Pandemija ne tik rekordiškai brangino būstą: jai pasibaigus, pirkėjai turės mokėti daugiau palūkanų? Atnaujinta 11:40 val.

COVID-19 pandemijos metu būsto kainos kilo, tačiau pirkėjų netrūko. Žmonės būstus pirko ne tik todėl, kad baiminosi pinigų nuvertėjimo, jiems trūko – erdvės. Be to, anot specialistų, daugelio gyventojų finansinė padėtis pandemijos metu nepasikeitė. Dar pirkti būstą skatino ir mažos palūkanų normos. Vis tik anot specialistų, palūkanų normos pasibaigus pandemijai gali imti kilti.

Penktadienį pristatydamas naują visuomenės nuomonės tyrimą tokiomis įžvalgomis dalijosi „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovas Andrius Kvakšys.

„Galimybės įsigyti būstą liko. Tačiau šalia galimybių atsirado ir poreikis, nes žmonės pradėjo dirbti iš namų. Jiems reikėjo daugiau erdvės. Daug žmonių ėmė ieškoti sodybų ir jeigu jos kainavo iki 30 tūkst., pirko net negalvodami. Jeigu jos kainuodavo daugiau, jau ilgiau galvodavo ir sodyboms imti paskolų neskubėdavo“, – sakė specialistas.

Pirko, nes nuomotis atsibodo

Anot A. Kvakšio, „Luminor“ atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa parodė, kad beveik trečdalis (28 proc.) gyventojų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje NT pirko tuomet, kai jiems atsibodo gyventi nuomojamame arba tėvams ar kitiems giminaičiams priklausančiame būste.

Beveik penktadalis (16 proc.) lietuvių mano, kad ilguoju laikotarpiu nuosavo būsto įsigijimas tiesiog apsimoka labiau, nei jo nuoma.

„Lietuviai ir estai linkę mažiau rūpintis situacija būsto rinkoje nei latviai. Naują gyvenamąją vietą dėl palankios NT rinkos Lietuvoje ir Estijoje įsigijo tik apie 10 proc., o Latvijoje – 16 proc. apklaustų respondentų. Laisvė rinktis kur gyventi ir kaip įsirengti namus lėmė penktadalio lietuvių (24 proc.) ir estų (21 proc.) sprendimą pirkti būstą“ – sakė specialistas.

Jis pastebėjo, kad žmonės perka nuosavą būstą, nes nori stabilumo.

„Juk iš nuomojamo būsto gali būti bet kada iškraustyti. Taip pat nuosavą būstą galima kaip tik nori keisti, perdažyti sienas, keisti baldus ir pan.“ – komentavo A. Kvakšys.

Nebebijo imti paskolų

Kaip rodo tyrimas, maždaug pusė Baltijos šalių gyventojų būstą perka būdami 25–34 metų amžiaus, kai jau stabiliai jaučiasi darbo rinkoje ir yra sukaupę santaupų pradiniam būsto paskolos įnašui.

„Apie penktadalis apklausoje dalyvavusių lietuvių gyvenamąją vietą įsigijo būdami 35–44 metų amžiaus, išaugus gyvenamojo ploto bei komforto poreikiui. Šiek tiek stebina, kad net 16 proc. gyventojų būstą pirko pačioje karjeros pradžioje, t. y. sulaukę 18–24 metų“, – sakė banko būsto kredito produkto vadovas.

Pasak jo, šiemet Lietuvoje buvo išduota pustrečio karto daugiau būsto paskolų.

„Pusė visų būstų nuperkama be paskolos. Žmonės pradėjo daugiau uždirbti, nes atsivėrė galimybės dirbti nuotoliu. Tad žmonės gali dirbti užsienio įmonėse, tačiau gyventi Lietuvoje.

REKLAMA

Be to, pasikeitė žmonių santykis ir požiūris į paskolą. Tai nebėra gąsdinantis dalykas. Žmonės jau nebeatiduota didžiosios savo pajamų dalies įmokai. Jeigu šeimoje vyras ir žmona uždirba po 800 eurų, o paskolos įmokai vidutiniškai skiria 300 eurų, tai nėra daug. Dažnai nuomodami būstą žmonės išleistų daugiau“, – teigė A. Kvakšys.

Banko atstovas pastebėjo, kad žmonių optimistinės nuotaikas dėl paskolų lemia ir žemos palūkanų normos. Tačiau jis įspėjo, kad tai ilgai gali nesitęsti. Vis tik prognozuoti, kada palūkanos kils specialistas nesiryžo prognozuoti.

„Šiuo metu palūkanos yra mažos, tačiau tokia situacija kada nors gali baigtis. Nežinia, kokie ekonominiai įvykiai laukia ateityje ir kada palūkanos augs, tačiau tikėtina, kad taip nutiks. Palūkanų normų augimo buvo tikimasi dar prieš pandemiją, tačiau jos metu buvo didžiulis ekonomikos skatinimas, tad palūkanos ir nepakilo“, – teigė A. Kvakšys.

Perka ir naujus, ir senus butus

Anot banko atstovo, Lietuvoje trečdalis žmonių perka naujos statybos būstus, kitas trečdalis – senos statybos, o likę įsigyja namus.

„Taip pat naujų būstų paklausa šiuo metu yra sumažėjusi. Todėl vis daugiau žmonių perka ne konkretų jau pastatytą būstą, bet viziją, esančią brėžinyje“, – pastebėjo A. Kvakšys.

Vis tik specialisto teigimu, kai kurie žmonės gailisi savo pirkiniais.

„Tik kiek mažiau nei pusė apklausos respondentų nė kiek nesigaili įsigiję būstą tuomet, kai tai padarė ir nieko nekeistų, net jei turėtų tokią galimybę. Visiškai patenkinti turimu būstu Lietuvoje yra 39 proc., Estijoje – 49 proc., Latvijoje – 42 proc. respondentų.

Jei sprendimą pirkti būstą priimtų dabar, gyventojai geriau įvertintų jo kokybę – taip apklausoje nurodė 21 proc. lietuvių, 17 proc. latvių ir 18 proc. estų. Nors NT specialistai gana dažnai akcentuoja šalia perkamo būsto esančią infrastruktūrą, kitus pastatus ir erdves, tačiau tik maždaug dešimtadalis apklaustų gyventojų kitą kartą labiau pasidomėtų šiais elementais“, – sakė A. Kvakšys.

REKLAMA

Anot jo, įtampa NT rinkoje ir noras nepavėluoti verčia priimti skubotus sprendimus ir po to gailėtis.

„Tai ypač aktualu Lietuvoje, kur tik 39 proc. apklaustųjų sako esantys patenkinti savo būsto pasirinkimu ir nieko nekeistų. Dauguma gyventojų būstą vis dar perka visam gyvenimui, todėl patarčiau neskubėti ir prieš perkant gerai įvertinti visus aspektus – būsto kokybę, kaimynystę ir, žinoma, savo finansinę situaciją, jeigu būstą perkate su paskola“, – siūlė A. Kvakšys.

NT sandorių vasarą sumažėjo

Paskutinis šių metų vasaros mėnuo nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje pasižymėjo mažesniu aktyvumu nei iki tol buvę du vasaros mėnesiai. Tam įtakos galėjo turėti ir atostogų sezonas, ir šiek tiek priblėsę pirkėjų lūkesčiai dėl ateities, skelbia įregistruotus NT sandorius analizuojantys Registrų centro analitikai. Nepaisant to, bendras visų metų sandorių skaičius šiemet yra trečdaliu didesnis nei pernai.

Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 106,5 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra net 37 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-rugpjūtį, kai buvo įregistruota 77,7 tūkst. NT sandorių. Palyginti su analogišku 2019 metų laikotarpiu, kai buvo fiksuota apie 84 tūkst. NT sandorių, šių metų rezultatas yra ketvirtadaliu didesnis.

Vien tik per šių metų rugpjūčio mėnesį įregistruota 12,9 tūkst. NT sandorių - 9 proc. daugiau nei praėjusių metų rugpjūtį, bet 13 proc. mažiau nei šių metų liepos mėnesį.

„Nuo šių metų pavasario nuosekliai tempą auginusi NT sandorių rinka vasarą užbaigė žemesne pavara - visose kategorijose fiksuotas įregistruotų sandorių skaičius buvo mažesnis nei iki tol. Iš dalies tai gali būti susiję su tuo, kad rugpjūtis tradiciškai yra vasaros atostogų metas, kai dauguma planuoja keliones ir galvoja apie poilsį, o ne apie būsto ar žemės sklypų pirkimą.

Nepaisant šio sulėtėjimo, bendras šių metų rezultatas visose NT objektų kategorijose yra maždaug trečdaliu geresnis nei praėjusiais metais, kurie buvo pažymėti pandemijos ir karantino suvaržymų“, – kalbėjo Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.

REKLAMA

Šiemet visoje Lietuvoje įregistruota 26 tūkst. butų pardavimų – 31 proc. daugiau nei per aštuonis 2020 metų mėnesius, kai įregistruota beveik 20 tūkst. butų pardavimų (2019 m. sausį–rugpjūtį – 23,4 tūkst.), o vien tik per šių metų rugpjūtį – 3 tūkst., arba 5 proc. daugiau nei praėjusių metų rugpjūtį, bet 16 proc. mažiau nei šių metų liepą.

Vilniuje šiais metais įregistruota iš viso 9,2 tūkst. butų sandorių, arba 29,5 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. sausį-rugpjūtį – 7,8 tūkst.), Kaune – 3,6 tūkst., arba 23 proc. daugiau (2019 m. – 3,3 tūkst.), Klaipėdoje – 2,4 tūkst., arba 56 proc. daugiau (2019 m. – 2,2 tūkst.).


Rašyti komentarą...
x
xxL
2021-09-24 12:24:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
žurnalistai pamiršo paminėti ir NT mokestį, nes jei neklystu 2021 pabaigoje bus perskaičiuota NT vidutinė vertė kuri be abejo padidės ir bus sumažinta NT neapmokestinamo dydžio kartelė, taigi dauguma naujakurių pateks ir į NT mokėtojų sąrašus. Nutylima kita grėsmė - dėl covid artėjanti bedarbystė kai netekę darbo žmonės neturės pajamų nebent pašalpas.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų