Lietuvos verslas

Elono Musko kosminių technologijų bendrovės „SpaceX“ Lietuvoje įsteigta bendrovė „Starlink Lithuania“ pradės veiklą šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje, teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Ji antradienį tai aptarė su „SpaceX“ atstovais Mattu Botwinu ir Diana Kelley. „Lietuvoje užregistruota kompanija palydovinio interneto paslaugą galės Lietuvoje teikti jau šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje“, – žurnalistams sakė ministrė.

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, kurias galutinai priėmus, nuo kitų metų brangs visi alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai. Už tokias pataisas balsavo 104 parlamentarai, o 10 susilaikė. Dar kartą už tokius pakeitimus po paskutinių galimų pasiūlymų bus balsuojama viename iš artimiausių Seimo posėdžių. Pataisas dar turės pasirašyti prezidentas.

Antradienį Seimas galutinai priėmė Darbo kodekso pataisas, kuriomis draudžiama darbo užmokestį ir kitas su juo susijusias išmokas mokėti grynaisiais pinigais. Už tokias pataisas balsavo 82 Seimo nariai, 6 buvo prieš, o 24 susilaikė.

Vilniaus savivaldybė savo pastate ketina skirti patalpas, kuriose galėtų įsikurti baltarusių žiniasklaida, nevyriausybinės organizacijos ar įmonės. Planuojama penkiuose kabinetuose savivaldybės 2-ajame aukšte skirti apie 20 darbo vietų, jos būtų suteikiamos fiziniams asmenims, dirbantiems į Lietuvą iš Baltarusijos persikeliančiose verslo įmonėse, startuoliuose, taip pat tiems, kurie atstovauja baltarusių žiniasklaidai ar nevyriausybinėms organizacijoms.

Seimas antradienį po pietų apsispręs, ar įpareigoti darbdavius išmokas darbuotojams mokėti tik į jų banko sąskaitas, o ne grynaisiais.  Priimant Darbo kodekso pataisas pertraukos paprašė darbiečiai, priekaištaudami, kad dėl pakeitimų nėra plataus sutarimo.   Pataisomis siūloma, kad nuo 2022 metų darbo užmokestis, kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruočių pinigai turės būti mokami ne grynaisiais, o pavedimu.

Seimas priėmė patikslintą šių metų „Sodros“ biudžetą. Už jį balsavo 89 Seimo nariai, susilaikė 15.    „Sodros“ biudžetas tikslinamas prognozuojant, kad šiemet darbo užmokesčio fondas augs 8,3 proc. – 3,1 punkto sparčiau nei planuota 2020 metų gruodį. Fondo pajamos didėja 204 mln. eurų, išlaidos – 95 mln. eurų, o bendros pajamos sieks apie 5,332 mlrd. eurų, išlaidos – 5,087 mlrd. eurų.

Antradienį Seimas galutinai pritarė patobulintam šių metų valstybės biudžeto projektui. Jame įtvirtinami svarbiausi rodikliai, kiek mokesčių sumokėsime ir kokioms reikmėms jie bus išleisti. Planuojama, kad šiemet gyventojai ir verslas sumokės daugiau mokesčių, nei buvo numatyta praėjusį gruodį.

Vilniaus savivaldybės valdomą įmonę „Grinda“ palieka penkerius metus jai vadovavęs Kęstutis Vaicekiūtis. Paskutinė jo darbo diena bus liepos 5-oji, pranešė savivaldybė. K. Vaicekiūtis teigia, kad sprendimas išeiti nebuvo spontaniškas. „Baigiau numatytą penkerių metų kadenciją, atėjo laikas judėti toliau. Esu įsitikinęs, kad penkeri metai – pakankamas laiko tarpsnis numatytiems tikslams įgyvendinti“, – pranešime sakė K. Vaicekiūtis.

Šiais metais į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti daugiau nei 34 tūkstančiai gyventojų. Iki šiol sprendimą dalyvauti ar atsisakyti kaupimo priėmė apie 9 tūkstančiai žmonių.

Valstybės grūdų rezervą saugančios bendrovės „Jonavos grūdai“ valdyba, gavusi 2017 – 2020 metų veiklos teisinio audito išvadas, dėl neūkiškumo atleido įmonės vadovą Paulių Kaselį. Didžiausias bendrovės akcininkas – Žemės ūkio ministerija – kreipsis į teisėsaugą dėl turto švaistymo ir piktnaudžiavimo, rašoma pranešime spaudai. „Įmonės veiklos rodikliai kėlė abejonių, todėl kreipėmės į teisininkus dėl audito.

Valstybės kontrolė, vykdydama fiskalinės institucijos funkcijas, patvirtino ekonominės raidos scenarijų, kurį Finansų ministerija paskelbė birželio 11 d. Išlieka rizika, kad, pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingą ekonominės situacijos pasikeitimą, scenarijus gali būti neįgyvendintas, rašoma pranešime. Nepaisant 2021 m. I ketv. galiojusio karantino režimo, Lietuvos ūkio raida buvo palankesnė, nei tikėtasi. Lietuvos realusis BVP padidėjo 1,2 proc.

2020 metų finansines ataskaitas jau yra pateikę 81 tūkst. juridinių asmenų – daugiau nei pernai tuo pat metu (beveik 70 tūkst.), tačiau mažiau nei pusė privalančių tai padaryti įmonių ir organizacijų (beveik 200 tūkst.), teigia Registrų centras.  Apie 40-50 tūkst. iš 200 tūkst. įmonių jau ne vienerius metus Registrų centrui apskritai neteikia jokių duomenų.

Vis didėjant valstybės skolai, šiuo metu Finansų ministerijos sudaryta darbo grupė nagrinėja, kurias mokesčių lengvatas naikinti. Tačiau užuot naikinęs esamas lengvatas, Seimas ketvirtadienį įteisino naują pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą. Už naują lengvatą, dėl kurios į biudžetą nebus surinkta nuo 70 iki 200 mln.

Užklupus karščiams prekybininkai skaičiuoja rekordinius ledų, gaiviųjų gėrimų, ledukų, vaisių pardavimus. Savaitgalį kai kurių prekių parduotuvėse netgi ėmė trūkti. Tačiau šiandien prekybininkai pirkėjus ramina, kad prekių nebepritrūks. „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sakė, kad savaitgalį gyventojai nuo karščio gynėsi mėgaudamiesi ledais, gėrimus vėsindami ledukais ir gerdami gerokai daugiau vandens.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nesutiko, kad kaitinamojo tabako akcizas didėtų labiau – 77 proc., o ne 32 proc., kaip siūlė Vyriausybė.    Tokį sprendimą komitetas antradienį priėmė apsvarstęs darbiečio Vytauto Gapšio ir Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vykdomojo direktoriaus Arno Neverausko parengtą Akcizų įstatymo pataisą.

Artimiausiu metu Vyriausybė turėtų tvirtinti kitų metų minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ir minimalų valandinį atlygį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo tai numatantį nutarimo projektą. Pagal ministerijos pasiūlymą MMA nuo kitų metų pradžios turėtų didėti 9,5 proc., arba 61 euru – nuo dabartinių 642 eurų iki 703 eurų neatskaičius mokesčių. Jeigu nebus keičiami kiti mokesčiai, minimali alga į rankas būtų kiek daugiau nei 500 eurų.

9 proc. lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas būtiniausių maisto produktų krepšeliui bei ekologiškiems produktams artimiausiu metu nebus taikomas.  Tokį sprendimą antradienį priėmė Seimas, atsižvelgdamas į Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) išvadą. Už lengvatą balsavo 58 Seimo nariai, prieš – 47, o susilaikė 22.  Seimas, kaip ir BFK, nepritarė grupės Seimo socialdemokratų siūlymui plėsti PVM lengvatas.

45 proc. lietuvių nurodo manantys, kad jų turimo būsto kaina per artimiausius kelerius metus išaugs bent 5 proc. ir daugiau, atskleidė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. NT kainų augimo besitikinčių gyventojų dalis Lietuvoje yra didesnė, palyginus su Latvija (38 proc.), tačiau mažesnė nei Estijoje (49 proc.), rašoma pranešime spaudai. Remiantis tyrimo rezultatais, atvirkštinio proceso, tai yra, būsto kainų kritimo per ateinančius kelerius metus tikisi 14 proc.

Maisto bei kitų prekių išvežiojimo bendrovių kurjeriai nėra jų darbuotojai, tačiau jie neturėtų būti palikti be apsaugos, sako „Wolt“ vadovė Baltijos šalims.   Anot Liis Ristal, santykį tarp platformos ir kurjerių, kuriuos ji vadina partneriais kurjeriais (angl. courier partners), reikėtų sureguliuoti Europos Sąjungos lygiu.

Lietuvos bankui inicijavus finansų rinkos dalyvių dialogą, septynios šalies finansų ir kredito įstaigos įsipareigojo per vienus metus padvigubinti vietovių, kuriose galima išsigryninti pinigus, skaičių, rašoma pranešime spaudai.  Dabar bankomatai yra 91 vietovėje, o per metus galimybė išsigryninti pinigus būtų užtikrinama ne mažiau kaip 191 vietovėje. Tai numatyta Tarpusavio supratimo memorandume, siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje.

Seimas apsispręs dėl 9 proc. lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo laikinai, iki 2022 metų pabaigos, itin nuo pandemijos nukentėjusiems maitinimo ir kultūros sektoriams bei atlikėjams. Jei Seimas pritars, lengvata įsigaliotų nuo liepos, ji būtų taikoma ir išsinešamam maistui, bet ne alkoholiui.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį nuotoliniu būdu bendraus su Lietuvoje įmonę įsteigusios Elono Musko kosminių technologijų bendrovės „SpaceX“ atstovais. Susitikime bus aptarta šalies investicinė aplinka, įmonių galimybės bendradarbiauti su „SpaceX“, palydovinio interneto technologijų plėtra Lietuvoje, teigiama ministerijos pranešime. Anot A. Armonaitės, „SpaceX“ palydovinio interneto „Starlink“ diegimas Lietuvoje reikš inovatyvesnes interneto paslaugas.

Laisvėjant karantinui žmones ėmė dažniau lankytis svečiuose ar renginiuose. Dažnas jų ten vyksta ne savo automobiliu, bet naudojasi pavežėjų paslaugomis, kurios, anot gyventojų, kai kur pabrango ir dvigubai. O viena vilnietė juokavo, kad kelionė iki geležinkelio stoties kainavo brangiau nei traukinio bilietas. Pavežėjų atstovai pastebi, kad auga keleivių srautai, tačiau trūksta vairuotojų. Vilnietė Jurga portalui tv3.lt skundėsi išaugusiomis pavežėjo Bolt kainomis.

Lietuvos sieną vėl kirto kelios dešimtys neteisėtų migrantų iš Irako. O valdžia prabilo apie tris scenarijus, jei migrantų per Baltarusią skaičiai pasiektų šimtus ar net 10 tūkstančių per parą. Tokiam skaičiui pabėgėlių apgyvendinti ir išmaitinti jau reikėtų savivaldybių pagalbos. Vyriausybė ir toliau svarsto pasienyje statyti fizinę sieną, kuri kainuotų 15 mln. eurų.

Sprendžiant pagal tai, kiek išleido pinigų individualiam vartojimui, Lietuvos namų ūkiai gerokai lenkia ne tik daugelį kaimyninių šalių, bet ir tokias Europos Sąjungos senbuves, kaip Airija, Ispanija, Portugalija ar Graikija. Tai rodo naujausi „Eurostat“ duomenys apie išlaidas, perskaičiuotas pagal perkamąją galios paritetą. Jeigu vidutinės vieno ES gyventojo išlaidos yra lygios 100 proc., tai vidutinės lietuvio išlaidos 2020 m. sudarė 96 proc. šio dydžio.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Europos Sąjungos (ES) sankcijos Baltarusijos trąšų sektoriui bus įvedamos etapais. „Akivaizdu, kad sankcijų įvedimas bus etapinis, kad jis neapimtų viso sektoriaus iš karto“, – BNS telefonu iš Briuselio pirmadienį sakė G. Landsbergis. Taip ministras kalbėjo ES baigiant derinti sektorinių sankcijų Baltarusijai paketą, apimantį septynis ekonomikos sektorius, tarp kurių yra prekyba baltarusiškomis trąšomis.

Vyriausybė siūlo Seimui mokytojų išeitinėms kompensacijoms skirti papildomą 1 mln. eurų, iš viso tam šiemet numatant 2 mln. eurų. Siūlymui dvigubinti kompensacijų fondą Ministrų kabinetas pritarė pirmadienį, pakeitimus dar turės patvirtinti Seimas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymi, kad situacija smarkiai pasikeitusi nuo 2015 metų, kai sumanyta papildomai skatinti mokytojus pasitraukti iš darbo, bei žada peržiūrėti kompensacijų skyrimo tvarką.

Pinigus norintys išvilioti sukčiai tampa vis išradingesni. Savaitgalį socialinių tinklų vartotojus neva „pelningu pasiūlymu“ mėgino apgauti buvusiu politiku ir pokerio žaidėju Antanu Guoga apsimetę sukčiai. Tokioje situacijoje atsidūrė portalo tv3.lt skaitytojas Tomas (redakcijai tikras vardas ir pavardė yra žinoma). Savaitgalį asmenine „Messenger“ žinute į skaitytoją angliškai kreipėsi asmuo, pasivadinęs Antanu Guoga.

Nors dėl naujausių ekonomikos augimo rodiklių ir pokyčių Estijos nekilnojamojo turto sektoriuje dabar veikiau kalbama apie pakilimą, o ne apie krizę, 2020 metų duomenys rodo, kad sunkumų tais metais patyrė pusė Estijos namų ūkių, o beveik trečdalio namų ūkių ekonominė padėtis per pastaruosius penkerius metus pablogėjo, pareiškė Estijos statistikos tarnybos vyresnysis analitikas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui keisti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) statusą – ji taps pavaldi ne Vyriausybei, o Žemės ūkio ministerijai, pranešė ŽŪM. Pasak ministerijos, tarnybos vadovą į darbą priimtų ar atleistų ne Vyriausybė, kaip iki šiol, bet žemės ūkio ministras. Kartu siūloma iš įstatymo išbraukti reikalavimą vadovui turėti veterinarijos gydytojo kvalifikaciją, nes specialieji reikalavimai nustatomi pareigybės aprašyme.

Europos Sąjungai (ES) sutarus įvesti sektorines sankcijas Baltarusijai, šioje šalyje gaminamų trąšų eksportas per bendrijos šalis, įskaitant Lietuvą, turėtų būti stabdomas, BNS informavo diplomatiniai šaltiniai. ES koridoriuose tęsiasi teisėkūros procesas sankcijoms patvirtinti, jis turėtų baigtis ketvirtadienį, sakė du šaltiniai. Pasak jų, rengiamam sektorinių sankcijų paketui pirmadienį Briuselyje pritarė ES užsienio reikalų ministrai.

Vyriausybė trečiadienį nutarė didinti žaliųjų viešųjų pirkimų dalį, kad jau po poros metų jie sudarytų 100 proc. visų pirkimų. Tokiu būdu būtų įsigyjama kuo mažesnį poveikį aplinkai darančių prekių, paslaugų ar darbų.  „Labai svarbu, kad valstybė pirktų tvariai, tai šitie žaliųjų viešųjų pirkimų pakeitimai numato laipsnišką augimą iš perkančiųjų organizacijų nuo dabartinių 5 proc. trejų metų bėgyje iki 100 proc.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame trejų metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 1075 dienų, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 65 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo minus 0,364 procento. Ši emisija pradėta platinti pernai lapkričio 30 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione balandžio 26 dieną obligacijų parduota už 65 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo minus 0,365 proc.

Vilnius, birželio 21 d. (BNS). Bendrosios elektroninių ryšių sektoriaus pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 184,2 mln. eurų – 2,6 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, tačiau 1,9 proc. mažiau nei praėjusių metų paskutinį ketvirtį, rodo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenys. Pirmojo ketvirčio pabaigoje 670,7 tūkst. abonentų (apie 49,8 proc. visų namų ūkių) naudojosi mokamos televizijos paslaugomis – 1,1 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Naujos transporto priemonių apskaitos sistemos veiklos pradžią buvo bandoma atidėti rudeniui, kai automobilių prekybos rinka aprimsta, bet to nepalaikė nė viena institucija, sako vidaus reikalų viceministras. Vitalijus Dmitrijevas teigia, kad gegužę ir birželį kasmet yra didžiausias automobilių registravimo srautas.  „Tas sprendimas (dėl sistemos veiklos pradžios atidėjimo – BNS) nebuvo priimtas.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje gegužę buvo didžiausia Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija gegužę siekė 3,5 proc., Latvijoje – 2,6 proc., o Estijoje – 3,2 proc., rodo Eurostato duomenys. Visoje Europos Sąjungoje kainos per metus padidėjo vidutiniškai 2,3 proc., o vien euro zonoje – 2 procentais.

Valdantieji yra pažadėję peržiūrėti visas mokesčių lengvatas ir rudeniop pateikti juos keisiančių įstatymų projektus. Gyventojų pajamų mokesčio lengvata taikoma ir pensijoms.

Vasara dažniausiai neapsieina be šiokių tokių kelionių ar išvykų, maudynių ar laisvalaikio gamtoje. Ir visur, rankoje ar kišenėje, atostogautojus paprastai lydi telefonas, kuris tampa nebe toks svarbus prižiūrėti ir dažniau, kaip pastebi telekomunikacijų įmonės, skęsta ar dūžta. Atostogaujant vasarą daugiau žmonių leidžia laiką prie vandens telkinių, taip pat aktyviau judėdami, dėl ko telefono remontų kai kuriose bendrovėse šiuo metų laiku padaugėja ir ketvirtadaliu.

Jeigu planuojate šią vasarą įsigyti pavėsinę turėtumėt suskubti. Gamintojai ir pardavėjai pastebėjo, kad jų kainos auga nebe mėnesiais, bet savaitėmis. Tačiau užsakymų netrūksta, pavėsinių žmonės sutinka laukti ir 2 mėnesius ir už jas mokėti 4 tūkst. eurų. Medines pavėsines gaminančios įmonės Pavesinesjums.lt atstovas Mantas pasakojo, kad gyventojai apie tokį pirkinį ima galvoti vos nutirpus sniegui. „Daugelis renkasi ir ieško pavėsinių jau ankstyvą pavasarį, o kiti netgi ir žiemą.

Atėjus vasarai gyventojai ėmė plūsti prie vandens telkinių. Vieni renkasi pajūrį, o kiti – upių ar ežerų pakrantes. Tačiau žmonės skundžiasi, kad ne prie visų pakrančių gali taip paprastai prieiti. Poilsiautojus veja lauk privačių valdų savininkai. Institucijos tikina, kad savininkai, neteisėtai aptvėrę pakrantes, gali sulaukti iki 290 eurų baudos. Tačiau poilsiautojai, padarę žalą gamtai, gali būti nubausti iki 300 eurų bauda.

Anksčiau ne kartą teko girdėti, kad Nida yra viena romantiškiausių vietų, o čia atvykusios poros stebėdamos saulėlydį, mėgaudamiesi ramybe ir pokalbiais po žydru dangumi gali sustiprinti savo santykius ar suklijuoti byrančias santuokos gijas. Tačiau šioje vietoje teks mėgautis ne tik malonumais, bet ir plačiai atverti pinigines. Jau ir ankstesniais metais atostogų kainos čia buvo kur kas aukštesnės nei kituose šalies kurortuose, tačiau šiemet atostogos Neringoje dar labiau pabrango.

Vilniaus miesto savivaldybės pastato 20 aukšto patalpų ilgalaikės nuomos konkursas pakartotinai bus skelbiamas vasaros pabaigoje, o iki tol šias patalpas bus galima išsinuomoti ne asmeninėms šventėms, pristatymams, konferencijoms ir kitiems renginiams.

Bene įprasta, kad šortai vasarą yra brangesni nei žiemą, o žieminį paltą paprastai pigiau įsigyti pavyksta tik žiemos pabaigoje – kai baigiasi sezonas. Vis dėlto, kai kurių sezoninių prekių kainos verčia kilstelėti antakius. Pavyzdžiui, kai maudymosi kostiumėliai kainuoja daugiau nei džinsai.

Iki šių metų pabaigos apie 25 mln. eurų siūloma investuoti į niekada nedirbusių ir neregistruotų bedarbiais gyventojų, kurie dėl koronaviruso krizės gavo darbo paieškos išmokas, įtraukimą į darbo rinką. Šie žmonės būtų įtraukti į tą pačią grupę, kurioje yra ir piniginės socialinės paramos gavėjai, nėščios moterys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų asmenys, vyresni kaip 40 metų gyventojai, prekybos žmonėmis aukos, priklausomi nuo narkotinių, pabėgėliai, politiniai kaliniai ir tremtiniai.

Siuntą iš pašto atsiėmusi siuntą vilnietė Miglė jau gailisi savo pirkinio. Anot merginos, pridėjus muito mokesčius jos nusipirktas džemperis pabrango trečdaliu, iš viso jis merginai atsiėjo daugiau nei 80 eurų. Lietuvos paštas aiškina, kad siuntoms taikomi importo mokesčiai, kurie nuo liepos 1 d. bus taikomi jau visoms prekėms, nepriklausomai nuo jų kainos. Portalo tv3.lt skaitytoja Miglė pasakojo, kad pirkinys iš JAV išaugo trigubai, kai susimokėjo muito mokesčius.

Prekybininkai teisinasi, kad pastaruoju metu įvairios prekės brangsta dėl išaugusių jų žaliavų ir transportavimo kaštų. Ne išimtis ir palapinių pardavėjai. Jų teigimu, palapinių kainos šį sezoną – taip pat didesnės, bet kaina esą kišenės draskyti neturėtų. Pardavėjai sako, kad kainų kilimas – tai pandemijos pasekmė, nes pastaruosius metus brango bene visų sričių produkcija.

Prieš energetinę infrastruktūrą nukreiptos kibernetinės atakos yra valstybių sienas peržengianti grėsmė, rodanti poreikį toliau gerinti parengtį šioje srityje, teigia energetikos viceministras.  Albinas Zananavičius šią savaitę Vašingtone dalyvavo antrajame specialios aukšto lygio transatlantinės darbo grupės susitikime, praneša Energetikos ministerija.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui neužteko balsų pritarti siūlymams labiau nei 32 proc. kasmet artimiausius trejus metus didinti akcizą kaitinamajam tabakui ir jam alternatyviems produktams. Už spartesnį didinimą pasisakė mažiau nei pusė komiteto narių, todėl dėl konkrečių siūlymų balsuojama nebebuvo. „Kaitinamojo tabako pakelis kitais metais brangs 27 centais, dar kitais metais – 35 centais, o vėliau – 47 centais“, – konstatavo komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Ne masinės gamybos alui, kitaip vadinamam kraftiniu alumi, kuris gaminamas nedidelėse alaus daryklose, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo taikyti akcizo lengvatą. Tokį sprendimą komitetas penktadienį priėmė bendru sutarimu. Dėl jo dar balsuos Seimas kitą savaitę.  Jeigu Seimas komiteto iniciatyvai pritars, tokiam alui bus taikoma 50 proc. akcizų tarifo nuolaida. Briuselis leidžia taikyti sumažintą tarifą mažosioms nepriklausomoms alų gaminančios įmonėms.