Sveika gyvensena

Gausiai Lietuvą padengęs sniegas yra pramoga ne tik vaikams, bet ir suaugusiems žmonėms. Kol vieni skubėjo į gamtą ar čiuožinėti rogėmis nuo kalnų, kiti sugalvojo, kaip pasidžiaugti sniegu per daug nenutolus nuo namų. Internete pradėjo plisti „paprastesnių“ ledų receptas iš sniego, tačiau gydytoja ragina nepamesti galvos. Socialiniuose tinkluose neseniai išplito sniego ir kondensuoto pieno ledų receptas – vieni jį bandė su džiaugsmu, o kiti sakė verčiau tiesiog nusipirksiantys ledų.

Kosulys – dažnas virusinių kvėpavimo takų ligų (ir ne tik) palydovas. Kartais jis praeina išgėrus vaistinėje nusipirktų nereceptinių tablečių ar vaistažolių arbatos, o kartais būtina gydytojo konsultacija ir gydymas jo paskirtais vaistais. Apie kokius sutrikimus perspėja kosulys, papasakojo Karoliniškių poliklinikos gydytoja pulmonologė Rūta Paškevičiūtė.

„Kažkada laikiausi saldainių dietos, kiek pamenu, per dieną buvo galima „sudoroti“ 10 čiulpinukų“, „Mėginau klasikinę grikių dietą, bet po savaitės negalėjau į juos žiūrėti, o ir svorio nelabai numečiau.“ Tai tik pora istorijų, kuriomis su gydytoja dietologe Dalia Vaitkevičiūte pasidalino žmonės, kai ji „Instagram“ paskyroje paprašė papasakoti apie dietas, kurių teko laikytis. Gydytoja pripažįsta, kad kai kurie atsakymai išties šokiravo.

Apie 81 proc. susirgusiųjų serga lengvai (liga nesikomplikuoja plaučių uždegimu arba jis būna lengvos eigos). Apie 14 proc. susirgusiųjų serga sunkiai (patiria dusulį, atsiranda deguonies trūkumas organizme, serga sunkiu plaučių uždegimu). Apie 5 proc. serga kritiškai sunkiai (atsiranda kvėpavimo nepakankamumas, šokas, sutrinka kitų organų veikla). Bendras mirtingumas yra 2,3 proc.

Kavos mėgėjai ir priešininkai dažnai nesutaria – tai visgi sveika gerti kavą ar ne? Iš tiesų, tam tikras kavos kiekis gali turėti teigiamos įtakos jūsų sveikatai, tačiau svarbiausia nepersistengti. „Bright Side“ pasidalino, kiek puodelių kavos per dieną yra sveika išgerti, o kada geriant kavą gali kilti pavojus sveikatai. Tinkamas kavos kiekis naudingas jūsų širdžiai Grupė mokslininkų iš Vokietijos išsiaiškino, kad kofeinas priverčia mūsų kraujagyslių ląsteles tam tikru būdu reaguoti.

Ir nors Lietuvoje besilaikantys žiemiški orai džiugina daugelį, specialistai ragina saugoti save ir žiema mėgautis atsakingai. Savaitgalį smarkiai paspaudus šaltukui, ligonines užplūdo gydytojų raginimų neklausę ir nušalimus bei įvairias traumas patyrę žmonės, šaltis taip pat pareikalavo ir gyvybių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis sumažėjo beveik visose apskrityse. Sausio 11–17 d. daugiausia sergančiųjų užregistruota Marijampolės apskrityje (24,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų), mažiausia – Tauragės apskrityje (14,5 atvejo 10 tūkst.

Šokiruojančiose koronavirusu persirgusių pacientų rentgeno nuotraukose matomi ligos palikti randai ir žala – baisesni už rūkymo plaučiams daromą žalą. Nuotraukomis pasidalino dr. Brittany Bankhead–Kendall, Teksaso Technologijų universiteto Sveikatos mokslų centro docentė, kuri nuo pandemijos pradžios jau gydė tūkstančius COVID–19 pacientų, rašoma thesun.co.uk. Vienoje nuotraukoje matomi sveiki plaučiai, kitoje – rūkaliaus plaučiai, o trečioje – koronaviruso paciento plaučiai.

Kvapo ir skonio praradimas tebėra vienas labiausiai trikdančių simptomų, susijusių su COVID-19. O blogiausia tai, kad iš visų COVID-19 simptomų kvapo ir skonio praradimas gali užtrukti ilgai.  Natūralu, kad kvapo ir skonio pojūtis yra labai svarbus, nesvarbu, kiek tai užtruks.

Daugeliui žmonių pandemijos laikotarpiu pasireiškė ryškesni nei įprastai nerimo ir streso požymiai. Naudingais patarimais, kaip suvaldyti stresą, dalijasi vaistininkas Saulius Gečys ir dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) instruktorė Edita Tamulienė. Laiku valgykite, miegokite. Pasak „Camelia“ vaistininko, žmogaus organizmas patiria stresą, kai nesilaikoma dienos režimo, todėl patartina kasdien tuo pačiu metu keltis, eiti miegoti ir valgyti.

Lietuvoje situacija dėl naujų užsikrėtimų koronavirusu lieka įtempta. Vieni suserga lengva šios ligos forma, kiti perserga sunkiai ir yra lydimi ne vieną savaitę besitęsiančių komplikacijų. Sunkus būna ne tik sveikimas, bet ir reabilitacija po ligos. Remdamiesi Pasaulio sveikatos organizacijos informacija, Kauno klinikų reabilitacijos specialistai parengė ir adaptavo reabilitacijos gaires persirgus COVID-19 ir pateikė patarimus, kaip namuose greičiau atsigauti po ligos.

Miegas – vienas pagrindinių veiksnių lemiančių gerą savijautą. Pandemijos metu dalis visuomenės išbalansavo savo miego ritmą, pradėdami eiti miegoti ir keltis vis kitu metu. Vaistininkai sunerimę, kad miego higienai skiriama per mažai dėmesio. „Eurovaistinės“ farmacijos specialistė Elvyra Ramaškienė pataria atkreipti dėmesį į kasdienius įpročius, kurie padės geriau pailsėti. Kokybiškam poilsiui labai svarbus nusistovėjęs dienos režimas, kurį dirbant iš namų daliai žmonių sunku palaikyti.

Sėklidės vėžys – nors ir ne dažnas, tačiau labai klastingas onkologinis susirgimas, dažniausiai diagnozuojamas jauniems vyrams. Anot specialistų, šios ligos neišduoda skausmas, todėl pastebėti ją laiku galima tik nuosekliai atliekant savityrą. Beveik visi susirgusieji šia liga yra išgydomi, ypač, jei liga aptinkama ankstyvoje stadijoje. O tam, kad vėžį pavyktų nustatyti laiku, vyrai turėtų reguliariai apčiuopti savo sėklides ir stebėti, ar jose neatsirado pakitimų.

Žiemos mylėtojams dabartinis oras greičiausiai yra svajonės išsipildymas. Žemę užklojęs sniegas, galimybė mėgautis įvairiomis pramogomis ar tiesiog grožėtis užburiančiais vaizdais, o taip pat ir stingdantis šaltukas, kuris, deja, gali turėti ir liūdnų pasekmių. Ilgesnį laiką pabuvus lauke ir sugrįžus į namus, galima pamatyti, kad oda paraudo, galbūt atsirado pūslelės, o kartais ir skausmas.

Daugelis iš mūsų naudoja alyvuogių aliejų kaip kepimo ir patiekalų pagardinimo priemonę, tačiau iš tikrųjų tik išgėrus šiek tiek aliejaus, galėsite pajusti jo tikrąją naudą. Jis žinomas dėl savo teigiamo poveikio širdžiai, tačiau stebuklai, kuriuos jis gali padaryti jūsų kūnui, tuo neapsiriboja. Padeda odai Alyvuogių aliejus yra būtinas daugelio kosmetikos gaminių ingredientas, kuris taip pat gali būti naudingas jūsų odai. Tai sumažina odos paraudimą ir patinimą.

Tebesitęsiant mobilumo ribojimams, sveikatos specialistai vis dažniau kalba, kad žmonių judėjimas yra nepakankamas ir netgi keliantis rimtų sveikatos pavojų. Sveikatingumo klubai taip pat stebi vis mažėjantį sportuojančiųjų nuotoliniu būdu entuziazmą. Išjudinti žmones šiuo metu tikrai sudėtinga – jiems trūksta motyvacijos ir žinių, o įtraukti į reguliarias mankštas nuotoliniu būdu išlieka iššūkiu.

„Gimdymo metu labiausiai bijojau, kad per medikų dėvimus apsauginius kostiumus, kaukes, skydelius ir kas keturias valandas besikeičiančias pamainas neišgirsiu, ką man sako gydytojai ir nepadarysiu visko taip, kaip reikėtų“, – savo patirtimi dalinasi praėjusių metų gruodžio pradžioje Kauno klinikose dukrą pagimdžiusi Agnė Kalkienė. Jaunai moteriai prieš pat gimdymą buvo patvirtintas COVID-19 virusas, todėl viskas vyko kiek kitaip nei buvo planuota.

Artimiausiu metu pranašaujamas vis žvarbesnis oras, kai kur šalyje galintis atšalti net iki -20 laipsnių Celsijaus. Vaistininkė Monika Žalytė įvardijo žmones, kuriems, jei teks būti lauke, ypač reikėtų pasisaugoti ir pataria, kaip nesušalti. „Sergantys širdies ar kraujagyslių ligomis ir diabetu dėl savo sveikatos būklės nušąla greičiau, – sako vaistininkė M. Žalytė. – Didesnė rizika pavojingai nušalti yra ir apsvaigusiems, neblaiviems ar išsekusiems. Taip pat greičiau sušąla vaikai.

Žolininkė Jolanta, tinklaraščio „Mano žolelės“ autorė ragina skaitytojus žiemą nepraeiti pro kadagio uogas. Pasak moters, jos ypač vertingos mūsų organizmui. Žolininkė Jolanta sako, kad net ir žiemą galima uogauti. Pavyzdžiui, rinkti kadagio uogas, o tiksliau – jų riešutus. Pasak moters, vertėtų rinkti mėlynas, jau subrendusias uogas. Paragauti, ar jos saldžios ir aromatingos, sveikos. Tiesa, jų nevertėtų padauginti.

Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo registruotas organų donoras, išgelbėjęs dviejų asmenų gyvybes. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad transplantacijai tinkami donoro inkstai, kurie buvo pergabenti į Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikas. „Simboliška, kad būtent Laisvės gynėjų dieną vienas žmogus ir jo artimieji, sunkią netekties valandą ištarę „taip“, leido dviem žmonėms pagerinti gyvenimo kokybę.

Kauno klinikų Kraujo centro darbuotojai skubiai kreipiasi į Lietuvos žmones ir visus persirgusius COVID-19 prašo palengvinti gydymą kitiems sergantiesiems. Kauno klinikų Kraujo centro „Facebook“ paskyroje rašoma, kad skubiai reikalingi B ir AB kraujo grupių donorai, kurie yra persirgę COVID-19 ir gali padovanoti imuninės kraujo plazmos. „Galinčius atvykti kviečiame registruotis telefonu: 8-37 32 65 00 ir atkreipti dėmesį į žemiau pateiktą informaciją.

Vien nuo minties apie pilve įsiveisusius kirminus gali nukrėsti šiurpas. Deja, tokia galimybė visada išlieka. Priešingai nei dažnai manoma, kirmėlės puola ne tik prastomis sąlygomis skurdžiose šalyse gyvenančius žmones. Kirmėlių turėti galite net ir tuo atveju, jei gyvenate dideliame mieste. Be to, jomis užsikrėsti – labai lengva. Užtenka atsigerti užkrėsto vandens ar suvalgyti užkrėsto maisto, ypač jei tai – ne iki galo iškepta mėsa.

Pastaraisiais metais Lietuvoje neužklumpa didesni šalčiai, todėl 15 laipsnių žemiau nulio nukritusi temperatūra, lietuviams jau yra neįprastas reiškinys. Vaistininkė Vilmantė Uselienė primena, kaip reikėtų elgtis per šalčius ir ko tokiu oru nepamiršti. Esant šalčiams rekomenduojama vengti ilgų pasivaikščiojimų. Temperatūrai nukritus 15 laipsnių žemiau nulio pasivaikščiojimus lauke rekomenduojama riboti, ypač senjorams ar mažiems vaikams.

Migrena – dažniausias neurologinis susirgimas, kuris vis dar apipintas įvairiais stereotipais. Dažnai manoma, kad tai viso labo paprastas galvos skausmas, liga greitai išgydoma, o sergantieji tiesiog tingi atlikti savo pareigas, todėl prisidengia migrena. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų neurologė dr.

Kyla vis daugiau diskusijų dėl to, ar vitaminas D gali apsaugoti nuo koronaviruso.  Didžiosios Britanijos Mitybos mokslinių konsultacijų komisija ir už sveikatos priežiūrą atsakingas Nacionalinis sveikatos ir slaugos kokybės institutas (NICE) parengė trumpą apžvalgą, rašoma bbc.com.

Ilgai lauktas sniegas nudžiugino ir mažus, ir didelius. Traukiame iš sandėliukų rogutes, slides, ruošiame morkas sniego senių nosims, puošiame lauką sniego angelais. Tačiau, ar susimąstome, jog ir tokie, iš pirmo žvilgsnio, nekalti žaidimai gali prišaukti bėdą? Vaiko teisių gynėjai prašo būti atidiems, kad linksmybės nesibaigtų tragedija ir būtų pramoga visai šeimai.

Nors sveikata turėtume rūpintis nuolatos, dažniausiai apie ją susimąstome tada, kai organizmas pradeda siųsti nerimą keliančius signalus. Bene daugiausiai šaltuoju metų laikotarpiu kalbama apie vitaminus C ir D – iš kur gauti pakankamą jų kiekį ir kas gali nutikti, jei organizmui jų trūksta. Rokiškio „MediCA klinikos“ šeimos gydytoja Vilija Leišienė naujienų portalui tv3.lt sako, kad abu šie vitaminai yra itin svarbūs organizmui, žmogaus sveikatai ir bendrai savijautai.

Organizmo veiklai reikalingų medžiagų rezervą gyventojai vis dažniau stengiasi papildyti vartodami įvairiausius maisto papildus. Vienas populiariausių papildų – žuvų taukai. Nors kai kurie papildai iš tiesų gali būti naudingi, gydytojai pabrėžia, kad vien jais visų sveikatos bėdų išspręsti neįmanoma, todėl žuvų taukai negali atstoti ir pakeisti medikų paskirtų vaistų, pavyzdžiui, padidėjusią cholesterolio koncentraciją mažinančių statinų.

Turbūt retas iš mūsų nėra susidūręs su kraujavimo iš nosies problema. Remiantis moksliniais duomenimis, kraujas iš nosies bent kartą gyvenime yra bėgęs apie 60 proc. žmonių, o 10 proc. iš jų netgi prireikia medicininės pagalbos. Tad dėl kokios priežasties prasideda kraujavimas iš nosies, ar tai pavojinga ir kaip su tuo kovoti, kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja  otorinolaringologe Gabriele Valiūnaite.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad kiekvienas, kuris sirgo vėjaraupiais, ateityje gali sirgti juostine pūsleline (herpes zoster). Persirgus vėjaraupiais virusas lieka žmogaus organizme ir gali reaktyvuotis (suaktyvėti) po daugelio metų, susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai. Pasak ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistės Eglės Savickienės,  2 iš 10 asmenų, sirgusių vėjaraupiais, vėliau suserga juostine pūsleline.

Naktimis skaičiuojate avis ir negalite užmigti? Išbandykite keletą paprastų būdų padėsiančių įveikti nemigą be didelio vargo.  „Bright Side“ pasidalijo patarimais, padėsiančiais „apgauti“ smegenis ir greičiau užmigti. Galite pabandyti sekundei įtempti ir atpalaiduoti kojų pirštus. Šis pratimas sumažins jūsų kūno įtampą. Kitas metodas – atkurkite praėjusią dieną galvoje. Pasak ekspertų, tai padės pamiršti visus rūpesčius, atsipalaiduos protas ir greičiau užmigsite.

Vis dažniau pasirodžius pirmiesiems peršalimo simptomams ar kitiems negalavimams žmonės į pagalbą pasitelkia aromaterapiją. Eterinius aliejus jie naudoja atsipalaidavimui, nuotaikos gerinimui, o kartais bando jais gydytis ir užpuolus ligoms. Tačiau alergologė pataria nepiktnaudžiauti ir eterinius aliejus naudoti saikingai, kitaip jie gali atnešti daugiau žalos nei naudos.

Dažnai sergate peršalimo ligomis, esate jautresni stresui ir nuolat jaučiatės pavargę? Visa tai signalizuoja, kad jūsų imunitetas susilpnėjęs, o tai dažniausiai pasireiškia žiemą, kai organizme išsenka vasarą sukauptos vitaminų ir mikroelementų atsargos. Kokių medžiagų organizme gali trūkti ir kaip atstatyti imunitetą, pataria „Camelia“ vaistininkas Mintautas Kamandulis ir Rokiškio „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Vilija Leišienė.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad pirmąją šių metų savaitę bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis siekė 25,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų,  paskutiniąją praėjusių metų savaitę šis rodiklis buvo mažesnis (22,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų). NVSC duomenimis, sausio 4–10 d. daugiausia sergančiųjų užregistruota Telšių apskrityje (33,6 atvejo 10 tūkst.

Socialiniuose tinkluose vis daugiau žmonių dalinasi sniego ledų receptu. Vaistininkė Kristina Staivė nuramina, kad sniego valgymas dažniausiai yra nepavojingas, tačiau pataria atkreipti dėmesį į kelias taisykles. Sniegą sumaišius su kondensuotu pienu pavyksta puikūs ledai – tokiu ir panašiais ledų receptais socialiniuose tinkluose dalinosi ne vienas.

Pavalgius pieno produktų atsiranda nemalonių pojūčių? Gali būti, kad jums pasireiškia laktozės netoleravimas – duomenys rodo, kad Lietuvoje laktozės netoleruoja maždaug kas ketvirtas suaugęs gyventojas. Ir nors laktozės – pieno cukraus – yra ne tik gryname piene ar pieno produktuose, bet ir įvairiuose kepiniuose ar padažuose, pasak Vilmos Juodkazienės, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertės, šiais laikais galima rasti nemenką produktų be laktozės pasiūlą.

Fiksuojami rekordiniai užsikrėtimų COVID–19 skaičiai, bet šiuo metu taip pat ir pats gripo sezono įkarštis. Kaip žinoti, ar sergate koronavirusu, gripu, ar peršalimu? Visas šias ligas sukelia skirtingi virusai, bet jos pasižymi panašiais simptomais, rašoma bbc.com.

Šią žiemą rūpintis organizmo apsauga nuo peršalimo ligas sukeliančių virusų – ypač aktualu. Ne veltui specialistai ieškantiems būdų stiprinti imuninę sistemą siūlo pasitelkti kuo daugiau natūralių produktų, kurie ir saugo nuo susirgimų, ir leidžia lengviau juos įveikti. Savo ruožtu lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė tikina – medus, citrina ir imbieras daro tikrus stebuklus.

Niūrus oras skatina mūsų smegenis susikaupti ir giliau mąstyti, sako psichologai. Debesuotomis ir lietingomis dienomis mūsų atmintis veikia geriau nei saulėtomis. „Bright Side“ sudarė sąrašą apie tai, kokį poveikį orai daro žmogaus sveikatai ir savijautai. 1. Jūsų galūnės gali patinti. Itin karštomis ir drėgnomis dienomis jūsų kūnas gali turėti problemų vėsinantis. Paprastai jis nukreipia šiltą kraują link odos paviršiaus, kur jis atsivėsina prakaituojant.

Šaltuoju metų laiku išauga sergamumas ne tik peršalimo ligomis, bet ir vėjaraupiais. Ir nors vėjaraupiai dažnai laikomi vaikiška liga, jie gali turėti liūdnų pasekmių jais dar nepersirgusiems vyresnio amžiaus žmonėms. Visuomenės sveikatos specialistės teigimu, suaugusieji gali susidurti su sunkesne šios ligos forma ir dažnesnėmis komplikacijomis.

Nors gyvename nežinios kupinu laikotarpiu ir negalime mėgautis įprastiniais grožio ritualais, tai ne priežastis pavasarį pasitikti nusilpusiu imunitetu, papilkėjusia veido oda ir prigesusiu švytėjimu. Vienas iš karantino privalumų – galimybė daugiau laiko skirti sau.

Ko gero kiekvienam yra tekę pajausti, ką reiškia peršalimo simptomai: užgulusi nosis, gerklės perštėjimas. Nors liga pasireiškia visiems beveik vienodai, tačiau visi ją įveikti bandome skirtingai. Kaip taisyklingai gydytis ir nesusirgti dar labiau sutiko pasidalinti Vilniaus Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Justina Gėgžnienė. Naminiai būdai ne visada geriausi Šeimos gydytoja pasakoja, kad neatidžiai vartojamos įvairios žolelės gali padaryti meškos paslaugą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad skiepytis nuo erkinio encefalito (EE) geriausia šaltuoju metų laikotarpiu. Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, kad susidarytų imunitetas, apsaugantis nuo šios ligos, reikia laiko, todėl geriausia pradėti skiepytis žiemą. Visas skiepijimo kursas susideda iš trijų injekcijų, toliau – imunitetą palaikančios vienkartinės vakcinacijos dozės.

Sausio 6 d. Klaipėdos jūrininkų ligoninėje buvo registruotas išskirtinis organų donoras. Tai buvo pirmasis donoras 2021-aisiais, sukėlęs ypatingai daug klausimų medicinos ekspertams, nes vos prieš mėnesį buvo persirgęs šalį sukausčiusiu COVID-19 virusu. „Tai išskirtinis atvejis visoje organų donorystės istorijoje.

Dažnai nesusimąstome, kad nuo mūsų virškinimo sistemos priklauso ir viso organizmo sveikata. Dažniau puolančios ligos, sustiprėję alergijų ar maisto netoleravimo simptomai gali būti sutrikusios žarnyno mikrofloros pasekmė.  BENU vaistininkė Inga Norkienė pastebi, kad žarnyno mikroflora dažniausiai susirūpiname tik vartodami antibiotikus, sunaikinančius ir žarnyne esančias gerąsias bakterijas. Tačiau pravartu žinoti, kad tinkama žarnyno mikroorganizmų pusiausvyra rūpintis reikia nuolat.

Valstybinė ligonių kasa skelbia naujieną visiems, kurie turi teisę dantis protezuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Išspręsta dešimtmečio problema – eilių nebelieka. Nuo sausio dantų protezavimo paslaugą bus galima gauti iš karto. „Šiemet iš PSDF biudžeto dantų protezavimo išlaidoms kompensuoti buvo skirta net 6 mln. eurų daugiau nei pernai ir net 13 mln. eurų daugiau nei 2018 m., iš viso – 39,2 mln. eurų.

Kartu su sniegu ir žiemos šalčiais prasidėjo ir įvairios pramogos lauke. Tikriausiai kiekvienas suaugęs žmogus su nostalgija prisimena, kaip su rogutėmis skriedavo nuo kalno ar išsižiojęs gaudydavo snaiges. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės tramatologė-ortopedė Ingrida Sapagovaitė įspėja, kad vaikams kyla ir pavojus susižeisti. Gydytoja I. Sapagovaitė įspėja, kad ilgai ir nejudriai sėdint ant rogučių, galimi nušalimai, ypač drėgnu ir vėjuotu oru.

Norite naminėmis priemonės bent kiek palengvinti savo organizmo darbą? Išbandykite šiuos produktus.  Geriausiai organizmą valantys produktai: Spanguolės. Kaip vartoti: spanguoles valgome šviežias su cukrumi arba kaip morsą, sultis arba uogienę. Raudonieji burokėliai. Kaip vartoti: virtus, galite gaminti barščius, arba salotas arba sultis. Svogūnas.