Įspėja dėl keturių dienų darbo savaitės: vieni bus atstumti, kitiems padidės išlaidos

Seime registruotas Darbo kodekso pataisas, kuriomis norima sutrumpinti tėvų darbo savaitę, darbuotojų ir darbdavių atstovai vertina atsargiai. Anot jų, reikia įvertinti, kiek tai kainuos ir kas turės padengti išlaidas už tą laikotarpį, kai darbuotojas nedirbs. 

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytės-Nielsen kartu su frakcijos kolegomis siūlo įvesti 4 darbo dienų savaitę tėvams auginantiems vaikus iki 3 metų.

„Pirmas žingsnis – įgyvendinti šį principą valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įstaigose. 32 valandų per savaitę darbo norma galėtų būti 4 darbo dienų arba atitinkamai sutrumpintas kiekvienos darbo dienos laikas. Tikslas – palengvinti darbuotojų grįžimą iš vaiko priežiūros atostogų.

Sutrumpinta darbo norma būtų taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų (jų pasirinkimu) iki vaikui sukanka treji metai. Už sutrumpintą darbo laiką būtų mokama kaip už visą darbo laiką“, – sumanymą paaiškino V. Čmilytė-Nielsen.

Siūlo neskirstyti pagal sektorius

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė stebėjosi, kad darbo savaitę siūloma sutrumpinti tik tiems darbuotojams, kurie dirba viešajame sektoriuje.

„Neturėtų būti atskirties. Kai kuriose įmonėse darbuotojai su darbdaviais dėl trumpesnio darbo laiko susitaria jau dabar. Ir visai nesvarbu, ar tai yra viešasis, ar privatus sektorius. Tačiau ir problemų dėl darbo laiko taip pat kyla abiejuose sektoriuose. Todėl nereikėtų nei vieno jų atskirti.

Be to, priėmus šį pasiūlymą, darbdaviai turės užtikrinti, kad užtektų darbuotojų atlikti visus numatytus darbus. Darbdaviai turės numatyti, kas pakeis trumpiau dirbančius žmones“, – komentavo darbuotojų atstovė.

Anot I. Ruginienės, šiuo metu sunku įvertinti, kaip veiks šis siūlymas.

„Norėtųsi daugiau išgirsti iš siūlymo teikėjų, kaip jie viską įsivaizduoja. Kaip šis siūlymas praktiškai veiks. Reikia įvertinti visus teigiamus ir neigiamus dalykus“, – svarstė darbuotojų atstovė.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė tikino, kad siūlymą trumpinti darbo savaitę būtų ypač sunku privačiajame sektoriuje.

„Yra veiklos sričių, kuriose neįmanoma sutrumpinti darbo trukmės dėl proceso. Pavyzdžiui, valytoja negalės per trumpesnį laiką sutvarkyti tokio paties dydžio patalpą, kurią visada valė. Juk jos tempas nepadidės. Pavyzdžiui, paštininkas, ar jis per trumpesnį laiko tarpą išnešios tą patį pašto kiekį? Juk neišnešios“, – sakė D. Čibirienė.

Ji siūlė leisti tėvams patiems susidėlioti darbo laiką.

„Labai dažnai tėvai nori grįžti į darbą, bet negali, nes vis bando įvairius būdus, kur galėtų palikti vaikus. Samdo aukles, veda į darželius. Patys pirmieji metai tėvams būna sunkus, tačiau jie galėtų grįžti dirbti, tik trumpiau gal 20 val. ar 30 val. per savaitę“, – teigė D. Čibirienė.

REKLAMA

Skaičiuoja didesnius kaštus

D. Čibirienė pastebėjo, kad siūlymas trumpinti darbo savaitę pareikalaus papildomų pinigų.

„Išmokas už vaikų priežiūrą tėvai gali gauti daugiausiai 2 metus. O ši lengvata galiotų 3 metus. Valstybei net labiau apsimoka, kai tėvai yra išėję į vaiko priežiūros atostogas. Kai vaikai serga, valstybė neturi mokėti ligos išmokos.

Be to, sutrumpėjus žmonių darbo laikui darbuotojai jų atliks mažiau. Bus atlikti ne visi darbai. Reikės papildomų etatų ir darbuotojų, kurie pabaigtų darbus. Teks mokėti atlygį dar vienam žmogui“, – sakė asociacijos vadovė.

Taip pat, anot jos, maži vaikai, ikimokyklinukai labai dažnai serga.

„Susirgus vaikui, jo tėvai gaus ligos išmoką. Tačiau ji nėra skaičiuojama ir mokama, jeigu vienas iš tėvų yra vaiko priežiūros atostogose. Tad naujas siūlymas finansiškai kainuos daugiau.

Dažniausiai tėvai su vaikais namuose būna iki 3 metų. Tiesa, kartais vaikai jau eina į darželį, tačiau jie dažnai serga ir jeigu šeimoje nėra žmogaus, kuris galėtų ligos atveju slaugyti vaiką, tada tėvai renkasi vaiko priežiūrą, kuri trunka 3 metus. Tačiau už paskutinius metus tėvai jau nieko nebegauna. Išmoka mokama pasirinktinai vienerius arba dvejus metus“, – komentavo D. Čibirienė.

Jos teigimu, ši nauja priemonė gal ir skatintų tėvus greičiau grįžti į darbus, bet tuo pačiu metu ir daug kainuotų, tad reikia viską įsivertinti.

Darželiai turi būti prieinami visiems

Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka sakė, kad šis sprendimas gali kelti pavojų patiems darbuotojams.

„Jie gali tapti darbdaviams nebepatrauklūs, ypač jeigu šis siūlymas ateityje būtų įtvirtintas ne tik viešajame, bet ir privačiajame sektoriuje. Tokie darbuotojai darbdaviui taps brangesni. Tada valstybė irgi turėtų pasiimti dalį finansinės naštos, kad darbdaviai neskirstytų žmonių.

Dar viena problema, kad ne visi darbdaviai gali leisti darbuotojams dirbti viena diena trumpiau. Tam tikrose srityje darbdaviams reikės ieškoti kuo pakeisti tuos darbuotojus“, – pastebėjo profesorius.

REKLAMA

Anot jo, trumpesnė darbo savaitė keistų ir vaikų priežiūros įstaigų pobūdį.

„Tėvai galėtų rintis darželių ir mokyklų prailgintų grupių alternatyvas. Tai galėtų būti įvairūs šeimų darželiai, kur vaikai praleistų ne visą dieną, bet keletą valandų. Vis tik jie turi būti prieinami visiems. Jeigu tie šeimų darželiai bus labai brangūs ir žmonės negalės sau jų leisti problema liks.

Juk tie šeimų darželiai bus privatūs. O jų savininkai kainą nustatys tokią, kokią norės. Nebus taip, kaip dabar, kad valstybinių darželių kainą nustatyti padeda savivaldybės ir jie yra prieinami daugeliui“, – įspėjo R. Lazutka.


Rašyti komentarą...
N
Nu i
2021-09-17 06:18:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nuokvaka. Ką reiškia kai apie ekonomiką ne bum bum. Tik šakmatai galvoje.
Atsakyti
-1

N
Nu i
2021-09-17 06:18:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nuokvaka. Ką reiškia kai apie ekonomiką ne bum bum. Tik šakmatai galvoje.
Atsakyti
-1

N
Nu i
2021-09-17 06:18:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nuokvaka. Ką reiškia kai apie ekonomiką ne bum bum. Tik šakmatai galvoje.
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (17)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų