Lietuvos verslas

Viena didžiausių Baltijos šalyse medienos bei baldų gamybos grupių Vakarų medienos grupė (VMG) baigė statyti maždaug 140 mln. eurų vertės medienos drožlių plokščių gamyklą Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), o sausį ketina pradėti jos bandymus.  Pasak pagrindinio įmonės akcininko Sigito Paulausko, darbai vyksta pagal planą.

Paskutinę savaitę prieš Kalėdas parduotuves užplūstantys pirkėjai rodo, kad dauguma dovanų pirkimą atideda paskutinei savaitei ar netgi paskutiniam savaitgaliui. Išankstiniai pirkimai internetu rodo, kad lietuviai šiemet perka itin daug išmaniųjų siurblių. Tačiau būna ir išimčių. Štai vilniečiai Žygimantas ir Justina kalėdinėmis dovanomis ėmė rūpintis dar lapkričio pabaigoje. „Ramiai iš anksto apgalvojome kam ką dovanosime ir didžiąją dalį dovanų užsakėme internetu.

Seimo priimtas 2020 metų valstybės biudžetas atrodo tvarus, tačiau pritrūko dialogo su visuomene ir ilgalaikės vizijos, sako prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.  „Prezidentas buvo įvardinęs du svarbius principus, pirmoji raudonoji linija, be abejo, buvo fiskalinė drausmė – esame smarkiai nusvilę nagus prieš 10 metų.

Artėjant šventėms įvairių įstaigų ir įmonių darbuotojai susirenka į darbo vakarėlius. Ir nors tai įvardijama būtent darbiniu vakarėliu, jo metu patyrus traumą, ne visi tai laikys nelaimingu atsitikimu darbe. Jei žmonės draudžiasi privačiai – tokie atvejai vertinami individualiai pagal sutartyje nurodytas sąlygas, tačiau ir čia išmokos nėra garantuotos – jei traumos priežastis yra girtumas, kurį laiką gali tekti pagyventi iš santaupų.

Nors Lietuvoje jau daugybę metų kalbama ir pabrėžiama, kokios svarbios yra lygios galimybės, šalyje ir toliau auga atotrūkis tarp vidutinio moterų ir vyrų atlyginimo. Kaip rodo Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos praėjusių metų ataskaita, Lietuvos moterų ir vyrų lygybė Europos Sąjungos (ES) kontekste yra vertinama žemiau nei vidutiniškai. Tai patvirtina ir Europos lyčių lygybės instituto sudaromas ES šalių lyčių lygybės indeksas.

Praėjus 8 metams po Lietuvą sukrėtusios „Snoro“ banko griūties – trečiadienį teismui perduota „Snoro“ banko baudžiamoji byla, kurios apimtis beveik prilygsta Sausio 13-osios bylai. Prokurorai ir finansinių nusikaltimų tyrėjai atskleidžia apriboję bankrutavusio banko turto už daugiau nei 200 mln. eurų ir tikisi, kad tai padės kompensuoti paprastų lietuvių ir verslo patirtą žalą. Žvarbi 2011-ųjų lapkričio pabaiga.

Vilniaus centrinį paštą už 11,22 mln. eurų turėtų įsigyti investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondo įmonė, BNS patvirtino trys nesusiję šaltiniai. Pasak jų, bendrovė aukcione praėjusį penktadienį už pastatą pasiūlė didžiausią kainą ir jį laimėjo.    „Lords LB Asset Management“ atstovai BNS šios informacijos nepatvirtino.

Vilniaus savivaldybėje kelią skinasi idėja atsisakyti plastikinių indų per sostinės viešuosius renginius. Premjero patarėjo, opozicinių valstiečių atstovo Vilniaus taryboje Luko Savicko idėjai po pateikimo trečiadienį pritarė beveik vienbalsiai, toliau ji bus svarstoma komitetuose.

Ko gero, daug kam viešojo maitinimo įstaigoje teko nusivilti maistu arba aptarnavimu, nors ne visi tuo pasiskundžia viešai. O ir kavinės paprastai į tai reaguoja taikiai, tad problema išsprendžiama pasiūlius nuolaidą ar nemokamą apsilankymą restorane. Tačiau į tokią situaciją patekusį vilnietį restorano darbuotojas išplūdo.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė siūlymui palaipsniui iki 2023 metų liberalizuoti elektros tiekimo rinką ir atsisakyti mažmeninių elektros kainų reguliavimo buitiniams vartotojams. Tam bus reikalingas ir Seimo pritarimas.  Elektros energetikos įstatymo pataisas parengusi Energetikos ministerija nurodo, kad dabar nėra užtikrinamos tinkamos sąlygos vystytis elektros tiekimo paslaugų rinkai.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kurį priėmus Seimui, asmens dokumentų išdavimas ir pasiėmimas turėtų būti lengvesnis. Juos bus galima atsiimti niekur nevažiuojant. Kaip Vyriausybės posėdyje aiškino vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, siekiant dokumentų išdavimo paslaugas padaryti patogesnes, projektu siūloma nustatyti, kad ir Lietuvoje gyvenančiam piliečiui išrašyta asmens tapatybės kortelė ar pasas galėtų būti išsiųstas saugiu būdu.

Norintys nusipirkti naudotą automobilį, turi būti atsargūs, nes mašinų prekeiviai visai suįžūlėjo. Automobilio ridos klastojimas jau tapo gana dažnu reiškiniu naudotų transporto prekybos srityje, tačiau prekeiviai ėmė klastoti ir automobilių serviso knygeles. Naujienų portalo tv3.lt kalbintas ekspertas pažymi – dažnai tokioje situacijoje kaltas ir pats pirkėjas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) įtaria grožio saloną Tauragėje nuslėpus 25 tūkst. eurų pajamų. Tarnyba trečiadienį pranešė, kad darbo vietą grožio specialistėmis nuomojančios bendrovės direktorė neįtraukė į apskaitą pajamų, gautų už klientams teikiamas paslaugas ir parduotas priežiūros priemones.

Seimui išplėtus nekilnojamo turto (NT) bazę, valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad visuotinio NT mokesčio dabartinė valdžia neįvedinės. „Mes visuotinio NT mokesčio neįvedinėsime“, – Žinių radijui trečiadienį sakė R. Karbauskis. „Tikiuosi, kad būsimos valdžios dar 15-20 metų to nedarys, nes socialiai tai tikrai būtų neteisinga“, – sakė jis. Valstiečių lyderis taip pat atmetė galimybę sujungti NT ir žemės mokesčius.

Magistralinį dujotiekį į Lenkiją (GIPL) statysianti bendrovė „Alvora“ turėjo ryšių su Rusijos valdžios atstovais, skelbia portalas lrt.lt. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, „Alvoros“ įmonė Kaliningrade statė prekybos centrus Rusijos Dūmos nariui Olegui Bolyčevui, priklausančiam Vladimiro Putino „Vieningosios Rusijos“ partijai, taip pat dabartiniam Kaliningrado premjerui Aleksandrui Rolbinovui. „Alvoros“ akcininkas Nikolajus Kolesnikas teigia nežinojęs, kad O. Bolyčevas buvo Dūmos deputatas.

Seimas ir prezidentas džiaugiasi, kad kitąmet keliasdešimčia eurų ūgtels vidutinė pensija, tačiau ekonomistai skurstantiems pensininkams siūlo neskubėti džiaugtis, mat čia pat išaugs ir skurdo rizikos riba. Tai reiškia, kad daugumos pensininkų piniginės pasunkės vos vienu kitu euru. Ekonomistai lėšų kelti pensijas siūlo ieškoti ne didinant mokesčius, o efektyviau valdant valstybės aparatą ir apkuopiant, pavyzdžiui, viešuosius pirkimus.

Įvairių daiktų pardavimo portaluose savo rinkos dalį atsiriekia ir baldus parduodantys žmonės. Didžioji dalis tokių skelbimų yra standartiniai, tačiau šįkart peržvelgėme būtent tuos, kuriuose yra siūlomi išskirtiniai po kelis tūkstančius eurų kainuojantys baldai. Ar lengva parduoti stalą su 12 kėdžių už 6 tūkst. eurų? Arba itališką valgomojo komplektą už beveik 9 tūkst.

Antradienį Seime vyko 2020 metų biudžeto priėmimo darbai. Iki šiol biudžeto svarstymas sukėlė įvairių diskusijų tiek socialinėje erdvėje, tiek tarp valstybę valdančių asmenų. Prezidentas Gitanas Nausėda ne kartą patvirtino, kad drįstų vetuoti netinkamą biudžetą. Apie biudžeto priėmimo darbus TV3 studijoje kalbėjo Seimo narys Algirdas Butkevičius ir žurnalistas Vladimiras Laučius. Seime šiandien biudžeto diena ir tai yra rinkiminis biudžetas.

Seimas antradienį po maždaug 15 min. trukusių diskusijų patvirtino 2020 metų „Sodros“ biudžetą. Už balsavo 97 Seimo nariai, prieš nebuvo, o susilaikė 10 parlamentarų. „Sodros“ pajamos kitais metais sieks 4,878 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 4,534 mlrd. eurų. Pajamos būtų 6,4 proc. (292,9 mln. eurų) didesnės nei laukiama šiemet.  „Sodra“ jau ne minusinė. Skola likviduota. Galime oriai galvoti apie pensijas“, – teigė valstietė Rima Baškienė.

Seimas antradienį priėmė 2020 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas. Pensininkai Dėl įstatymuose įtvirtinto privalomo pensijų indeksavimo, vidutinė senatvės pensija nuo kitų metų pradžios didės 30 eurų – iki 375 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 32,5 euro iki 397 eurų.

Antradienį sostinės Pašilaičių rajone pradėtos didžiulio trijų sporto salių komplekso statybos – įkasta simbolinė laiko kapsulė su laišku ateities kartoms, rašoma pranešime spaudai. „Aktyvus, energingas, sportuojantis Vilnius – taip įsivaizduojame augančios ir veržlios Lietuvos sostinės kūrimą. Todėl svarbu, kad miesto gyventojai, kad ir kurioje sostinės dalyje begyventų, turėtų reikiamas sąlygas užsiimti sportu arčiau namų.

Vyriausybei ir Seimui įšaldant dalį 2020 metų Kelių programos lėšų ir jas skiriant kitoms būtinoms valstybės išlaidoms, Automobilių kelių direkcija sako kitais metais nepaskelbsianti naujų valstybinės reikšmės kelių rangos konkursų. Tai reiškia, kad nebus išasfaltuota apie 230 kilometrų žvyrkelių. „Atsižvelgus į tai, kad 2020 metams numatoma įšaldyti 138,7 mln.

Seimui nusprendus 5 procentiniais punktais padidinti pelno mokestį bankams ir kredito unijoms, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius sako, kad asociacija prašys prezidento Gitano Nausėdos vetuoti įstatymą.  Pasak jo, didesnis išskirtinai bankams taikomas pelno mokestis pažeidžia Konstituciją.

Po to, kai atnaujintą valstybės biudžeto projektą pirmadienį galutinai priėmė Vyriausybė, antradienį jo ėmėsi ir Seimas. Po daugiau kaip keturias valandas trukusių diskusijų parlamentarai daugiausia valdančiosios koalicijos balsais pritarė svarbiausiam kitų metų dokumentui. Už tai, kad biudžeto projektui būtų pritarta balsavo 85 Seimo narių, 48 buvo prieš, o 3 susilaikė.

Ketvirtadienį Seimas priėmė prieštaringai vertinamą vadinamą bankų mokesčio įstatymą. Jeigu įstatymas įsigalios, bankai ir kredito unijos turėtų mokėti papildomą pelno mokestį. Už mokesčio bankams įvedimą balsavo 90 Seimo narių, 15 buvo prieš, o 21 susilaikė. Pristatant pradinį kitų metų valstybės biudžeto projektą, buvo planuojama, kad Seimas apmokestins bankų turtą. Tačiau toks Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos projektas užstrigo.

Lietuvos bankas 2020 metais planuoja pradėti skaičiuoti ir skelbti naują pasikartojančių butų sandorių kainų indeksą. „Ankstesnių krizių patirtis parodė, kad nekilnojamojo turto rinkos perkaitimas ir sprogę kainų burbulai gali turėti skaudžių pasekmių vartotojams, verslui ir juos kreditavusioms finansų įstaigoms bei visai finansų sistemai. Todėl savo stebėsenos priemonių arsenalą norime papildyti dar vienu rodikliu“, – pranešime spaudai teigė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Nuo kitų metų vadinamieji vaiko pinigai didinami nuo 50 iki 60 eurų, o gausioms, nepasiturinčioms ar neįgalių vaikų šeimoms – nuo 70 iki 100 eurų. Tokiam sprendimui galutiniu balsavimu antradienį pritarė Seimas. 111 Seimo nariai balsavo už, 3 – prieš, 6 susilaikė. Šiuo metu universali išmoka vaikui siekia 50 eurų, o gausios, nepasiturinčios ar neįgalių vaikų šeimos gauna po 70 eurų už atžalą.

Penktadalis savivaldybių informacijos viešinimui skirtų lėšų atitenka su politikais susijusiomis įmonėms, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) analizė. Nevyriausybinė organizacija, susisteminusi svetainėje manovalstybe.info pateikiamus duomenis, nurodo, kad 2015-2018 metais iš valstybės ir savivaldybių biudžetų įmonėms, susijusioms su politikais, iš viso skirta 1,4 mln. eurų. Iš viso savivaldybės savo veiklos viešinimui per šį laikotarpį skyrė 7,8 mln. eurų.

Po kelerius metus vykusių daugybės diskusijų ir projekto tobulinimo iki paskutinių dienų, antradienį Seimas turėtų galutinai priimti naujo mokesčio įstatymą, kuriam įsigaliojus bus apmokestintas automobilių registravimas. Už naujo mokesčio įvedimą balsavo 72 Seimo narių, 53 buvo prieš, o 4 susilaikė. Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo projektą dar turėtų pasirašyti prezidentas.

Nenumaldomai artėjančios gražiausios metų šventės verčia susimąstyti ne tik apie dovanas, kurios bus padėtos po eglute, bet ir apie šventinio stalo vaišes, rašoma pranešime spaudai. Dažno pirkėjų lūkestis – įsigyti kokybiškų, skanių produktų už priimtiną kainą.

Nors Lietuvos ir Latvijos sostinės dažnai tapatinamos, naujų butų rinka Vilniuje ir Rygoje pakankamai ryškiai skiriasi – tiek dydžiu, tiek aktyvumu, tiek pirkėjų lūkesčiais, rašoma pranešime spaudai. Nors Ryga savo gyventojų skaičiumi lenkia Vilnių, o ekonominis lygis yra panašus, Lietuvos sostinėje pastaraisiais metais pastatoma kone dvigubai daugiau naujų butų. „Palyginti su augančiu Vilniumi, Latvijos sostinė iš lėto traukiasi, daug žmonių išvyksta.

Per pastaruosius 15 metų tvirtinant valstybės biudžetą vienintelį kartą „už“ balsavo daugiau negu 100 parlamentarų – tai įvyko 2012 metų pabaigoje tvirtinat 2013 metų valstybės pajamų ir išlaidų planą. 2015 metais dėl biudžeto buvo balsuojama dukart. Biudžetas nebuvo vetuotas nė karto. BNS pateikia įdomiausius faktus priimant valstybės biudžetą: 2004 metų biudžete pirmą kartą atsispindėjo Europos Sąjungos paramos Lietuvai lėšos. Diskusija dėl biudžeto vyko tris valandas.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, jog nuo antradienio gyventojai jau gali įsigyti verslo liudijimus 2020 metams. Tai patogiausia padaryti e. būdu, prisijungus prie Mano VMI. Verslo liudijimus šiais metais iš viso įsigijo beveik 96 tūkst. gyventojų, iš jų apie 61 tūkst. (beveik 64 proc. visų įsigijusių verslo liudijimus) tai padarė būtent e. būdu, rašoma pranešime spaudai.

Šalies gyventojų informuotumas apie papildomą kaupimą senatvei pastebimai pagerėjo, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Šiuo metu 8 iš 10 šalies gyventojų žino, kurioje II pensijų pakopos fondus valdančioje bendrovėje jie kaupia lėšas senatvei ir sumą, kiek jiems yra pavykę sukaupti. Be to, gyventojai kur kas labiau ėmė vertinti valstybės ar darbdavio suteikiamas paskatas kaupimui, rašoma pranešime spaudai.

Po dviejų savaičių sueis 5 metai, kai Lietuvoje yra įvestas euras. Daugybė žmonių ir toliau ilgisi lito, o eurą tebesieja su augančiomis kainomis. Nors įvedant eurą Lietuvos bankas žadėjo, kad kainos nekils, dabar jau pripažįsta, kad euras prisideda prie brangimo. Apie euro įneštus pokyčius TV3 studijoje kalbėjome su ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene  Netrukus bus euro įvedimo jubiliejus.

Šimtatūkstantines paskolas būstui Juodkrantėje iš bankų paėmę gyventojai mina teismų slenksčius. Butus, kuriuos nusipirko už paskolas, dabar norima nugriauti, o žmones išmesti į gatvę. Namus pastačiusios, o dabar jau bankrutuojančios įmonės atstovai teigia, kad tik taip gali grąžinti juodkrantiškiams pinigus. Tačiau, politologų vertinimu, už tai sumokės visi Lietuvos gyventojai. 19 žmonių būrys iš Juodrantės jau 14 metų mina teismų slenksčius. Dalis jų čia vėl susitiko.

Vienas didžiausių šalyje SEB bankas pranešė klientams nuo kitų metų vasario 17 d. keičiantis kai kurių paslaugų teikimo sąlygas ir jų kainas. Dalis jų atpigs, tačiau kai kurios brangs ir 30 proc. Pavyzdžiui, naujos ar atnaujintos debeto kortelės išdavimas banko skyriuje kainuos 5 eurus (dabar – 2 eurai). Tiesa, siunčiant kortelę Lietuvoje paštu, ši paslauga bus nemokama. Nepriklausomai nuo to, ar gausite pastovias pajamas (pvz.

Kitų metų pradžioje sueis lygiai penkeri metai, kai Lietuvoje atsisakyta lito ir buvo įvesta bendra valiuta euras. Per šį laiką atlyginimai ir kitos išmokos didėjo. Tačiau vietoje nestovėjo ir kainos – kai kurios paslaugos brango itin sparčiai. Kas lemia tokias tendencijas, ar galima tikėtis, kad ateityje kainos neaugs taip sparčiai? Diskusijoje apie tai – Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.

Mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“ nuo kovo 1-osios žada didinti atlyginimų biudžetą. Visų parduotuvių darbuotojų algos didės iki 10 proc., teigiama įmonės pranešime. Nuo naujų įmonės finansinių metų pradžios taip pat didės ir motyvacinis priedas, kurį gauna parduotuvių bei logistikos centro Kaune darbuotojai.  Nuo kovo 1 d. šio tinklo parduotuvių darbuotojų atlyginimai visoje Lietuvoje padidės iki 10 proc.

Nelegalios tabako gaminių rinkos mastas Lietuvoje siekia 21,3 proc. – 2 procentiniais punktais daugiau nei prieš metus, rodo bendrovės „Nielsen” atliktas tuščių cigarečių pakelių tyrimas.  Nacionalinė tabako gamintojų asociacija praneša, kad nuo 2010 metų nelegalių tabako gaminių rinkos dalis sumažėjo daugiau nei perpus, tačiau nuo 2016 metų nelegalių cigarečių dalis vėl augo, o ketvirtąjį šių metų ketvirtį šis rodiklis perkopė 20 proc. ribą.  Pasak asociacijos, 76,5 proc.

Premjeras Saulius Skvernelis dėl prezidento kritikuojamo susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus ateities žada konsultuotis su valdančiaisiais, užsimena apie galimą Vyriausybės pasitraukimą. „Bus konsultuojamasi su valdančiosios koalicijos politine taryba. Tai nėra vieno mano sprendimas, nes pasekmės vienokio ar kitokio sprendimo, jos gali būti labai įvairios ir ilgalaikės“, – žurnalistams pirmadienį Vyriausybėje sakė S. Skvernelis.

  Vyriausybei pirmadienį pateikus biudžeto projektą balsavimui Seime, premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Vyriausybė, ieškodama naujų pajamų šaltinių ir balansuodama išlaidas, „išspaudė viską“. „Pakankamai solidžiai atradome lėšų (...) Kiek buvo galima išspausti, tiek išspaudėme šiandien“, – žurnalistams pirmadienį sakė S. Skvernelis. Jis pažymėjo, kad Vyriausybė skyrė papildomus 3 mln.

„Wizz Air“ praneša, kad pradės skrydžius iš Vilniaus ir Vienos į Jerevaną Armėnijoje. Tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus bus vykdomi į Zvartnoco tarptautinį oro uostą nuo 2020 m. kovo mėnesio ir sujungs Armėnijos sostinę su dviem nuostabiomis Europos sostinėmis, rašoma pranešime žiniasklaidai. Vietas šiam skrydžiui galima rezervuoti jau dabar bendrovės interneto svetainėje arba naudojantis „Wizz Air“ mobiliąja programėle.

Dėl pirmadienio naktį ir paryčiais sustiprėjusio vėjo elektros tiekimas nutrūko daugiau kaip 10 tūkst. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) klientų. Daugiausia gyventojų be elektros liko Plungės, Kretingos ir Raseinių regionuose, pirmadienį pranešė ESO. 10 val.  duomenimis, elektros neturi apie 4 tūkst.

Vyriausybė, apsvarsčiusi Seimo narių pasiūlymus, pirmadienį pritarė biudžeto projektui. Dėl jo Seimas ketina balsuoti antradienį. Naujausiame biudžeto projekte numatytos papildomos lėšos vaiko pinigams, bazinei pensijai, nemokamoms bakalauro studijoms, įvairių valstybės darbuotojų darbo užmokesčiui. „Siekiant įgyvendinti minėtus pakeitimus ir nepažeisti fiskalinės drausmės bei užtikrinti 0,2 proc.

Per penkerius metus, kai Lietuva perėjo nuo lito prie euro, prekių ir paslaugų kainos gerokai išaugo, tačiau gyventojų pajamos ir bendrai šalies ūkis stiebėsi sparčiau. Be to, atpigo skolinimasis. Tokias įžvalgas apie pastarąjį penkmetį gyvenimo su euru pirmadienį pristatė Lietuvos bankas. „Įsivesdami eurą įstojome į aukščiausią finansinę lygą – euro zoną. Lietuvai ji suteikia ne tik didesnį finansinį patikimumą ir saugumą, bet ir labai konkrečią ekonominę naudą.

Švedijos finansų grupės „Swedbank“ generalinis direktorius Jensas Henrikssonas pranešė, jog dėl pinigų plovimo atliekami „valymai“ visoje grupės valdymo struktūroje. J. Henrikssonas interviu Estijos nacionaliniam transliuotojui ERR pripažino, jog „Swedbank“ grupė turėjo valdymo problemų. „Valymai vyksta aukščiausiame „Swedbank“ vadovybės lygyje. Tai – naujas etapas visam „Swedbank“, – pabrėžė jis.

Didesnė dalis šalies gyventojų pritartų, kad Lietuvoje būtų steigiamas valstybinis komercinis bankas, rodo naujas tyrimas. Naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atliktoje apklausoje už tokio banko steigimą pasisakė 47,9 proc. respondentų, 20,9 proc. buvo prieš, 31,3 proc. neturėjo nuomonės.

Laikas iki Astravo atominės elektrinės (AE) starto pamažu senka. Lietuva imasi priemonių, kaip užkirsti kelią baltarusiškai elektrai patekti į mūsų rinką. Planuojama, kad elektrinė veiklą pradės jau kitąmet, o Lietuvą tebesaisto elektros jungtys su Baltarusija, be to, mūsų tikslas įgyvendinti sinchronizaciją su Vakarų Europa bus įgyvendintas ne anksčiau nei 2025-aisiais.