Lietuvos verslas

Kauno miesto savivaldybės sprendimas diferencijuoti darželių kainas pagal gyvenamąją vietą yra neteisėtas, penktadienį paskelbė Regionų apygardos administracinis teismas. Pagal Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse teisėjų kolegija sprendė, ar mokesčio už darželį diferenciacija pagal vaiko tėvų deklaruotą gyvenamąją vietą sudaro skirtingas galimybes lankyti šias ugdymo įstaigas.

Siekiant sušvelninti koronaviruso pandemijos valdymui taikomus apribojimus šalies piliečiams, kurie savo gyvenamąją vietą yra deklaravę užsienyje, tačiau nėra persirgę ar vakcinuoti, atvykę į Lietuvą turės galimybę nemokamai išsitirti dėl COVID-19 galimybėms šalyje ir kelionėms užsienyje.

Prekybos tinklą „Iki“ valdanti bendrovė „Palink“ siekia įsigyti mažmeninės prekybos interneto platformą „LastMile“ valdančią įmonę „Greituolis“.  Bendrovių akcininkai pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal ją „Palink“, gavusi Konkurencijos tarybos leidimą, įsigytų 67 proc. „Greituolio“ akcijų, pranešė bendrovės. „Niekada neslėpėme, kad turime ambicijų plėstis e. komercijoje.

Per pirmąjį šių metų pusmetį būsimų pensininkų turto vertė išaugo daugiau kaip dešimtadaliu, skaičiuoja Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). Sukauptus pinigus gyventojai galės pradėti leisti tik sulaukę senatvės, nes pagal galiojančią tvarką II pakopoje sukauptą turtą galima atgauti tik sulaukus pensinio amžiaus.

Tęsiantis koronaviruso pandemijai, bendradarbystės erdvių patrauklumas auga, tačiau dabartiniai jų operatoriai baiminasi augančios konkurencijos. Pandemija buvo apribojusi įprastinę „coworking“ erdvių veiklą, tačiau spartėjant vakcinacijos procesui ir pasibaigus karantinui jų operatoriai tikisi spartesnio grįžimo į įprastą gyvenimo ir darbo ritmą.

Daliai gyventojų pastebint, kad po karantino smarkiai ūgtelėjo grožio paslaugų kainos, grožio specialistus vienijančios asociacijos vadovės Jolantos Mačiulienės teigimu, vienas kitas grožio salonas galbūt ir galėjo pakoreguoti kainodarą, tačiau tai darė dėl objektyvių priežasčių, penktadienį rašo portalas lrt.lt.

Brangstant įvairioms prekėms ir paslaugoms, šią vasarą daugiau kainuos ir atostogos. Brangiau gali būti ne tik išvykti į užsienį, bet ir paatostogauti gimtinėje, pavyzdžiui, pasiplaukiojant baidarėmis. Specialistai sako, kad kai kur ši paslauga šiemet brango ir penktadaliu, tačiau keliaujančių baidarėmis tai neatbaido. Specialistai taip pat fiksuoja ir išaugusią baidarių nuomos vietų paiešką – kai kuriose internetinėse svetainėse lankytojų srautas šiemet bene perpus didesnis nei pernai.

Teisę į kasmetines atostogas turi visi darbuotojai, tačiau ne visų darbuotojų pirmumo teisė gauti atostogas yra vienoda – vieni yra pirmesni už kitus. Darbo kodeksas numato keletą atvejų, kada darbuotojas turi pirmenybę gauti atostogas, ir keletą atvejų, kada darbdavys negali atsisakyti suteikti atostogas. Nors Darbo kodekse ne vienas straipsnis reglamentuoja kasmetinių atostogų klausimus, prioritetinių darbuotojų eilę nustato būtent DK 128 str. 4 dalis.

Apie 130 šalių ir teritorijų pritarė pasaulinei mokesčių reformai, kad tarptautinės kompanijos mokėtų sąžiningus mokesčius visose šalyse, kuriose jos veikia, ketvirtadienį pranešė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Pranešime sakoma, kad tarptautinės įmonės, įskaitant tokias JAV milžines kaip „Google“, „Amazon“, „Facebook“ ir „Apple“, turės mokėti mažiausiai 15 proc. pelno mokestį.

Liepos 1-ąją pusdienį neveikus naujajai siuntų iš trečiųjų šalių deklaravimo sistemai, po pietų ji pradėjo priimti naujas deklaracijas, pranešė Muitinės departamentas.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma bendrovė „Orlen Lietuva“ ir energetikos ministras Dainius Kreivys ketvirtadienį Mažeikiuose pasirašė ketinimų protokolą dėl „Orlen“ investicijų į naftos perdirbimo gamyklą.  Anot „Orlen“, planuojamos investicijos gerokai – nuo 73 proc. iki 86 proc. – padidins didelio pelningumo naftos produktų perdirbimą. „Investicijos į naftos perdirbimo gilumo didinimo proceso įdiegimą Mažeikių gamykloje padidintų bendrovės pelną ir sustiprintų jo stabilumą.

Ties Kiaulės nugaros sala, šalia Klaipėdos uosto, jachta ketvirtadienį kliudė elektros liniją, dėl to 20 minučių buvo sutrikęs elektros tiekimas į Kuršių neriją. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia, kad jachta stiebu kliudė 110 kV elektros liniją, vedančią į Juodkrantės transformatorių pastotę. Signalą apie tai „Litgrid“ gavo 12.33 val. „Paaiškėjo, kad plaukianti jachta stiebu kliudė elektros laidus ir pasišalino.

Įsisiūbavus vasarai atsiranda vis daugiau pagundų ir su jomis susijusių papildomų išlaidų. Gyventojams jas dar didina ir augančios prekių ir paslaugų kainos. Dėl to ne vienam gali neplanuotai pritrūkti pinigų. Kad būtų lengviau suplanuoti būsimas išlaidas, pravartu žinoti, kuriomis dienomis galima tikėtis jums priklausančių pinigų iš „Sodros“, kuri paskelbė liepos mėnesio išmokų mokėjimo grafiką.

Visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojus siuntų iš trečiųjų šalių apmokestinimui ir privalomam deklaravimui, Lietuvos Muitinės departamento sukurta deklaravimo sistema kol kas neveikia, tačiau tikimasi, kad dienos pabaigoje trikdžiai bus pašalinti.  Muitinės departamentas planavo, kad elektroninė siuntų deklaravimo sistema pradės veikti apie 10.30 val., tačiau tą padaryti pavyko 14 val., vėliau sistema vėl užstrigo.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Lietuva ir Latvija laikosi vieningos pozicijos, kad Baltijos šalyse nesaugia baltarusiška elektra neturi būti prekiaujama. Tačiau, anot jo, nesutampa matymas, kaip techniškai įgyvendinti šį politinį susitarimą.  Tai jis pareiškė po susitikimo su Latvijos ekonomikos ministru Janiu Vitenbergu ketvirtadienį Rygoje. Ministrai tarėsi dėl Lietuvos siūlomų prekybos elektra iš trečiųjų šalių taisyklių.

„Swedbank“ atblokavo Druskininkuose esančios sanatorijos „Belorus“ sąskaitas, ji po daugiau nei pusmečio pertraukos galės atkurti veiklą. „Sąskaitos atšaldytos. Šiandien sužinojome. Galėsime pradėti veiklą“, – BNS ketvirtadienį sakė sanatorijos darbo tarybos pirmininkas Vladislavas Šaruckis. „Belorus“ sąskaitos buvo užblokuotos dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų. V. Šaruckio teigimu, sanatorija galėtų pradėti veikti kitą savaitę, kadangi reikės laiko pasiruošti.

Pasibaigus karantinui savarankiškai dirbantys gyventojai vėl, kaip ir prieš karantiną, turėtų nepamiršti kas mėnesį sumokėti einamąsias privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas nuo minimalios mėnesio algos (MMA), kad ir toliau galėtų nemokamai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Ekstremalios situacijos ir karantino metu savarankiškai dirbantys gyventojai turėjo teisę nemokėti einamųjų PSD įmokų. Net ir nemokėdami PSD, jie galėjo gauti sveikatos priežiūros paslaugas.

Pasibaigus karantinui, renginiuose ir viešojo maitinimo bei paslaugų teikimo vietose atsiranda daugiau laisvės, tačiau išlieka kaukių dėvėjimo, atstumų laikymosi reikalavimai, rodo ketvirtadienį įsigalioję operacijų vadovo sprendimai. Renginiuose – laisvos kėdės tarp žiūrovų Visiems renginiams, pradedant mugėmis ir baigiant sporto rungtynėmis, ir toliau reikės registruoti lankytojus arba platinti elektroninius bilietus.

Dalis valstybinės medienos yra neapskaitoma, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) samdomi nepriklausomi medienos matuotojai gauna atlygį ir iš didžiųjų žaliavos pirkėjų, o Aplinkos ministerija tai vertina kaip korupcijos riziką, ketvirtadienį paskelbė nacionalinis transliuotojas LRT.

Vienam didžiausių Lietuvoje SEB bankui ketvirtadienį pradedanti vadovauti Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė sako, kad kaistanti situacija būsto rinkoje verčia jai skirti daugiau dėmesio, tačiau SEB neketina mažinti kreditavimo apimčių, nors gali imtis papildomų saugiklių. „Dabar, kai NT kaina šoktelėjo daugiau nei auga darbo užmokestis, tai jau truputį kelia nerimą. Be to, prasidėjo būstų pirkimai dar projektinėje stadijoje. Abu šie veiksniai verčia stebėti rinką.

Vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai nuo ketvirtadienio gali kreiptis į „Sodrą“ dėl 28 eurų dydžio vienišo asmens išmokos.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad šią išmoką gali gauti asmenys, gaunantys šalpos senatvės pensiją, šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų), šalpos kompensaciją (jeigu ją gauna senatvės pensijos amžiaus asmuo ar netekęs 60 proc.

Nuo liepos keičiasi paramos nuo karantino apribojimų nukentėjusiam verslui ir gyventojams priemonės. Dalis jų nustoja galioti ir dėl to, jog liepos 1-ąją nutraukiamas Lietuvoje daugiau nei pusmetį galiojęs karantinas. BNS pateikia penkis aktualiausius pokyčius: Nebeteikiamos subsidijos labiausiai nukentėjusioms įmonėms (daugiau nei 50 proc. apyvartos kritimas) ir turgavietės mokesčio kompensacijos.

Elektra daugumai vartotojų nuo ketvirtadienio brangsta vidutiniškai apie 8 proc., o dujos namų ūkiams – 26-50 proc. Kainų augimas aiškinamas žaliavų kainų augimu rinkose.  Valstybės valdoma elektros ir dujų tiekimo įmonė „Ignitis“ pranešė, kad visuomeninio elektros tiekimo kaina vidutiniškai didėja apie 8,4 proc., o dujų – apie 36,8 proc. Standartinio namų ūkio, per mėnesį sunaudojančio vidutiniškai apie 100 kWh elektros, išlaidos padidės apie 1,16 euro.

Nuo 2021 m. liepos 1-osios keičiasi Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymas. Seimo priimtu sprendimu panaikinta iki šiol galiojusi mokestinė lengvata mažesnėms siuntoms iš trečiųjų šalių. Tokiomis šalimis laikomos visos valstybės, nesančios Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, Kinija, JAV, Rusija, ir t.t. Iki liepos 1-osios, iš jų siunčiant siuntas, kurių vertė neviršija 22 eurų, nereikėjo mokėti PVM, tad jos buvo pigesnės. Tačiau pakeitus įstatymą, nuo liepos 1-osios šios lengvatos nelieka.

Sprendimas kitais metais kelti minimalų atlyginimą sulaukė darbdavių pasipriešinimo. Anot jų, kol nesibaigė pandemija, nereikia skubėti didinti atlyginimų. Kitu atveju darbdaviai sumažins darbuotojams net ir minimalų atlygį. Tuo metu darbuotojų atstovė tikina, kad uždirbdami minimumą žmonės vos patenkina būtinuosius savo poreikius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybei nuo 2022 metų minimaliąją mėnesio algą (MMA) didinti 61 euru (9,5 proc.

Nuo šių metų liepos 1 dienos Lietuvoje daugumai vartotojų brangs elektra ir dujos, praneša valstybės valdoma elektros ir dujų tiekimo įmonė „Ignitis“. Įmonės teigimu, visuomeninio elektros tiekimo kaina vidutiniškai padidės apie 8,4 proc., o dujų – apie 36,8 proc. Tiesa, yra būdas kiek sutaupyti, tačiau taip elgtis „Ignitis“ atstovai nerekomenduoja.

Trečiadienį vakare Europos Komisija leido šalims pradėti diegti į bandomąją informacinę platformą nacionalinius šalių reikalavimus dėl ES Skaitmeninio COVID pažymėjimo duomenų nuskaitymo ir patikrinimo. Lietuva yra viena pirmųjų šalių, jau įkėlusių savo nacionalines taisykles į ES platformą, kurios šiuo metu testuojamos. Sveikatos apsaugos ministerijos žiniomis, Vokietija taip pat pradėjo šį procesą. Kitos Europos Sąjungos šalys dar tik planuoja savo duomenų kėlimą.

COVID-19 sukelta krizė atskleidė, kaip svarbu sustiprinti Europos Sąjungos strateginę autonomiją, sumažinti produktų, infrastruktūros ir technologijų priklausomybę nuo trečiųjų šalių bei pramonei pereiti prie žiedinės ekonomikos. Lietuva yra pasirengusi šiems pokyčiams – įtakingo JAV portalo „Politico“ surengtoje atviroje diskusijoje teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Pandemija neabejotinai pakeitė tiek Lietuvos, tiek Europos piliečių ir verslo gyvenimą.

Trečiadienį Seimo narių grupė registravo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis dar kartą norima pakeisti prekybos alkoholiu tvarką. Primename, kad visai neseniai Seimas po pateikimo pritarė visiškai kitokioms pataisoms: daugiausia valdančiųjų balsais norima nustatyti, kad sekmadieniais prekyba alkoholiniais gėrimais vyktų kaip įprastą dieną. Tačiau kai kurie posėdyje dalyvavę parlamentarai tokiems užmojams nepritarė. Taigi, jie ir registravo naują pasiūlymą.

Nuo ketvirtadienio šalyje brangsiant gamtinėms dujoms, gyventojai suskubo pigiau įsigyti dujų balionų. Vis dėlto, specialistai atkreipia dėmesį, kad dujų balionuose prekiaujama ne gamtinėmis dujomis, o suslėgtu propano-butano mišiniu, kurio kaina nėra reguliuojama valstybės.

Visoje Europos Sąjungoje nuo liepos 1-osios keičiantis smulkių siuntų iš trečiųjų šalių apmokestinimui, naujoji Lietuvos siuntų deklaravimo sistema pradžioje gali patirti  iššūkių, tačiau muitinė tikisi su jais susitvarkyti, sako Muitinės departamento vadovo pavaduotojas Jonas Miškinis.  Anot jo, trečiadienis muitinėje – intensyvus darbymetis, vyksta sistemų testavimo darbai, sprendžiamos problemos. Vadinamoji vieno langelio sistema jau išbandyta, ji bus draugiškesnė vartotojui.

Seimas pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui, pagal kurį šalpos išmoką galės gauti ir tie anksčiau užsienyje gyvenę žmonės, apie kurių užsienyje gaunamas pensijas ir išmokas gauti duomenis nėra galimybės. „Sodra“ susiduria su situacijomis, kai negali paskirti šalpos išmokų dėl to, kad iš užsienio valstybių institucijų neįmanoma gauti informacijos apie konkrečiam asmeniui tose valstybėse paskirtas pensijas ar pensinio pobūdžio išmokas.

Lietuvos paslaugų eksportas šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 2,8 mlrd. eurų – 1,4 proc. mažiau nei prieš metus. Paslaugų importas sudarė 1,5 mlrd. eurų, arba 7,9 proc. mažiau. Paslaugų balanso perviršis per metus padidėjo 7,1 proc. iki 1,3 mlrd. eurų ir sudarė 11,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), skelbia Lietuvos bankas ir Statistikos departamentas. Sparčiausiai pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, krito kelionių paslaugų eksportas (79,8 proc.

Kiekvieną dieną Lietuvą pasiekia po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš Europos Sąjungai (ES) nepriklausančių valstybių ir jau nuo rytojaus – liepos 1d. – kiekvieną tokią siuntą privalėsime deklaruoti. Tam Muitinės departamentas (MD) sukūrė elektroninę sistemą, tačiau šiuo metu ją testuojančių verslų teigimu, sistema veikia su trikdžiais ar net visai neveikia.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė išgirdo krovinių pervežimo verslui atstovaujančių lobistų prašymus. Ji savo parašu sušvelnino reikalavimus įmonėms, kurios nori lengviau įsivežti daug imigrantų. Ministerija pripažįsta, kad taip atvėrė landą galimam piktnaudžiavimui, bet sprendimų keisti kol kas nežada. Apie tai pasakojama naujausiame Laisvės TV žurnalistų tyrime „Fūrų lobistai“. Ši istorija sukasi apie Patvirtintų įmonių sąrašą. Tai registras, kurį tvarko Migracijos departamentas.

Trečiadienį Gitanas Nausėda pasirašė Seimo patikslintą 2021 m. valstybės biudžetą, praneša Prezidento kanceliarija. Pasak pranešimo, pasirašydamas biudžeto pakeitimus prezidentas pažymėjo, kad Seimo valdančioji koalicija nepasinaudojo proga pristabdyti pandemijos metu augančios pajamų nelygybės tarp dirbančių Lietuvos žmonių. „Biudžeto korekcija dabar yra būtina, nes turime skirti didesnes lėšas sienos su Baltarusija apsaugai stiprinti ir krašto gynybai.

Nuo liepos 1 d.  už siuntas iš trečiųjų šalių visoje Europos Sąjungoje (ES) mokėsime daugiau, mat jau po kelių dienų įsigalios naujos taisyklės ir pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) bus apmokestintos visos į ES atvykstančios siuntos, įskaitant ir mažos vertės (iki 22 eurų), kurioms šiuo metu taikoma importo lengvata. Lietuvos paštas atkreipia dėmesį, kad naujos taisyklės galios ir užsakytoms dar iki liepos mėn. prekėms iš ne ES esančių el. parduotuvių.

Daugelį metų pervesti pinigus kitam žmogui arba išleisti juos elektroninėje parduotuvėje užtrukdavo nuo kelių valandų iki kelių dienų. Dabar tą padaryti galima akimirksniu. Tačiau akimirksniu galima ir prarasti sunkiai uždirbtus pinigus. Tuo savo kailiu įsitikino portalo tv3.lt skaitytoja Dalia (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma), praradusi 2 tūkst. eurų, buvusių jos „Swedbank“ sąskaitoje.

Antradienį Seimas vienbalsiai priėmė Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta patobulinti netekto darbingumo ir senatvės pensijų apskaičiavimo tvarką asmenims, iki 2017 m. gruodžio 31 d. gavusiems netekto darbingumo (invalidumo) pensijas.

Statybvietėje dirbti statybos darbus galės tik tie asmenys, kurie turės statybininko tapatybės identifikavimo kodą (ID kodą). Taip nusprendė Seimas, priimdamas Statybos įstatymo pataisas, kurios įsigalios nuo 2022 m. sausio 1 dienos. Tikimasi, kad įdiegus statybininko ID kodą, bus sėkmingiau kovojama su nelegaliu darbu statybų sektoriuje.

Seimas patvirtino Vyriausybės siūlymą didinti alkoholio bei tabako gaminių akcizus. Tai reiškia, kad jau nuo Naujųjų pigiausias alus brangs maždaug 2 euro centais, virš 8,5 proc. stiprumo vynas apie 10 euro centų, o stiprieji gėrimai – apie 30 euro centų, praneša Finansų ministerija. Brangs ir rūkalai, o visų svaigalų kainos atitinkamai didės iki pat 2025-ųjų.

Elektros rinkos liberalizavimo procesas įgauna pagreitį – nepriklausomą elektros tiekėją jau pasirinkto beveik 300 tūkst. šalies gyventojų. Vis dėlto, daliai kyla klausimų dėl skirtingų tiekėjų siūlomų kainų ir kainodaros skirtumų, specialiųjų pasiūlymų. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria į ką atkreipti dėmesį vertinant tiekėjo plano pasiūlymą norint pasirinkti sau palankiausią.

Per pastaruosius metus dėl karantino ir įvairiausių ribojimų daugelis darbuotojų nespėjo išnaudoti visų priklausančių atostogų. Priklausomai nuo mėnesio, kada tai norėsite padaryti ir atostoginių skaičiavimo tvarkos, pinigų jūs galite prarasti arba gauti daugiau, nei numatyta darbo sutartyje.

Vilniaus gatvės kapitalinis remontas Kauno senamiestyje bus pradėtas liepos viduryje. Kauno savivaldybė antradienį pranešė, kad pirmasis šios svarbios miesto gatvės tvarkymo etapas nuo  Rotušės aikštės iki požeminės pėsčiųjų perėjos prasidės liepos 12-ąją. Planuojama išimti grindinio akmenis ir, stebint archeologams, tvarkyti požemines komunikacijas. Baigti darbus numatyta iki kitų metų vasaros.

Ko reikia šuoliui? Drąsos, noro skraidyti, o gal šiek tiek avantiūrizmo? Šuoliui, tik jau savo gyvenime, prieš 12-ka metų ryžosi Marijus. Tuomet – jau daug pasiekęs teisininkas, bebaigiantis rašyti disertaciją, Marijus metė teisininko karjerą ir ėmėsi pramogų parko idėjos įgyvendinimo Lietuvoje. Pirma nuvyko į Druskininkus ir projektą pasiūlė savivaldybei. Ši patikėjo vilniečio vizija ir leido pramogų parką įrengti. Saugumas. Kokybė. Gera patirtis.

Nuo šių metų liepos 1 dienos Lietuvoje daugumai vartotojų turėtų brangti elektra ir dujos, praneša valstybės valdoma elektros ir dujų tiekimo įmonė „Ignitis“. Įmonės teigimu, visuomeninio elektros tiekimo kaina nuo liepos 1 dienos vidutiniškai padidės apie 8,4 proc., o dujų – apie 36,8 proc. Už elektrą – daugmaž euru daugiau Pasak bendrovės, standartinio namų ūkio, kuris per mėnesį sunaudoja vidutiniškai apie 100 kWh elektros, išlaidos padidės apie 1,16 euro.

Lietuvoje veikiantys pensijų fondai pernai, preliminariais vertinimais, uždirbo 4,9 proc. realią grąžą ir pagal šį rodiklį pasaulyje buvo dešimti, skelbia  pensijų fondus pagal uždirbtą grąžą surikiavusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Estija 2020 metų EBPO sąraše užėmė 11 vietą (4,8 proc.), o Latvija – 18 vietą (2,4 proc.), teigiama Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) pranešime.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ per penkis šių metų mėnesius gavo 615,6 mln. eurų pajamų – 24,5 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Vien gegužės mėnesį grupė gavo 113,4 mln. eurų pajamų – 38,3 proc. daugiau nei pernai gegužę, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą preliminarius rezultatus pranešė „Ignitis grupė“. Koreguota EBITDA sausio-gegužės mėnesiais siekė 144,6 mln. eurų ir buvo 25,4 proc. didesnė nei tuo pat metu pernai. Vien gegužę EBITDA siekė 25,5 mln. eurų – 40,1 proc.

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė naujus duomenis apie parduoto alkoholio kiekius sausio – gegužės mėnesiais. Tendencijos po truputį ryškėja – per penkis šių metų mėnesius labiausiai mažėjo spirituotų vynų ir alaus pardavimai (atitinkamai minus 12,5 proc. ir 3,1 proc.). Daugiausiai augo alkoholinių kokteilių pardavimai – 36 proc., taip pat augo putojančių vynų pardavimai (25 proc.) ir ramaus vyno – 14 proc.