Remiantis „MoneySuperMarket“ platformos 2025 m. pirmojo pusmečio duomenimis, šeimyninė padėtis Jungtinėje Karalystėje daro reikšmingą įtaką metinei automobilio draudimo įmokai. Skirtumai tarp skirtingų socialinių statusų gali siekti net kelis šimtus svarų sterlingų per metus.
Didžiausias draudimo įmokas Jungtinėje Karalystėje moka vieniši vairuotojai – jų vidutinė metinė draudimo įmoka siekia 859,04 svarų sterlingų (apie 991,30 euro).
Mažesnės sumos taikomos tiems, kurie yra sudarę civilinę partnerystę – 799,25 svarų sterlingų (apie 922,31 euro).
Arba tiems, kurie nurodo, kad turi partnerį, tačiau jų santykiai nėra teisiškai įregistruoti kaip santuoka ar civilinė partnerystė, vidutinė metinė įmoka siekia 760,77 svarų sterlingų (apie 877,90 euro).
Vedę asmenys dažnai yra laikomi mažesnės rizikos grupe ir moka vidutiniškai 721,35 svarų sterlingų (832,41 euro).
O dar mažesnės įmokos taikomos nesusituokusiems, bet kartu gyvenantiems asmenims – vadinamo „common law“ statuso atveju. Šie vairuotojai moka 606,82 svarų sterlingų (700,25 euro), t. y. beveik 250 svarų sterlingų (288,49 euro) mažiau nei vieniši vairuotojai.
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl automobilio draudimo įmokos gali skirtis priklausomai nuo šeimyninės padėties, yra su konkrečiomis grupėmis siejamas elgsenos ir rizikos vertinimas. Draudimo bendrovės, remdamosi statistika ir elgsenos analizėmis, priskiria skirtingą rizikos lygį įvairioms socialinėms kategorijoms.
Pavyzdžiui, vieniši vairuotojai dažnai yra laikomi didesnės rizikos grupe – jie siejami su didesniu avaringumu ir mažesniu stabilumu. Tuo metu santuokoje gyvenantys asmenys dažniau laikomi finansiškai stabilesniais ir atsargesniais kelyje, todėl jiems dažnai taikomos mažesnės draudimo įmokos.
Lietuvoje situacija – kitokia
Skirtingai nei Jungtinėje Karalystėje ar kitose šalyse, kuriose šeimyninė padėtis yra svarbus parametras formuojant potencialią automobilio draudimo įmoką, Lietuvoje tokio pobūdžio praktika nėra taikoma.
Pasak „If“ transporto draudimo produkto vadovo Dano Dilio, draudimo bendrovė Lietuvoje nenaudoja šeimyninės padėties kaip rizikos vertinimo kriterijaus nei privalomojo civilinės atsakomybės, nei Kasko draudimo pasiūlymuose.
Pasak jo, įmokų dydžiui įtaką daro tik tie veiksniai, kurie tiesiogiai susiję su vairavimo rizika: vairuotojo stažas, eismo įvykių istorija, automobilio tipas, jo naudojimo intensyvumas ir kiti objektyvūs parametrai.
„Šeimyninė padėtis, ar tai būtų santuoka, ar skyrybos, ar našlystė, mūsų kainodaroje nėra vertinama. Sprendimai grindžiami aiškiais duomenimis apie vairuotojo elgseną ir automobilio naudojimą“, – teigia D. Dilys.
Tokią pačią poziciją šiuo klausimu pateikė ir „Ergo“ verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius: „Vadovaujamės tokiais kriterijais, kurie yra objektyvūs.
Tai yra tokie parametrai, kurie yra fiksuojami registruose, pavyzdžiui: automobilio techniniai duomenys, vairuotojų patirtis, gyvenamoji vieta. Rizikai įvertinti naudojami duomenys, kurie yra pasiekiami Lietuvos registruose vadovaujantis Lietuvos įstatymais bei draudimo duomenų istorija.“
Europoje – skirtinga praktika
Skirtingose Europos valstybėse šeimyninės padėties reikšmė privalomojo transporto draudimo kainodaroje vertinama labai nevienodai.
Štai Latvijoje ir Estijoje ši informacija apskritai nenaudojama – nei klientas ją nurodo, nei draudikai ją vertina kaip rizikos veiksnį.
Ten įmokų dydis priklauso nuo tokių pačių parametrų kaip ir Lietuvoje, t. y. automobilio tipas, savininko gyvenamoji vieta ar vairuotojo avaringumo istorija.
Tuo metu Lenkijoje ir Vokietijoje šeimyninė padėtis laikoma vienu iš veiksnių, padedančių įvertinti vairuotojo elgseną.
Lenkijoje privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kainodaroje šeimyninė padėtis yra laikoma realiu rizikos vertinimo kriterijumi. Draudimo skaičiuoklėse ar vadybininko sudaromose paraiškose klientas privalo nurodyti savo šeimyninį statusą, o šis duomuo turi įtakos galutinei įmokos sumai.
Remiantis draudimo rinkos portalų (ubea.pl, mubi.pl, rankomat.pl) analize, nevedę vairuotojai Lenkijoje vidutiniškai moka apie 4 proc. didesnę automobilio draudimo įmoką, net ir esant identiškoms sąlygoms. Šis skirtumas ryškus ne tik tarp jaunų vairuotojų, bet ir vyresnio amžiaus grupėse.
Kaip ir Jungtinėje Karalystėje, draudimo bendrovės aiškina, esą santuoka rodo didesnį atsakingumą, mažesnę riziką ir rečiau pasitaikančias avarijas. Be to, Lenkijoje egzistuoja papildoma praktika, kai sutuoktiniai gali perimti vienas kito sukauptas nuolaidas.
Tai leidžia, pavyzdžiui, naujam vairuotojui pasinaudoti kito šeimos nario ilgamete patirtimi (be avarijų) ir taip ženkliai sumažinti įmoką. Tokiai nuolaidai taikyti pakanka, kad abu sutuoktiniai būtų įtraukti į automobilio registracijos dokumentus kaip savininkai.
Vokietijoje draudimo bendrovės taip pat dažnai atsižvelgia į vairuotojo šeimyninę padėtį. Pildant draudimo paraišką, vairuotojas turi pasirinkti vieną iš galimų statusų – vedęs, vienišas, našlys, išsiskyręs ir pan.
Nors šis veiksnys dažniausiai nėra lemiamas, kai kurios draudimo bendrovės taiko vadinamąją „partnerio nuolaidą“, jei nurodoma, kad transporto priemone naudosis ir sutuoktinis arba gyvenimo partneris. Tokiu atveju manoma, kad automobilis bus eksploatuojamas atsakingiau.
Vokietijoje, pavyzdžiui, lytis negali būti naudojama kaip draudimo įmokos nustatymo kriterijus, tačiau šeimyninė padėtis nelaikoma diskriminaciniu pagrindu.Jei draudimo bendrovė statistiškai pagrindžia, kad susituokę vairuotojai kelia mažesnę riziką, tokioms klientų grupėms taikomos nuolaidos laikomos teisėtomis.
Ar tai įmanoma Lietuvoje?
Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje ar Vokietijoje šeimyninė padėtis gali turėti reikšmingos įtakos automobilio draudimo įmokai. Nors Lietuvoje tokia praktika šiuo metu netaikoma, ar tokio tipo rizikos vertinimo modelis galėtų būti pritaikytas ir mūsų šalyje?
Draudimo bendrovės „If“ transporto draudimo produkto vadovas D. Dilys pabrėžia, kad tokios informacijos naudojimą riboja ne tik asmens duomenų apsaugos reglamentavimas, bet ir lygių galimybių principai.
„Bet kokie kriterijai, kurie galėtų būti laikomi diskriminaciniais – pavyzdžiui, lytis ar šeimyninė padėtis – turi būti itin tvirtai pagrįsti tiek statistiniais duomenimis, tiek teisės normomis“, – sako D. Dilys.
Teoriškai, pasak jo, tokio kriterijaus taikymas būtų įmanomas, jei Lietuvoje būtų surinkti patikimi duomenys, įrodantys jo ryšį su vairavimo elgsena.
Vis dėlto praktikoje šis klausimas išlieka teisiškai ir etiškai jautrus, todėl bet kokie bandymai jį įtraukti į kainodaros modelius reikalautų aiškaus pagrindimo ir atitikties galiojantiems reglamentams.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
