Sveika gyvensena

Apsiginti nuo virusų, o susirgę greičiau pasveikti galime tiesiog masažuodami pirštų galiukus, narelius, ant jų klijuodami sėklas, pipirinius pleistrus ir naudodamiesi kitais alternatyviosios medicinos pripažįstamais būdais, – tikina jogos, čigongo, meditacijų, kitų natūralių terapijų meistras Arūnas Jonuškis.

Ar dažnai galvojate apie užkandžius? Noras ką nors užkąsti gali reikšti tai, kad šiuo metu susiduriate su stresine įtampa tačiau daugeliu atvejų tai signalizuoja, kad jūsų organizmui trūksta tam tikrų maistinių medžiagų. „Bright Side“ aiškina, kad atkreipus dėmesį į tai, kokių maisto produktų dažniausiai norisi, galima sužinoti, kokių vitaminų ir mineralų jums trūksta. Aštrus maistas Kad maistas būtų aštrus, dažniausiai jį gardiname pipirais.

Vidutinis žmogus trečdalį savo gyvenimo praleidžia miegodamas. Nors miegant mūsų kūnas yra ramybės būsenoje, mūsų smegenys nesiilsi, kad paruoštų kūną kitai dienai. Tai yra būsena, kurioje gali pasireikšti mūsų sapnai. Be to, norime jų ar ne, gali pasikartoti vis iš naujo. „Bright Side“, supratome, kodėl mes sapnuojame pasikartojančius sapnu ir ką apie tai sako mūsų smegenys.

Remiantis britų apklausa, vidutinis britas tualete praleidžia šiek tiek daugiau nei 3 valandas per savaitę. Tai gerokai viršija rekomenduojamas 10-15 minučių per dieną, tai yra apie 1 valandą ir 45 minutes per savaitę. Ir jei jums įdomu, kaip praeina tas laikas, mobilieji telefonai yra jūsų atsakymas. Nenuostabu, kad 75% amerikiečių prisipažino naudoję savo telefoną būdami tualete.

Infekcinė mononukleozė – tai ūminė virusinė infekcija, pasireiškianti įvairiomis formomis, nuo simptomų nesukeliančios iki labai sunkios. Ir nors dažniausiai ši liga praeina be komplikacijų, neretai persirgusieji liekamuosius reiškinius jaučia kone pusę metų, o kartais susiduria ir su negrįžtamais ligos sukeltais organų pažeidimais. Kuo yra pavojinga infekcinė mononukleozė papasakojo VUL Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja Elžbieta Matulytė.

Prieš keletą metų net nebūtume pagalvoję, kokiu svarbiu atributu išeinant iš namų gali tapti apsauginės veido kaukės. Nors tai vienas pagrindinių kovos su pandemija būdų, akinius nešiojantys žmonės susidūrė su naujomis problemomis – dėvint kaukę šaltuoju metų laiku, akiniai greičiau rasoja, kaukės dažnai nepatogiai prisispaudžia prie veido, dėl jų netgi sausėja akys.

Tikriausiai daugelis žino, kad negalime leisti organizmui pernelyg „užrūgštėti“. Ką tai reiškią? Jei mūsų kūne viskas gerai – visą parą jame palaikomas pH šarmų ir rūgščių balansas. Visgi, ką daryti, kad tas balansas būtų išlaikytas? Kokie simptomai rodo, kad organizmą būtina šarminti?  Padėti sau galime, tačiau teks daugiau dėmesio skirti mitybai. Maistu ir vandeniu galima sureguliuoti rūgščių bei šarmų balansą organizme.

Artėjantis pavasaris džiugina daugumą, tačiau žmonėms, turintiems alergiją, šis sezonas nėra pats maloniausias. Į peršalimo panašius simptomus sukelianti pavasarinė alergija kamuoja daugelį žmonių, tačiau pandemijos akivaizdoje gali būti sunku atskirti, ar tai pavasarinė alergija, ar koronavirusinė infekcija. LSMUL Kauno Klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Ieva Bajoriūnienė pasakojo, kad pavasarį alergines reakcijas sukelia pražydusių augalų žiedadulkės.

Su rūgštinio refliukso sukeliamu rėmeniu, pasireiškiančiu deginimo jausmu krūtinėje, ko gero, anksčiau ar vėliau susiduria kiekvienas. Mokslininkai atskleidė neįtikėtiną šios problemos dažnumą: 1 iš 5 gyventojų rėmenį patiria kartą per savaitę, o 2 iš 5 — bent kartą per mėnesį. Dažnu atveju, tuomet skubama į vaistinę ieškoti skrandžio rūgščių išsiskyrimą blokuojančių vaistų ar maisto papildų.

Kasdien renkamės, kokį vandenį gerti: iš čiaupo ar mineralinį? Visgi, net ir pastarojo kelias, kol pasiekia parduotuvių lentynas, yra labai skirtingas. Sakoma, kad bene vertingiausias – šaltinio vanduo. Dar mūsų senoliai tikėjo, kad geriant iš žemės gelmių trykštantį vandenį – užplūs jėgos ir sveikata.

Nors dažnai naujų metų pažadai lieka neįgyvendinti, Vilniaus rajone gyvenančiai Justynai Staśkiewicz Graužinienei 2019 metų sausio 1-oji buvo lemtinga. Moteris ne tik numetė 32 kilogramus, tačiau ir pagaliau atrado meilę sau ir sportui. Justyna sako, kad kritinis momentas buvo svarstyklėse išvydus 96 kilogramus, tačiau tai nebuvo dar vienas impulsyvus sprendimas ar nuo naujųjų pradėta dieta. Moteris sako, kad jau pusmetį dėliojosi planus ir svarstė, kad šis kartas bus lemtingas.

Riešutai – vienas sveikiausių užkandžių variantų, kurį galite pasirinkti. Žemės riešutai, migdolai, pekano ir graikiniai riešutai – yra vieni iš labiausiai vartojamų riešutų veislių. Tačiau, ar žinote, kokiomis savybėmis pasižymi skirtingos riešutų rūšys ir kokiomis istorijomis yra apipintas jų atsiradimo kelias? „Gėrybių ragas“  pateikia 10 įdomių faktų apie riešutus, kurių tikriausiai dar nesate girdėję.  1. Žemės riešutai. Pasaulyje yra apie 70 žemės riešutų rūšių.

Arbata tikrai yra populiarus kasdienis ritualas. Tokiu ir turėtų būti, nes arbatos gėrimas gali padėti sveikatai. Arbata yra geras fitonutrientų šaltinis Fitonutrientai – tai augaluose aptinkamos maistingosios medžiagos. Priešingai nei vitaminai, fitonutrientai mums nėra gyvybiškai svarbūs. Tačiau jie padeda sumažinti kai kurių ligų riziką, stabdo senėjimą ir stiprina imuninę sistemą. Arbata yra geras fitonutrientų šaltinis.

Daugiau nei penktadaliui COVID-19 persirgusių pacientų per šešis mėnesius nuo užsikrėtimo ima slinkti plaukai, skelbia naujas tyrimas. Mokslininkų teigimu, toks pavojus labiau gresia moterims. Tyrimas atliktas su Uhane, Kinijoje hospitalizuotais pacientais, rašoma mirror.co.uk. Ilgalaikius koronaviruso simptomus analizavę mokslininkai išsiaiškino, kad plaukai ėmė slinkti iš viso 359 iš 1 655 pacientų.

Šaltuoju metų laiku padaugėja besiskundžiančių kraujavimu iš nosies. Pasak Trakų „MediCA klinika“ šeimos gydytojo Andriaus Mikelionio, taip yra dėl to, kad šildymo sezonu nosies gleivinė labiau išsausėja. Tačiau iš nosies bėgantis kraujas gali įspėti ir apie rimtas ligas arba žalingus vaistų vartojimo įpročius. Skaičiuojama, kad su kraujavimu iš nosies yra susidūręs mažiausiai kas antras žmogus. Dažniausios priežastys yra susijusios su vietiniais nosies gleivinės pažeidimais.

Šalyje laisvėjant karantino sąlygoms, vaistininkai pastebi, kad Lietuvos gyventojai pastaruoju metu dažniau apsaugai prieš virusus renkasi respiratorius. Šiame vaistinių tinkle vasario mėnesį respiratorių nuperkama dvigubai daugiau negu sausį.

Raudonukė tai ūmi virusinė infekcija plintanti oro lašiniu būdu, pasireiškianti karščiavimu, specifiniu (makulopapuliniu) bėrimu bei padidėjusiais pakaušio, užausiniais limfmazgiais.   Infekcijos šaltinis – sergantieji raudonuke. Labiausiai užkratą jie platina tuomet, kai būna išberti, tačiau virusus į aplinką išskiria vidutiniškai 7 dienas iki, ir 4 dienas po bėrimo. Užsikrėsti galima ir nuo besimptome infekcija sergančių asmenų. Užsikrečiama būnant vienoje patalpoje su sergančiuoju.

Anksčiau kurį laiką buvo labai padaugėję susidomėjimo vitaminu D, kai sužinota, kad jo trūkumas padidina osteoporozės, širdies ligų, diabeto, aukšto kraujospūdžio ir keleto kitų sveikatos sutrikimų riziką. Svarbu žinoti, kad vienintelis JAV Maisto ir vaistų administracijos patvirtintas teiginys apie šios medžiagos naudą yra tai, kad reikiamas kalcio ir vitamino D – techniškai, hormono, kuris padeda įsisavinti kalcį – kiekis organizme gali sumažinti osteoporozės riziką.

Ryte atsibusti iš skausmo plyštančia galva nėra pati geriausia dienos pradžia, bet taip gali nutikti dėl keleto priežasčių. Kai kuriems žmonėms galvą skauda trumpai, valandą ar mažiau, o kai kuriems skausmas užtrunka net iki kelių dienų. Su rytiniais galvos skausmais dažnai siejamos migrenos, klasteriniai galvos skausmai, hipniniai galvos skausmais, galvos skausmas dėl įtampos, paroksizminė hemikranija ir dėl vaistų pertekliaus kylantis galvos skausmas.

Kepenys – svarbus organas, vadinamas organizmo filtru, nes jos nukenksmina į organizmą patekusias ar jame susidariusias žalingas medžiagas ir jas pašalina. Sveikos kepenys labai svarbu ir darniai imuninės sistemos veiklai. Kaip kepenys atliks savo funkciją, didele dalimi priklauso nuo mitybos. Netaisyklinga mityba – persivalgymas, piktnaudžiavimas riebiu maistu, alkoholio vartojimas – yra viena priežasčių, lemiančių kepenų ligas.

Ekspertai įspėja dėl pavojingos „Tiktoke“ plintančios mados, kuri intymiose vietose gali palikti nudegimus ir randus. Socialiniame tinkle dabar daugybė jo naudotojų dalinasi vaizdo įrašais apie depiliaciją cukrumi – daugelis tokių vaizdo klipų peržiūrėti tūkstančius kartų. Depiliaciją cukrumi paprastai atlieka profesionalios kosmetologės grožio salonuose – tai vienas iš būdų šalinti nepageidaujamus plaukus.

Dauguma galvoja, kad virusinius susirgimus lemia metų laikai, t.y., kad dažniau sergame žiemą. Iš dalies tai tiesa, tačiau didžiausią įtaką virusų plitimui turi ne sezoniškumas, o temperatūrų svyravimai ir mūsų imunitetas. Keičiantis temperatūrai, mūsų organizmai susiduria su papildomais iššūkiais, imunitetas nusilpsta, todėl esame imlesni ligoms.  Kas sukelia gerklės skausmą?  Gerklės skausmas yra vienas dažniausių simptomų peršalus.

Darbas iš namų, nedirbantys sporto klubai ir įvairūs apribojimai karantino metu lemia sėslesnį gyvenimo būdą ir provokuoja ligas. „Camelia“ vaistininkas  Rimvydas Blynas pastebi, kad į vaistinę užsuka vis daugiau hemorojaus simptomais besiskundžiančių pacientų – tokių nusiskundimų padaugėjo maždaug penktadaliu. „Tai yra labai nemaloni liga ir apie ją juokauja tik tie, kurie ja niekada nesirgo.

Vatos pagaliukai, higieniniai ar kosmetiniai krapštukai oficialiai beveik niekur nevadinami „ausų krapštukais“, bet būtent taip – pagal dažniausią jų panaudojimo būdą – žinome šias higienos priemones. Tačiau nepaisant ant vatos pagaliukų pakuočių pavaizduotų įspėjimų, kad jų kišimas į ausis – pavojingas, daugybė žmonių juos ir toliau naudoja ausų valymui.

Pandemijos pradžioje, kai visame pasaulyje buvo sunku užtikrinti reikiamą apsauginių kaukių kiekį, daug žmonių ėmė jas savarankiškai siūti ir naudoja iki šiol, nors kokybiškų medicininių kaukių pasiūla yra užtikrinta. Vaistininkai įspėja, kad neturinčios sertifikato kaukės yra mažai efektyvios, o kai kuriose šalyse jas dėvėti net draudžiama. Vaistininkė Jovita Juodsnukytė pasakoja, kad vis dar labai daug šalies gyventojų dėvi kaukes, kurių neefektyvumas jau yra moksliškai įrodytas.

Į Jungtinę Karalystę atgabentame maiste vis dažniau aptinkamos gyvybei pavojingos salmonelės bakterijos. Šįkart skelbiama, kad mažiausiai penki žmonės mirė ir dar šimtai apsinuodijo būtent dėl salmonelių, kurių buvo rasta iš Lenkijos atgabentoje šaldytoje vištienoje, rašo „Dailymail“. Šaldyta vištiena buvo parduodama kaip JK itin pamėgti vištienos užkandžiai (chicken nuggets – angl.) ir džiūvėsėliuose volioti vištienos gabalai.

Linų sėmenų nauda ir maistinės savybės įrodytos jau seniai, o kartu su medumi jos turi nuostabų detoksikacinį efektą, valo žarnyną, tonizuoja kraujagysles ir stiprina imuninę sistemą.  Bičių produktuose yra specialių pigmentų, kurie lengvai skaido lipidus. Taip medus papildo organizmo vitaminų atsargas, stimuliuoja virškinamojo trakto darbą, daro antibakterinį ir bendrą stiprinamąjį poveikį. O jei prieš miegą vartosite jo su šiltu pienu, pamiršite nemigą ir sumažinsite nerimą.

Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros duomenimis, gimdos kaklelio vėžys kasmet diagnozuojamas daugiau nei 61 tūkst. Europos moterų. Lietuvoje sergamumas ir mirštamumas nuo gimdos kaklelio vėžio – vienas didžiausių Europoje. Per metus mūsų šalyje diagnozuojama 400–500 naujų šio vėžio atvejų, iš kurių pusė baigiasi mirtimi. Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos akušerės ginekologės prof. dr.

Roto ir noro virusinės infekcijos (liaudiškai neretai vadinamos skrandžio gripu) yra labai nemalonios ir dažniausiai pasireiškia vaikams. Vis dėlto susirgti gali ir suaugusieji, o ypač sergamumas padidėja gruodžio–balandžio mėnesiais, todėl šaltuoju sezonu reikia būti atidesniems. Kaip apsisaugoti ir kaip gydytis susirgus, papasakojo Santaros klinikų Vaikų ligoninės vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja ir gydytoja Inga Ivaškevičienė.

Britanijos Nacionalinė sveikatos tarnyba ir Britanijos Visuomenės sveikatos agentūra skatina žmones, nedaug laiko praleidžiančius lauke, vartoti vitamino D papildus. Apie vitamino D deficitą jus gali įspėti 8 simptomai, į kuriuos neturėtumėte numoti ranka. Dėl koronaviruso grėsmės žmonės skatinami likti namuose ir iš jų išvykti tik dėl būtinų priežasčių, įskaitant ir sportą gryname ore.

Policistinis kiaušidžių sindromas (PKS) yra viena dažniausių jaunų moterų endokrinologinių ligų. Šios ligos diagnozę išgirdo ir šiaulietė Eglė, kuri pas gydytoją apsilankė dėl sutrikusio menstruacijų ciklo. Apie šią rimtą ligą, anot specialistų, gali signalizuoti ne tik nereguliarios mėnesinės, bet ir kiti nemalonūs simptomai, tokie kaip antsvoris ar odos problemos.  Šiaulietė Eglė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.

Vien žodis „hemorojus“ daugeliui sukelia neigiamus jausmus ar net gėdą, apie šį negalavimą kalbėti vis dar nepriimtina. Tačiau Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) abdominalinės chirurgijos gydytojas, proktologas doc. dr. Paulius Žeromskas ragina nesigėdyti ir nevengti vizito pas specialistą. Laiku nustatytą ligą lengviau gydyti, be to, hemorojui būdingi simptomai gali būti ir daug rimtesnės ligos ženklas.

Tikriausiai ne vienas yra susidūręs su varginančia lūpų pūsleline. Iškilusios pūslelės ne tik neestetiškai atrodo, tačiau gali būti ir rimtas ženklas apie sveikatos sutrikimus. O net jeigu niekada ir nebuvote „apdovanotas“ šiuo nemalonumu, specialistų teigimu, negalite būti tikri, kad savyje nesinešiojate lūpų pūslelinę sukeliančio virusu.

Nors didžiąsias metų šventes jau palikome užnugaryje, peršalimo ligų sukėlėjams jos vis dar tęsiasi. Įvairioms bakterijoms ir virusams patinka drėgmė, šaltis ir nusilpęs žmogaus imunitetas, o viena dažniausiai sutinkamų infekcijų visame pasaulyje yra pneumokokas. Nors didžiausią grėsmę jo komplikacijos keliasenjorams ir būtent jie turėtų būti pirmieji prie skiepų kabinetų, galimybe išvengti skaudžių pasekmių pasinaudoja ne visi.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad Lietuvoje šaltuoju metų laiku padidėja sergamumas skarlatina. Nors nuo šios ligos skiepų nėra, tačiau jos išvengti padeda kruopšti patalpų ir asmens higiena.  Skarlatina yra ūminė infekcinė liga, kurią sukelia streptokoko bakterija.

Profesorius Timas Spectoras sako, kad jei bus testuojami tik kosuliu, karščiavimu ar skonio bei uoslės praradimu besiskundžiantys žmonės, gali likti neaptikta milijonai koronaviruso atvejų. Į koronaviruso simptomų sąrašą ekspertas siūlo įtraukti ir išsekimą, galvos skausmą, gerklės skausmą bei diarėją. Prof. Timas Spectoras sako, kad jei bus testuojami tik kosuliu, karščiavimu ar skonio bei uoslės praradimu besiskundžiantys žmonės, gali likti neaptikta milijonai koronaviruso atvejų.

Pandemijos pradžioje, kai visame pasaulyje buvo sunku užtikrinti reikiamą apsauginių kaukių kiekį, daug žmonių ėmė jas savarankiškai siūti ir naudoja iki šiol, nors kokybiškų medicininių kaukių pasiūla yra užtikrinta. „Eurovaistinės“ vaistininkai įspėja, kad neturinčios sertifikato kaukės yra mažai efektyvios, o kai kuriose šalyse jas dėvėti net draudžiama.

Be jokios abejonės, kofeinas mus pažadina, suteikia trumpą energijos šuolį ir net padeda nusiteikti darbui. Tačiau reguliarus kofeino vartojimas gali pakeisti jūsų smegenų struktūrą – taip neseniai paskelbtame tyrime teigia britų mokslininkai. Kai kurie kavos ir energinių gėrimų mėgėjai skundžiasi prastesniu miegu. Yra žinoma, kad prastas miegas gali pakoreguoti smegenų pilkosios medžiagos struktūrą, o tie pokyčiai gali būti ir labai drastiški.

Žiemą ypač svarbu tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Tik stiprus imunitetas gali apsaugoti organizmą nuo peršalimo, gripo ar aplinkui siaučiančio viruso. Žinoma, yra daug natūralių apsisaugojimo priemonių, kurių galite imtis, tačiau vienas veiksmingiausių – paprastas vanduo su citrina.  Jeigu dar niekada nebandėte reguliariai gerti citrininio vandens, dabar pats tinkamiausias laikas pradėti. Pateikiame kelias priežastis, kodėl į savo mitybą jau dabar turite įtraukti citrinos vandenį.

Jis būtinas visoms gyvybėms formoms. Tai vienas iš keturių Žemės gyvybės elementų. Žmogus be jo išgyventų maždaug 3-4 dienas. Jis sudaro mažiausiai 60 proc. suaugusio žmogaus organizmo. Jo mes gauname ir su maisto produktais, visgi – didžiąją dalį turime tiesiog išgerti. Taip, tai vanduo – daugelio vadinamas ir gyvybės eliksyru. Na, o jei jis su natūraliais mineralais – verčių ir prasmės jį gerti dar daugiau, nes taip savo organizmą galime papildyti magniu, kalciu, sulfatais ar kt.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis 2020 m. Lietuvoje tuberkulino mėginiai padėjo išaiškinti 8 tuberkulioze (TB) susirgusius vaikus. 2019 m. tuberkuliozė diagnozuota 48 vaikams, iš kurių dviem nustatyta itin pavojinga atviros tuberkuliozės forma. Užpernai tokia forma buvo diagnozuota trims vaikams. 2020 m. privalomas tuberkulino mėginys (TM) buvo atliktas 54,1 proc. vaikų,  ir tai mažiau nei užpernai (66,9 proc.

Dabar ypatingas metas mėgautis žiemos malonumais – sniego iki kelių, tikras džiaugsmas vaikams, čiuožinėjantiems nuo kalniukų. Tačiau vyresnio amžiaus žmonėms slidi danga sukelia nemažai problemų ir dažnai baigiasi kaulų lūžiais. Senstant kaulų tankis mažėja, kaulai tampa trapūs. Po menopauzės ar jos metu vyksta hormoniniai pokyčiai, dėl kurių prarandama iki 15 proc. kaulų masės, todėl moterys osteoporoze serga dažniau.

Karantino metu būname namuose, bendraujame vien su namiškiais, o išvykimai iš namų apsiriboja tik apsilankymu parduotuvėje ar vaistinėje. Vis dėlto net ir tokiomis sąlygomis kai kuriuos iš mūsų pasiekia žinia, kad koronoviruso išvengti nepavyko. Kokios klaidos tą galėjo lemti ir kaip neužsikrėsti išvykus apsipirkti, pataria vaistininkas Faustas Bertulis.

Kelmės rajone, Butkiškėje, gyvenanti trijų vaikų mama ir žolininkė Kristina Šilinskienė (Naktižiedė) jau daugelį metų pasakoja žmonėms apie laukinių augalų paslaptis ir moko iš jų gaminti sirupus, maistą, augalus, kosmetiką… Žiniomis apie natūralią kosmetiką ir valgomus laukinius augalus ji dalijasi paskaitų ir praktinių užsiėmimų metų, kuriuos veda mokyklose ir įvairiose bendruomenėse, o karantino metu ir virtualioje erdvėje.

Gali būti labai smagu kas rytą prieš valantis dantis ant šepetuko išspausti tobulą dantų pastos bangelę, bet odontologai sako, kad toks kiekis – tikrai per didelis. Odontologas iš Malaizijos dr. Jye–teh Gao „TikTok“ su 98 900 savo sekėjų pasidalino nedaugeliui žinoma informacija, kad reklamose rodomas dantų pastos kiekis ant šepetuko – tikrai per didelis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena – pavasaris ne už kalnų, atšilus orams, suaktyvės erkės. Dažniausia erkių platinama liga – erkinis encefalitas, kuris gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, todėl svarbu tinkamai rūpintis savo sveikata ir imtis visų galimų prevencijos priemonių. Efektyviausia priemonė, padedanti išvengti  erkinio encefalito –  skiepai. Jie ypač rekomenduotini gyvenantiems didelės rizikos vietovėse ir  mėgstantiems laisvalaikį gamtoje.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad atvėsus orams į namus plūsta įvairias ligas platinantys graužikai – pelės ir žiurkės. Dažniausios šių graužikų platinamos ligos yra leptospirozė, jersiniozė, pseudotuberkuliozė, hemoraginės karštinės su inkstų sindromu, tuliaremija ir kt.  Tačiau užkrečiamąsias ligas platina ir kiti namus mėgstantys kenkėjai, tokie kaip tarakonai ar skruzdėlės.

Sulfatai (arba sieros rūgšties druskos) – mineralai, apie kuriuos kalbama nedaug, tačiau tai trečias gausiausias mineralas žmogaus organizme. Jei magnį, kalcį ar daugelį vitaminų puikiai pažįstame, tai sulfatus gaubia nežinios „migla“. Taigi, kuo šie mineralai mums naudingi ir iš kur jų gauti?  Sulfatų gausu labai įvairiuose maisto produktuose, todėl nėra sudėtinga natūraliai jų gauti, jei teisingai maitinatės.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje per savaitę sumažėjo bendras sergančiųjų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis. Vasario 8–14 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė atvejo 14,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų,  pirmąją vasario mėn. savaitę šis rodiklis buvo didesnis (15,9 atvejo 10 tūkst.