Miesto transporto inžinierius Ronis Utriainenas pabrėžė, kad toks rezultatas nėra atsitiktinis – tai ilgalaikių ir sisteminių miesto pastangų rezultatas. Anot jo, vienas esminių faktorių buvo leistino greičio mažinimas miesto gatvėse.
Daugiau naujienų apie saugų eismą galite galite perskaityti „Saugus eismas“ rubrikoje.
„Tokį rezultatą lėmė daug priemonių, tačiau tarp svarbiausių yra būtent greičio ribojimas“, – sakė R. Utriainenas. Šiuo metu daugiau nei pusėje Helsinkio gatvių galioja maksimalus 30 km/val. greitis, kai prieš keletą metų ten buvo leidžiama važiuoti 50 km/val.
Saugumo didėjimui įtakos turėjo ir gerai suplanuota bei pertvarkyta miesto infrastruktūra. Gatvės buvo pakeistos taip, kad jose saugiai jaustųsi visi eismo dalyviai – automobilių vairuotojai, dviratininkai ir pėstieji. Platesni šaligatviai, geriau matomos pėsčiųjų perėjos ir tinkamai įrengti dviračių takai ženkliai sumažino eismo įvykių riziką.
Svarbų vaidmenį taip pat atlieka griežta eismo kontrolė. Mieste plačiai išdėstyti radarai ir kameros, fiksuojančios greičio viršijimą bei pravažiavimą degant raudonam šviesoforo signalui. Reguliarūs policijos patikrinimai taip pat skatina vairuotojus laikytis eismo taisyklių.
Be to, Helsinkis garsėja itin gerai išvystyta viešojo transporto sistema, kuri laikoma viena efektyviausių Europoje. Viešasis transportas gyventojams dažnai yra patogesnė ir net greitesnė alternatyva automobiliui, todėl mieste mažėja individualių transporto priemonių skaičius gatvėse.
Kitas svarbus faktorius – nuolat tobulėjančios aktyvaus ir pasyvaus saugumo sistemos, diegiamos naujuose automobiliuose. Tačiau kaip pabrėžia transporto inžinierius R. Utriainenas, svarbiausia išlieka visų eismo dalyvių – vairuotojų, pėsčiųjų ir dviratininkų – atsakomybė ir sąmoningumas.
Kad toks Helsinkio pasiekimas nėra vienkartinis ar atsitiktinis, rodo ir kitos eismo saugumo statistikos. Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje per metus mieste įvykdavo apie tūkstantį eismo įvykių, o šiandien šis skaičius sumažėjęs daugiau nei tris kartus.
Be to, jau 2019 metais Helsinkis pirmą kartą istorijoje užfiksavo metus, kai per eismo įvykius nežuvo nė vienas pėsčiasis ar dviratininkas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
