Lietuvos verslas

Šiltą sekmadienio rytą į degalinę užsukusi kaunietė liko nustebusi – laukti teko daugiau nei 20 minučių, o dieną sutrumpino į degalinę maisto užsakymo pasiimti atvykęs pristatymo kurjeris. Jauna moteris nesupranta, kodėl vairuotojams skirta degalinė tampa greito maisto užkandine ir prioritetas skiriamas aptarnauti ne atvažiavusius klientus, o mobiliąja programėle maistą užsisakiusius asmenis.

Pranešame, kad pastebėti Lietuvos pašto vardu siunčiami sukčių laiškai, kuriuose informuojama apie neva nepavykusi pristatyti paketą ir reikiamus sumokėti muito mokesčius. Laiške yra kelios aktyvios nuorodos, rašoma pranšime spaudai.  Atkreipiame dėmesį, kad šie laiškai yra apgaulė. Visą informaciją apie savo siuntas galite sekti Lietuvos pašto internetiniame puslapyje arba prisijungę prie savo paskyros Lietuvos pašto savitarnoje. Gavę tokį laišką, jokiais būdais nespauskite nuorodų.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nesutinka, kad elektroninių cigarečių skysčiui be nikotino būtų taikomas mažesnis akcizas negu skysčiui su nikotinu.  Tokį sprendimą komitetas priėmė antradienį, apsvarstęs Laisvės frakcijos narės Morganos Danielės pataisą – ji siūlo skysčiui be nikotino taikyti 0,12 euro už mililitrą tarifą.  Dabar ši rūkalų rūšis neišskiriama ir tokiems skysčiams, nesvarbu, yra juose nikotino ar ne, taikomas  0,12 euro tarifas.

Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse šį mėnesį atpigo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Birželį, palyginti su geguže, krepšelis atpigo 2,3 proc. (1,29 euro) ir buvo 7,7 proc. (4,48 euro) pigesnis nei pernai gegužę.

Niekam nepatinka mokėti už prekę ar paslaugą, kurios negauni. Tačiau kartais kitos išeities nėra. Ypač, kai mokėti reikia valstybės institucijai, kuri bet kada gali užblokuoti sąskaitą ar pati nuskaičiuoti pinigus. Vis dėlto, kiek tai yra pateisinama ir teisinga? Daugelį metų Lietuvoje galioja gana keistoka ligos draudimo sistema. Darbuotojas nuo pirmos darbo dienos šios rūšies draudimo įmokas moka „Sodrai“. Ji atitinkamą išmoką pradeda mokėti tik nuo trečios ligos dienos.

Daugiau nei mėnesį eilėse prie „Regitros“ padalinių laukę vairuotojai nuo šiol šios kankynės gali išvengti. Viešojoje erdvėje reklamuojama paslauga, kuri vos už kelis eurus gali „pagauti“ vietą vizitui. Tuo metu „Regitros“ atstovai įspėja – tai nesaugu ir ragina savo duomenų neatskleisti tretiesiems asmenims. Dėl naujos paslaugos jau kreiptasi į Valstybines inspekcijas.

Bankrutavusi skrydžių bendrovė „FlyLAL-Lithuanian Airlines“ („FlyLAL“) neatgaus daugiau nei 16 mln. eurų iš Latvijos oro bendrovės „Air Baltic“ už neva pažeistą  konkurenciją ir įmonės išstūmimą iš rinkos. Lietuvos apeliacinis teismas birželio 28 dieną dar kartą panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016-ųjų sausio nutartį. Pagal ją „Air Baltic“ turėjo bendrovei „FlyLAL“ sumokėti 16,121 mln. eurų.

Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ministrų taryba pirmadienį susitarė dėl būsimos žemės ūkio finansinės perspektyvos, teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.  Pasak jo, esminis pokytis – nuo 2023 metų ne mažiau kaip 1,095 mlrd. eurų, arba 27 proc. bendro finansinio voko privaloma skirta aplinkosaugos ir klimato kaitos mažinimo priemonėms. „Žalinimas tampa baziniu reikalavimu gauti pagrindines išmokas.

Nuo šio antradienio taivaniečiai masiškai perka lietuvišką šokoladą ir alų. Taip šios šalies gyventojai rodo padėką Lietuvai už padovanotas 20 000 „AstraZeneca“ vakcinos dozių. Apie tai kalbama ne tik PPT interneto platformoje (panaši platforma į „Reddit“), kur taivaniečiai aktyviai dalijasi „Volfas Engelman“ įsigytų produktų nuotraukomis ir žinute „Išnaikinkime alų su naujaisiais Taivano doleriais“, bet ir užsienio naujienų portaluose kaip international.thenewslens.com ar worldakkam.com.

Jau nuo šio ketvirtadienio, liepos 1 d., gyventojai gali teikti prašymus vienišo asmens išmokai gauti. Paskirtos išmokos bus mokamos nuo šių metų lapkričio. Išplatintame pranešime „Sodra“ primena, ką daryti, kad išmokos tikrai būtų paskirtos ir išmokėtos. Būtina pateikti prašymą išmokai „Sodros“ pasirengusi prašymų priėmimui – juos pateikti bus galima keliais būdais: per asmeninę paskyrą www.sodra.

Vyriausybė pirmadienį skyrė daugiau kaip 22 mln. eurų apmokėti su pandemijos valdymu susijusias išlaidas. Iš Vyriausybės rezervo pirmadienį 18,2 mln. eurų skirti Sveikatos apsaugos ministerijai. Pinigai numatyti kompensuoti medikų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojų atlyginimų didinimui karantino metu, taip pat skiepijimo, laboratorijų ir reagentų išlaidoms, Karštosios linijos darbui apmokėti.  Teisingumo ministerijai skirta 71,3 tūkst.

Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms ir Europos Parlamentui (EP) susitarus dėl žemės ūkio politikos reformos, Lietuvos europarlamentarai teigia, jog šalies žemės ūkis sutvirtės, tačiau apgailestauja, kad 2027 metais Lietuvai dar nepavyks pasiekti ES tiesioginių išmokų vidurkio. Jie taip pat pabrėžia, jog žemės ūkis bus žalesnis, o šalys turės daug lankstumo ambicijoms pasiekti.

„Luminor“ bankas perspėja klientus apie pastaruoju metu itin padažnėjusias finansinių sukčių, telefonu apsimetančių banko darbuotojais, atakas. Susisiekę su klientais, sukčiai mėgina išvilioti prisijungimo prie interneto banko ar kitą konfidencialią informaciją, todėl gyventojams patariama būti itin budriems.  Banko sukčiavimo prevencijos ekspertai perspėja, kad pastaruoju metu padaugėjo finansinių sukčių atakų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje, išskyrus automobilių pardavimo ir remonto bei maitinimo ir gėrimų įmones, per šių metų penkis mėnesius buvo 5,364 mlrd. eurų (be PVM) – 13,8 proc. daugiau (palyginamosios kainomis) nei pernai sausį-gegužę. Maitinimo ir gėrimų įmonių apyvarta šiemet siekė 189,832 mln. eurų ir, palyginamosios kainomis, buvo 19,2 proc. mažesnė nei pernai sausį-gegužę, pranešė Statistikos departamentas.

Pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas per metus pakilo visose trijose Baltijos valstybėse. Solidžiausiai kainas kilstelėjo Lietuvos, kukliau – Latvijos ir Estijos gamintojai. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, praėjusį mėnesį, palyginti pernai geguže, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai kainas padidino 11,9 proc., Latvijos – 8,3 proc., Estijos – 8,4 procento. Per mėnesį (gegužę, palyginti su balandžiu) parduota Lietuvos pramonės produkcija brango 1,1 proc.

Mokėdami įmokas „Sodrai“ gyventojai tikisi užsitikrinti orią pensiją. Nuolat aiškinama, kad kuo daugiau įmokų bus sumokėta, tuo didesnės išmokos lauks senatvėje. Tačiau taip toli gražu nėra. Kai kuriais atvejais iki šių metų pradžios visiškai neapsimokėjo įmokų mokėti daugiau, nes nuo to pensija nė centu nebus didesnė. Kaip žinoma, pensijos dydį iš dalies lemia per karjerą sukauptas apskaitos vienetų kiekis. Kuo didesnė žmogaus oficiali alga, tuo daugiau jų galima sukaupti.

Lietuvoje vyrai, užimantys tas pačias pareigas kaip ir jų kolegės, vis dar uždirba maždaug dešimtadaliu daugiau nei moterys. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) šį skaičių laiko geru rezultatu, nes kaimyninėse šalyse situacija kiek prastesnė. Tačiau ar tikrai šį skaičių galima vadinti pasiekimu tik dėl to, kad kitur yra blogiau? Pernai vyrų ir moterų atlyginimai tose pačiose pareigose skyrėsi kiek daugiau nei 12 procentų, rodo naujausi praneša Statistikos departamento duomenys.

Karantino metu daugelis darbuotojų įprato dirbti iš namų. Ribojimams laisvėjant gyventojai pasinaudojo proga ir išvyko gyventi ir dirbti svetur. Jie džiaugiasi turėdami darbostogas. Tačiau kai kurie specialistai naują darbo pobūdį vertina atsargiai – ilgainiui gali iš vis nebelikti tikrų atostogų. O darbdavių atstovas įspėjo, kad ne biure dirbantys darbuotojai bus griežčiau kontroliuojami.

Gyventojai jau kelis dešimtmečius kovoja su dulkėmis ir purvu. Visos problemos kyla dėl trumpo 250 m ilgio žvyrkelio Vilniaus mieste. Žmonės jau daugybę kartų kreipėsi į savivaldybę dėl gatvės asfaltavimo, tačiau jų prašymai taip ir liko neišgirsti. Tuo metu savivaldybė tikina, kad negali parengti projekto gatvės asfaltavimui, nes neturi nuosavybės teisių į ją.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų neanalizuoja savo suvartojamos energijos kiekio. Iš tai darančiųjų daugiau nei trečdalis tam skiria nuo 10 iki 50 minučių per metus. Tokius duomenis atskleidė „Ignitis“ užsakymu atliktas tyrimas apie energijos suvartojimą. Ekspertai pastebi, kad akylesnis namuose sunaudojamos elektros ar gamtinių dujų kiekio stebėjimas gyventojams leistų ne tik prisidėti prie aplinkos tausojimo, bet ir sutaupyti, rašoma įmonės pranešime žiniasklaidai.

Prekybos tinklai vasaros metu vis dar ieško sezoninių darbuotojų. Didžiausias jų poreikis jaučiamas pajūryje, tad prekybos tinklų atstovai žada, kad darbuotojai ras laiko ne tik darbui, bet ir pramogoms prie jūros. Taip pat vilioja būsimus darbuotojus ir kitokiais darbo privalumais – nemokamu apgyvendinimu, maitinimu ar transportu. Tiesa, prekybos tinklų parduotuvėse naujiems darbuotojams siūlomi atlyginimai nėra patys didžiausi.

Daugiabučio namo Kaune gyventojams karštos dienos dar labiau apsunko. Jo gyventojai pasakoja, kad namuose jau kelias dienas nėra vandens – neįmanoma ne tik nusiprausti, bet ir gamintis maisto ar tiesiog nusiplauti rankų. Tuo metu „Kauno vandenys“ vyriškiui žada atvežti geriamojo vandens. Nors vanduo mieste esančiame daugiabutyje dingsta ne pirmą kartą, savivaldybės įmonė esą neskuba spręsti problemos, su kuria susiduria ir šeimos su mažais vaikais ir vyresni gyventojai.

Baltijos šalyse atlikto tyrimo duomenys parodė, kad vienokių ar kitokių investicijų turi apie pusę gyventojų. Tie, kurie dar neinvestuoja, turi įvairių baimių ar vadovaujasi gajais mitais. Laimei, jie nesunkiai paneigiami, o baimė investuoti paaiškinama ir išsklaidoma, rašoma SEB banko pranešime žiniasklaidai.

Nuo liepos brangsianti elektra ir dujos yra ekonomikos atsigavimo kaina, kurios Vyriausybė reguliuoti negali, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Jos teigimu, ūkio atsigavimas skatina paklausą, kuri ir kelia kainas. „Dujų atveju turime grįžimą į 2019 metų lygį, nes praėjusiais metais kainų lygis buvo nenormaliai žemas ir taip jau yra, kad naftos produktų kainos, pačios naftos kainos tiesiogiai priklauso nuo to, kokia yra pasaulio ekonomikos sveikata“, – žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Registrų centras, Sveikatos apsaugos ministerijos pavedimu vykdydamas Europos Sąjungos Skaitmeninio COVID pažymėjimo diegimą, ragina visus, keliaujančius į svečias šalis, prieš kelionę atsinaujinti savo COVID Skaitmeninius pažymėjimus.

Daugelis socialinio draudimo išmokų yra susietos su kiekvieną metų ketvirtį iš naujo skaičiuojamu vidutiniu darbo užmokesčiu. Nuo liepos prasideda naujas metų ketvirtis, dėl to „Sodra“ perskaičiuos didžiausius ir mažiausius išmokų dydžius. Ligos išmoka Kaip žinoma, ligos išmoka, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 proc.

Marijampolės apylinkės teismas penktadienį atsisakė iškelti asmeninio bankroto bylą bankrutuojančios „Arvi ir ko“ įmonių grupės įkūrėjui Vidmantui Kučinskui.  Teismas motyvavo sprendimą verslininko nesąžiningumu ir pateikta ne visa informacija apie nemokumą.

Valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai sausio-gegužės mėnesiais pajamų gavo 727,9 mln. eurų (17,3 proc.) daugiau, nei planuota, ir 991,9 mln. eurų (25,2 proc.) daugiau nei 2020 metais tuo pačiu laikotarpiu. Pajamų į valstybės biudžetą per šių metų penkis mėnesius gauta 3,995 mlrd. eurų, tai yra 849,5 mln. eurų (27 proc.) daugiau nei praėjusių metų tą patį laikotarpį. Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta apie 3,65 mlrd. eurų, arba 765,4 mln. eurų (26,5 proc.

Po Lietuvoje pastarąją parą siautusios audros elektros tiekimas penktadienį atkurtas daugumai vartotojų, tačiau darbai tebevyksta. Vidurdienio duomenimis, elektros dar neturėjo 2,4 tūkst. ESO klientų.  „Ignitis grupė“ pranešė, kad ketvirtadienį vienu ar kitu metu be elektros buvo apie 15 tūkst. vartotojų.  Grupės antrinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir rangovų brigados gedimus šalino per naktį. „ESO brigados penktadienį toliau intensyviai šalina gedimus.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ dėl Europos Sąjungos sankcijų Baltarusijai negautų apie 19 mln. eurų pajamų per metus, teigia bendrovės vadovas Mantas Bartuška.  Pasak jo, preliminariais duomenimis, sankcijos gali 20 proc. sumažinti per Lietuvą geležinkeliais vežamų trąšų ir apie 0,5 mln. tonų naftos produktų. „Preliminariais skaičiavimais, jei netektume šių krovinių, tai trąšų atveju negautume apie 14 mln. eurų pajamų per metus, o naftos produktų kontekste negautume apie 4-5 mln.

Užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“ svarsto atidaryti atstovybę Jungtinėse Amerikos Valstijose, sako įstaigos laikinasis vadovas Gediminas Koryzna.   „Plėstis į JAV ir įsteigti trijų žmonių atstovybę labai svarbus prioritetas. Tai yra šalis didžiausia investicijų donorė, kur daugiausia kompanijų ir daugiausia potencialo prisitraukti naujo verslo“, – Seimo Ekonomikos komitete šią savaitę teigė G. Koryzna.

Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvos 50 eurų iki 450 eurų nuo kitų metų padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) įšaldymas Seime yra klaidingas sprendimas ir lieka moraline skola gyventojams, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.  Tuo metu finansų viceministrė Rūta Bilkštytė sako, kad Vyriausybė ketina peržiūrėti NPD taikymo tvarką, nes dabartinė schema nepalanki vaikus auginančioms šeimoms.

Dėl pastarąją parą per Lietuvą praūžusios audros apie 3 tūkst. šalies namų ūkių dar neturi elektros.  „Ryte buvo dar 3 tūkst., naktį neturinčių elektros žmonių buvo šiek tiek padaugėję“, – BNS sakė Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovas Paulius Kalmantas.  Pasak jo, daugiausia žmonių kol kas be elektros yra Utenos regione, Alytaus ir Kauno apylinkėse.   Iš viso elektros dėl audros neturėjo apie 10 tūkst. vartotojų.

Kai kurios valstybės paramos sulaukusios bendrovės gautas subsidijas turės sugrąžinti, penktadienį rašo portalas vz.lt. Jų pajamos nesumažėjo tiek, kiek reikalavo sąlygos paramai gauti. 1,5 tūkst. įmonių vidutinė mėnesio apyvarta nenukrito 30 proc., o daugiau kaip pusės iš jų pajamos augo. 40 įmonių, gavusių subsidiją, kaip nukentėjusios dėl COVID-19, apyvarta išaugo dešimt kartų. Bendra grąžintinų subsidijų suma sudaro 2,5 mln.

Su liepos 1-ąją įsigaliosiančiais pakeitimais dėl siuntų, gautų iš Kinijos ar kitų trečiųjų valstybių, Muitinės departamentas žada kardinalų pokytį – startuos nauja sistema, kuri leis gyventojams savarankiškai be tarpininkų pastangų deklaruoti siuntas iki 1 tūkst. eurų vertės. Gyventojai, perkantys iš trečiųjų šalių prekes internetu, jau dabar raginami registruotis ir gauti specialų kodą savarankiškai deklaruoti prekes.

Kartais ir moterys, ir vyrai naudojasi tokiais pačiais arba vienodais daiktas. Tačiau ar atkreipėte dėmesį, kad priklausomai nuo vartotojų lyties, kuriai yra skirtos, kai kurios prekės yra gerokai brangesnės ar pigesnės vienos už kitas? Socialiniame tinkle „Facebook“ kilo diskusija apie moterų ir vyrų skustuvus. Moterys atkreipė dėmesį, kad joms jie atsieina nuo 2 iki 6 eurų brangiau.

Per pandemiją apvalias sumas sukaupę lietuviai investuoti vis dar nėra pratę, rodo gyventojų apklausa. Jos metu taip pat išsiaiškinta, kad beveik pusė neinvestuojančių gyventojų investicijoms kiekvieną mėnesį galėtų skirti vidutiniškai iki 50 eurų visiškai nekeisdami savo įpročių. Lietuvos gyventojų  indėliai bankuose per pastaruosius metus yra pasiekę rekordinę sumą – kiek daugiau nei 18 mlrd. eurų ir, lyginant su pernai, per metus paaugo penktadaliu.

Lietuvą apėmus kaitrai, gyventojai puolė vėsintis kondicionieriais ir „vėjeliais“. Šių įrenginių per kelias dienas įvairiose prekybos vietose buvo parduota mažiausiai pusantro karto daugiau nei pirmaisiais vasaros savaitgaliais. Visgi parduotuvių atstovai sako, kad dar neaišku, kokių staigmenų gali pateikti liepos ir rugpjūčio mėnesiai, tad, jei kaitra užsilaikys, įmanoma, kad oro vėsinimo įrenginių gali ir pritrūkti. Perka ir už kelis šimtus Visgi prekybos centro internete „Pigu.

„Nuo stalo kompiuteriui iki baldų gamyklos su modernia saulės elektrine. Ukmergėje veikianti bendrovės „Narbutas“ baldų gamykla siekia ne tik kokybės, bet suka žaliąja tvarumo kryptimi.“  Įmonė mato tvarumo naudą ir ateities planuose – įsidiegti saulės elektrinę. Iš paukščio skrydžio saulę sugeriantys kolektoriai atrodo įspūdingai – kaip ir visa, Ukmergės pašonėje išaugusi bendrovės Narbutas“ baldų gamykla.

Apdraustų darbuotojų skaičius balandį grįžo į 2019 metų pavasario lygį, tačiau kol kas neaišku, kaip situacija keisis, kai baigsis subsidijos už prastovas. Pasak „Sodros“ vadovės Julitos Varanauskienės, situacija turėtų būti suvaldoma.  Balandį Lietuvoje buvo 1,278 mln. apdraustų darbuotojų – šis skaičius grįžo į ikipandeminį lygį ir buvo didesnis negu bet kada 2020 metais.

Nuo liepos keičiantis smulkių – iki 22 eurų vertės siuntų iš trečiųjų šalių apmokestinimui, plano, kaip išvengti galimų trikdžių, nėra, sako susisiekimo viceministrė.  Loreta Maskaliovienė, be kita ko, įspėja, kad sistemai normaliai neveikiant, Lietuva greitai gali prarasti didelę siuntų rinkos dalį.

Vasaros pradžia atnešė naujų rekordų į JAV ir Europos rinkas. Tačiau pastebimai pakilusi infliacija investuotojus toliau skatina atidžiai sekti JAV ir Europos centrinių bankų žinutes. Jei ECB kol kas neplanuoja keisti kurso, tai FED po birželio posėdžio pranešė apie planuojamą paankstinti bazinių palūkanų pakėlimą. Tai sukėlė trumpalaikę reakciją pagrindinėse pasaulio rinkose.

Padėtis darbo rinkoje gerėja, tačiau nerimą kelia vyresnių žmonių nedarbas – jis mažėja lėčiausiai, sako Užimtumo tarnybos vadovė.  Pasak Ingos Balnanosienės, didžioji dalis vyresnio amžiaus žmonių dirbo tuose sektoriuose, kurie nuo pandemijos nukentėjo labiausiai – maitinimo, viešbučių ir apgyvendinimo, taip pat slaugos.

Daugumai kasdienių veiklų persikėlus į skaitmeninę erdvę, nemažėja pranešimų apie finansinius sukčius. Įmonių vadovais, bankininkais, bičiuliais bei įsimylėjėliais apsimetantys asmenys stengiasi apgaulės būdu išvilioti svetimus pinigus arba jautrią informaciją, iš kurios vėliau būtų galima pasipelnyti. Lietuvos bankų asociacija (LBA) primena, kad sukčiai laisvadienių neturi, todėl gyventojai turėtų nuolat išlikti budrūs ir atidūs, rašoma pranešime žiniasklaidai. Anot LBA prezidentės dr.

Tvarumas bei aplinkosaugos klausimai tampa vis svarbesni šiuolaikinėje visuomenėje. Žaliosios inovacijos bei sprendimai Lietuvoje įgauna vis didesnę svarbą, todėl lietuviškos įmonės žvalgosi galimybių tokius sprendimus diegti ir savo bendrovėse. Lietuvos verslai, panaudodami Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojamas Europos Sąjungos investicijas, kelia ekologinę kartelę savo konkurentams, o kartu ir ima siūlyti dar ekologiškesnę produkciją savo klientams.

Su verslininku Gediminu Žiemeliu susijusi farmacijos ir medicinos produktų gamybos ir prekybos bendrovė „Pharnasanta Group“ prašo leidimo beveik už 9 mln. eurų įsigyti 100 proc. valstybės valdomos bendrovės Vilniaus metrologijos centras akcijų.  Konkurencijos taryba pranešė antradienį gavusi prašymą sandoriui. Pasak jos, „Pharnasanta Group“ priklauso tarptautinei aviacijos grupei.

Socialinės atsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybei nuo 2022 metų minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 61 euru (9,5 proc.) iki 703 eurų, o minimalų valandinį atlygį – nuo 3,93 euro (9,4 proc.) iki 4,3 euro. „Siekdami mažinti pajamų nelygybę ir skurdą, siūlome didinti minimalią mėnesinę algą ir minimalų valandinį atlygį nuo kitų metų pradžios.

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ elektros ir dujų tiekimo bendrovės „Ignitis“ generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku turėtų būti paskirtas Artūras Bortkevičius. Jis pakeistų Darių Montvilą – jis toliau bus „Ignitis“ valdybos patarėju. Jo kandidatūrai antradienį pritarė grupės valdyba, o galutinį sprendimą priims „Ignitis“ stebėtojų taryba ir valdyba liepos 8 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė.

Europos Sąjungai (ES) rengiantis uždrausti Baltarusijai eksportuoti kalio trąšas per Klaipėdą, uostui bus sunku greitai rasti alternatyvą šiems kroviniams, sako ekonomistė ir uosto krovos kompanijų atstovas. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas, Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika sako, kad situacija netekus baltarusiškų krovinių būtų sudėtinga, kadangi regione beveik nėra laisvų krovinių, kuriuos būtų galima perimti.