2012-ųjų metų spalio mėnesį premjero kadenciją baigiantis konservatorius Andrius Kubilius atidarė 9-ąjį Elektrėnų jėgainės bloką, kuris gali pagaminti iki ketvirtadalio visos Lietuvai reikalingos elektros energijos. Jis tada kainavo daugiau nei milijardą litų. Valdžia žadėjo, kad naujasis dujinis blokas sumažins elektros gamybos savikainą. Tačiau dabar visa tai tik gražūs pažadai.
Praėjus dešimtmečiui 9-asis kombinuoto ciklo blokas elektrą gamina tik retkarčiais – per visą šį rugpjūtį dirbo vos vieną dieną. O kol jis snaudžia, elektros kainos virto absurdiškomis, muša rekordus, didmeninė kilovatvalandės kaina Lietuvoje šiandien sugebėjo pakilti iki absurdiškos ribos, 4 eurų ribos nuo 18 iki 19 valandos. O visos dienos vidurkis iki 80 centų už vieną kilovatvalandę. Jeigu prie šios vidutinės paros kainos pridėtumėm likusius mokesčius, kilovatvalandės kaina gyventojui siektų beveik eurą. Tada šeima, kuri per mėnesį sudegina 150 kilovatvalandžių, sumokėtų 150 eurų.
„Pirmiausia neturime savo pigios generacijos. Visa generacija galinti patenkinti Lietuvos poreikį, didžioji dalis yra dujinė, todėl automatiškai pagal dujų kainą ir elektros kaina“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Mūsų kainas formuoja dujos, nes jos yra tas galutinis šaltinis, kuris patekdavo į rinką, patenkindavo tam tikrą poveikį. Ta pati savikaina, ji visam regione yra aukšta“, – kalba „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Energetikos ministras Dainius Kreivys dėl rekordinės elektros kainos kaltina ir karštus orus, esą šie trukdo elektros linijoms, dėl to jungtys tarp valstybių veikia ne visa jėga.
„Ignitis gamyba“ siūlė Lietuvoje pagaminti pigesnės elektros įjungiant 9-ąjį Elektrėnų jėgainės bloką, tačiau dėl egzistuojančių rinkos taisyklių, algoritmų, birža šios pigesnės lietuviškos elektros neįsileido.
„Nors siūlai pigesnę kainą atmetamas pasiūlymas dėl to, kad kiekis neatitinka, kiekis neatitinka. Trūkumas kiekio mažesnis negu jėgainė technologiškai gali pagaminti“, – aiškina „Ignitis grupės“ atstovas Artūras Ketlerius.
Kitais žodžiais tariant, kai įjungiamas Elektrėnų 9-asis blokas, jis pagamina daugiau elektros, nei reikia rinkai. O „Nord pool“ sureguliuotas taip, kad tokiu atveju geriau perka kito gamintojo mažesnį elektros kiekį už daug didesnę kainą.
„Mūsų generatorius Elektrėnuose yra labai didelio galingumo ir kuomet didelio galingumo generatorius įsijungia, jo pasiūlymą birža atmetė. Tas kiekis numuša kainą tiek, kad jo pasiūlymas tampa brangesnis nei rinkos“, – sako D. Kreivys.
Energetikos ministerija dėl šio Lietuvai nepalankaus kainų skaičiavimo algoritmo kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, kuri turėtų ištirti biržos veikimą. Energetikos ekspertai jau dabar pastebi, kad elektros Lietuvai pritrūko dėl kaimyninių valstybių veiksmų.
„Tikrai labai svarbu išsiaiškinti, kodėl Latvijoje, Estijoje generavimo pajėgumai jie nedalyvavo rinkoje, nors save deklaruoja kaip aktyviais, prieinamais, ar čia nėra kažkokių pažeidimų. Mes girdėjome, kad latvių generatoriai jie negamina todėl, kad jie taupo gamtines dujas žiemai“, – kalba Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius.
Aukštas elektros kainas savo kailiu pirmasis pajautė Lietuvos verslas. Pavyzdžiui, prekybos tinklas „Norfa“, kuris elektrą perka valandomis kintančia didmenine kaina, šiandien nusprendė brangiausiomis valandomis prisukti šviesą savo parduotuvėse ir taip sumažinti elektros suvartojimą.
„Labai rimtai svarstėme, kad iš viso, kai elektra yra tokia kaina, kad netgi tą valandą nedirbti, nes mums ta viena valanda kainuos apie 36–40 tūkstančių eurų“, – sako „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.
„Norfos“ parduotuvės už elektrą praėjusią liepą sumokėjo 2 milijonus eurų. Lygiai prieš metus sąskaita buvo dvigubai mažesnė, siekė 800 tūkstančių eurų.
„Priėmėm sprendimą, kad reklamas ant parduotuvių mes iš viso išjungsim vasaros laikotarpiu. Išjungsime aikštelių apšvietimus vasaros laikotarpiu“, – kalba D. Dundulis.
Kiti verslai eina panašiais keliais, pradeda naudoti dyzelinius generatorius, mažina gamybą.
„Lietuvoje šiaip trūksta elektros. Neduok Dieve, jeigu atsitiktų elektros išjungimai arba reikėtų atjunginėti, tai verslui būtų katastrofa. Tiek didelė kaina, tiek elektros mažinimas, reikštų, kad gamybos pramonės įmonės ne šiaip laikinai sustotų, bet pasileistų užtruktų savaites, jeigu ne mėnesius“, – tikina Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Verslas siūlo politikams mažiau rietis dėl aukštų elektros kainų, o gyventojams rekomenduoja taupyti kiekvieną kilovatvalandę.
„Jeigu gyventojai netaupys elektros, tai ligoninės, gamyklos, kitos vietos gali labai stipriai nukentėti“, – teigia A. Romanovskis.
Jeigu „Nord pool“ biržoje išsilaikys tokios aukštos kainos, gyventojai, kurie šiuo metu naudojasi nefiksuota kaina, ir turi garantinį elektros tiekimą, liks gerokai nustebinti, kai po mėnesio gaus kartais didesnes sąskaitas už elektrą.
