Gydytoja perspėja: anūkų nešiojama infekcija gali pražudyti senelius

Nors didžiąsias metų šventes jau palikome užnugaryje, peršalimo ligų sukėlėjams jos vis dar tęsiasi. Įvairioms bakterijoms ir virusams patinka drėgmė, šaltis ir nusilpęs žmogaus imunitetas, o viena dažniausiai sutinkamų infekcijų visame pasaulyje yra pneumokokas. Nors didžiausią grėsmę jo komplikacijos keliasenjorams ir būtent jie turėtų būti pirmieji prie skiepų kabinetų, galimybe išvengti skaudžių pasekmių pasinaudoja ne visi.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet dėl plaučių uždegimo miršta 1,6 mln. žmonių. Lietuvoje šis skaičius viršija 500 gyventojų, o iki 50 proc. šios ligos atvejų sukelia būtent pneumokokas. Be to, Vilniaus universiteto Santaros klinikų gydytoja alergologė-klinikinė imunologė doc. Audra Blažienė aiškina, kad pneumokokas lemia ir daugybę kitų ligų. Kai kurios iš jų yra pavojingos gyvybei.

„Pneumokoko bakterija gali sukelti ausų uždegimą, sinusitą, anginą, net širdies uždegimą (miokarditą). Taip pat ir kitas labai sunkias infekcijas, vadinamas invazinėmis, kada bakterijos patenka į kraujotaką ir sukelia sepsį, meningitą ar net kaulų ir kaulų čiulpų uždegimą – osteomielitą. PSO pneumokoką įvardija kaip vieną iš 9 didžiausią grėsmę visame pasaulyje keliančių bakterijų“, – teigia medikė. 

Nerimą kelia ir tai, kad pneumokokinė infekcija neturi jai būdingų specifinių klinikinių simptomų. 

„Galima išskirti kelis požymius: ūmus karščiavimas, skausmas krūtinės srityje, kosulys, dusulys, tačiau tai nėra specifiniai simptomai, galintys padėti nustatyti ligos sukėlėją. O ligos komplikacijos gali būti tikrai skaudžios: kvėpavimo sutrikimai, smegenų pažeidimai, klausos praradimas“, – vardija doc. A. Blažienė ir priduria, kad pneumokokinės infekcijos gydymą apsunkina vis didėjantis bakterijų atsparumas antibiotikams.

„Labai dažnai žmonės susirgę virusine infekcija pradeda vartoti antibiotikus, kurie virusų neveikia. Toks bereikalingas antibiotikų vartojimas skatina bakterijų atsparumo antibiotikams išsivystymą.  O tai tampa didžiule problema ateičiai. Šiandien penicilinui atsparūs beveik 16 proc. pneumokokų. Esant tokiai padėčiai, vienintelė išeitis užkirsti kelią pneumokokinei infekcijai – prevenciškai skiepytis, nes susirgus gydymas gali būti neveiksmingas, o liga baigtis rimtais sveikatos sutrikdymais ar net mirtimi.“

REKLAMA

Didelę grėsmę užsikrėsti kelia artimieji

Pneumokokas visuomenėje yra gana paplitęs, neretai ši bakterija gyvena visiškai sveikų žmonių nosiaryklėje ir kosint, čiaudint ar kalbant yra perduodama kitiems. Anot gydytojos A. Blažienės, net iki 60 proc. mažų vaikų yra pneumokokų nešiotojai – jiems patiems nepasireiškia jokie simptomai, bet bakteriją jie platina. 

„Todėl matydami, kaip seneliai glėbesčiuojasi su anūkais, nepamirškime, kad senyvus žmones reikia ypač saugoti. Infekcija yra perduodama oro lašeliniu būdu ir iš pažiūros sveiki maži vaikai gali lengvai užkrėsti senyvo amžiaus žmones, kurių imunitetas susilpnėjęs dėl amžiaus bei gretutinių ligų“, – perspėja gydytoja.

Doc. A. Blažienė priduria, kad turint galvoje didelį pneumokoko paplitimą visuomenėje, atsparumo antibiotikams problemą ir specifinių pneumokokinės infekcijos simptomų nebuvimą, kas apsunkina ligos priežasties nustatymą, efektyviausias būdas apsisaugoti yra skiepai, rašoma pranešime spaudai. 

Apsaugo nuo sunkiausių komplikacijų

Egzistuoja apie 100 skirtingų pneumokoko bakterijos tipų, kurie turi ir skirtingą poveikį žmogaus organizmui – nuo mažai pavojingų iki sukeliančių invazinę infekciją. Šiuo metu Europoje naudojamos dviejų tipų vakcinos nuo pneumokokinės infekcijos: konjuguota ir polisacharidinė. 

Pasak doc. A. Blažienės, dabartinės konjuguotos pneumokokinės vakcinos sukuria stabilų ilgalaikį imuninį atsaką. Tačiau jos apsaugo tik nuo 10–13 pneumokokų serotipų. Nuo kitų sutinkamų pneumokokų serotipų, kurių nėra vakcinos sudėtyje, apsauga nesukuriama. Todėl vyresniems nei 65 metų amžiaus ar kitoms rizikos grupėms priklausantiems žmonėms rekomenduojama pasiskiepyti polisacharidine vakcina, kuri turi beveik dvigubai platesnį poveikį ir saugo net nuo 23 pneumokoko serotipų.

„Bėda, kad pneumokokai stengiasi prisitaikyti, todėl atsiranda vis naujų serotipų, kurie gali būti pavojingi žmogaus sveikatai. Todėl mokslininkai nuolat tobulina vakcinas, norėdami išplėsti jų poveikį pagal visuomenėje vyraujančius pneumokoko serotipus. Dabartinės vakcinos gali apsaugoti nuo 60–70 proc. visų pneumokoko serotipų, kurie sukelia pačias sunkiausias infekcijas“, – sako doc. A. Blažienė. 

REKLAMA

Nors pastaruoju metu didžiausią susirūpinimą kelia COVID-19 pandemija, gydytoja primena, kad jokiu būdu negalima skiepų nuo pneumokokinės infekcijos nustumti į antrą planą.

„Koronavirusas tik dar labiau padidina pneumokoko sukeltos bakterinės infekcijos riziką – ypatingai vyresniems ar rizikos grupių pacientams, todėl jie turi būti skiepijami pirmumo tvarka. Svarbu vykdyti prevenciją ir skiepytis ne tik nuo COVID-19, bet ir nuo kitų gyvybei grėsmingų ligų“, – pabrėžia gydytoja. 


Rašyti komentarą...
L
Lu
2021-02-19 19:03:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jie kaš kodel dabar tik konsultuoja ūž pinigus ar operuoja?
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų