Gydytojos I. Ivaškevičienės teigimu, šiuos du virusus pagal simptomus atskirti sunku. Abi infekcijos pasireiškia karščiavimu, vėmimu, viduriavimu. Kartais pasireiškia ir pilvo skausmai, bendras negalavimas ar silpnumas.
I. Ivaškevičienė teigė, kad atskirti, kuri virusinė infekcija pasireiškė, labai sudėtinga. „Klinikinių tyrimų metu pastebėta, kad norovirusinei infekcijai yra būdingas dažnesnis ir ūmesnis vėmimas, o rotavirusinei infekcijai vėmimas, kurį vėliau iš dalies pakeičia viduriavimas. Tačiau tokie skirtumai labiau pastebimi moksliniuose darbuose, o kasdieninėje praktikoje, vos prasidėjus ligai, negali iš karto pasakyti, kuri tai infekcija“, – pasakojo gydytoja.
Virusai turi ir dar vieną skirtumą: pasak gydytojos, nuo rotavirusinės infekcijos turime saugius ir efektyvius skiepus, tačiau skiepijami tik kūdikiai, kuriems ši infekcija pavojingiausia:
„Žmonėms reikėtų prisiminti, kad tai yra skiepas, kuriuo skiepyti galima ne jaunesnį nei 6 savaičių kūdikį. Lietuvoje mes įprastai pradedame skiepyti kūdikius, sulaukusius 8 savaičių. Nepaisant retų, išimtinų atvejų, skiepijimas turėtų būti baigtas kūdikiui sulaukus 6-8 mėnesių. Tai reiškia, jeigu jūs turite vaiką, kuriam yra 11 mėnesių, jo skiepyti jau nebegalima“,– atskleidė gydytoja.
Kaip jų išvengti
Pasak gydytojos, nuo rotavirusinės infekcijos kūdikius geriausiai apsaugo skiepai, tačiau yra ir kitų, labai svarbių prevencinių priemonių. Abi infekcijos pasižymi itin lengvu plitimu, nes iš sergančio žmogaus organizmo išskiriamas itin didelis kiekis viruso.
„Infekcija plinta fekaliniu – oraliniu būdu, o tai iš esmės reiškia, kad virusas iš žmogaus organizmo yra pašalinamas su išmatomis. Taigi, jei yra dažnas ir gausus viduriavimas, aplinką užkrėsti visiškai nesudėtinga“, – teigė specialistė.
I. Ivaškevičienės teigimu, jei namuose viena iš virusinių infekcijų serga kūdikis, neužkrėsti aplinkos beveik neįmanoma: „Infekuojami aplinkos daiktai, įvairūs paviršiai, mūsų rankos, kūdikio drabužiai, nes neįmanoma visiškai steriliai pakeisti sauskelnių. Žmogus, patekęs į užkrėstą aplinką ir nenusiplovęs rankų, gali nesunkiai užsikrėsti.“
Gydytoja pataria ne tik dažnai plauti rankas, tačiau ir tinkamai dezinfekuoti vietą, kurioje pervystėte kūdikį.
Svarbiausia – užtektinai skysčių
Virusų sukeltus negalavimus dažnai galima įveikti ir namuose. Gydytoja teigė, kad jei užtikrinamas pakankamas skysčių suvartojimas, gydymo įstaigoje apsilankyti nėra būtina. Pasak jos, tai pagrindinis kriterijus ir išleidžiant pacientus iš ligoninės: kai nukrenta temperatūra ir suvartojama užtektinai skysčių, jie gali keliauti į namus.
Tėvams I. Ivaškevičienė siūlė skysčių vaikams negirdyti dideliais kiekiais.
„Svarbu, kad tėvai neforsuotų ir girdytų mažais gurkšneliais. Nesuverskite visos stiklinės, nes sudirgintas skrandis vėl pertempiamas ir vaikas gali išvemti ne tik tą stiklinę, bet ir skrandžio sultis. Galima girdyti ir miegančius vaikus, tai aktualiau kūdikiams. Su vienkartiniu švirkštu, kuris, žinoma, be adatos, po 1–2 mililitrus, per lūpų kampą, kad jie vandenį nurytų kaip savo seiles“, – patarė daktarė.
Svarbu ir tai, ką geriate ar girdote vaikui. Kartais paprasto vandens gali neužtekti. Daktarė pataria mažo osmulingumo druskinį tirpalą su gliukoze, kuris padės atstatyti vėmimo ir viduriavimo metu prarastus elektrolitus. Nepamirškite ir temperatūros: jei vaikas labai karščiuoja, pabandykite ją numušti.
Dehidratacija yra pati dažniausia šio viruso komplikacija, todėl skysčiai labai svarbūs. Vis dėlto užtikrinant tinkamą jų suvartojimą su rimtesnėmis pasekmėmis susidurti neturėtumėte.
„Jei jau nepavyksta su dehidratacija susitvarkyti, gali būti rimtos pasekmės, bet įprastai Lietuvoje tėvai laiku įvertina vaikų būklę ir kreipiasi į medikus, todėl rimtų pasekmių išvengiama“, – atskleidė gydytoja.
