Kriptovaliutų populiarumas kelia grėsmę – daugėja atliekų

Augantis kriptovaliutų populiarumas sparčiai didina elektros energijos suvartojimą ir elektronikos atliekų kiekį. Elektronikos atliekų srautas auga, nes kriptovaliutų kasėjams nuolat reikia naujausios ir greičiausios įrangos, o dėl netinkamo atliekų sutvarkymo kyla vis daugiau grėsmių aplinkai, rašoma pranešime spaudai. Apie kokius atliekų kiekius kalbama? 

Prieš dešimtmetį kiekvienas kompiuterį turintis asmuo galėjo kriptovaliutą (kritpovaliutos – tai skaitmeniniai pinigai, kurių veikimas paremtas blokų grandinės technologija) lengvai iškasti namuose. Tačiau laikai pasikeitė ir dabar kriptovaliutų kasimui reikia specializuotų mašinų, didelės erdvės ir pakankamai aušinimo galios, kad nuolat veikianti aparatūra neperkaistų. Dėl to dabar kasyba vyksta milžiniškuose duomenų centruose, priklausančiuose įmonėms ar žmonių grupėms. 

„Pasaulyje populiarėjančių kriptovaliutų kasyba ne tik augina apetitą elektros energijos naudojimui, bet ir didina nebetinkamos kasimui kompiuterinės įrangos ir elektronikos atliekų srautą. Būtinybė nuolat atnaujinti kasybos įrangą užprogramuoja nuolatinį atliekų kiekio augimą“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė. 

Paryžiuje gyvenantis ekonomistas Alexas de Vriesas apskaičiavo, kad kas pusantrų metų kasybos įrangos skaičiavimo galia padvigubėja, todėl senesnės mašinos pasensta. Remiantis jo skaičiavimais, 2021 metų pradžioje vien bitkoinas, pirmoji ir pati žinomiausia bei populiariausia kriptovaliuta pasaulyje, sukaupė daugiau elektroninių atliekų nei daugelis vidutinio dydžio šalių. 

Anot „Science Direct“ tyrimo, viena bitkoino operacija blokų grandinėje sukuria vidutiniškai 242,5 gramo elektronikos atliekų (tai – maždaug pusė naujausio „iPad“ svorio), o jas daugiausia sudaro sena kasybos įranga. Palyginimui: 10 000 mokėjimo kortelių „Visa“ operacijų sukuria 40 gramų elektroninių atliekų. 

Pasak tyrimo autorių, bitkoino kasėjų naudojama įranga yra trumpalaikė, todėl galima prognozuoti, kad iki metų pabaigos ši kriptovaliuta, jei tik pasiektų aukščiausios kainos lygį, matytą 2021 metų pradžioje, gali pagaminti iki 64 400 tonų elektroninių atliekų. Šį kiekį būtų galima palyginti su mažomis informacinių technologijų įrangos atliekomis, kurias sukuria tokia šalis, kaip Nyderlandai. 

„Bitkoinas pagamina apie 0,11 proc. viso šiais metais prognozuojamo elektronikos atliekų kiekio pasaulyje ir jo kasyba tesudaro apie 0,5 proc. visos pasaulyje suvartojamos elektros energijos. Tačiau nerimą kelia ne energijos sunaudojimo ir elektronikos atliekų kiekiai, o pati augimo tendencija. Pavyzdžiui, dėl bitkoino kasybos energijos suvartojimas per pastaruosius penkerius metus išaugo maždaug dešimt kartų. Didėjantis elektroninių atliekų srautas dėl netinkamo jų sutvarkymo kelia vis didesnę grėsmę aplinkai, nes elektronikoje esančios toksiškos cheminės medžiagos ir sunkieji metalai prasiskverbia į dirvą, teršia orą ir vandenį“, – sako A. Pakštaitė-Marcinkienė. 

REKLAMA

Pagal prognozes, šiais metais visame pasaulyje gali susidaryti 57,4 mln. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Kol kas pasaulyje perdirbama mažiau nei penktadalis visų šių atliekų, todėl daug jų patenka tiesiog į sąvartynus ar sudeginamos. 

Perdirbimo svarba 

Netinkama naudojimui elektros ir elektroninės įranga turi daug vertingų metalų, kaip auksas, sidabras, paladis, varis, nikelis ir kiti. Nenaudojamos įrangos perdirbimas taupo gamtos išteklius ir apsaugo aplinką nuo taršos. Maža to, Europos žaliąjį kursą įgyvendinanti Europos Sąjunga (ES) skatina žiedinę ekonomiką ir pakartotinį gaminių naudojimą. 

„Kai kurių elektronikos gaminių, kaip išmaniųjų telefonų, kompiuterių ar nešiojamųjų baterijų naudojimo ciklas nėra itin ilgas. Dėl to itin svarbu, kad nenaudojami įrenginiai patektų pas atliekų tvarkytojus, o ne į komunalinių atliekų srautą. Deja, bet smulki elektros ir elektroninė įranga, kurioje neretai yra įmontuotos baterijos, vis dar atsiduria šiukšliadėžėse ar tiesiog metų metus kaupiamos namuose. Ragintume gyventojus atsakingai rūšiuoti atliekas ir nesudaryti kenksmingų gyvenimo sąlygų sau bei kitiems“, – teigia bendrovės „Atliekų tvarkymo centro“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė. 

A. Pakštaitė-Marcinkienė primena, kad gyventojai nenaudojamą elektros ir elektroninę įrangą gali ne tik nuvežti atliekų tvarkytojui, bet ir stambesnei įrangai (šaldytuvui, indaplovei ir pan.) jį išsikviesti į namus – už šią paslaugą gyventojams nereikia mokėti. 

Seną elektroniką taip pat galima nemokamai priduoti tokiais gaminiais prekiaujančiose mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse, pardavėjų prekybos vietose ar elektronikos gamintojų ir importuotojų įrengtose specialiose šių atliekų priėmimo vietose. Šias atliekas priima ir savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikštelės. Daugiau informacijos apie atliekų rūšiavimą ir jų pridavimo vietas bei sąlygas galima rasti gyventojams skirtoje internetinėje svetainėje www.atliekos.lt arba www.eei.lt.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų