Bučiuokitės atsargiai: šia klastinga infekcija užsikrėsti lengviau nei atrodo

Infekcinė mononukleozė – tai ūminė virusinė infekcija, pasireiškianti įvairiomis formomis, nuo simptomų nesukeliančios iki labai sunkios. Ir nors dažniausiai ši liga praeina be komplikacijų, neretai persirgusieji liekamuosius reiškinius jaučia kone pusę metų, o kartais susiduria ir su negrįžtamais ligos sukeltais organų pažeidimais. Kuo yra pavojinga infekcinė mononukleozė papasakojo VUL Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja Elžbieta Matulytė.

Gydytoja nurodo, kad infekcinė mononukleozė plinta oro lašeliniu būdu arba kontaktiniu būdu. Dažniausiai šiuo virusu užsikrečiama per seiles, naudojantis tais pačiais stalo įrankiais ar bučiuojantis, todėl ši infekcija dar vadinama „bučinių liga“.

Neretai padidėja kepenys ir blužnis

Pasak E. Matulytės dažniausiai ja užsikrečia maži vaikai ir jauni suaugę asmenys (15–24 metų amžiaus). Gydytoja sako, kad šią virusinę infekciją sukelia Epštein-Bar virusas, priklausantis Herpes virusų šeimai. Šis virusas nuo kitų šios šeimos virusų skiriasi tuo, kad gali ilgai laiką gyvuoti ir daugintis B limfocituose bei skatinti šių ląstelių dauginimąsi.

Gydytoja E. Matulytė nurodo, kad infekcinė mononukleozė gali pasireikšti nuo visiškai besimptomės iki labai sunkios ligos formos. Dažniausiai infekcinei mononukleozei būdingas karščiavimas, gerklės skausmas ir limfmazgių padidėjimas.

„Karščiavimas, dažniausiai febrilus (temperatūra aukštesnė nei 38 laipsniai), būdingas 90 proc. pacientų. Dėl tonzilito pacientas jaučia ryklės skausmą, yra skausmingas rijimas, paraudę žiočių lankai. Taip pat dar vienas infekcinei mononukleozei būdingas simptomas – tai padidėję limfmazgiai.

Dažniausiai limfmazgiai padidėja simetriškai ir juos liečiant būna truputį skausmingi. Dažniausiai (80–90 proc. atvejų) padidėja kaklo limfmazgiai, ypač užpakaliniai“, – pagrindinius virusinės infekcijos simptomus vardija gydytoja.

REKLAMA

E. Matulytė priduria, kad apie 50 proc. pacientų padidėja kepenys, 50–75 proc. – blužnis.

Gali iššaukti limfomą

E. Matulytė pabrėžia, kad specifinio infekcinės mononukleozės gydymo nėra tačiau karščiuojant svarbu mažinti temperatūrą, gerti pakankamai skysčių, gulėti lovoje ir ilsėtis, vengti fizinio krūvio. Dažniausiai „bučinių liga“ gydoma namuose tačiau sunkesniais atvejais, kai pažeidžiamos tam tikrų organų funkcijos, ir ligoninėje.

„Nesilaikant režimo, galimas ūminis kepenų pažeidimas, tonzilitas gali komplikuotis bakterine infekcija. Taip pat galima labai reta, bet ypač pavojinga, infekcinės mononukleozės komplikacija – blužnies plyšimas“, – komentuoja infektologė ir priduria, kad infekcine mononukleoze persirgusiam žmogui yra didesnė tikimybė sirgti kai kuriomis onkologinėmis ligomis:

„Epštein-Bar virusas yra svarbus susidarant B limfocitų limfomoms. Aiškiausias EBV ryšys šiuo metu įrodytas su Hodžkino limfoma. 

Taip yra dėl viruso savybės veikti B limfocitus taip, kad šie tampa jautresni chromosomų pokyčiams, vėliau galintiems daryti įtaką limfomos vystymuisi.“

Liekamieji reiškiniai jaučiami ir iki pusės metų

Gydytoja akcentuoja, kad ligos forma bei eiga priklauso nuo daugelio faktorių, tokių kaip gretutinės ligos, kuriomis serga pacientas, ar amžius, mat tikėtina, kad vyresnio amžiaus žmonės šia liga sirgs sunkiau. Tačiau dažniausiai pasveikstama per 2–4 savaites ir ši liga komplikacijų nesukelia.

Vis dėlto E. Matulytė iš pacientų, persirgusių infekcine mononukleoze, neretai girdi nusiskundimų dėl ligos liekamųjų reiškinių. Dažniausi iš jų – užsitęsęs nuovargis ar besilaikanti temperatūra:

„Pagrindinis liekamasis reiškinys yra užsitęsęs bendras silpnumas, greitas nuovargis, kuris gali būti jaučiamas iki pusės metų, kai kuriems pacientams ir iki metų. Žmonės dažnai skundžiasi ir kreipiasi pas infektologą dėl to, kad jiems užsitęsia subfebrili (pakylanti ne daugiau kaip iki 38 laipsnių) temperatūra.

REKLAMA

Sergant ir persirgus infekcine mononukleoze labai svarbu laikytis tausojančio režimo. Jo nesilaikant, didėja ligos komplikacijų bei liekamųjų reiškinių rizika. Persirgusiems pacientams, siekiant išvengti liekamųjų reiškinių, rekomenduojama riboti fizinį krūvį bent mėnesiui laiko.“

Antrą kartą neužsikrečiama

Persirgus šia liga, organizme atsiranda EBV antikūnų, kurie išlieka visą gyvenimą ir dėl to žmogus įgauna ilgalaikį imunitetą. Vis dėlto gydytoja infektologė atkreipia dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kai virusas žmogaus organizme atsinaujina ir liga pasikartoja.

„Reikia nepamiršti, kad šis virusas priklauso Herpes virusų šeimai, kurie turi savybę atsinaujinti. Jeigu nutiktų taip, kad žmogaus imuninė sistema nusilptų, gali įvykti reaktyvacija.

Žmogus, persirgęs EBV infekcija, pakartotinai šiuo virusu užsikrėsti negali. Galima tik viruso, kuris jau yra išlikęs žmogaus organizme, reaktyvacija“, – nurodo E. Matulytė.

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad šiuo metu skiepų nuo infekcinės mononukleozės nėra. Norint išvengti užsikrėtimo, reikia laikytis nespecifinių profilaktinių priemonių.

„Nespecifinės profilaktikos priemonės yra tokios pačios kaip ir kitų virusinių kvėpavimo takų ligų: saugaus atstumo laikymasis, rankų higiena, patalpų vėdinimas.“


Rašyti komentarą...
Žžmuogs
2021-02-27 16:49:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
Vaję! Rankų paspaudimas naikinamas(tik žaibas paliktas),bučiuotis pavojinga,mylėtis pavojinga,kokio velnio tas svietas bereikalingas?
Atsakyti
-1

I
Ir čia
2021-02-27 17:09:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
Žiniasklaida-dno
Atsakyti
0

P
Prieš
2021-02-27 19:22:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
Valentiną tokio straipsnio reikėjo
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų