Pensijos nuo kitų metų: pinigų pažers nevienodai – dirbti ilgiau neapsimokės?

Lietuvos pensininkai su nerimu laukia žiemos. Anot jų, daugeliui pensijos jau nebeužteks susimokėti už pabrangusį šildymą, elektrą, vaistus ir maistą. Jie laukia didesnių pensijų ir nesvarbu, kokiu keliu jos bus didinamos. Tačiau ekonomistai kritikuoja valdžios siūlymą pensijas didinti visiems – sukaupusiems ir nesukaupusiems būtiną darbo stažą.

Jeigu šiemet daugiau nebūtų keičiami įstatymai, tai pagal dabar galiojančią tvarką, nuo kitų metų pradžios senatvės, našlių ir netekto darbingumo pensijos turėtų būti keliamas maždaug 8,5 proc.

Mat pensijų indeksavo koeficientas, iš kurio kasmet dauginamos pensijos sudėtinės dalys – bazinė pensija ir apskaitos vieneto vertė – turėtų būti 1,0848. Kaip toks yra darbo užmokesčio fondo faktinio ir prognozuojamo pokyčio per septynerius metus (nuo 2018 m. iki 2024 m.) vidurkis.

Per pastaruosius metus bendras kainų augimas arba infliacija Lietuvoje jau viršija 5 proc. Tačiau kiekvienam žmogui jo asmeninė infliacija skiriasi. Pavyzdžiui, jeigu didesnę dalį gaunamų pinigų išleidžiant labiau brangstančiam šildymui, komunalinėms paslaugoms ar maistui, asmeninė infliacija gali viršyti ir 10 proc.

Jau žinoma, kiek žmonėms brangs kai kurios paslaugos ar prekės, kurių kainas bent iš dalies lemia institucijų sprendimai ir situacija rinkose. Tačiau kiek tiksliai didės pensijos – nežinia.

„Šiuo metu įvertinus naujausią Ekonominės raidos scenarijų, rengiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 m. rodiklių patvirtinimo projektas, kuriame ir bus nurodytas socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientas, apskaičiuotas pagal aktualius duomenis“, – portalui tv3.lt formaliai pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Tačiau jeigu tikėtume jai vadovaujančios ministrės Monikos Navickienės viešais pareiškimais – tai ne pabaiga. Žadama, kad be įprastinio indeksavimo vienai grupei pensininkų bus skirta gerokai daugiau pinigų nei kitoms. Taip nutiks, jeigu bus įgyvendintas planas suvienodinti bendrąją pensijos dalį visiems pensininkams, kurie turi daugiau nei minimalųjį (15 metų), bet mažiau nei būtinąjį (32 metus) stažą.

Tuo metu, kai pensininkai tiesiog laukia pensijų didinimo, specialistai kritikuoja ministerijos planus.

Kas auga greičiau – kainos ar pensijos?

Per tūkstantį vyresnių sostinės gyventojų vienijančios bendrijos Vilniaus „Bočiai“ pirmininkė Vilija Tūrienė įsitikinusi, kad žmonės apie pensiją turėtų galvoti anksčiau, kai dirba ar augina vaikus.

„Juk yra daug priežasčių, kodėl žmonės nesukaupė reikiamo darbo stažo. Dažnai tai būna moterys, kurios augina vaikus ir nespėjo sukaupti reikiamo darbo stažo. Priežasčių gali būti labai daug. Ne visi nedirbo, nes nenorėjo.

REKLAMA

Tačiau dabar vyresni žmonės negalvoja, apie tai, kiek kils ar nekils jiems pensijos. Jie su nerimu laukia šildymo sezono. Žadama, kad per jį Vilniuje šildymas brangs 60 proc. Taip pat žadama, kad brangs elektra ir dujos. O kur dar augančios maisto kainos. Viskas brangsta, o valdžia nieko nedaro“, – piktinosi V. Tūrienė.

Anot jos, šiuo metu situacija ir taip įtempta dėl koronaviruso.

„Atrodo, kad specialiai norima susargdinti žmones. Juk jie lauks iki paskutinio, nesutiks taip anksti įjungti šildymo. O tai prives prie ligų. Tik patekti pas gydytojus dėl koronaviruso ligonių turbūt bus vėl sunku. O susimokėjus komunalinius mokesčius ir vaistams pinigų gali nelikti.

Pati pažeidžiamiausia visuomenės grupė niekam nerūpi – nei verslo atstovams, kurie kelia kainas, nei valdžiai, kuri nieko nedaro“, – skundėsi V. Tūrienė.

Nesutinka, kad pensijas reikia didinti neturintiems darbo stažo

Ekonomistas Raimondas Kuodis internetinės televizijos kanalui „OpTV“ teigė, kad pensijos turi būti didinamos sistemingai ir kritikavo valdžios siūlymą pensijas didinti ir turintiems privaloma darbo stažą, ir jo neturintiems.

„Norima visiems mokėti bazinę pensiją, nesvarbu, ar žmogus sukaupė 15 metų ar 30 metų darbo stažo. Žmonės, kurie sąžiningai 30 metų, kad ir nuo minimalios algos mokėjo mokesčius, tampa kvailiais. Juk tada keičiamas socialinis kontraktas vidury žaidimo.

Bandoma prisidengti motinomis, kurios augino vaikus ir nespėjo sukaupti reikiamo darbo stažo. Tačiau tada reikėtų tiesiogiai toms motinoms ir padėti jeigu to reikia. Tačiau visų nereikėtų sudėti į bendrą traukinį“, – sakė ekonomistas.

Anot jo, dabar toks pensijų didinimas pridengiamas skurdo mažinimu.

„Tačiau tokie dalykai turėtų būti surašyti konstituciniuose įstatymuose ir sunkiai keičiami. Nes dabar politikai viską supakuoja, kaip dovaną, kad žmonės būtų patenkinti“, – teigė R. Kuodis.

REKLAMA

Jo nuomone, panašūs valdžios sprendimai yra „socialinis popsas“ ir mėginimas mokesčių mokėtojų pinigais nusipirkti dalies rinkėjų grupių palankumą.

Siūlo trečią variantą

Tuo metu Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka portalui tv3.lt sakė, kad pensijų didinimas gyventojams, sukaupusiems darbo stažą ir jo stokojantiems, vertintinas atsižvelgiant į dvi skirtingas teisingumo sampratas.

„Tai teisinga ar ne, galima įvertinti remiantis tam tikrais principais. Jeigu teigiama, kad kiekvienam nedarbingam žmogui, šiuo atveju nedarbingam dėl amžiaus, turi būti užtikrinamos minimalios pajamos, kad jis neskurstų ir nebadautų, toks pensijos didinimas, neatsižvelgiant į darbo stažą, būtų teisingas.

Tačiau jeigu jiems pensijos bus didinamos daugiau nei tiems žmonėms, kurie sukaupė didesnį darbo stažą ir mokėjo daugiau įmokų į pensijų sistemą, tada toks sprendimas neatrodo teisingas. Ir atsiranda dilema, kokiu teisingumo principu vadovautis. Nėra gerai, kai abiejų grupių žmonės gauna tokio paties dydžio pensijas. Tačiau negerai ir tada, kai maža pensija neleidžia žmogui prasimaitinti“, – komentavo R. Lazutka.

Anot profesoriaus, dabar stengiamasi iš dviejų blogų dalykų rinktis vieną, tačiau geriausia būtų eiti trečiu keliu.

„Visas pensijas reikia gerokai padidinti, tačiau skirtumai tarp jų turėtų išlikti. Žmonės, kurie trumpiau dirbo, turėtų gauti mažesnes pensijas, tačiau jų turėtų užtekti jiems išgyventi. O tie gyventojai, kurie dirbo ilgiau, turėtų gauti gerokai didesnes pensijas. Tačiau tam reikia pinigų, o Lietuvoje jų pensijoms skiriama labai mažai. Tad visuomenė įspraudžiama į dilemą, kur abu pasirinkimai yra blogi.

O jeigu vyresnių žmonių pensijos būtų skirtingo dydžio, bet gana didelės, kad galėtų iš jų pragyventi, tokių žmonių nebereikėtų papildomai remti. Juk dabar skurstantiems žmonės yra skiriama socialinė pašalpa. Dėl šios pašalpos žmonės kas 3 mėnesius turi kreiptis į savivaldybę, kuri tikrina jų pajamas ir turtą. Ir jeigu žmonių pajamų dydis yra mažesnis, nei nustatyta, tie žmonės gauna paramą“, – aiškino R. Lazutka.

REKLAMA

Pasak jo, tokiu būdu remti pensininkus yra neracionalu. Kai remiami darbingo amžiaus žmonės, toks tikrinimas yra prasmingas, nes jų finansinė padėtis keičiasi.

„Gali būti, kad žmonės susirado darbus arba ėmė uždirbti daugiau. Šie dalykai yra kintantys, todėl periodiškai tikrinamos gyventojų pajamos, kaip keitėsi jų dydis. Pensininkų pajamų tikrinti taip dažnai neverta, juk pensijų dydis beveik nesikeičia. Be to, nėra prasminga tokiu būdu didinti pensininkų pajamas. Juk tokią pašalpų sistemą reikia administruoti, o tai kainuoja papildomus pinigus.

Todėl prasminga kurti ir koreguoti pensijų sistemą, kuri užtikrintų vyresniems žmonėms pajamas, kurios jiems leistų pragyventi ir žmogus neskurstų“, – sakė R. Lazutka.

Pensijos didės visiems?

Portalas tv3.lt primena, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė rugpjūčio pabaigoje po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žadėjo, kad po 3 metų vidutinė pensija Lietuvoje sieks daugiau nei 500 eurų. Dabar ji yra apie 414 eurų.

Ministrė tikino, kad pensijos bus keliamos dviem kryptimis.

„Viena pensijų kilimo dalis bus nukreipta į spartesnį indeksavimą, t. y. gerinimą ryšio tarp sumokėtų įmokų ir išmokų. Ir pensijos kils, tiems, kurie mokėjo daugiau įmokų. Taip pat bus didinamos ir mažiausios pensijos, didinant bazinį dydį. Tokiu būdu ir spartindami indeksavimą, ir didindami bazinę pensiją galėsime pasiekti geriausią rezultatą. Iki 2022 metų pabaigos tikimės skurdo lygį sumažinti iki 25 proc.“ – sakė M. Navickienė.

Anot jos, didinant pensijas pirmaisiais metais didesnį poveikį patirs gaunantys mažesnes pensijas.

„2024 metais baziniai pensijų daliai iš biudžeto bus skiriama 80 mln. eurų. O iš „Sodros“ dalies spartesniam indeksavimui bus skiriama apie 140 mln. eurų. Tai rodo, kad daug didesnis efektas bus būtent indeksuojamai daliai, tiems, žmonėms, kurie įmokų dėka gaus daug didesnes pensijas.

Tikimės, kad 2024 metais vidutinė pensija pasieks 534 eurus, o vidutinė pensija turint būtinąjį stažą sieks 565,7 eurus. Augimas bus ženklus. Tikimės, kad pavyks turėti ir tolimesnius raidos scenarijus“, – skaičiavo M. Navickienė.


Rašyti komentarą...
V
Vaje
2021-09-23 07:08:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
Na ministere ir seime busit apgailetini ,ir vel žmonėms kojas kaisot ,,,konservatoriai duok die atlaikyt pilna kadencija ,, daugiau jusu nebus
Atsakyti
-42

R
Raimis
2021-09-23 05:17:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
Na o kas indeksuos įmokas į pensijų fondus ? Greičiausiai kad niekas , pelnus susirinks , fondų administratoriai , pinigų infliacija sparčiai auga , taip kad eilinį kartą tautą išdurs , daro kaip geriau o išeina kaip visada -ŠŠŠŠ ,
Atsakyti
-29

K
Kristina
2021-09-23 08:05:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pažers? Jau greičiau patrupins
Atsakyti
-21

SKAITYTI KOMENTARUS (123)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų