Žygimantas Mauricas įspėja: Lietuvos ekonomika lekia perkaitimo link – maža nepasirodys

Prasidėjus koronaviruso pandemijai pasaulio ekonomika ritosi žemyn nuo karo nematytais tempais. Valstybės su šia situacija kovojo liedamos į ekonomiką pinigus. Atlaisvėjus ribojimams, gyventojams ir verslui apsipratus su pandemijos sąlygomis, Lietuvos ekonomika pradėjo atsigauti, tačiau, anot ekonomisto, susiduriame su kitomis problemomis  darbuotojų trūkumu, NT kainų burbulu.

Pasak „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, COVID-19 pandemijos sukelta pasaulio ekonomikos krizė buvo beprecedentė daugeliu aspektų: nuosmukio, ekonomikos skatinimo priemonių masto, trikdžiais įvairiuose ekonomikos sektoriuose.

„Ekonomikos nuosmukis buvo gilus, tačiau tik nedaugelis jį pajuto, nes namų ūkius ir įmones apsaugojo valstybių pritaikytos ekonomikos skatinimo priemonės. Todėl net ekonomikos nuosmukio metu gyventojų pajamos kilo.

Tačiau pandemijos baimė atėjo ir praėjo, o ekonomikos skatinimas – liko, nes vyriausybės ir centriniai bankai nesiryžta „atimti punšo taurę vakarėliui vos prasidėjus“. Tokia politika lemia tai, kad pasaulio ekonomika beprecedenčiu greičiu juda nuo nuosmukio iki perkaitimo, dėl ko didėja makroekonominių ir finansinių netolygumų rizika“, – sakė ekonomistas.

Ž. Maurico teigimu, karantino suvaržymai bei kitos pandemijos kontrolės priemonės sutrikdė gamybos ir logistikos grandines visame pasaulyje, o dosnios ekonomikos skatinimo priemonės padidino vartojimo prekių paklausą.

„Tad šiemet kalėdinėmis dovanomis reikėtų rūpintis jau dabar. Gali būti, kad tam tikrų prekių įmonės nespės pagaminti, nes trūks žaliavų. O jeigu ir spės pagaminti gali nespėti jų atsiųsti.

Visgi, Lietuvos pramonės įmonėms, kurios įprastai turi trumpesnes tiekimo grandines, tai yra ne tik grėsmė, bet ir galimybė. Europos Komisijos apklausos duomenimis, net 70 proc. Vokietijos gamybos įmonių skelbia turinčios riboti gamybos pajėgumus dėl įrangos ir medžiagų stokos, o tokių įmonių dalis Lietuvoje siekia vos 25 proc.“ – įspėjo ekonomistas.

Siūlo darbuotojų ieškoti užsienyje

Anot ekonomisto, Lietuva nepatiria tiekimo grandinės trūkinėjimo, bet turi kitą problemą – darbuotojų trūkumas.

„Darbo rinkoje susidarė paradoksali situacija, kuomet tuo pat metu fiksuojamas rekordiškai aukštas laisvų darbo vietų skaičius ir sąlyginai aukštas nedarbo lygis. Darbo rinkos nesubalansuotumus lemia staigūs ekonomikos struktūros pokyčiai, pvz., išaugęs elektroninės prekybos populiarumas ir turizmo sektoriaus susitraukimas, karantino ar darbuotojų migracijos suvaržymai bei ekonomikos skatinimo priemonės, paskatinusios dalį darbuotojų negrįžti į darbo rinką. Vieniems gyventojams užtenka išmokų, kiti nuėjo veiklą vykdyti į šešėlį.

REKLAMA

Tad Lietuvos laukia nelengvas iššūkis, didinant darbo rinkos lankstumą bei formuojant išmanią imigracijos politiką, nes mažai tikėtina, kas spartų ekonomikos augimą pavyks palaikyti traukiantis vietinės darbo jėgos pasiūlai“, – prognozavo Ž. Mauricas.

Pavojai NT rinkoje

Anot jo, 2021 metai Lietuvai buvo pagundų metai. Viena jų – spekuliavimas NT rinkoje. Jeigu ir toliau taip augs kainos, greitai aplenksime ir Tenerifę ar Majamį. Ekonomisto teigimu, Lietuvoje būsto kainų metinis augimas jau viršija 15 proc., o būsto skelbimų portaluose nurodytų kainų augimas yra dar spartesnis. Vilniuje jis jau siekia 19 proc., o Palangoje – net 40 proc.

„Augant būsto kainoms, didėja pagunda mažinti būstą. Tikėtina, kad ir Vilniaus centre bus maži butai, o šeimos kelsis gyventi į užmiestį, kur būstai bus erdvesni.

Dar vienas pavojus turėti amžiną visuotinį karantiną. Daug bėdų gali atnešti ilgai trukęs mokyklų uždarymas. Tačiau pandemijos aukų skaičius susijęs ne su karantino griežtumu, klimatu ar geografiją, bet su šalies ekonomika, ypač pajamų nelygybe. Vis tik Lietuvai gerai sekasi su gyventojų vakcinavimu, aplenkėme Estiją ir Latviją šioje srityje. Tai suteikia vilčių, kad žiemą išvengsime karantino“, – prognozavo ekonomistas.

Pasak Ž. Maurico, spartus būsto kainų bei darbo užmokesčio augimas gali didinti infliaciją.

„Tai būtų pavojingas kelias Lietuvai, nes populiarus naratyvas, kad pinigų įliejimas į ekonomiką neva sukels didelę infliaciją, tikėtina, nepasitvirtins. Per pastarąjį dešimtmetį vartotojų kainos euro zonoje išaugo vos 15 proc. nepaisant to, kad pinigų kiekis daugiau nei padvigubėjo. Prognozuojama, kad Vokietijoje 2022–2024 m. vidutinė metinė infliacija sieks vos 1,5 proc.

Pasaulio fabriku vadinamoje Kinijoje artimiausiu metu, tikėtina, ji taip pat neviršys 2 proc. Tuo metu nusilpęs Lenkijos zlotas padidino vartojimo prekių kainų lygio skirtumą tarp Lietuvos ir Lenkijos iki rekordinių 17 proc. Lietuva turėtų vertinti šias tendencijas kaip įspėjimą ir stengtis neįsisukti į augančios infliacijos spiralę. Kitu atveju didelė infliacija gali sukelti grėsmę Lietuvos tarptautiniam konkurencingumui vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu“, – teigė Ž. Mauricas.

REKLAMA

Ekonomikos prognozės optimistinės

Tačiau ekonomisto teigimu, prognozės Lietuvai yra optimistinės, iki 2035 metų tikėtina, kad pasivysime Vakarų Europos valstybes.

„Lietuvai reikia augti, norint pasivyti turtingesnes Vakarų valstybes. Šalies ekonominė raida artimiausiu metu bus kupina neapibrėžtumo, tačiau jei sugebėsime neišpūsti būsto kainų ir infliacijos burbulų, atsisakysime karantino ribojimų bei sumaniai panaudosime ES paramos lėšas, tikėtina, kad Lietuvos ekonomikos augimas išliks spartus ir 2021 m. bei 2022 m. atitinkamai sieks 4,5 proc. ir 4,0 proc. Kitais metais tikimasi, kad ekonomika augs –  5,5 proc.

Ilgesnio laikotarpio ekonomikos augimo potencialas priklausys nuo to, kaip seksis persijungti nuo „išleisk tiek, kiek pasiskolinai“ prie „išleisk tiek, kiek surinkai mokesčių“ naratyvo“, – komentavo Ž. Mauricas.


Rašyti komentarą...
N
Nijolė
2021-09-15 12:55:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
Visais laikais, kai tik į valdžią ateina, Ducato visą ekonomiką į ožio ragą.
Atsakyti
-2

H
Hgg
2021-09-15 13:59:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
Koncervai lervos
Atsakyti
0

H
Hmmm
2021-09-15 14:01:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jam romanus tik rasyt.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų