Kainų augimas neišvengiamai palietė ir sostinę – čia pigiausias naujos statybos 3 kambarių butas šeimai šiemet kainuos bent 10 tūkst. eurų daugiau nei būtų kainavęs užpernai.
Pigiausias sostinėje – virš 2,5 tūkst. eurų už kvadratą
Šiuo metu būsto nuomos ir pardavimo internetinėje svetainėje „Aruodas.lt“ pagal esamus skelbimus, matyti, kad apskritai mažiausios kainos naujos statybos būstas Vilniuje – 1 kambario, beveik 18 kv. metrų, Žvėryno mikrorajone esantis butas. Jo kaina šiuo metu – 46 tūkst. eurų, arba, 2556 eurai už kv. metrą.
Tuo metu apskritai brangiausias šiuo metu skelbimuose pardavinėjamas naujos statybos butas Vilniuje – 5 kambarių buto projektas Senamiestyje. Jo kaina siekia virš 1,4 mln. eurų. Tiesa, tai – kur kas didesnis būstas – jis užima apie 260 kv. metrų. Vieno kv. metro kaina, kaip nurodoma skelbime, yra 5447 eurai.
Visgi, jei šiuo metu Vilniuje norinti įsikurti vidutines pajamas uždirbanti šeima ieškotų naujos statybos 3 kambarių buto, pigiausias variantas jiems atsieitų 88,5 tūkst. eurų. Tiesa, tektų apsigyventi ir kiek toliau nuo miesto – pavyzdžiui, Kalnėnuose. O ir buto plotas kiek mažesnis nei standartinio trijų kambarių sovietinio buto – apie 56 kv. metrus.
Brangiausiai 3 kambarių naujos statybos butas šiuo metu atsieitų 575 tūkst. eurų. Daugiau nei pusę milijono kainuojantis butas Žvėryne būtų bent 30 kvadratinių metrų didesnis už pigiausią, esantį Kaltanėnuose. Visgi šio ir kvadratinio metro kaina už buto Kaltanėnuose būtų didesnė mažiausiai 5 tūkst. eurų.
Butai pabrangę ir dar turbūt brangs
Kaip naujienų portalui teigia „Ober Haus“ senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada, šiemet naujo būsto pasiūla, dėl žaliavų trūkumo, yra sumažėjusi. Tad būstų pastatyta mažiau nei 2020 metais – tai atsiliepia ir jų kainoms.
„Kitaip tariant, paklausa paaugo, o pasiūla netgi sumažėjo, būtent naujai statomo būsto. Tai spaudimas kainoms kilti į viršų tikrai auga.
(...) Šiuo metu Vilniuje turime ne tik vietinių pirkėjų spaudimą, bet ir, pavyzdžiui, iš Baltarusijos didelės IT kompanijos atsikėlė į Vilnių ir vos ne kiekvieną savaitę į miestą atvyksta dešimtimis šeimų.
Kol kas jos būstą nuomojasi, bet kas žino, gal ateityje ir jos taps pirkėjais“, – sako M. Čiulada.
Jo teigimu, yra ir kita medalio pusė. Gyventojų galimybių įsigyti didesnio ploto NT kainų augimas labai stipriai nepaveikė, nes atitinkamai per pastaruosius metus augo ir gyventojų atlyginimai.
„Turint minty, kad algos, kad ir kokia situacija bebūtų, jos kyla. Aišku žmogus, kurio pajamos neauga, natūralu, kad jis galės įpirkti mažesnį plotą (nei būtų galėjęs prieš pandemiją – aut. past.). O tas, kurio pajamos augo, galės sau leisti beveik tą patį.
Bendrai tai čia daug faktorių įeina ir nėra to vieno, kuris parodytų, kaip viskas keičiasi“, – sako M. Čiulada.
Anot specialisto, vienos pirkėjų elgesio tendencijos nėra – vieniems visiškas prioritetas yra kaina, kitiems – tiesiog daugiau erdvės.
Jis prideda, kad naujos statybos prabangaus būsto Lietuvoje tik pastaraisiais metais ir pradėjo atsirasti, mat dar prieš 2–3 metus jo miestuose nelabai ir buvo.
„Būdavo pasiūlymų neblogose vietose, bet nebent kiek aukščiau vidutinės klasės būsto.
Dabar, bent jau Vilniuje, jau yra tokių vietų, kur kvadratinis metras kainuoja, na, tikrai, 4–5 tūkst. eurų. Tai, natūralu, kad kai atsirado pasiūla, atsirado ir paklausa.
Nes žmonėms prabuvus karantine mažuose butuose, atsirado didesnio, erdvesnio būsto poreikis ir pastebėjome, kad ne tik erdvesni butai, bet ir paežerės, pamiškės, kitoks gamtos prieglobstis, įgavo naują kvėpavimą, naują šarmą“, – sako M. Čiulada.
Greičiau nuperka mažesnius butus
Vis dėlto, kaip naujienų portalui tv3.lt yra sakęs statybų įmonės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis, pastaraisiais metais miestuose labiau juntama mažesnių butų paklausa – tiksliau, gyventojai juos nuperka greičiau nei didesniuosius.
Jo įsitikinimu, butų mažėjimo procesai vyksta natūraliai – dėl savaiminių gyvenimo pokyčių.
„Būstas mažėja visame pasaulyje ir, na, Lietuvoje jis dar nėra pasiekęs kritinio lygio mažėjimo prasme, kas, pavyzdžiui, jau yra pasiekta Londone, Niujorke ar Tokijuje. Vilnius, aišku, nėra tokio dydžio miestas, bet mes neatsiliekame su tomis tendencijomis.
Jei Londone ar Niujorke dabar pardavinėjami 18 kvadratų butai, tai pas mus yra dar erdvu, palyginti su didžiaisiais pasaulio miestais. O ar labai patogu tokiame bute gyventi, tai jau turėtų pasakyti gyventojas.
Man irgi keistokai atrodo gyventi tokiame mažame plote, bet turbūt kad žmonės yra daugiau linkę savo uždirbtus pinigus išleisti ne tik būstui, bet ir pasilikti kitiems gyvenimo malonumams. Todėl suranda tokį optimalų ir racionaliausią sprendimą gyventi tuose 40 keliuose kvadratuose ir grįžti ten tik nakvoti, o likusį laiką leisti ar darbe, ar gamtoje, galbūt sportuojant“, – mąsto A. Avulis.
Pasiteiravus, kad galbūt statytojai ir privertė pirkėjus ieškoti mažesnių butų statydami juos vidutiniškai mažesnius, A. Avulis atsako kategoriškai.
„Statytojai tikrai negali diktuoti sąlygų pirkėjui, nes ir mes, ir daugelis kitų įmonių, analizuojame rinką, matome, ką žmonės perka labai greitai, ką perka greitai ir ką perka vangiai. Iš to ir formuojame užduotis projektuotojams.
Jeigu mes projektuotume ir darytume didesnius butus, juos reikėtų pardavinėti labai ilgai“, – sako A. Avulis.
