Lietuvos verslas

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) giria „įspūdingą“ Lietuvos ekonomikos atsigavimą nuo koronaviruso krizės, tačiau atidžiai stebi infliacijos riziką, taip pat perspėja apie lėčiau nei ekonomika augantį užimtumą.

Pastarąjį pusmetį būsto rinka Lietuvoje itin įkaitusi. Skaičiuojama, kad vien Vilniuje butų jau per pirmąjį šių metų pusmetį parduota beveik tiek, kiek per visus praėjusius metus. Nors oficialūs duomenys rodo, kad bendras naujų ir senų parduodamų būstų vidutinis plotas didėja, tačiau dabar projektuojami ir statomi butai yra vis mažesni. Registrų centro (RC) duomenimis, 2019 m. vidutinis visoje Lietuvoje įsigyto buto (tiek senos, tiek naujos statybos) plotas siekė 55,66 kv.

Lietuvoje ketvirtadienį išleido 30 metų trukmės euroobligacijų emisiją ir tarptautinėse rinkose pasiskolino 750 mln. eurų, pranešė Finansų ministerija. Pasak jos, už šią emisiją bus mokamos 0,75 proc. metinės palūkanos. Finansų viceministro Gedimino Norkūno teigimu, tai jau ketvirtoji 30 metų trukmės emisija, kurios pagalba žema palūkanų norma fiksuojama ilgam laikotarpiui.

Gyventojai piktinasi maisto pristatymo į namus „Bolt Food“ kurjerio elgesiu. Šis gamtinius reikalus nusprendė atlikti tiesiog daugiabučio, į kurį pristatė maistą, laiptinėje. Įmonės atstovas apgailestavo dėl kurjerio elgesio, tačiau priminė, kad kurjeriai nėra bendrovės darbuotojai, o savarankiški platformos partneriai. Tačiau jis patikino, kad netinkamai besielgiančių kurjerių paskyra yra blokuojama.

Vilniaus miesto savivaldybė ketvirtadienį pranešė su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija baigusi derinti detales dėl Nacionalinio stadiono projekto ir sutarusi pasirašyti papildomą susitarimą. Pasak savivaldybės, su ministerija sutarta pasirašyti papildomą Vyriausybės ir savivaldybės indėlį bei garantijas įtvirtinantį dvišalį susitarimą dėl komplekso statybos ant Šeškinės kalvos. Sulaukus sostinės savivaldybės tarybos pritarimo, neliktų kliūčių pasirašyti daugiau nei 150 mln.

Maisto kainos pasaulyje birželį sumažėjo pirmąkart per pastaruosius 12 mėnesių, pažymima Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ataskaitoje. FAO skaičiuojamas maisto kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, nukrito 2,5 proc. iki 124,6 punkto, tačiau buvo 33,9 proc. aukščiau nei pernai birželį. Augalinių riebalų kainos per mėnesį krito labiausiai – 9,8 proc., pasiekdamos žemiausią lygį per pastaruosius keturis mėnesius. Grūdų kainų indeksas sumenko 2,6 proc.

Būsto kainų augimas Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Sausį-kovą, palyginti su tuo pačiu laiku 2020 metais, būstas Lietuvoje pabrango 12 procentų. Labiau jis brango tik Danijoje (15,3 proc.) ir Liuksemburge (16,7 proc.), rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 2,8 proc., Estijoje – 6,6 procento.

Lietuva palaiko siekį peržiūrėti tarptautinius pelno apmokestinimo principus, konstruktyviai dalyvauja procese ir tikisi, jog šį rudenį pavyks pasiekti detalų susitarimą, susitikime su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinio sekretoriaus pavaduotoju Ulriku Knudsenu sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Vilnietis Algirdas Steponavičius dar prieš 20 metų butą Antakalnyje nusprendė iškeisti į gyvenimą sode prie Žaliųjų ežerų – tokiam sprendimui jį pastūmėjo meilė gamtai ir noras kvėpuoti kuo švaresniu oru. Ir nors persikrausčius teko kiek nusivilti – kietu kuru besišildančių kaimynų kaminai rūko tirštesniais dūmais nei jis tikėjosi – tai tik dar labiau sustiprino jo požiūrį į aplinkos apsaugos ir žalios energijos svarbą.

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ šiemet gavo 30,1 mln. eurų pajamų – 24,2 proc. mažiau nei pernai sausį–birželį (39,7 mln. eurų).  Vien šį birželį įmonės pajamos siekė 5,8 mln. eurų – 6,5 proc. mažiau nei 2020 metų birželį (6,2 mln. eurų), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą preliminarius finansinius rezultatus pranešė „Klaipėdos nafta“. Naftos terminalų šių metų sausio-birželio pajamos buvo 10,8 mln. eurų – 33,3 proc.

Per artimiausius dvejus metus turimą automobilį planuoja pakeisti 39 proc. šalies gyventojų. Beveik du trečdaliai šalies gyventojų tam planuoja išleisti daugiau negu pirkdami dabartinį savo automobilį, o kas trečias naujo automobilio įsigijimui ketina pasinaudoti lizingu arba paskola. Tai rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. „Šalies gyventojų dalis, kurie automobiliui įsigyti pasinaudotų lizingu, per pastaruosius dvejus metus išaugo nuo 17 iki 23 proc.

Lygiai prieš metus „Sodra“ gyventojams pradėjo mokėti anuitetus – periodines išmokas tiems, kas papildomai kaupė pensijas vadinamoje II-oje pensijų pakopoje. Nuo to laiko pensijų anuitetų fondo klientais tapo beveik 500 gyventojų, kurie, be senatvės pensijos, kas mėnesį vidutiniškai gauna 67 eurų išmoką. Šiuo metu „Sodros“ pensijų anuitetų fonde sukaupta beveik 7,6 mln. eurų, kurių didžioji dalis yra investuota.

Pandemija nesustabdė noro susikurti darbo vietą sau – norinčiųjų pradėti verslą su valstybės subsidiją šiemet jau yra tiek, kiek per visus metus pernai, rašo portalas vz.lt. Užimtumo tarnyba pažymi, kad paraiškų finansavimui darbo vietai susikurti 2019 metais gauta 836, pernai – 1032, o šiemet vien per pirmąją atranką – 1036. Anot tarnybos, ttarp teikiančiųjų paraiškas populiariausios veiklos tebėra statybos, autoserviso, prekybos ir fotografijos.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą. Trečiadienį Sveikatos reikalų komitetui pirmą kartą pristatytame projekte numatyta mažinti aktyvaus gydymo lovų skaičių, integruoti greitosios pagalbos sistemą. Kaip per komiteto posėdį sakė viceministrė Danguolė Jankauskienė, planas toliau bus pristatomas kitiems partneriams, bus kuriamos papildomos darbo grupės. Iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) šiai pertvarkai numatoma 268 mln.

Viena priežasčių, dėl ko dalis darbuotojų renkasi dirbti aptarnavimo srityje, tai galimybė dalį pajamų gauti arbatpinigiais. Taip įmanoma uždirbti daugiau pinigų sumokant mažiau mokesčių, nes Lietuvoje arbatpinigiai vis dar nėra griežtai apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Vis dėlto, prieš kelerius metus buvo pradėta kalbėti apie elektroninės arbatpinigių sistemos kūrimą, kuri automatiškai skaičiuotų gyventojų pajamų mokestį.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje nepritarė dalies parlamentarų iniciatyvai sudaryti sąlygas proseneliams, turintiems draudžiamųjų pajamų, gauti vaiko priežiūros išmokas.

Šiandien finansų ministrė Gintarė Skaistė pasirašė įsakymą skirti Editą Janušienę Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadove. Šiuo metu Inspekcijai vadovaujančios E. Janušienės kadencija baigsis liepos 27 d., o naujoji penkerių metų kadencija prasidės liepos 28 d., rašoma pranešime spaudai.

Naujos kartos televizija „Go3“ ir bankas „Citadele“, veikiantis visose trijose Baltijos šalyse, pranešė apie partnerystę. „Go3“ prisijungė prie „Citadele“ banko lojalumo programos X REWARDS. Nuo šiol jos naudotojai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje galės iškeisti sukauptus premijos taškus ir mėgautis „Go3“ pasiūlymu, rašoma pranešime žiniaskaidai.

Nuo gegužės visoms šalyje esančioms ir Lietuvos gyventojams ar įmonėms priklausančioms transporto priemonėms būtina turėti unikalų savininko deklaravimo kodą (SDK). „Regitra“ primena, kad toms transporto priemonėms, kurios buvo įsigytos iki šių pokyčių ir šalyje nebuvo registruotos, kodą reikia gauti iki liepos 31 d. Jį išsiimti galima tiesiog internetu nemokamai.

Šiuo metu kai kurie Lietuvoje veikiantys notarai uždirba įspūdingas pinigų sumas. Tačiau nuo jų sumoka gana nedidelius mokesčius. Tokia situacija yra nepriimtina ir reikalauja pokyčių. Taip įsitikinęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas.

Išmanus, tikslus ir patogus širdies veiklos stebėjimas įmanomas ir namuose. Tuo įsitikinę startuolio ZIVE kūrėjai Žilvinas Jančoras ir Ignas Griškevičius. ZIVE komandos tikslas antnešti į namus ankstyvąją širdies diagnostiką. Du metus kurtas sumanus medicininės diagnostikos prietaisas neabejotinai bus parduodamas pasaulinėje rinkoje. Inovatoriai tiki, kad prietaisus naudos šeimos namuose ir profesionalai medicinos gydymo įstaigose.

„Swedbank“ Lietuvoje taryba naująja „Swedbank“ Lietuvoje vadove išrinko Ingą Skisaker. Prie „Swedbank“ komandos ji prisijungs š.m. rugpjūčio 9 d. ir formaliai vadovės pareigas pradės eiti, kai bus gautas finansų rinkos priežiūros institucijų leidimas.

Liepos 7 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu atidarė Vilniuje vykstančią Ukrainos reformų konferenciją. Prezidentas akcentavo, kad Lietuva visada palaikys Ukrainos europinės ir euroatlantinės integracijos aspiracijas ir yra pasirengusi dalintis gerąja patirtimi. „Visada remsime Ukrainą kelyje į Europos Sąjungą ir NATO.

Siekiant efektyvinti vidinius saugos ir saugumo procesus, modernizuoti turimus įrankius Vilniaus oro vartuose jau šią liepą bus pradedamas naujos vaizdo stebėjimo sistemos diegimas. Planuojama, kad naujoji stebėjimo sistema turėtų būti įdiegta iki 2022 metų vasaros. Naują vaizdo stebėjimo sistemą diegs viešą pirkimą laimėjusi kompanija „Euroelektronika“. Sutartis su įmone pasirašyta liepos pradžioje, jos vertė siekia beveik 490 tūkst. eurų.

Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybė pristatė naujausią siūlymą, kaip mieste keisti automobilių parkavimo sistemą. Svarbiausia naujovė – automobilių stovėjimo apmokestinimas daugiabučių aikštelėse ne jų gyventojams. Kaip žurnalistams pasakojo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, daugiabučių kiemai taps zonomis, kuriose parkuoti nustatytą kiekį automobilių galės tik tos vietos gyventojai.

Lietuvos ir Ukrainos prezidentai Gitanas Nausėda bei Volodymyras Zelenskis trečiadienį Vilniuje atidarys Ukrainos reformų konferenciją. Tarptautiniai partneriai su Ukrainos atstovais aptars šalies reformų pasiekimus ir iššūkius, patvirtins tarptautinės bendruomenės paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui bei reformų procesui. Taip pat planuojama nubrėžti šios šalies europinės integracijos planus iki 2030 metų.

Gyventojai vis dažniau draudžia savo atsakomybę, turtą, sveikatą ar gyvybę. Tačiau kai kurios bendrovės tyčia ar per neapsižiūrėjimą nuo klientų slepia tikrąją paslaugos kainą. Kaip pranešė rinkos priežiūrą vykdantis Lietuvos bankas (LB), bendrovė „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ netinkamai informavo klientus apie jiems pagal draudimo sutartį taikomus mokesčius.

Po plačiai nuskambėjusios istorijos, kai nuo sukčių nukentėjusi mergina iš banko sąskaitos prarado 2 tūkst. eurų, dalis gyventojų susirūpino savo indėlių bankuose saugumu. Kai kam kilo klausimų – jei sukčiai gali banko vardu apgaudinėti žmones, ar tikrai banke laikyti pinigus yra saugiau nei kojinėje? Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, 2020 metais elektroninių sukčių Lietuvoje gyventojams padaryta žala perkopė 4,5 mln. Eur.

Robotai siurbliai sparčiai populiarėja ir pamažu tampa įprastu namų ruošos prietaisu. Jie išvaduoja nuo namų siurbimo ir plovimo, be to, veikia beveik nereikalaudami jokio žmogaus įsikišimo. Nors grindų valymo funkcija yra pati svarbiausia, išmanieji siurbliai moka dar kelis netikėtus dalykus, kurie gali palengvinti gyvenimą. Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi šešiomis naudingomis robotų siurblių funkcijomis, rašoma įmonės pranešime žiniasklaidai.

Karštą vasaros dieną vaikus atitraukti nuo išmaniųjų įrenginių padės vandens pramogos. Tačiau nebūtina kaskart keliauti prie jūros ar ežero – savame kieme galima įsirengti tikrą vandens pramogų zoną. Ekspertai pataria, į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis baseinus bei atskleidžia, kaip tinkamai juos prižiūrėti, rašoma „Kesko Senukai“ pranešime žiniasklaidai.

Kiekvienais metais senatvės, kitų rūšių pensijos ir su jomis susijusios išmokos yra didinamos. Kai kurių jų didinimas yra numatytas įstatyme. Kitos keliamos tiek, kiek šiam reikalui surandama pinigų valstybės biudžete. Dabartinę tvarką planuojama keisti. Pirmadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įvardijo, koks pensijų indeksavimas numatomas per kelerius artimiausius metus. Valdžia žada, kad didės visos pensijos, tačiau mažesnės augs sparčiau.

Vyriausybė pirmadienį pasisakė už principą per artimiausius tris metus sparčiau didinti pensijas. Numatoma, kad patobulinus indeksavimo mechanizmą vidutinė pensija jau kitąmet augtų apie 14, su būtinuoju stažu – apie 16 eurų daugiau, nei numatyta pagal dabartinius įstatymus. Ministrų kabinetas pirmadienį pasitarime priėmė protokolinį sprendimą dėl pensijų didinimo 2022-2024 metais.

Lietuvoje įmonę įsteigė Baltarusijos žaidimų kūrėja „Asterman“. Registrų centro duomenimis, bendrovė „Asterman LT“ įkurta liepos 2 dieną, jos įstatinis kapitalas – 30 tūkst. eurų, vadovė – Anastasija Lapucko. „Asterman“ užsiima kompiuterinės animacijos ir iliustracijų kūrimu, taip pat kuria papildytos bei virtualios realybės žaidimus. Bendrovė savo interneto puslapyje nurodo turinti biurus Minske, Tel Avive ir Londone.

Jau aštuntą kartą pajūrio krašte varžosi jaunieji Klaipėdos krašto talentai dėl „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“. Išrinktas finalinis penketukas – iniciatyvus visuomenininkas, dvi užsidegusios mokslininkės, įkvepianti menininkė ir ambicingas muzikantas – garsina uostamiestį savo pasiekimais ir iki liepos 8 d. kovoja dėl „Švyturio-Utenos alaus“ įsteigto piniginio paskatinimo – 4000 Eur.

Pasaulyje sparčiai plintant pavojingai koronaviruso (COVID-19) Delta atmainai į paveiktų šalių sąrašą vėl grąžinamos visos pasaulio valstybės. Nuo pirmadienio, liepos 5 d., atvykstantiems iš žaliosios zonos valstybių vėl reikės atlikti tyrimą dėl COVID-19, atvykstantiems iš geltonosios zonos valstybių reikės ne tik atlikti tyrimą iki kelionės, tačiau atlikti ir antrą tyrimą jau atvykus į Lietuvą.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ Vilniuje, sparčiai besikeičiančiame Šnipiškių rajone, šiemet planuoja pradėti daugiabučio projektą, į kurį planuoja investuoti apie 7–8 mln. eurų.  „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis sako, kad projektas bus statomas šalia pagrindinio miesto verslo rajono, kur Konstitucijos prospekte ir aplink jį įsikūrę verslo centrai „3 burės“, „Europa“, „Luminor“, „Swedbank“, kiti nauji verslo pastatai.

Lietuvoje atslūgus dar vienai pandemijos bangai ir mažėjant mirčių nuo koronaviruso, ėmė mažėti ir kai kurių su laidotuvėmis susijusių paslaugų įkainiai. Statistikos departamento (SD) duomenimis, beveik 10 eurų atpigo kapo duobės iškasimas. Praėjusį kovą už šią paslaugą vidutiniškai Lietuvoje teko mokėti beveik 197 eurus, tačiau balandį duobkasių darbas atpigo iki 189 eurų, rašoma SD pranešime žiniasklaidai.

Ilgėjant gyvenimo trukmei, Lietuvoje ir kitose šalyse taip pat ilginamas amžius, nuo kurio gyventojai gali išeiti į pensiją. Tiesa, kitaip nei užsienyje, anot kai kurių specialistų, gyventojai skatinami rūpintis savo sveikata, jiems sudaromos sąlygos dirbti trumpesnę darbo dieną ar pakeisti pareigas. Esą panašių pokyčių reikia ir Lietuvoje, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad pensininkai ir dabar gali dirbdami prisidurti prie pensijos.

Būsto kainos kiekvieną mėnesį vis auga. Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad jo pirkėjams tenka kelti planuotą išleisti sumą, o be 100 tūkst. eurų buto Vilniuje esą net neverta pradėti ieškoti. Tuo metu pirkėjai pasakojo istorijas, kad būstui įsigyti užtenka ir 50 tūkst. ar dar mažiau. Tačiau reikia laiko, o vėliau dar šiek tiek investuoti ir į remontą. Pernai vasarą butą Vilniuje įsigijusi Aistė pasakojo, kad šiam išleido 50 tūkst. eurų.

Lietuvoje jau daugiau nei metus veikia rusiškas parduotuvių tinklas „Mere“, tačiau jo pavadinimas daliai lietuvių vis dar nėra žinomas. Ir nors tinklo parduotuvės atidarytos jau 11 Lietuvos miestų, o kai kuriuose jų veikia jau ir po kelias, visgi sostinėje prekybos tinklas veiklos dar nevykdo. Rusijoje, Baltarusijoje ir Kazachstane veikiantis po „Svetofor“ prekės ženklu parduotuvių tinklas pastaraisiais metais plečiasi ne tik Lietuvoje, bet ir Rumunijoje bei Vokietijoje.

Kai kuriuose daugiabučiuose ir per karščiausias dienas nesiliauja spirginti gyvatukai – su tokiu nepatogumu susidūrė naujienų portalo tv3.lt skaitytojas. Vyras pasakoja, kad dėl itin aukštos gyvatuko temperatūros kreipėsi į namą administruojančią įmonę, tačiau jokios reakcijos nesulaukė. Tuo metu specialistai sako, kad gyvatuko temperatūros apskritai keisti negalima.

Verslo atstovai sako, kad pastaruoju metu sudėtinga rasti darbuotojų, nes šie mieliau renkasi gauti valstybės pašalpą. Tuo metu darbuotojų atstovai teigia, kad yra spaudžiami darbdavių – jiems tenka didelis krūvis, nesuteikiamos atostogos, o atlyginimai taip pat nemotyvuoja. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė teigia, jog žmonės labiau linkę gauti valstybės paramą ir dirbti nelegaliai. Užimtumo tarnyboje registruota virš 200 tūkst.

Dabartinė Seimo dauguma neturi ketinimų keisti dabar galiojančią tvarką, pagal kurią pensijos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Mindaugas Lingė teigia, kad „koalicijos rėmuose“ diskusijos dėl pensijų apmokestinimo nėra buvę.  „Šios kadencijos aprėptyje nesame nusimatę kelti tokio klausimo.

Net ir vasarą būsto pirkėjų nesumažėjo, kainos augti irgi nesustojo. Būstų kasdien mažėja, tad daugelį jų žmonės perka iš brėžinių. Specialistai ragina taip renkantis būstą būti atsargiems, perspėja, kad net pasirašius preliminarią sutartį vystytojai būsto kainą gali pakelti. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius pastebėjo, kad žmonės visada būstus pirko iš brėžinių, tik dabar jų kainodara gali keistis.

Tai, kad apsisprendėte palikti savo darbo vietą, visai nereiškia, kad jums nepriklauso išeitinė išmoka. Anaiptol, Darbo kodeksas numato daug išimčių, kuomet savanoriškai dėl svarbių priežasčių darbo sutartį nutraukęs darbuotojas vis tiek gali pasipildyti savo kišenes darbdavio sąskaita. Daugeliui darbuotojų aišku, kad nutraukdamas darbo sutartį savo iniciatyva, darbdavys privalo jam sumokėti išeitinę išmoką.

Šią vasarą NT specialistai prognozuoja sujudimą nuomos rinkoje. Rudenį sugrįš studentai, be to, Vilniuje apskritai auga gyventojų skaičius, vis daugiau žmonių atvyksta čia dirbti. Todėl nuomos paklausa gali viršyti pasiūlą, o kainos augs, už vidutinį butą gali tekti mokėti 500 eurų per mėnesį ar daugiau. Vilnietė Inga pasakojo, kad už 2 kambarių buto nuomą Viršuliškėse, senos statybos daugiabutyje, moka 220 eurų per mėnesį.

Prabėgus daliai vasaros, prekybininkai jau spėjo pajusti, kad šiemet žmonės, kitaip nei pernai, daug aktyviau ieško ir perka priemones nuo įvairių vabzdžių. Pardavėjų teigimu, kai kur priemonių nuo įvairių įkandimų įsigyjama ir trigubai daugiau nei tuo pat metu pernai, taip pat pastebima, kad populiarėja ir mažiau žinomi būdai atbaidyti kenkėjus.

Visoje Europos Sąjungoje, įskaitant Lietuvą, šeštadienį įsigaliojus vienkartinių plastiko gaminių prekybos draudimui, dalis prekybos tinklų jų jau atsisakė anksčiau, kiti birželį išpardavė likučius.  Tačiau nuo prekystalių paskutinių neparduotų gaminių nurinkti vis tik nereikės, jeigu juos prekybininkai iš gamintojų ar tiekėjų bus įsigiję iki liepos 2-osios – bus galima pirkėmas dar siūlyti, kol išsiparduoti.

Gedimino Žiemelio „Avia Solutions Group“ koncernui priklausanti „Klasjet“ bendrovė susidūrė su nemalonumais. Birželio 30-ąją lėktuvo įgula sulaikyta Briuselyje. Apie incidentą „Linkedin“ paskyroje skelbia bendrovės vadovė Rita Domkutė. „Vėlų birželio 30 d. Vakarą „KlasJet“ įgula be jokios priežasties buvo sulaikyta Šarlerua oro uoste. Į nelaimę patekusiems įgulos nariams nebuvo leista su niekuo susisiekti, jų telefonai buvo paimti, o nariai tardyti.