Kinijos ekonomikos dydžiu pasauliniame kontekste. Aktyvus investicijų valdymas leidžia keisti investicijų proporcijas ir jas nukreipti į išsivysčiusias rinkas“, – nurodė direktorius.

Anot jo, „Swedbank“ pensijų fondų investicijos į Lietuvos ir Baltijos šalių įmones (rizikos kapitalą, biržoje listinguojamas įmones) yra du kartus didesnės nei lėšų suma, investuojama į Kinijos bendroves.

REKLAMA

Atidžiai stebi situaciją

„SEB investicijų valdymas“ Investicijų valdymo grupės vadovas Paulius Kabelis neįvardijo, kiek jo atstovaujamai įmonei patikėtų pensininkų pinigų netiesiogiai yra investuota Kinijoje.

„Pensijų fondo turto dalis investuojama į pasyvias investicines priemones, t.y. biržoje prekiaujamus fondus, kurie investuoja į tūkstančius pasaulio įmonių ir artimai atkartoja pagrindinius pasaulio akcijų indeksus <...>. Taip daroma siekiant užtikrinti kuo mažesnius pensijų fondų kaštus ir pakankamą diversifikavimą“, – tikino P. Kabelis.

Anot jo, būtent „MSCI Emerging Markets“ indekso sudėtyje apie 1/3 svorio sudaro įvairios Kinijos įmonių akcijos. Tarp šių įmonių yra ir prieš tai minėtos įmonės, kurių svoris indekse yra santykinai didelis, nes indeksai sudaromi atsižvelgiant į įmonių rinkos kapitalizaciją.

„Siekdami, kad pensijų fondų investicijos nesikirstų su ES ir JAV sankcijų sąrašais ar Lietuvos teisės aktais, kurie reglamentuoja pensijų fondų veiklą, periodiškai tikriname turimų investicijų, t.y. aktyviai ir pasyviai valdomų fondų, į kuriuos investuojame, sudėtį.

Mūsų žiniomis, šiuo metu jūsų minimos ir kitos fondų sudėtyje esančios Kinijos įmonės nepatenka į minėtus sankcijų sąrašus ir nėra kitaip apribotos dėl pensijų fondų turto investavimo“, – pažymėjo P. Kabelis, tačiau neatskleidė, kiek jo atstovaujama bendrovė pensininkų lėšų netiesiogiai yra investavusi Kinijoje.

Vis dėlto grupės vadovas tikino, kad bendrovės darbuotojai atidžiai stebi įvykius Kinijoje, vietos valdžia įvairiomis priemonėmis siekia kuo labiau kontroliuoti išaugusias ir centrinei valdžiai nenorinčias paklusti didžiąsias technologijų įmones. Taip pat esą stebimi besikeičiantys politiniai Lietuvos santykiai su Kinija. Tad įmonė yra pasirengusi reaguoti į pasikeitusią situaciją.

Pinigus investuoja pagal taisykles

„Aviva“ finansų direktorė Rita Nogė atkreipė dėmesį, kad pensijų fondų veiklą Lietuvoje prižiūri Lietuvos bankas. Be kita ko, jis taip pat tvirtina mūsų pensijų fondų investavimo strategijas, kurios yra paremtos gerosiomis investicijų valdymo praktikomis.

REKLAMA

„Pagal mūsų pensijų fondų strategijas, akcijų dalį valdome pagal „MSCI World“ lyginamąjį indeksą, kuris atspindi globalią akcijų rinką. Azijos regionas yra viena iš šio indekso sudedamųjų dalių.

Kinija ir minimos įmonės sudaro gana reikšmingą lyginamojo indekso kapitalizacijos dalį, todėl natūralu, kad į Azijos rinkas investuojantys fondai dalį lėšų nukreipia į šiuos vertybinius popierius“, – komentavo R. Nogė, bet neįvardijo, kiek lietuvių pinigų jos atstovaujama bendrovė netiesiogiai yra investavusi Kinijoje.

Anot jos, atsirinkdama investicinius fondus, įmonė vadovaujasi investicijas reguliuojančiais teisės aktais bei grupės politika, kurie riboja investicijas į sankcionuotus sektorius, regionus ar įmones, tarp kurių nei Kinijos, nei minimų įmonių šiuo metu nėra. 

„Jei pažvelgtume į 2020 m. pensijų fondų finansines ataskaitas, tai „AVIVA Y1“ fondo investicijų dalis į Azijos regioną sudarė 6,5 proc. Į šias rinkas nukreipti fondai „SISF Emerging Asia“ bei „SISF Assian Opportunities“ nepriklausomos tarptautinės reitingų agentūros „Morningstar“ nuomone už pasiektus rezultatus vertinami 5 iš 5 balų.

Žinoma, nuolat stebime ir vertiname ne tik finansinio pasaulio aktualijas, bet ir geopolitines rizikas, kad klientai galėtų ramiai ir užtikrintai jaustis dėl finansinės grąžos ir ramios ateities“, – patikino R. Nogė.

Kinijos įmonių akcijos brangsta greičiau

„Luminor“ pensijų turto valdymo grupės vadovas Andrius Adomkus informavo, kad jo atstovaujamos bendrovės valdomi pensijų fondai tiesiogiai neinvestuoja į Kinijos akcijas, ribojant pavienių šalių, sektorių ir bendrovių individualią riziką.

„Per besivystančių rinkų fondus netiesiogiai Kinijos akcijoms tenkančios investicijos š. m. rugpjūčio mėn. pabaigoje siekė 29,9 mln. Eur arba 5,6 proc. visų „Luminor investicijų valdymo“ valdomų pensijų fondų investicijų. Tad į Kinijos įmones yra investuojama nežymi visų lėšų dalis.

REKLAMA

Nedidelę lėšų dalį investuoti netiesiogiai į Kinijos įmones pasirinkome todėl, kad Kinija yra viena didžiausių ir pastaraisiais metais sparčiausiai augančių pasaulio ekonomikų“, – situaciją įvertino A. Adomkus.

Jis skaičiavo, kad per pastaruosius 20 metų vidutinis metinis Kinijos akcijų indekso „MSCI China“ pokytis siekė 10,89 proc. Tuo metu pasaulio išsivysčiusių šalių akcijų indekso „MSCI World Net Total Return“ atitinkamas vidutinis pokytis sudarė 6,43 proc.

„Ilgalaikes Kinijos akcijų rinkų perspektyvas teigiamai turėtų paveikti ir tai, kad dabartinis interneto bendrovių priežiūros stiprinimas Kinijoje yra nukreiptas į skaidrumo, duomenų apsaugos didinimą (šiek tiek primena savo laiku vykdytas reformas JAV bei Europoje)“ – komentavo A. Adomkus.

Tuo metu bendrovės „Invl“ Investicijų valdymo padalinio, akcijų ir KIS komandos vadovas Dainius Bložė į klausimus apie bendrovės investicijas Kinijoje atsakė taip:

„Investuojame į pasaulio akcijų rinkas, atsižvelgdami į pasaulio akcijų indeksų sudėtį. Didžiąja dalimi tai darome per efektyvius instrumentus, tokius kaip biržoje prekiaujami fondai (ETF). Tarp jų dalis lėšų patenka į besivystančias šalis, įskaitant ir Kinijos rinką. Pavienių ar tiesioginių investicijų į Kinijos bendroves neturime.“

Nurodo įstatymą ir taisykles

Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis paaiškino, kad Lietuvos banko tvirtinamose valdymo įmonių parengtose pensijų fondų investavimo strategijose nurodomas pasiskirstymas tarp rizikingų ir nerizikingų aktyvų, jo kitimas pensijų kaupėjams senstant, naudojami lyginamieji indeksai skirtingoms aktyvų rūšims atspindėti.

„Strategijose nėra nurodomos konkrečios pensijų fondų investicijos, reikalavimai galimoms investicijoms yra nustatyti Savanoriško pensijų kaupimo įstatyme, kurių investuodama privalo laikyti kiekviena pensijų kaupimo bendrovė.

REKLAMA

Įstatyme nurodytos ne tik galimos pensijų fondų investicijos, bet ir privalomas jų diversifikavimas – išskaidymas į skirtingus vertybinius popierius ar skirtingų valdytojų valdomus fondus, tam, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo vieno emitento, vieno regiono ar vieno sektoriaus ekonominių rezultatų ir taip sumažinama rizika“, – komentavo A. Šilgalis.

Be kita ko, jis atsiuntė nuorodą, į Lietuvos banko patvirtintus reikalavimus, kaip fondai turi investuoti būsimų pensininkų pinigus.


Rašyti komentarą...
N
Na
2021-09-07 07:23:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kinija grėsme Lietuvos saugumui Kirkorovas grėsmė. Jūs atsibuskit klounai. Nei Lenkijai nekelia grėsmės nei Latvijai. Ir kitoms šalims.
Atsakyti
-5

R
R
2021-09-07 06:02:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ka dar sugalvos šitie išsigimeliai
Atsakyti
-6

N
Na
2021-09-07 07:23:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kinija grėsme Lietuvos saugumui Kirkorovas grėsmė. Jūs atsibuskit klounai. Nei Lenkijai nekelia grėsmės nei Latvijai. Ir kitoms šalims.
Atsakyti
-4

SKAITYTI KOMENTARUS (29)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų